Navigation path

Left navigation

Additional tools

SPEECH/11/607

José Manuel Durão Barroso

Europos Komisijos Pirmininkas

Atsinaujinusi Europa. 2011 m. kalba apie Sąjungos padėtį

Europos Parlamentas

Strasbūras, 2011 m. rugsėjo 28 d.

Gerbiamas Pirmininke,

Gerbiami Parlamento nariai,

Gerbiamas Ministre,

Turime sąžiningai ir nedviprasmiškai vertinti Sąjungos padėtį.

Šiandien turime spręsti didžiausią, mano nuomone, uždavinį Sąjungos istorijoje.

Dabartinė krizė – ne tik finansinė, ekonominė ir socialinė. Tai ir pasitikėjimo krizė. Nepasitikima mūsų vadovais apskritai, pačia Europa ir mūsų gebėjimu rasti išeitį.

Krizės priežastys žinomos: Europa neišsaugojo konkurencingumo. Kai kurios valstybės narės gyveno ne pagal išgales. Finansų rinkose elgtasi neatsakingai ir nepriimtinai. Leidome didėti valstybių narių nelygybei, ypač euro zonoje.

Padėtį dar pablogino milžiniški pasaulio tvarkos sukrėtimai ir globalizacijos poveikis.

Ir štai koks rezultatas – visuomenei tai kelia itin didelį rūpestį. Daug mūsų piliečių bijo ateities. Kaip niekad anksčiau gresia nacionalinio ar netgi nacionalistinio užsisklendimo pavojus.

Į visa tai populistai reaguoja abejonėmis dėl didžiausių Sąjungos laimėjimų – euro, bendrosios rinkos ir net laisvo asmenų judėjimo.

Manau, nesuklysime teigdami, kad šiandieninė valstybės skolos krizė – visų pirma politinio pasitikėjimo krizė. Mūsų piliečiai ir išorės pasaulis mus stebi ir svarsto: ar mūsų Sąjunga tikra? Ar tikrai pasiryžę remti bendrą valiutą?

Ar pažeidžiamiausios valstybės narės pasiryžusios įgyvendinti būtinas reformas?

Ar turtingiausios valstybės narės tikrai pasirengusios pademonstruoti solidarumą?

Ar Europa tikrai sugebės užtikrinti augimą ir sukurti naujų darbo vietų?

Šiandien jums patvirtinu:

Taip, padėtis sunki, bet krizę įveikti galima.

Europa turi ateitį.

Jei atgausime pasitikėjimą, o jam atgauti mums reikia ne tik stabilumo, augimo, bet ir politinio ryžto bei politinio vadovavimo.

Būtent drauge turime pasiūlyti savo piliečiams atgaivinti Europą.

Turime įgyvendinti tai, ką teigėme Komisijos, Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos pasirašytoje Berlyno deklaracijoje, priimtoje Romos sutarčių pasirašymo 50-mečio proga – tuomet sakėme: „Wir leben heute miteinander, wie es nie zuvor möglich war. Wir Bürgerinnen und Bürger der Europäischen Union sind zu unserem Glück vereint.“ „Šiandien mes gyvename drauge taip, kaip niekada anksčiau nebuvo įmanoma. Laimei, mes, Europos Sąjungos pilietės ir piliečiai, susivienijome“. Tai – deklaracija, jos žodžiai svarbūs. Šį siekį reikia kasdien įgyvendinti ryžtingai.

Sėkmė galima tik kartu su mūsų institucijomis, o ne prieš jas.

Vieni, kaip žinome, tvirtina, kad būtinas stabilumas. Kiti teigia, kad reikalingas augimas.

O aš sakau, kad mums reikia ir vieno, ir kito.

Kai kas pabrėžia drausmę. Kiti – solidarumą.

Bet mums reikia ir vieno, ir kito.

Nebegalime spręsti klausimų priešokiais, tenkintis daliniais sprendimais. Turime būti pasiryžę rasti bendrą išeitį. Siekti didesnių Europos užmojų.

Tikrai manau, kad šiandien stovime ant didelių permainų slenksčio. Tai viena iš tų akimirkų, kai tenka rinktis tarp didesnės integracijos ir susiskaldymo.

Tam turime pademonstruoti politinį ryžtą. Tai visos mūsų kartos išbandymas.

Kartoju, šią krizę įveikti galima. Ne tik galima, bet ir reikia. Tai ir yra politinio vadovavimo esmė: tai, kas būtina, padaryti įmanoma.

