Navigation path

Left navigation

Additional tools

José Manuel Durão Barroso Europos Komisijos Pirmininkas 2010 m. Europos padėtis Strasbūras, 2010 m. rugsėjo 7 d.

European Commission - SPEECH/10/411   07/09/2010

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

SPEECH/10/411

José Manuel Durão Barroso

Europos Komisijos Pirmininkas

2010 m. Europos padėtis

Strasbūras, 2010 m. rugsėjo 7 d.

Gerbiamas Pirmininke,

gerbiami Parlamento nariai,

man didelė garbė pirmą kartą Europos Parlamentui pristatyti Sąjungos padėtį.

Nuo šiol susitiksime kartą per metus, kad apžvelgtume ateinančių dvylikos mėnesių darbus.

Daugelis šiemet priimsimų sprendimų turės ilgalaikių padarinių. Tie sprendimai parodys, kokios Europos norime. Tai turėtų būti galimybių Europa, kurioje tinkamai atlyginama siekiantiems tobulėti ir padedama vargstantiems. Tai pasauliui ir savo piliečiams atvira Europa. Tai Europa, kurioje užtikrinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda.

Pernai dėl ekonomikos ir finansų krizės Sąjunga patyrė bene didžiausią išmėginimą. Išryškėjo mūsų tarpusavio priklausomybė, o mūsų solidarumas patyrė kaip niekad didelių išbandymų.

Vertindamas mūsų darbą, esu įsitikinęs, kad šįkart egzaminą išlaikėme. Radome atsakymus į daugelį aktualių klausimų, susijusių su finansine pagalba didelių sunkumų patiriančioms valstybėms narėms, ekonomikos valdymu, finansų reguliavimu, ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu. Sukūrėme ekonomikos modernizavimo pagrindą. Europa parodė, kad yra tvirta ir kad jos nuomonės turi būti paisoma. Pranašavusieji Europos Sąjungos žlugimą klydo. Europos institucijos ir valstybės narės įrodė, kad gali būti lyderės. Europiečiams noriu pasakyti: galite būti tikri, Europos Sąjunga padarys viską, kas įmanoma, kad jūsų ateitis būtų saugi.

Šiandieninės Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvos yra geresnės nei prieš metus. Iš dalies tai mūsų ryžtingų veiksmų rezultatas. Ekonomikos atsigavimas, nors ir nevienodai spartus skirtingose valstybėse narėse, įgauna pagreitį. Šiemet ekonomika augs sparčiau nei prognozuota. Nedarbas kol kas tebėra didelis, tačiau nebedidėja. Žinoma, neaiškumų ir pavojų dar yra, ypač už Europos Sąjungos ribų.

Gyventi iliuzijomis negalima. Darbai dar nebaigti. Nevalia užmigti ant laurų. Biudžeto padidinimas padėjo įveikti ekonominės veiklos nuosmukį. Tačiau jau laikas keisti kryptį. Jei nevykdysime struktūrinių reformų, tvaraus augimo neužtikrinsime. Ateinančius dvylika mėnesių privalome spartinti reformų darbotvarkės įgyvendinimą. Metas modernizuoti mūsų socialinę rinkos ekonomiką, kad ji galėtų konkuruoti globalizuotame pasaulyje ir padėtų spręsti demografijos problemas. Metas imtis tinkamų investicijų į mūsų ateitį.

Europai dabar itin svarbus laikas. Ji privalo parodyti, kad jos veikla – tai ne vien 27 valstybių narių priimami sprendimai. Veikdami išvien išsigelbėsime, pavieniui – nuskęsime. Kad ir kokiu lygmeniu – valstybių, regionų ar vietos – veiktume, sėkmė mus lydės tik tuomet, jei mąstysime apie visos Europos gerovę.

Šiandien išdėstysiu prioritetus, kuriuos, manau, bendromis jėgomis turėtume įgyvendinti ateinančiais metais. Dabar neturiu galimybių aptarti kiekvieno Europos politikos aspekto ar visų iniciatyvų, kurių imsimės. Todėl Pirmininkui J. Buzekui, taigi ir visiems jums, pateiksiu išsamesnę programą.

Kitais metais Sąjungos laukia penki svarbūs uždaviniai:

  • spręsti ekonomikos krizės ir valdymo klausimus;

  • atkurti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą spartinant strategijos „Europa 2020“ reformų įgyvendinimą;

  • kurti laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę;

  • pradėti derybas dėl modernaus ES biudžeto;

  • stiprinti savo vaidmenį pasaulinėje arenoje.

