Navigation path

Left navigation

Additional tools

Briuselis, 2013 m. vasario 18 d. Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Hermano Van Rompuy‘aus kalba Europos Parlamente

European Council - PRES/13/60   18/02/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO GA

EUROPOS VADOVŲ TARYBA

PIRMININKAS

LT

Briuselis, 2013 m. vasario 18 d.

(OR. en)

EUCO 41/13

PRESSE 60

PR PCE 34

Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Hermano Van Rompuy‘aus kalba Europos Parlamente

Vasario 7–8 d. visų 27 mūsų šalių prezidentai ir ministrai pirmininkai savo lygiu pasiekė susitarimą dėl Sąjungos finansinės programos kitiems septyneriems metams.

Palyginti su ankstesne (2007–2013 m.) programa, bendros išlaidų viršutinės ribos šiek tiek sumažintos, tačiau šiose ribose aiškiai pasikeitė prioritetai – padidėjo ekonomikos augimui ir užimtumui skirta investicijų dalis. Tai atspindi du pagrindinius mūsų pasirinkimo aspektus: prisitaikymą prie didelių biudžeto suvaržymų visoje Europoje ir investicijas ateičiai.

Kaip matyti iš straipsnių spaudoje, kiekvienas iš vadovų stengėsi pasiekti savo šaliai ir piliečiams tinkamiausią susitarimą. Tai visiškai teisėta, kaip ir tai, kad kai kurie daugiau dėmesio skyrė jų šalių mokesčių mokėtojams susirūpinimą keliantiems klausimams, o kiti – paramos gavėjų poreikiams. Man svarbu tai, kad kartu pasiekėme susitarimą, kuris yra naudingas visai Europai.

Mes turėjome susitarti dėl trijų parametrų: biudžeto dydžio, išlaidų prioritetų ir pajamų šaltinių, tuo pačiu metu siekdami, kad biudžetas būtų modernizuotas bei realistinis ir jame daug dėmesio būtų skiriama skubiausiai tenkintiniems poreikiams.

Visų pirma kalbant apie dydį: šiomis ekonominėmis aplinkybėmis vienintelė galimybė buvo nuosaikus biudžetas. Diržai veržiami visoje Europoje ir Sąjunga negali būti išimtis. Kai kurių nuomone, įsipareigojimų bendros viršutinės ribos sumažinimas 3 % Europai yra žingsnis atgal. Taip nėra. Kaip ir visose kitose Europos šalyse, daug dėmesio skiriama tam, kad išleidžiant mažiau lėšų būtų padaryta daugiau ir kad būtų užtikrinta, kad kiekvienas euras būtų panaudotas ten, kur jo poveikis gali būti didžiausias. „Daugiau Europos“ nebūtinai reiškia daugiau pinigų.

Tačiau leiskite man akcentuoti, kad taip sumažinus įsipareigojimų viršutinę ribą faktiniai mokėjimai pagal jūsų tvirtinamus metinius biudžetus gali net ir nesumažėti. Per pastaruosius septynerius metus mokėjimai, dėl kurių balsavo Europos Parlamentas, buvo gerokai mažesni už DFP viršutinę ribą ir iš viso per visą laikotarpį sudarė 875 mlrd. EUR, t. y. gerokai mažiau nei kitiems septyneriems metams numatyti 908 mlrd. EUR.

Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad tam reikalingas balsų vieningumas, DFP viršutinių ribų niekada nebuvo ketinama keisti – nei didinti, nei mažinti – daugiau kaip penkiais procentiniais punktas, tačiau kai kurie politiniai komentarai buvo skirti vien tik šiam aspektui. Praėjusį lapkritį aš pats pateikiau pasiūlymą dėl 970 mlrd. EUR įsipareigojimų bendros viršutinės ribos, o galutinis susitarimas dėl 960 mlrd. EUR nedaug skyrėsi nuo šio skaičiaus, nors kai kurios valstybės narės norėjo mano pasiūlymą sumažinti dar 30 mlrd. EUR daugiau. Tikrieji pokyčiai matomi pažvelgus į išlaidų turinį ir šiuos pokyčius tikrai reikia vertinti palankiai. Jų svarba yra žymiai didesnė nei nežymus bendros viršutinės ribos pasikeitimas ir tam reikia skirti žymiai daugiau dėmesio.

Pirma, išlaidos pagal 1a išlaidų kategoriją, skirtos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, tarpvalstybiniams energetikos, transporto ir skaitmeniniams tinklams, GALILEO ir „Erasmus“ programoms, palyginti su ankstesne DFP, padidėja 37,3 %. Be to, šis didėjimas vyksta nuosekliai ir paskutiniaisiais programos metais sudarys daugiau kaip 40 %. Palyginti su esama padėtimi, tai yra didelis žingsnis į priekį. Žinoma, gali būti gaila, kad atsižvelgta ne į visus Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl investicijų, tačiau būtų klaidinga pasiūlymo koregavimus vadinti „lėšų mažinimu“, kadangi iš tikrųjų susitarėme numatyti gerokai daugiau lėšų investicijoms į ekonomikos augimą nei dabartinėje programoje.