Gerbiami Parlamento nariai,

Pirmiausia norėčiau aptarti Graikijos klausimą. Graikija yra ir liks euro zonos narė. Ji turi vykdyti visus įsipareigojimus ir tai daryti laiku. Savo ruožtu kitos euro zonos narės pasižadėjo remti Graikiją ir vienos kitas. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime liepos 21 d. pažymėta: „Esame pasiryžę toliau teikti paramą šalims, kurioms taikomos programos, iki tol, kol jos grįš į rinką, su sąlyga, kad šias programas jos sėkmingai įgyvendins“.

Štai kodėl pasiūliau sukurti Graikijos reikalų darbo grupę.

Ką tik pradėjome vykdyti veiksmų planą, kurį sudaro dvi dalys:

  • apie 100 veiksmingų ir kokybiškų investicijų į visus Graikijos regionus projektų, kad likusios pagal struktūrinius fondus Graikijai priklausančios lėšos būtų kuo geriau panaudotos, ir

  • iniciatyva sumažinti biurokratines procedūras, susijusias su projektais, iš dalies finansuojamais Europos lėšomis

Graikijoje dar nepanaudota 15 mlrd. eurų struktūrinių fondų lėšų. Jos visų pirma padės sukurti programą, pagal kurią bus skubiai suteikta techninė pagalba Graikijos administracijai ir parama Graikijos ekonomikai.

Jau rengiama 500 mln. eurų vertės programa Europos investicijų banko paskoloms, skirtoms Graikijos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, garantuoti.

Komisija taip pat svarsto galimybę sukurti platesnio masto garantijų mechanizmą, kad bankai vėl galėtų skolinti realiajai ekonomikai.

Visa tai yra didelė parama Graikijai, kad ji atsitiestų. Graikija turės parodyti konkrečius rezultatus. Ji turi atsisakyti nenašios praktikos ir nepasiduoti asmeninių interesų įtakai.

Tačiau turime suprasti, kad tai ne sprintas, tai – maratonas.

Uždavinys sukurti stabilią ir atsakingai valdomą Sąjungą susijęs ne tik su Graikija.

Mūsų ekonominė perspektyva labai sudėtinga. Susiduriame su neigiamais vykdomo naujo pasaulinio rizikos vertinimo padariniais. Todėl turime imtis atsakomybės sugrąžinti pasitikėjimą euru ir visa mūsų Sąjunga.

Tai galime pasiekti įrodydami, kad pajėgiame priimti visus reikiamus bendros valiutos bei integruotos ekonomikos valdymo sprendimus ir tai sugebame daryti konkurencingai, įtraukiai ir veiksmingai naudodami išteklius. Todėl turime imtis veiksmų trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

Pirmiausia reikia nedelsiant nustatyti, kaip spręsime atskirų valstybių skolų krizės problemą.

Prireiks rimtesnių krizės problemų sprendimo mechanizmų. Turime užtikrinti patikimą euro potencialą ir veiksmingą jo apsaugą.

Turime remtis Europos finansinio stabilumo fondu ir būsimu Europos stabilumo mechanizmu.

Reikia nedelsiant sustiprinti Europos finansinio stabilumo fondą ir padaryti jį lankstesnį. Tai Komisija pasiūlė dar sausio mėn. Dėl to euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė liepos 21 d. Kai pritarsite Europos finansinio stabilumo fondo steigimo aktui, šį fondą bus galima naudoti:

  • prevencinei intervencijai vykdyti;

  • bankų kapitalo restruktūrizacijai paremti;

  • antrinėse rinkose siekiant išvengti krizės plitimo.

Kai Europos finansinio stabilumo fondo steigimo aktas bus ratifikuotas, turime kuo veiksmingiau panaudoti šias finansines priemones. Komisija intensyviai kuria įvairias šios srities alternatyvas.

Be to, turime imtis visų įmanomų priemonių, kad kuo greičiau įsigaliotų Europos stabilumo mechanizmas.

Žinoma, taip pat tikime, kad Europos Centrinis Bankas, visapusiškai laikydamasis Sutarties, imsis visų būtinų priemonių euro zonos vientisumui ir finansiniam stabilumui užtikrinti.

Tačiau to nepakanka. Turime glaudžiau koordinuoti ekonominius klausimus ir didinti ekonominę integraciją, visų pirma euro zonoje.

Tai ne tik didelis ekonominis, bet ir politinis uždavinys.

Šiandien balsuosite dėl šešių teisės aktų pasiūlymų rinkinio, kurį jums ir Tarybai pateikėme prieš daugiau nei vienus metus. Šiuo rinkiniu reformuojamas Stabilumo ir augimo paktas, o priežiūra išplečiama, kad būtų apimti makroekonominio disbalanso atvejai. Šiuo metu esame labai arti to, ką Komisija pasiūlė prieš metus. Ryžtingai nusprendėte išlaikyti platų šių pasiūlymų užmojį – už tai norėčiau jums padėkoti.