Norėčiau pradėti nuo ekonomikos krizės ir valdymo. Kai šiemet euro zonos nariams ir pačiam eurui prireikė mūsų pagalbos, veikėme ryžtingai.

Išmokome kelias sunkias pamokas. Jau padarėme nemenką pažangą ekonomikos valdymo srityje. Komisija savo idėjas pristatė gegužės–birželio mėnesiais. Jos buvo palankiai sutiktos tiek Parlamente, tiek Europos Vadovų Tarybos Pirmininko vadovaujamoje darbo grupėje ir tapo susitarimų pagrindu. Būtiniausių teisės aktų pasiūlymus pateiksime jau rugsėjo 29 d., kad neprarastume įgyto pagreičio.

Nesubalansuotas biudžetas kelia daugybę problemų. Skolos ir deficitas lemia spartų augimą ir staigų nuosmukį. Jie ardo socialinės apsaugos sistemą. Palūkanoms mokėti skiriamus pinigus būtų galima panaudoti socialinei gerovei didinti arba tinkamai pasirengti didėjančioms senėjančios visuomenės išlaidoms. Skolininkų karta lemia ekonomikos netvarumą. Mūsų pasiūlymai, kuriais bus padidinta priežiūra ir įgyvendinimas, sustiprins Stabilumo ir augimo paktą.

Turime šalinti didelį makroekonominį disbalansą, visų pirma euro zonoje. Todėl jau pateikėme pasiūlymų, kaip nustatyti, ar turto kainos nėra nepagrįstai didelės, ar konkurencija nėra per menka, ir kitas disbalanso priežastis.

Vyriausybės jau sutinka imtis griežtesnės priežiūros, skatinti laikytis teisės aktų ir anksčiau taikyti sankcijas. Komisija stiprins savo, kaip nepriklausomos arbitrės ir naujųjų taisyklių įgyvendintojos, vaidmenį.

Pinigų sąjungą susiesime su tikrąja ekonomine sąjunga.

Jei mūsų siūlomos reformos bus įgyvendintos, bus užtikrintas ir ilgalaikis euro stabilumas. O tai – mūsų ekonomikos sėkmės garantas.

Kad ekonomika augtų, reikia stipraus ir patikimo finansų sektoriaus. Tai sektorius, kuris turi teikti naudos realiajai ekonomikai. Tai sektorius, kuris gali didžiuotis griežtais teisės aktais ir ne mažiau griežta priežiūra.

Jau ėmėmės veiksmų, kad padidintume bankų veiklos skaidrumą. Šiandien esame stipresni nei prieš metus. Paviešinti bankų tikrinimo rezultatai, taigi bankai galės skolinti vieni kitiems, o lėšos greičiau pasieks Europos piliečius ir bendroves.

Pasiūlėme užtikrinti indėlių iki 100 000 eurų apsaugą. Siūlysime uždrausti spekuliavimą vertybiniais popieriais. Spręsime su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusias problemas. Nepamatuotos rizikos laikai jau praėjo. Nesiliaujame tvirtinti, kad iš anksto finansuoti bankroto rizikos rezervus turi patys bankai, o ne mokesčių mokėtojai. Rengiame teisės aktus, kuriais bus uždraustos premijos už greitai uždirbtus pinigus, vėliau atnešančios didelių nuostolių. Be to, pritariu finansinės veiklos apmokestinimo idėjai. Jau rudenį pateiksime atitinkamų pasiūlymų.

Ką tik pasiektas politinis susitarimas dėl finansų priežiūros dokumentų rinkinio – gera žinia. Komisijos pasiūlymai, parengti vadovaujantis J. de Larosière ataskaita, užtikrins veiksmingą europinę priežiūros sistemą. Noriu padėkoti Parlamentui už konstruktyvią pagalbą ir tikiuosi, kad galutinį susitarimą pasieksime dar šį mėnesį.

Rengsime ir kitų teisės aktų. Netrukus pristatysime išvestinių finansinių priemonių iniciatyvų, tolesnių su kredito reitingų agentūromis susijusių priemonių, bankų restruktūrizavimo tvarką ir krizių valdymo sistemą. Mūsų tikslas – pertvarkyti finansų sektorių iki 2011 m. pabaigos.