Antra, išlaidos sanglaudai bus skiriamos tikslingiau, numatant rezultatų siekimo paskatas, o geriausių rezultatų pasiekusiems projektams numatyta skirti lėšų. Siekiant padidinti sanglaudos finansavimo ir ekonomikos valdymo sinergiją bus nustatytos makroekonominės sąlygos. Apskritai programų finansavimas bus supaprastintas ir geriau kontroliuojamas. Sanglaudos šalyse bus numatytas aukšto lygio ES bendro finansavimo dydis ir palankios sąlygos PVM srityje – tokiu būdu šiais dviem aspektais bus prisidėta prie nacionalinių biudžetų sanglaudos šalyse. Skirstant struktūrinius fondus neturtingesnės šalys gaus didesnę sanglaudos lėšų dalį. Sanglaudos politika nėra orientuota į praeitį – tai yra investicija ateičiai. Mūsų parama labiausiai nepasiturintiems asmenims lieka nepakitusi.

Trečia, reaguojant į jaunimo nedarbo augimą, nes Europoje darbo neturi vienas iš keturių, o kai kuriose šalyse – vienas iš dviejų jaunuolių, nauja 6 mlrd. EUR vertės iniciatyva bus prisidedama prie šios dramatiškos padėties pagerinimo. Tai yra ryškus mūsų biudžeto socialinio aspekto pavyzdys.

Ketvirta, kalbant apie žemės ūkį – politikos sritį, kuri beveik išimtinai finansuojama Europos lygiu – vis daugiau dėmesio bus skiriama gyvenimo kokybei kaimo vietovėse, ekologiškesniems ūkininkavimo būdams ir tvariai maisto gamybai užtikrinti, nes tai yra labai svarbu mums visiems. Žemės ūkis nėra „atgyvena“, tačiau dėl bendros žemės ūkio politikos reformų jam skiriamos biudžeto lėšos yra ir toliau bus mažinamos. Septynerių metų laikotarpio pabaigoje išlaidos pagal pirmąjį BŽŪP ramstį sudarys apie 27 % viso biudžeto – žymiai mažiau nei 75 % aštuntajame dešimtmetyje!

Penkta, kategorijos „Saugumas ir pilietybė“ išlaidos bus padidintos 27 %. Tai sritis, kurioje intensyvinamas Europos bendradarbiavimas, ir lėšų padidinimas tai atspindi.

Šešta, nepamiršta apie mūsų išorės santykius. Šioje srityje numatytas 3,3 % realios vertės padidinimas. Be to, pažadėjome įvykdyti su Tūkstantmečio vystymosi tikslais susijusį įsipareigojimą. Išsaugoti ištekliai, kuriais Europai sudaromos sąlygos spręsti esminius visuotinius klausimus, pavyzdžiui, paramos vystymuisi ar klimato kaitos srityse. Priešingai, nei, kaip aš pastebėjau, pranešama, Europos plėtros fondas buvo ne sumažintas, o padidintas.

Septinta, net išlaidų kategorijoje „Administravimas“ numatytas nedidelis lėšų padidinimas. Tai atspindi poreikius, susijusius su plėtra ir naujomis užduotimis, kurias Sąjungai pavedė valstybės narės. Tai pareikalaus didelių mūsų darbuotojų pastangų, kadangi, kaip siūlo Komisija, jų bendras skaičius bus mažinamas, o darbo laikas ir pensinis amžius bus pailginti. Tačiau ES išlaikys veiksmingą tarnautojų komandą. Kai kurie iš jūsų dėl abejojate, tačiau skaičiai yra aiškūs.

Galiausiai svarstėme pajamų, arba kalbant ES terminais – „nuosavų išteklių“ klausimą. Priėmėme sprendimą dėl mažesnio muitų ir mokesčių rinkimo išlaidų kompensavimo valstybėms narėms, tokiu būdu padidinome tradicinių nuosavų išteklių surinkimą. Numatėme galimybes gauti naujų nuosavų išteklių, susijusių su nauja PVM sistema ir būsimu finansinių sandorių mokesčiu. Pasiekėme kompromisą dėl sudėtingo su taikomomis korekcijomis susijusio klausimo.

Norėčiau trumpai aptarti konkrečią kritiką, kuri buvo išsakyta dėl šio susitarimo, konkrečiai – dėl įsipareigojimų ir mokėjimų neatitikimo. Be kita ko, šiame susitarime buvo nedaug nutolta nuo to, kas buvo numatyta ankstesnėje DFP, tačiau dabar ieškojome būdų, kaip panaikinti šį neatitikimą. Susitarėme dėl didesnio lankstumo – netgi dėl „didžiausio galimo lankstumo“ – kad teisiniams įsipareigojimams įvykdyti būtų numatyti tinkami mokėjimų asignavimai. Šį poreikį mums vaizdingai paaiškino Pirmininkas Martinas Schulzas mūsų susitikimo pradžioje.