Šie teisės aktai padės mums sukurti daug tvirtesnius vykdymo užtikrinimo mechanizmus. Dabar galime aptarti valstybių narių biudžetų planus prieš joms priimant nacionalinius sprendimus. Toks drausmės ir integracijos derinys yra raktas į euro zonos ateitį. Tik didesnė integracija ir drausmė mums padės užtikrinti iš tiesų patikimą euro zoną.

Gerbiami Parlamento nariai,

Tai yra be galo svarbūs žingsniai pirmyn, tačiau turime žiūrėti toliau. Pinigų sąjungą turime papildyti ekonomine sąjunga. Turime įgyvendinti Mastrichto sutartyje numatytus uždavinius.

Buvo klaidinga manyti, kad galime turėti bendrą valiutą, bendrąją rinką ir laikytis nacionalinės ekonominės ir biudžeto politikos. Taigi neturėkime ir kitos iliuzijos – kad galime turėti bendrą valiutą ir bendrąją rinką, taikydami tarpvyriausybinį metodą.

Tam, kad euro zona būtų patikima (apie tai kalba ne tik federalistai, bet ir rinkos), turime taikyti tikrą Bendrijos metodą. Turime užtikrinti tikrą euro zonos integraciją, o pinigų sąjungą papildyti tikra ekonomine sąjunga. Kaip gi sukurti šį tikrą Bendrijos metodą? Artimiausiomis savaitėmis Komisija, atsižvelgdama į minėtą šešių teisės aktų rinkinį, pateiks pasiūlymą dėl vienos nuoseklios sistemos, kuria būtų siekiama glaudžiau koordinuoti ekonominius klausimus ir didinti ekonominę integraciją, visų pirma euro zonoje. Tai bus padaryta užtikrinant euro zonos ir visos Sąjungos suderinamumą. Žinoma, nenorime, kad dėl euro zonos būtų nukrypta nuo puikiojo bendrosios rinkos ir visų mūsų keturių laisvių acquis.

Be to, galime bendrai priimti sprendimus, kad padidintume savo konkurencingumą. Tai galima padaryti į šią sistemą įtraukiant paktą „Euro plius“, nepažeidžiant nacionalinės įgyvendinimo kompetencijos.

Tam, kad visa tai veiktų, kaip niekad mums reikalinga nepriklausoma Komisijos įtaka, taip pat pasiūlyti bei įvertinti veiksmai, kurių turėtų imtis valstybės narės. Būkime atviri – pačios vyriausybės to padaryti negali. Vyriausybių tarpusavio derybomis to taip pat negalima pasiekti.

Iš tiesų pagal Bendrijos kompetenciją Komisija yra Sąjungos ekonominės valdžios institucija, tad daugiau institucijų šiam tikslui nereikia.

Viršvalstybinės institucijos Sutartimis sukurtos neatsitiktinai. Neatsitiktinai sukurta Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Komisija yra nešališkumo garantas. Be to, Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, dėl jos balsuoja euro zonos šalių ir visos Europos Sąjungos tiesiogiai renkamas Parlamentas, kuriam ji atskaitinga.

Gerbiami Parlamento nariai,

Taip pat laikas užtikrinti, kad euro zonai būtų vieningai atstovaujama išorėje. Remdamasi Sutartimi Komisija pateiks atitinkamų pasiūlymų.

Šiuo pagrindu ir taikant bendrą metodą sukurta stabili ir atsakingai valdoma Sąjunga suteiks galimybę valstybėms narėms visapusiškai naudotis didesnės rinkos valstybės garantuojamos skolos vertybiniams popieriams išduoti teikiamais pranašumais.

Kai euro zona turės visas priemones, būtinas integracijai ir drausmei užtikrinti, bendros skolos vertybinių popierių išdavimas bus vertinamas kaip natūralus ir visiems naudingas veiksmas. Tačiau tokios euro obligacijos turi būti stabilumui užtikrinti skirtos obligacijos – jas pasitelkus turi būti atlyginama tiems, kurie laikosi taisyklių, ir atgrasomi tie, kurie to nedaro. Kaip jau esu minėjęs anksčiau, artimiausiomis savaitėmis Komisija pateiks pasiūlymų dėl tokių „stabilumo obligacijų“.

Kai kuriuos šių pasiūlymų galima įgyvendinti pagal dabartinę Sutartį, tačiau siekiant visapusiškų euro obligacijų prireiktų ją pakeisti. Gerbiami Parlamento nariai, tai svarbu, nes pagal dabartinę Lisabonos sutartį galime daug nuveikti. Nėra jokių pateisinamų priežasčių to nedaryti ir nedaryti dabar.

Bet gali prireikti daryti papildomų Sutarties pakeitimų.