Patikimi valstybės finansai ir atsakingai valdomos finansų rinkos suteikia pasitikėjimo savimi ir užtikrina ekonominį pajėgumą siekti tvaraus augimo. Negalime apsiriboti vien tik diskusijomis apie fiskalinį konsolidavimą ir ekonomikos augimą. Juk įmanoma turėti ir viena, ir kita.

Gerbiami Parlamento nariai,

atsakingai valdomi valstybės finansai padeda siekti aiškaus tikslo – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Mūsų siekis – tvarus, integracinis ekonomikos augimas. Tai svarbiausias mūsų prioritetas. Investuoti reikia būtent čia.

Tai, kokioje Europoje gyvensime 2020 m., priklauso nuo dabartinių mūsų sprendimų. Privalome ankstinti ir spartinti daugumą darbotvarkėje numatytų augimo skatinimo reformų. Taip iki 2020 m. augimą būtų galima padidinti daugiau kaip trečdaliu.

Daugiausia dėmesio reikėtų skirti trims prioritetams: sukurti daugiau darbo vietų, didinti Europos įmonių konkurencingumą ir toliau plėtoti bendrąją rinką.

Pradėsiu nuo žmonių ir darbo vietų.

Nuo 2008 m. darbą prarado daugiau kaip 6,3 mln. europiečių. Kiekvienam iš jų reikia suteikti galimybę sugrįžti į darbo rinką. Vidutinis 20–64 m. europiečių užimtumas yra 69 proc. Susitarėme į darbo rinką pritraukti visų pirma daugiau moterų ir vyresnio amžiaus žmonių ir taip pasiekti, kad iki 2020 m. užimtumas padidėtų iki 75 proc.

Už užimtumo politiką ir toliau atsako pačios valstybės narės. Tačiau ir mes neliksime nuošalyje. Norėčiau tokios Europos Sąjungos, kuri teiktų naujų galimybių savo piliečiams. Norėčiau socialiai integruotos Sąjungos. Tokią Europą sukursime, jei valstybės narės, Europos institucijos ir socialiniai partneriai vykdys mūsų bendrą reformų darbotvarkę.

Daugiausia dėmesio reikėtų skirti įgūdžiams, darbo vietoms ir investicijoms į mokymąsi visą gyvenimą.

Taip pat – kaip kuo geriau išnaudoti bendrosios rinkos augimo potencialą, kad būtų sukurta stipresnė bendra darbo vietų rinka.

Galimybių yra daug. Europoje yra daug bedarbių, tačiau yra ir yra 4 mln. laisvų darbo vietų. Iki šių metų pabaigos Komisija pasiūlys darbo vietų pasiūlos sistemą. Iš jos bus matyti, kur Europoje yra laisvų darbo vietų ir kokių įgūdžių reikalaujama. Toliau įgyvendinsime ir su Europos įgūdžių pasu susijusius planus.

Drauge turime spręsti skurdo ir atskirties problemas. Privalome užtikrinti, kad labiausiai nuskriausti visuomenės nariai neliktų nuošalyje. Tai svarbiausias iniciatyvos „Europos kovos su skurdu planas“ siekis. Įgyvendinant šią iniciatyvą bendromis jėgomis bus padedama pažeidžiamiausiems – vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Užsienyje keliauja, mokosi ar dirba vis daugiau žmonių, todėl sieksime geriau užtikrinti atitinkamas piliečių teises. Likusias šios srities kliūtis Komisija ims šalinti jau šį rudenį.

Gerbiami Parlamento nariai,

Augimą lemia mūsų įmonių konkurencingumas.

Turėtume sudaryti palankias sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Jose sukuriama du trečdaliai visų privačiojo sektoriaus darbo vietų. Bene didžiausi MVĮ rūpesčiai – inovacijos ir biurokratizmas. Stengiamės joms padėti abiejose šiose srityse.

Dar prieš prasidedant vasarai Komisija paskelbė lig šiol didžiausią 6,4 mlrd. eurų vertės paketą pagal mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą. Ši suma bus paskirstyta MVĮ ir mokslininkams.

Investavimas į inovacijas taip pat reiškia Europos pasaulinės klasės universitetų rėmimą. Norėčiau, kad Europos universitetai pritrauktų gabiausius ir geriausius studentus iš Europos ir kitų pasaulio šalių. Todėl imsimės Europos universitetų modernizavimo iniciatyvos. Sieksiu, kad Europos mokslas, švietimas ir kultūra būtų stiprūs.

