Navigation path

Left navigation

Additional tools

EUROPOS VADOVŲ TARYBA
PIRMININKAS

LT

Briuselis, 2013 m. vasario 15 d.

(OR. en)

EUCO 40/13

PRESSE 58

PR PCE 33

Hermanas Van Rompuy'us
Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas
Ateities biudžetas

Prieš savaitę po ilgos derybų nakties 27 mūsų šalių prezidentai ir ministrai pirmininkai susitarė dėl Europos Sąjungos kitų septynerių metų biudžeto. Pirmadienį šį biudžetą pristatysiu ir jį ginsiu Europos Parlamente.

Kaip matyti iš straipsnių spaudoje, kiekvienas iš vadovų stengėsi pasiekti savo šaliai ir piliečiams tinkamiausią susitarimą. Tai visiškai teisėta, kaip ir tai, kad kai kurie daugiau dėmesio skyrė jų šalių mokesčių mokėtojams susirūpinimą keliantiems klausimams, o kiti – paramos gavėjų poreikiams. Mano nuomone, svarbu tai, kad kartu pasiekėme susitarimą dėl biudžeto likusiems šio dešimtmečio metams, kuris yra naudingas visai Europai.

Skaičiai kalba patys už save. Bendri išlaidų tikslai mažinami, tačiau investicijų į ekonomikos augimą ir užimtumą dalis didinama. Tai atspindi du pagrindinius mūsų pasiūlyto pasirinkimo aspektus: prisitaikymą prie didelių biudžeto suvaržymų visoje Europoje ir investicijas į ateitį.

Kaip ir visose kitose šalyse Europoje, daug dėmesio skiriama tam, kad išleidžiant mažiau lėšų, įskaitant administracines išlaidas, būtų padaryta daugiau ir kad būtų užtikrinta, kad kiekvienas euras būtų naudojamas ten, kur jo poveikis gali būti didžiausias. Diržai veržiami visoje Europoje ir pati Sąjunga negali būti išimtis, todėl vienintelė galimybė buvo nuosaikus biudžetas. Pirmą kartą istorijoje, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išlaidų viršutinės ribos sumažintos ir sudarys lygiai 1 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų.

Atsižvelgiant į dabartines ekonomikos problemas didžiausias prioritetas turi būti skirtas darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui. Tiesiog negalime sau leisti paaukoti į ateitį orientuotų investicijų į švietimą, mokslinius tyrimus ar inovacijas. Todėl naujame biudžete numatyti papildomi 37 % (arba 34 mlrd. EUR) lėšų būtent šioms sritims, taip pat skirtos didelės sumos tarpvalstybiniams energetikos, transporto ir skaitmeniniams tinklams (30 mlrd. EUR). Be to, bus realiai padidintas finansavimas pagrindinėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, studentų ir dėstytojų mainų programai „Erasmus visiems“ ir Europos didžiausiai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“.

Tai tapo įmanoma dėl biudžeto modernizavimo. Pavyzdžiui, žemės ūkio politikos srityje, kuri išimtinai reglamentuojama Europos lygiu, vis daugiau dėmesio skiriama ne visa apimančioms subsidijoms, o teisingų pajamų ūkininkams, gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir ekologiškesnių ūkininkavimo būdų užtikrinimui. Visiems mums ypač svarbus tvarus maisto sektorius. Žemės ūkis nėra „atgyvena“, tačiau dėl bendros žemės ūkio politikos reformų jam skiriamos biudžeto lėšos yra ir toliau bus mažinamos.

Reaguojant į jaunimo nedarbo augimą, nes Europoje darbo neturi vienas iš keturių, o kai kuriose šalyse – vienas iš dviejų jaunuolių, nauja 6 mlrd. EUR vertės iniciatyva bus prisidedama prie šios dramatiškos padėties pagerinimo. Siekiant padėti labiausiai nuo krizės nukentėjusioms šalims bus sutelkti regioniniai fondai. Lėšos ir toliau bus skirtos neturtingiausiems regionams ir labiausiai nepasiturintiems gyventojams siekiant pagerinti socialinę sanglaudą mūsų Sąjungoje. Nepaisant krizės, išsaugoti ištekliai, kuriais Europai sudaromos sąlygos spręsti esminius visuotinius klausimus, pavyzdžiui, paramos vystymuisi ar klimato kaitos srityse.

Daugeliu aspektų tai yra modernizuotas ir realistinis biudžetas, kuriame daug dėmesio skiriama skubiausiai spręstinoms problemoms. Tai yra kompromisinis biudžetas, kuris galbūt nė vienam nėra tobulas, tačiau jame atsižvelgta į kiekvieno interesus. Kai kurie apgailestauja, kad nebuvo galima atsižvelgti į visus investicinius pasiūlymus, kadangi tai būtų buvę per brangu.

Man taip pat dėl to gaila, tačiau būtų klaidinga projekto koregavimus vadinti „lėšų mažinimu“, kadangi iš tikrųjų biudžete, dėl kurio susitarėme, numatyta gerokai daugiau lėšų investicijoms į ekonomikos augimą nei dabartiniame biudžete. Šios lėšos bus labai svarbios.

Praėjusią savaitę pasiektas susitarimas dar nėra galutinis. Dabar Europos Parlamentas išnagrinės valstybių vadovų pasiektą politinį susitarimą rengiantis galutinėms deryboms. Dar rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui dalyviai pareiškė pagrįstą susirūpinimą, pavyzdžiui, dėl poreikio surasti naujų pajamų šaltinių arba dėl tam tikro biudžetinio lankstumo. Tai turi pagrindo, kadangi niekas negali nuspėti, kokioje padėtyje atsidurs Europa po septynerių metų. Be to, lankstumu padedama užtikrinti, kad Sąjungos mokėjimai galėtų atitikti įsipareigojimus.

Septynerių metų investicinis biudžetas yra tvirtas nuspėjamumo veiksnys. Neturėdami biudžeto, lėšų vienu metu galime skirti tik vieneriems metams. Mokslininkams, labdaros organizacijoms ir universitetams, vietos ir regioninėms institucijoms visoje Europoje tai būtų didelė kliūtis. Nuo biudžeto priklauso dideli projektai. Tuo metu, kai laipsniškai grįžta pasitikėjimas mūsų ekonomika, šios Europos septynerių metų finansinės programos patvirtinimas bus teigiamas ženklas.

__________________


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website