Taip pat galvoju apie apribojimus, susijusius su vienbalsiškumu. Mūsų bendrų siekių sparta negali priklausyti nuo lėčiausiųjų. O šiandieninėje Sąjungoje būtent lėčiausia valstybė narė nustato kitų valstybių narių greitį. Tai taip pat nepatikima rinkų atžvilgiu, todėl turime išspręsti šią sprendimų priėmimo problemą. Žinoma, valstybė narė turi teisę nepritarti sprendimams. Tai, kaip sakoma, nacionalinio suverenumo klausimas. Tačiau valstybė narė neturi teisės užkirsti kelio kitų valstybių narių veiksmams – jos taip pat turi nacionalinį suverenumą ir, panorėjusios judėti toliau, turėtų taip ir daryti.

Mūsų pasiryžimas keisti Sutartį neturėtų būti būdas ar dingstis atidėti šiuo metu būtinas reformas, tačiau tikiu, kad ši ilgesnio laikotarpio perspektyva padidins mūsų sprendimų patikimumą jau dabar.

Siekiant stabilios ir atsakingai valdomos Sąjungos reikia sparčiai užbaigti naujos finansų sektoriaus reguliavimo sistemos darbus. Mums reikia pakankamai kapitalo turinčių, atsakingų bankų, teikiančių paskolas realiajai ekonomikai.

Daug kalbėta apie tariamą kai kurių mūsų bankų pažeidžiamumą. Pastaraisiais metais Europos bankai gerokai sustiprino savo kapitalo pozicijas. Dabar jie didina kapitalą, kuriuo galėtų užpildyti likusias spragas, nustatytas per vasarą atliktus bandymus nepalankiausiomis sąlygomis. Tai būtina siekiant sumažinti finansinės rinkos nestabilumo realiajai ekonomikai ir darbo vietoms daromą žalą.

Per pastaruosius trejus metus sukūrėme naują finansų sektoriaus reguliavimo sistemą.

Prisiminkime tai, kad jau pateikėme 29 teisės aktų pasiūlymus. Keletą jų, įskaitant teisės aktus, susijusius su nepriklausomų priežiūros institucijų sukūrimu, jau esate priėmę ir jie jau taikomi. Dabar svarbu priimti naujų teisės aktų pasiūlymus dėl:

  • išvestinių finansinių priemonių;

  • spekuliavimo vertybiniais popieriais jų neturint ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių;

  • -priimtino bankininkų darbo užmokesčio.

Pasiūlymai pateikti, juos turėtų priimti Taryba ir Parlamentas. Iki šių metų pabaigos Komisija pateiks likusius pasiūlymus, visų pirma dėl:

  • kredito reitingų agentūrų;

  • bankų problemų sprendimo;

  • finansų įstaigų darbuotojų asmeninės atsakomybės.

Taigi būsime pirmieji iš Didžiojo dvidešimtuko įvykdę įsipareigojimą dėl pasaulinių finansinio reguliavimo veiksmų.

Gerbiami Parlamento nariai,

Per pastaruosius trejus metus valstybės narės – turėčiau sakyti „mokesčių mokėtojai“ – suteikė finansų sektoriui 4,6 trilijono eurų paramos ir garantijų. Atėjo laikas finansų sektoriui grąžinti indėlį visuomenei. Todėl didžiuojuosi galėdamas pranešti, kad šiandien Komisija priėmė finansinių sandorių mokesčio pasiūlymą. Šiandien jums pateikiu labai svarbų pasiūlymą, kurį priėmus būtų galima užtikrinti didesnes negu 55 milijardų eurų vertės įplaukas per metus. Kai kas klaus kodėl?. Kodėl? Tai teisingumo klausimas. Jei visi – mūsų ūkininkai, darbininkai, visi ekonomikos sektoriai nuo pramonės iki žemės ūkio ir paslaugų – moka įnašą visuomenei, tai daryti turėtų ir bankų sektorius.

Ir jeigu mums reikia – o mums tikrai reikia – fiskalinio konsolidavimo, taip pat didesnių įplaukų, kyla klausimas, iš kur šių įplaukų gauti. Didinti darbo užmokesčio apmokestinimą? Ar didinti vartojimo mokestį? Manau, teisinga apmokestinti finansinę veiklą, kurios indėlis visuomenei kai kuriose mūsų valstybių narių nėra proporcingas.

Deramą dalį turi mokėti ne tik finansų įstaigos. Negalime ignoruoti mokesčių vengimo. Atėjo laikas priimti mūsų pasiūlymus dėl visoje Europos Sąjungoje taikytino santaupų mokesčio. Tad raginu valstybes nares galiausiai suteikti Komisijai mūsų prašytus įgaliojimus visos Europos Sąjungos vardu vesti derybas dėl mokestinių susitarimų su trečiosiomis šalimis.