Gerinti Europos novatoriškumą reikia ne tik universitetuose, bet ir visoje inovacijų grandinėje – nuo mokslinių tyrimų iki pardavimo. Tam reikia suburti šios srities partnerius. Mums reikia inovacijų sąjungos. Kaip jos siekti, Komisija išdėstys jau kitą mėnesį.

Dar vienas svarbus uždavinys – įvertinti, ar valstybės narės pasirengusios taikyti patentų, kurie galiotų visoje Europos Sąjungoje, sistemą. Mūsų novatoriams patentai neretai kainuoja dešimt kartų brangiau nei jų konkurentams JAV ar Japonijoje. Pasiūlymas jau parengtas. Išlaidų gerokai sumažėtų, o aprėptis padvigubėtų. Po dešimtmečius trukusių diskusijų atėjo laikas priimti sprendimą.

Privalome toliau mažinti biurokratizmą. MVĮ jaučiasi smaugiamos įstatymų. 71 proc. įmonių vadovų teigia, kad biurokratizmas – didžiausias jų sėkmės trukdis. Komisija jau pateikė pasiūlymų, kaip Europos bendrovėms sutaupyti 38 mlrd. eurų per metus.

Inovacijų skatinimas, biurokratizmo mažinimas ir kvalifikuota darbo jėga – veiksniai, padėsiantys Europos gamybos sektoriui išlaikyti pasaulinį lygį. Galinga Europos pramonės bazė yra be galo svarbi mūsų ateičiai. Komisija pristatys naują prie globalizacijos eros pritaikytą pramonės politiką.

Mums rūpi žmonės, mums rūpi įmonės. O žmonėms ir įmonėms rūpi atvira ir šiuolaikiška bendroji rinka.

Vidaus rinka – didžiausias Europos turtas, kuriuo kol kas naudojamasi nepakankamai. Tokią padėtį reikia kuo skubiau keisti.

Iš 20 mln. Europos MVĮ tarptautine prekyba užsiima vos 8 proc., o užsienyje investuoja dar mažiau. Internetu naudojasi daugybė žmonių, tačiau daugiau nei trečdalis vartotojų vis dar nesiryžta internetu įsigyti prekių iš užsienio.

Mano paprašytas M. Monti pateikė ekspertų ataskaitą, kurioje nustatyta 150 trūkstamų vidaus rinkos sąsajų ir kliūčių.

Kitą mėnesį pristatysime išsamų, didelių užmojų Bendrosios rinkos aktą, kuriame išdėstysime, kaip būtų galima plėtoti bendrąją rinką.

Energetika – pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga ir vienas svarbiausių veiklos prioritetų. Turime baigti formuoti energetikos vidaus rinką, sujungti Europos energijos tiekimo tinklus ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir solidarumą. Su energija turime padaryti tą patį, ką padarėme su mobiliaisiais telefonais – sukurti bendrą Europos rinką ir suteikti vartotojams pasirinkimo galimybę. Taip būtų sukurta tikra Europos energijos bendrija.

Vamzdynai ir kabeliai per valstybių sienas turėtų driektis be jokių kliūčių.

Reikia sukurti saulės ir vėjo energijos infrastruktūrą.

Reikia užtikrinti, kad visoje Europoje būtų taikomi vienodi standartai ir kad įkrauti elektra varomą automobilį taptų taip pat įprasta kaip pripildyti kuro baką.

Kitais metais pateiksime Energetikos veiksmų planą, infrastruktūros dokumentų rinkinį ir Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą, kuriais sieksime įgyvendinti savo viziją. Dar šiais metais vyksiu į Kaspijos jūros regioną paremti Pietinio koridoriaus, kuris turėtų padidinti energijos tiekimo saugumą, plėtotę.

Jei norime sukurti tausiai išteklius naudojančią Europą, vien energija apsiriboti negalime. XX amžiuje pasaulis patyrė beprecedentį augimą, pagrįstą intensyviu išteklių naudojimu. Pasaulio gyventojų skaičius išaugo keturis kartus, o ekonomikos pajėgumas – net 40 kartų.