Iš tiesų norėčiau pabrėžti, kad Parlamento akcentuoti aspektai buvo itin svarbūs visame procese, galbūt net labiau, nei jūs galvojote. Be abejonės, Parlamentas padėjo pasiekti, kad ES išlaidos nebūtų tiesiogiai lygintinos su nacionalinėmis išlaidomis ir kad daug dėmesio būtų skirta pačiam investavimo potencialui. Parlamentas palaikė nuosavų išteklių klausimą, kurį norėjo svarstyti labai mažai valstybių narių. Parlamentas pakankamai sėkmingai darė spaudimą dėl naujos lankstumo sąlygos ir dėl nuostatos dėl peržiūros, kurios abi buvo paminėtos Europos Vadovų Tarybos išvadose. Be to, Parlamentas nuolat daug dėmesio skyrė poreikiui išteklius perkelti į naujas ekonomikos augimo skatinimo politikos sritis. Net jei pasiektas rezultatas ne visiškai atitinka pradinį Komisijos pasiūlymą, bet kokie šios DFP ir ankstesnės programos panašumų palyginimai rodo esminį šių lėšų padidinimą. Net bendro išlaidų dydžio klausimu prisimenu, kad jau vedant derybas dėl ankstesnės DFP, Komisijos pasiūlyme numatytas dydis buvo dar labiau sumažintas: 13 %, palyginti su dabartiniais 8 %.

Pasiektame susitarime atsispindi Europos vadovų kolektyvinė atsakomybė, tačiau puikiai suvokiame, kad dar turi būti pasiektas galutinis susitarimas su Parlamentu. Savo kolegoms priminiau, kad Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą tik dėl įgaliojimų, nors ir labai tvirtų, eilinei Tarybai ir jai pirmininkaujančiai valstybei narei vesti diskusijas su Parlamentu. Tokiu būdu Europos Vadovų Taryba atliko savo pareigą pagal Sutarties 15 straipsnį nustatyti Sąjungos „bendrąsias politikos gaires ir prioritetus“. Dabar perduodame darbą Tarybai, kad ji bendradarbiautų su Parlamentu ir priimtų būtinus aktus.

Nepamirškime, kad paramos gavėjai tikisi, kad ši naujoji DFP bus pradėta įgyvendinti nuo 2014 m. sausio 1 d. Septynerių metų investicinis biudžetas yra tvirtas nuspėjamumo veiksnys. Neturėdami biudžeto, lėšų vienu metu galime skirti tik vieneriems metams. Mokslininkams, nevyriausybinėms organizacijoms ir universitetams, vietos ir regioninės valdžios institucijoms Europoje tai būtų didelė kliūtis. Dideli projektai priklauso nuo ilgesnio laikotarpio perspektyvos. Tuo metu, kai laipsniškai grįžta pasitikėjimas mūsų ekonomika, šios septynerių metų finansinės programos Europai patvirtinimas bus teigiamas ženklas.

Kad būtų išvengta atidėliojimų ir netikrumo, raginu Tarybą ir Parlamentą sparčiai užbaigti procedūras. Pasirinkę grįžimą prie pernai nustatytų ankstesnės DFP viršutinių ribų, būtume įkalinti esamame išlaidų modelyje, prarastume reformas, dėl kurių buvo susitarta, ir atsidurtume būtinų teisinių bazių atnaujinimo aklavietėje. Todėl jums ir pirmininkaujančiai Airijai linkiu pačios geriausios kloties tęsiant šį procesą. Vis dar esu įsitikinęs, kad galime pasiekti bendrą susitarimą dėl DFP. Atvira, faktais ir skaičiais grindžiama diskusija padės jį pasiekti.

Į darbotvarkę buvo įtrauktas ne tik DFP klausimas, bet ir diskusija dėl prekybos. Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje prekyba gali padėti mums pasiekti tiek pat, kiek ir visos investicijos, kurios tapo įmanomos dėl mūsų susitarimo dėl DFP! Po mūsų duoto leidimo pradėti transatlantines derybas dėl prekybos su JAV, buvo nedelsiant paskelbtas bendras Prezidento B. Obamos, mano ir Pirmininko J. M. Barroso pareiškimas, kad abi šalys dabar pradės vidaus procedūras, būtinas deryboms dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės pradėti.

Susitikimą užbaigėme įvykių Arabų pasaulyje analize. Praėjus dvejiems metams po Arabų pavasario pradžios atėjo tinkamas metas įvertinti Europos paramą demokratiniams pereinamiesiems procesams regione. Pastarojo meto įvykiai dar kartą įrodo, kad šie pereinamieji procesai gali reikalauti daug jėgų. Sąjunga išlieka įsipareigojusi.

Galiausiai apsvarstėme Malio klausimą: palankiai įvertinome ryžtingus Prancūzijos veiksmus, kuriuos parėmė kiti Europos ir Afrikos partneriai. Sąjunga yra įsipareigojusi remti šias pastangas pasinaudodama visomis savo priemonėmis, kad padėtų atkurti demokratiją ir konstitucinę santvarką Malyje. Skubus Europos mokymo misijos dislokavimas yra svarbi šio proceso dalis.

Šiais žodžiais užbaigiu savo pranešimą ir su susidomėjimu laukiu jūsų pastabų.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website