Gerbiami Parlamento nariai,

Vien stabilumo ir atsakomybės nepakanka. Mums reikia stabilumo, bet reikia ir augimo. Mums reikia atsakingumo, bet reikia ir solidarumo.

Ekonomika gali išlikti stipri tik tuo atveju, jei ji auga ir jei kuriamos darbo vietos. Turime atskleisti mūsų ekonomikos – visų pirma realiosios ekonomikos – potencialą.

Pagal šiandienos prognozes tikėtinas smarkus augimo sulėtėjimas.

Bet didelis augimas Europoje nėra neįmanoma svajonė. Rytoj ji stebuklingai neišsipildys. Tačiau galime sukurti sąlygas, kad augimas atsinaujintų. Praeityje mums tai pavykdavo. Turime ir galime tai pakartoti.

Tiesa, kad neturime didelių naujo finansinio postūmio galimybių.

Bet tai nereiškia, kad negalime siekti didesnių augimo skatinimo tikslų.

Pirma, tie, kurie turi fiskalinių galimybių, turi jas išnaudoti, bet turi tai daryti tvariai.

Antra, visos valstybės narės turi skatinti struktūrines reformas, kad galėtume padidinti savo konkurencingumą pasaulyje ir skatinti augimą.

Drauge galime ir privalome panaudoti bendrosios rinkos galimybes, naudotis visa prekybos teikiama nauda ir Sąjungos lygmeniu sutelkti investicijas.

Pradėsiu nuo bendrosios rinkos.

Vien tik visiškas Paslaugų direktyvos įgyvendinimas, mūsų apytikriais apskaičiavimais, galėtų duoti iki 140 milijardų eurų ekonominės naudos.

Bet šiandien, praėjus dvejiems metams po jos įgyvendinimo termino, vis dar yra valstybių narių, nepriėmusių būtinų teisės aktų.

Taigi nesinaudojame visomis tikro paslaugų liberalizavimo Europoje teikiamomis galimybėmis.

Tačiau galime padaryti ir daugiau.

Turime priimti pateiktus svarstyti teisės aktus. Europos Komisijoje priėmėme Bendrosios rinkos aktą. Jau parengta keletas svarbių iniciatyvų.

Beveik užbaigėme Europos patento projektą, kuris padėtų 20 procentų sumažinti dabartines apsaugos sąnaudas. Tikiuosi, kad šis projektas bus užbaigtas iki šių metų pabaigos.

Dėl Bendrosios rinkos akto turėtume apsvarstyti greitos teisėkūros procedūros galimybę. Beje, greitos teisėkūros procedūra turėtume naudotis daugelyje sričių, nes šių veiksmų imtis reikia iš tiesų skubiai. Taigi galėtume jų imtis šiomis ypatingomis aplinkybėmis.

Ateityje augimas vis labiau priklausys nuo informacinių technologijų panaudojimo. Mums reikia bendrosios skaitmeninės rinkos, dėl kurios kiekvienas europietis per metus gautų apie 1 500 eurų vertės naudą – ją suteiktų elektroninės prekybos galimybės ir judriojo tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas.

Plačiajuosčio ryšio skvarbą padidinę 10 procentų, galėtume tikėtis 1–1,5 procento didesnio metinio augimo.

Konkurencingame pasaulyje turime būti gerai išsilavinę – turėti šiems naujiems uždaviniams vykdyti reikalingų įgūdžių. Turime būti novatoriški. Turime veikti tvariai.

Jau pateikėme išsamius pasiūlymus dėl inovacijų, veiksmingo išteklių naudojimo ir būdų stiprinti mūsų pramonės bazę.

Šiuolaikinė pramonės politika – tai investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Turime sparčiau imtis veiksmų, susijusių su aktyvesniu rizikos kapitalo naudojimu, kad visoje Europoje būtų finansuojamos naujos inovacinės bendrovės.

Tvarios darbo vietos bus sukurtos tuo atveju, jeigu sutelksime dėmesį į inovacijas ir naująsias technologijas, įskaitant ekologiškas technologijas. Turime suvokti, kad ekologija ir augimas neatsiejami.

Pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių sektoriuje per pastaruosius penkerius metus Europos Sąjungoje jau sukurta 300 000 darbo vietų. Per ateinantį dešimtmetį pasaulinė ekologiškų technologijų rinka išaugs trigubai.

Turime veikti srityse, kuriose galima padaryti realų poveikį. Siekdami ateities augimo taip pat turime aktyviau vykdyti mūsų pažangaus reguliavimo darbotvarkę, dėl kurios Europos bendrovės, visų pirma MVĮ, galės sutaupyti 38 milijardus eurų. Bet valstybės narės taip pat turi atlikti savo dalį administracinės naštos mažinimo darbų.