Tačiau per tą patį laikotarpį iškastinio kuro naudojome 16, o vandens – 9 kartus daugiau, 35 kartus išaugo sugaunamų žuvų kiekis. Anglies dioksido dujų išmetama 17 kartų daugiau.

Tai reiškia, kad turime įgyvendinti nustatytas klimato kaitos ir energetikos priemones, kurios yra pagrindinis pokyčius skatinantis veiksnys. Tai reiškia, kad reikia integruoti įvairias – kovos su klimato kaita, energetikos, transporto, aplinkosaugos – politikos sritis ir nuosekliai siekti veiksmingesnio išteklių naudojimo ir ekologiškesnės ateities.

Įgyvendinant Europos priemones, kuriomis siekiama spręsti didžiules mūsų laukiančias problemas, kaip antai visuotinis aprūpinimas maistu, biologinės įvairovės nykimas, tvarus gamtos išteklių valdymas, svarbų vaidmenį atliks pažangus žemės ūkio sektorius bei jūrų politika.

Tai ne tik sustiprins mūsų ekonomiką ateityje, bet ir suteiks naujų galimybių šiandien. Darbo vietų skaičius ekologinėje pramonėje nuo 2000 m. kasmet auga 7 proc. Norėčiau, kad iki 2020 m. būtų sukurta 3 mln. vadinamųjų žaliųjų darbo vietų. Gamyklose ir biuruose triūsia daugybė europiečių. Dabar reikia pritraukti 3 mln. žmonių į ekologinę pramonę.

Mums reikia tvaraus ir pažangaus augimo. Per pastaruosius penkiolika metų pusę Europos produktyvumo augimo lėmė informacinės ir ryšių technologijos. Panašu, kad šios tendencijos stiprės. Įgyvendindami mūsų pasiūlytą „Europos skaitmeninę darbotvarkę“, sukursime bendrą skaitmeninę rinką, kuri iki 2020 m. turėtų sudaryti 4 proc. ES BVP.

Gerbiami Parlamento nariai,

viską, ką darome, darome Europos piliečių labui. Esminis Europos projekto aspektas – laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė.

Sunkiai plušame, kad įgyvendintume Stokholmo veiksmų planą. Dėsime daug pastangų, kad išspręstume su prieglobsčiu ir migracija susijusius klausimus.

Teisėtiems migrantams Europa bus vieta, kur gerbiamos ir užtikrinamos žmogiškosios vertybės. Kartu imsimės griežtų priemonių prieš neteisėtų migrantų išnaudojimą Europoje ir prie jos sienų. Komisija pateiks naujų pasiūlymų dėl mūsų išorės sienų apsaugos. Toliau įgyvendinsime vidaus saugumo strategiją ir šalinsime organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes.

Kad ir kur europiečiai nukeliautų, jų pagrindinės teisės turi būti gerbiamos, o pareigos ir toliau vykdomos. Visi Europos piliečiai privalo laikytis teisės aktų, o visos vyriausybės – gerbti žmogaus teises, įskaitant mažumų. Rasizmui ir ksenofobijai Europoje vietos nėra. Kilusias problemas privalome spręsti atsakingai. Prašau mūsų visų – nežadinkime Europos praeities vaiduoklių.

Teisingumo, laisvės ir saugumo erdvė – tai europiečių klestėjimo erdvė.

Gerbiami Parlamento nariai,

kitas svarbus uždavinys – nuspręsti dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto.

Kitą mėnesį Komisija pateiks pirmuosius savo pasiūlymus dėl biudžeto peržiūros. Ji pradės atviras diskusijas be jokių tabu ir antrąjį ateinančių metų ketvirtį pateiks teisės aktų pasiūlymus.

Pinigus turime leisti taip, kad jie duotų didžiausios naudos. O juos investuoti turime taip, kad paremtume augimą ir pasiektume konkrečių rezultatų įgyvendinant Europos darbotvarkę. Kokybiškai naudojamos lėšos turėtų būtų mūsų visų siekiamybė.

Todėl svarbu aptarti tiek išlaidų ir investicijų kiekybę, tiek ir jų kokybę.

Esu įsitikinęs, kad Europa gali suteikti tikros papildomos naudos. Todėl aktyviai sieksiu, kad būtų parengtas plataus užmojo, bet taupus laikotarpio po 2013 m. Europos biudžetas.

Esu įsitikinęs, jog turime sutelkti išteklius savo politikos prioritetams paremti.