Mums taip pat reikalingos investicijos. Šios reformos svarbios, bet mums reikia tam tikrų Europos lygmens investicijų.

Augančios ekonomikos ir solidariai Sąjungai reikia šiuolaikiškų, tarpusavyje sujungtų infrastruktūrų.

Kitoje daugiametėje finansinėje programoje pasiūlėme sukurti priemonę, kuri padėtų sujungti Europą energetikos, transporto ir skaitmeninėje srityse.

Ši naujoviška mūsų daugiametės finansinės programos dalis turi būti vertinama kartu su kita labai svarbia novatoriška mintimi – projektų obligacijomis.

Per kitas savaites Komisija paskelbs ES projektų obligacijų pasiūlymus. Taip pat siūlome bandomuosius projektus, kad galėtume finansuoti tą augimą. Tai galime padaryti net kol dar nepriimta daugiametė finansinė programa. Taip galėtume paankstinti kai kurias svarbias Europai reikalingas investicijas į infrastruktūrą.

Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų skubiai apsvarstyti, kaip sudaryti sąlygas mūsų pačių politiką vykdančiam bankui – Europos investicijų bankui – nuveikti daugiau ir, jei įmanoma, daug daugiau, finansuojant ilgalaikes investicijas.

Kad tą padarytume, turime apsvarstyti būdus, kaip sustiprinti EIB išteklių ir kapitalo bazę, kad jis galėtų skolinti realiosios ekonomikos sąlygomis.

2000 m. Europoje buvo 22 milijardai eurų rizikos kapitalo. 2010 m. liko tik 3 milijardai eurų. Jeigu norime skatinti verslumą, turime siekti, kad šis skaičius vėl augtų, o ši parama visų pirma reikalinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Taip pat galime siekti didesnio augimo, susijusio su struktūriniais fondais: turime didinti lėšų panaudojimo pajėgumus ir fondų lėšas naudoti makroekonominiams rezultatams gerinti. Šie fondai itin svarbūs inovacijoms, mokymui ir užimtumui, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Be to, norėčiau paraginti Parlamento narius iki metų pabaigos priimti rugpjūčio mėn. mūsų pateiktus pasiūlymus, kad būtų didinamos bendro finansavimo normos šalims, kurioms skirtos paramos programos. Taip šių šalių ekonomika gaus būtiną finansavimą ir kartu sumažės nacionalinių biudžetų našta.

Gerbiami Parlamento nariai,

Kad reformuotume savo darbo rinkas, viešuosius finansus ir pensijų sistemas, reikia didelių visų visuomenės narių pastangų.

Visi žinome, kad šie pokyčiai būtini, kad galėtume reformuoti savo socialinę rinkos ekonomiką ir išlaikyti savo socialinį modelį. Tačiau turime laikytis savo vertybių – sąžiningumo, įtraukties ir solidarumo principų.

Turime nedelsdami suteikti konkrečią viltį tam kas penktam darbo nerandančiam jaunuoliui. Kai kuriose šalyse mūsų jaunimo padėtis ypač sudėtinga. Noriu paraginti įmones itin pasistengti ir suteikti jaunimui stažuočių ir praktikos galimybių. Šias pastangas galima paremti Europos socialinio fondo lėšomis.

Jeigu įmonės, socialiniai partneriai, nacionalinės institucijos ir Sąjunga imsis bendrų veiksmų, kad užtikrintų jaunimui galimybių, padėtį galėsime pakeisti. Manau, tai skubiausiai spręstinas socialinis klausimas, kad pašalintume darbo rasti negalinčio jaunimo baimę – daug geriau atlikti praktiką ar stažuotis, negu toliau susidurti su ta visuotine baime, kuri rodo visoje Sąjungoje tvyrantį nepasitikėjimą.

Turime skubiau vykdyti svarbiausias mūsų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plano „Europa 2020“ dalis. Komisija, pateikdama konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas kitiems metams, daugiausia dėmesio skirs jaunimo padėčiai kiekvienoje valstybėje narėje.

Manau, turime savo jaunimui suteikti tikrų galimybių.

Taip pat privalome skubiai padėti 80-čiai milijonų ties skurdo riba atsidūrusių europiečių. Taigi Taryba turi galiausiai patvirtinti mūsų pasiūlymą rasti būdą toliau vykdyti maisto tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą. Norėčiau padėkoti Parlamentui už politinę paramą mūsų pasiūlytam sprendimui.

Gerbiami Parlamento nariai,

Prieš penkiasdešimt metų 12 Europos šalių pasirašė Socialinę chartiją. Tai buvo spalio mėn., lygiai prieš 50 metų. Šiandien šią chartiją yra pasirašiusios 47 šalys, įskaitant visas valstybes nares.