Svarbu ne tai, daugiau ar mažiau išleisime, svarbu, kad lėšos būtų išleidžiamos protingiau, kad būtų įvertintos tiek Europos, tiek valstybių narių biudžetų galimybės. ES biudžetas rengiamas ne Briuseliui – jis skirtas piliečiams, kuriems jūs atstovaujate: bedarbiams, kurių perkvalifikavimas finansuojamas Socialinio fondo lėšomis, studentams, dalyvaujantiems programoje „Erasmus“, ar Sanglaudos fondo remiamų regionų gyventojams.

Energijos tiekimo tinklai, moksliniai tyrimai ir pagalba vystymuisi – tai akivaizdūs pavyzdžiai, kad Europos lygmeniu panaudotos lėšos duoda daugiau naudos nei nacionaliniu lygmeniu išleisti pinigai. Kai kurios valstybės narės šio principo naudą pripažįsta net tokiose svarbiose nacionalinės kompetencijos srityse kaip gynyba. Jos supranta, kad sutelkusios kai kuriuos savo išteklius ir veiklą galėtų daug sutaupyti. Sutelkusios lėšas Europos lygmeniu valstybės narės gali sumažinti savo išlaidas, išvengti dvigubo finansavimo ir užsitikrinti geresnę investicijų grąžą.

Todėl turėtume ieškoti naujų pagrindinių Europos infrastruktūros projektų finansavimo šaltinių. Pavyzdžiui, siūlysiu, kad bendradarbiaujant su Europos investicijų banku būtų pradėtos leisti ES projektų obligacijos. Toliau plėtosime viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programas.

Kaip pabrėžė šios kadencijos Parlamentas, privalome spręsti ir nuosavų išteklių problemą. Dabartinės sistemos, kuriai būdinga sudėtinga korekcijų sistema, galimybės jau išsemtos. Mūsų piliečiai nusipelno teisingesnės, veiksmingesnės ir skaidresnės sistemos. Su mūsų siūlomomis idėjomis sutiks ne visi. Jau dabar yra joms prieštaraujančių, nors kol kas net nežino, kas bus siūloma.

Žinau, kad šios kadencijos Parlamentui svarbus kito biudžeto trukmės klausimas. Galimi įvairūs variantai. Norėčiau apsvarstyti 10 metų programą, kurios finansiniai aspektai būtų peržiūrėti po penkerių metų. Tai būtų variantas „penkeri plius penkeri“. Taip galėsime planuoti lėšas ilgesniam laikotarpiui ir aiškiau susieti abiejų mūsų institucijų įgaliojimus.

Žinoma, kad Europos biudžetas būtų patikimas, svarbu griežtai taupyti. Ketinu išnagrinėti administracines Komisijos ir kitų Bendrijos įstaigų, pavyzdžiui, agentūrų, išlaidas. Reikia pašalinti visas neveiksmingo lėšų naudojimo galimybes. Tobulindami finansų valdymą remsimės Audito Rūmų rekomendacijomis.

Gerbiami Parlamento nariai,

paskutinis uždavinys, kurį noriu šiandien aptarti – mūsų vaidmuo pasaulinėje arenoje.

Spręsdami kasdienes problemas kartais pamirštame iš šalies įvertinti savo laimėjimus: taikų ir sėkmingą tapsmą Europos Sąjunga, kuri po pastarųjų plėtros etapų padidėjo dvigubai ir ruošiasi toliau plėstis; tvirtą, visame pasaulyje pripažįstamą valiutą – eurą; glaudžią partnerystę su kaimynais, kuri mus visus daro stipresnius. Jeigu veiksime ryžtingai, XXI amžiuje mums nereikės nieko baimintis.

Dabar, kai sudaromos strateginės XXI amžiaus partnerystės, Europa turėtų pasinaudoti proga nusitiesti kelią į ateitį. Visomis išgalėmis siekiu, kad Sąjungos vaidmuo sprendžiant pasaulinius klausimus atitiktų jos ekonominę įtaką. Mūsų partneriai laukia ir tikisi, kad veiksime vieningai, kaip Europa, o ne kaip atskiros 27 šalys. Jeigu neveiksime išvien, Europa nebus reikšminga pasaulinė jėga, o mūsų partneriai į priekį žengs be mūsų: be Europos Sąjungos ir be jos valstybių narių. Todėl savo politikos gairėse raginau siekti, kad Europa taptų pasaulinio masto veikėja, pasaulio lydere – tai pagrindinė mūsų kartos užduotis ir išbandymas.