Kad užtikrintume šias esmines vertybes Europoje, turime gerinti socialinį dialogą Europos lygmeniu. Europos atnaujinimo sėkmė įmanoma, tik jei prisidės ir atsakomybę prisiims visi socialiniai partneriai – profsąjungos, darbuotojai, įmonės ir apskritai pilietinė visuomenė.

Turime nepamiršti, kad mūsų Europa yra piliečių Europa. Europa naudinga mums visiems. Be nacionalinės pilietybės, įgyjame Europos tapatybę ir pilietybę. Europos pilietybė mums suteikia teisių ir galimybių, pavyzdžiui, laisvai kirsti sienas, mokytis ir dirbti užsienyje. Privalome ryžtingai ginti, saugoti ir plėtoti šias teises ir galimybes, kaip Komisija tai dabar daro pasiūlymais dėl Šengeno erdvės. Neleisime riboti mūsų piliečių teisių. Apginsime judėjimo laisvę ir visas kitas laisves mūsų Sąjungoje.

Gerbiami Parlamento nariai,

Kaip žinote, Komisija veikia daugelyje kitų sričių. Negaliu visų sričių čia aptarti, bet jos nagrinėjamos Pirmininkui J. Buzekui skirtame mano laiške, kurį visi gavote.

Vis dėlto, prieš baigdamas, norėčiau pakalbėti apie Europos Sąjungos išorės atsakomybę. Noriu, kad Europa būtų atvira, atsakinga pasaulio bendruomenės narė.

Imdamasi veiksmų pasaulyje, Europos Sąjunga ne tik geriausiai užtikrina savo piliečių, mūsų interesų ir vertybių apsaugą, bet ir tampa reikalinga pasauliui. Šiandien madinga kalbėti apie Didįjį dvejetą.

Manau, kad pasaulis nenori Didžiojo dvejeto. Pačiam didžiajam dvejetui nebūtų naudinga, kad toks būtų. Iš Šaltojo karo laikų žinome, kokią įtampą kėlė dviejų priešingų blokų egzistavimas. Manau, kad Europa kaip niekad reikalinga, jei norime, kad pasaulis būtų teisingas ir atviras.

Manau, kad šiandieniniam smarkiai kintančiam pasauliui reikalinga Europa, prisiimanti atsakomybę. Įtakinga Europa, kurią vienija 27 valstybės narės, kurių netrukus bus 28, kai tik prisijungs Kroatija. Europa, ir toliau rodanti kelią prekybos ar klimato kaitos srityje, kur mūsų laukia dideli iššūkiai: nuo Durbano iki Rio+20. Europa turi išlaikyti lyderės pozicijas šiose srityse.

Štai pažvelkime į mūsų pietinius kaimynus. Arabų šalių pavasaris įnešė didelių permainų, kurios turės itin svarbių pasekmių ne tik šio regiono tautoms, bet ir mums, mūsų Europai. Štai kodėl Europa turi didžiuotis. Mes pirmieji buvome greta demokratijos ir laisvės trokštančių tunisiečių, egiptiečių ir libiečių. Štai kodėl Europa remia jų teisėtus siekius – bendradarbiauja su šiomis šalimis, kad užtikrintų jose demokratiją ir gerovę.

Tikiuosi, arabų šalių pavasaris taip pat įžiebė viltį, kad visame regione bus taika ir kad, kaip Europa nori, iškils taikiai su Izraelio valstybe sugyvenanti Palestinos valstybė.

Dabar pažvelkime į mūsų rytinius kaimynus. Penktadienį dalyvausiu Varšuvoje vyksiančiame Rytų partnerystės organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime. Į susitikimą vykstu kupinas ryžto siekti glaudesnių mūsų bei regiono šalių partnerių politinių santykių ir didesnės ekonominės integracijos. Europos Sąjunga gali pakeisti neįtikėtinai daug. Jos pavyzdys gali įkvėpti ne vieną pasaulio šalį, ir jei šalys imsis nuodugnių reformų, galėsime joms padėti ir glaudžiau su jomis bendradarbiauti tiek politikos, tiek ekonomikos srityje.

Pagaliau neužmirškime pačių vargingiausių šalių ir vykdykime Tūkstantmečio vystymosi tikslų įsipareigojimus.

Būkime realistai ir pripažinkime, kad tam, kad Europa darytų įtaką ir iš tiesų būtų galinga sąjunga, būtina stipresnė bendra užsienio ir saugumo politika. Bendra užsienio ir saugumo politika turi būti patikima. Ji turi būti grindžiama bendra saugumo ir gynybos sistema, kad mūsų žodis iš tiesų būtų svarus pasaulyje.