Su Vyriausiąja įgaliotine ir pirmininko pavaduotoja C. Ashton pristatysime savo viziją, kaip kuo labiau sustiprinti Europos vaidmenį pasaulyje. Įsteigėme Europos išorės veiksmų tarnybą, taigi dabar turime reikiamas priemones savo siekiams įgyvendinti.

Globalizuotame pasaulyje mūsų klestėjimą lemia su strateginiais partneriais plėtojami santykiai. Kad galėtume sėkmingai veikti tarptautinėje arenoje, reikia pasitelkti Europos Sąjungos svorį. Jos dydis svarbus kaip niekad iki šiol.

Geras pavyzdys – kova su klimato kaita. Kopenhagoje paaiškėjo, kad, nors mūsų užmojams lygių ir nebuvo, patys sau sukliudėme, nes nesilaikėme bendros pozicijos. Derybos įstrigo, deja, klimatas tebekinta. Noriu, kad aktyviau dirbtume su mūsų tarptautiniais partneriais, kad, užuot skelbę pranešimus spaudai, jie rimtai įsipareigotų sumažinti išmetamųjų teršalų, ir kad būtų pradėtas teikti skubus finansavimas.

Per ateinančius du mėnesius bus surengti itin svarbūs aukščiausiojo lygio susitikimai su strateginiais partneriais. Kuo tvirtesnę Europai naudingą bendrą darbotvarkę nustatysime, tuo daugiau pasieksime. Pavyzdžiui, manau, kad būtų labai naudinga parengti transatlantinę ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę.

Savo svorį jau parodėme Didžiajame dvidešimtuke – forume, kuriame pagrindiniai pasaulinės ekonomikos veikėjai sprendžia bendrus uždavinius. Lapkričio mėnesį Seule su Pirmininku H. Van Rompuy atstovaudami Europos Sąjungai sieksime konkrečių rezultatų:

- kad būtų nuveikta daugiau derinant pasaulinės ekonomikos klausimus;

- kad finansų rinkos būtų stabilesnės ir atsakingesnės ir kad būtų susitarta dėl tarptautinių finansų institucijų reformos;

- kad visuotinės finansinės apsaugos sistemos būtų veiksmingesnės.

Siekiame pažangos įgyvendinant Didžiojo dvidešimtuko vystymosi darbotvarkę.

Toliau atliksime lyderio vaidmenį ir glaudžiai bendradarbiausime su kitais metais Didžiajam aštuonetui ir Didžiajam dvidešimtukui pirmininkausiančia Prancūzija.

Tikimės paramos dėl Dohos derybų rato. Prekyba skatina augimą ir klestėjimą. Be kita ko, sieksime sudaryti dvišalius ir regioninius laisvosios prekybos susitarimus. Spalio mėn. Komisija pristatys atnaujintą prekybos politiką, kad Europa gautų dar daugiau naudos.

Atvirumas pasauliui – tai ir parama besivystančioms, visų pirma Afrikos, šalims. Po dviejų savaičių lankydamasis Niujorke Tūkstantmečio vystymosi tikslams skirtame aukšto lygio renginyje, jums pritarus, Europos Sąjungos vardu ketinu įsipareigoti skirti papildomą 1 mlrd. eurų Tūkstantmečio vystymosi tikslams siekti.

Pasaulinio masto veikėjos vaidmuo, be kita ko, įpareigoja ginti savas vertybes. Žmogaus teisės nėra derybų objektas. Mane stulbina tai, kiek daug yra šalių, kur pažeidžiamos moterų teisės. Žinia, kad Sakineh Mohammadi Ashtiani skirta mirties bausmė užmėtant akmenimis, mane tiesiog pribloškė. Tokio barbariškumo neįmanoma suvokti. Europa smerkia tokius jokiais moralės ar religijos kodeksais nepateisinamus veiksmus.

Mūsų vertybės mus taip pat įpareigoja padėti į bėdą patekusiems žmonėms visame pasaulyje.

Humanitarinė pagalba Pakistanui – naujausias Europos solidarumo praktinių apraiškų pavyzdys. Be to, jis aiškiai parodo poreikį skirtingą Komisijos ir valstybių narių teikiamą paramą pristatyti kartu kaip vieną tikrą Europos pagalbos paketą. Valstybės narės turi sraigtasparnių ir civilinės saugos pajėgas. Dabar turime jas sutelkti į vieną junginį ir taip sukurti tikras pagalbos krizės ištiktiesiems Europos pajėgas. Tai padaryti Komisija pasiūlys spalio mėn. Raginu valstybes nares parodyti, kad jos rimtai remia Sąjungos siekį sustiprinti savo įtaką šioje srityje.

Darome pažangą bendros užsienio politikos srityje. Bet neturėkime iliuzijų, kad be bendros gynybos politikos įgysime norimą įtaką pasaulyje. Esu įsitikinęs – dabar puikus metas šiam uždaviniui spręsti.

Gerbiami Parlamento nariai,

toliau įtvirtiname Lisabonos sutartimi sukurtą naująją Europos institucinę struktūrą.

Be galo svarbu, kokios naudos institucijų veikla duoda žmonėms ir kaip Europa keičia žmonių kasdienį gyvenimą.

Europos sėkmės pagrindas – unikalus Bendrijos modelis. Kaip niekad iki šiol svarbu, kad politinę darbotvarkę Komisija įgyvendintų vadovaudamasi savo vizija ir pasiūlymais.

Raginau Komisiją ir Parlamentą, dvi pagrindines Bendrijos institucijas, plėtoti ypatingus santykius. Siekiu glaudesnio politinio bendradarbiavimo.

Europa – tai ne tik Briuselis ar Strasbūras. Tai jūsų gimtieji regionai, miestai, miesteliai ir kaimai. Lankotės savo rinkimų apygardose ir puikiai žinote, kurie atskiri Europos projektai labai svarbūs jų klestėjimui.

Galų gale juk visi – Europos institucijos, valstybės narės ir regionai – esame priklausomi vieni nuo kitų. Be valstybių narių Sąjunga savo tikslų nepasieks, o valstybės narės be Europos Sąjungos pasaulinėje arenoje nepasieks savųjų.

Gerbiami Parlamento nariai,

Europos piliečiai tikisi, kad imsimės veiksmų šiai krizei įveikti.

Privalome jiems įrodyti, kad šiandienos bendromis pastangomis sukursime naujų darbo vietų, pritrauksime naujų investicijų ir parengsime Europą ateityje iškilsiantiems uždaviniams spręsti.

Esu įsitikinęs, kad Europa tinkamai pasirengusi. Užsibrėžtus tikslus pasieksime.

Viena yra tikra – būdami pesimistais mūšio nelaimėsime. Turime pasitikėti savimi ir drauge parodyti tvirtą valią.

Šiandien išdėsčiau savo nuomonę, kaip Europos Sąjunga tai turėtų padaryti.

Paprašiau parengti pasiūlymus, kaip kurti mūsų ekonominę sąjungą.

Pabrėžiau, kad reikia paspartinti mūsų reformų darbotvarkę.

Pasidalijau mintimis, kaip, įgyvendinant pavyzdines strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas, modernizuoti mūsų socialinę rinkos ekonomiką, kad būtų užtikrintas augimas ir užimtumas pažangioje, tvarioje ir integracinėje ekonomikoje.

Išdėsčiau, kaip siekti bendros Europos energetikos politikos.

Pritariau reikmei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje europiečių pagrindinės teisės turi būti gerbiamos, o pareigos vykdomos.

Paaiškinau, kad Komisija sieks sudaryti plačius užmojus atitinkantį Europos biudžetą.

Pasiūliau sukurti ES projektų obligacijas pagrindiniams infrastruktūros projektams finansuoti.

Taip pat pranešiau apie mūsų tvirtą įsipareigojimą siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

Atskleidžiau, kodėl mums reikia bendrų pagalbos krizės ištiktiesiems pajėgų ir bendros užsienio ir gynybos politikos.

Paraginau Europos lyderius veikti išvien, kad Europa liktų pasaulinio masto veikėja ir gintų Europos interesus.

Tai didelių pokyčių ir didelių užmojų darbotvarkė. Ją įgyvendinti nebus lengva.

Kad Europą lydėtų sėkmė, kad ji būtų stipresnė, teisingesnė ir naudingesnė piliečiams, Komisijai reikia jūsų paramos.

Dėkoju.

MEMO/10/393


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website