Seniai praėjo laikai, kai bendrai Europos gynybai prieštarauta iš baimės, kad ji nepakenktų transatlantiniam aljansui. Kaip jau pastebėjote, šiandien patys amerikiečiai prašo mūsų – europiečių – nuveikti daugiau. Pasaulis keitėsi ir keičiasi iš pagrindų. Ar tikrai norime, kad mūsų žodis būtų svarus pasaulyje?

Štai kodėl būtent dabar, kai

gynybos biudžeto padėtis įtempta, turime kartu nuveikti daugiau, naudodami turimas priemones.

Komisija prisiima atsakomybę: toliau siekia bendros gynybos rinkos ir naudojasi Sutartyje nustatytais įgaliojimais plėtoti Europos gynybos pramonės bazę.

Gerbiami Parlamento nariai,

Nebūkime naivūs: pasaulyje vyksta didžiulės permainos, ir jei Europa nori, kad jos žodis būtų svarus pasaulyje, o jos piliečių interesai apginti, neišsiversime be politinės ir gynybinės sistemos – tik taip mūsų balsas bus išgirstas pasaulyje ir tik taip pasaulio ateičiai galėsime daryti įtaką.

Gerbiami Parlamento nariai,

Tariu baigiamąjį žodį.

2014 m., pasibaigus mūsų kadencijai, sueis lygiai šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios – vieno juodžiausių istorijos įvykių, po kurio sekė Antrasis pasaulinis karas, įrašytas į tragiškiausius Europos ir pasaulio istorijos puslapius. Šiandien, manau, tokios baisybės Europos Sąjungoje neįsivaizduojamos. Neįsivaizduojamos iš esmės todėl, kad turime Europos Sąjungą, kad turėdami Europos viziją per ekonominę ir politinę integraciją užtikrinome žemyne taiką. Štai kodėl negalime leisti, kad tokiam dideliam laimėjimui grėstų pavojus. Juk tai ankstesnių kartų palikimas. Mūsų karta tikrai jo neišsižadės. Kad būtų visiems aišku: jei pradėtume skaldyti Europą, jei pasuktume atgal ir pradėtume atsisakyti didžiausių Europos laimėjimų, be jokios abejonės, tikslą mums būtų sunku pasiekti dėl susiskaldymo pavojaus.

Kaip jau sakiau, iš esmės dabartinė krizė yra politinė. Tai mūsų ryžto gyventi drauge išbandymas. Štai kodėl turime siekti glaudesnės Europos Sąjungos, štai kodėl įsteigėme bendras institucijas. Štai kodėl reikia paisyti Europos intereso.

Tačiau šiandien padėtis tokia, kad tarpvyriausybinio bendradarbiavimo neužtenka, kad Europa įveiktų krizę ir turėtų ateitį. Priešingai, tam tikras tarpvyriausybiškumas gali lemti valstybių narių užsisklendimą ir Europos susiskaldymą. Tam tikras tarpvyriausybiškumas galėtų lemti suvienytos Europos – tokios, kokios mes norime – mirtį.

Neužmirškime, kad nuo dabartinių sprendimų, kokius priimame arba kokių nepriimame, priklauso mūsų ateitis. Norėčiau pasakyti, kad man skaudu, kai kitų pasaulio regionų atstovai globėjiškai mums sako, ką mes, europiečiai, turime daryti. Nuoširdžiai pripažįstu, kad turime problemų, problemos labai rimtos, tačiau manau, kad neturime teisintis dėl savo demokratinių valstybių. Neturime teisintis dėl savo socialinės rinkos ekonomikos. Todėl manau, kad turime prašyti ne tik mūsų institucijų, bet ir valstybių narių, Paryžiaus, Berlyno, Atėnų, Lisabonos bei Dublino reaguoti ir parodyti, kad didžiuojamės būdami europiečiai, kad nepraradome orumo, pasakyti mūsų partneriams: „Ačiū už patarimus, bet galime drauge įveikti šią krizę“. Aš didžiuojuosi, kad esu europietis.

Pasididžiavimas, kad esame europiečiai, reiškia ne tik pasididžiavimą mūsų didžia kultūra, didžia civilizacija. Tai viskas, ką mes sukūrėme. Didžiuojamės ne tik praeitimi, bet ir ateitimi. Būtent tokį tarpusavio pasitikėjimą mums reikia atkurti. Manau, kad tai įmanoma.

Kai kas sako, kad tai labai sunku, kad tai neįmanoma. Tačiau norėčiau priminti didžio žmogaus, didžio afrikiečio Nelsono Mandelos žodžius: „Visada atrodo neįmanoma, kol nepadaroma. Darykime“. Galime tai padaryti pasitikėdami, galime tai padaryti – atgaivinti mūsų Europą.

Dėkoju už dėmesį.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website