Navigation path

Left navigation

Additional tools

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS PIRMININKAS

LT

Briuselis, 2013 m. vasario 8 d. (11.02)

(OR. en)

EUCO 36/13

PRESSE 48

PR PCE 30

Pirmininko Hermano Van Rompėjaus kalba po Europos Vadovų Tarybos susitikimo

Tai buvo ilgos, tačiau sėkmingos 24 valandos: Europos Vadovų Taryba ką tik susitarė dėl kito daugiamečio biudžeto. Susitarta ne dėl bet kokio biudžeto. Tai subalansuotas ir į ekonomikos augimą orientuotas Europos biudžetas likusiems šio dešimtmečio metams.

Tai nebuvo lengva užduotis: mano kadencijos metu iki šiol tai buvo vienas ilgiausių susitikimų, tačiau dėl šio rezultato buvo verta dirbti.

Šiame kompromise atsispindi Europos vadovų kolektyvinė atsakomybė, tačiau turime nepamiršti, kad dar turi būti pasiektas galutinis susitarimas su Europos Parlamentu. Galbūt ne visiems šis biudžetas yra tobulas, tačiau jame daug numatyta kiekvienam. Akivaizdu, kad galutinį rezultatą galima vertinti žvelgiant per daugelį prizmių.

Vertindamas iš bendros europinės perspektyvos, noriu pabrėžti, kad šis biudžetas yra orientuotas į ateitį, yra realistinis ir jame atsižvelgta į skubiai spręstinas problemas.

Jį sudaro trys pagrindiniai aspektai, kurių kiekvieną norėčiau trumpai apibūdinti. Pirma, tai ateities biudžetas. Šį aspektą akcentavau labiausiai. Negalime tiesiog nutraukti investicijų į švietimą, mokslinius tyrimus ir ekonomikos augimą. Be abejonės, šioje srityje kai kurie būtų norėję didesnių skaičių, tačiau nepasimeskime skaičiuose. Palyginti su ankstesne daugiamete finansine programa (DFP), išlaidų kategorijoje „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ numatyta suma bendrai padidinta 34 mlrd. EUR (arba beveik 40 %).

Be to, bus realiai padidintos grynosios lėšos, skirtos programai „Erasmus visiems“ ir inovacijų programai „Horizontas 2020“.

Galiausiai, be abejonės, daug dėmesio skirta naujų investicijų skatinimui ir transporto, energetikos ir IRT tinklų plėtojimui, įskaitant 30 mlrd. EUR Europos infrastruktūros tinklų priemonei.

Antra, tai nuosaikus biudžetas. Negalėjome tiesiog ignoruoti itin sudėtingų ekonominių realijų visoje Europoje. Todėl turėjome parengti taupesnį biudžetą. Pirmą kartą istorijoje biudžetas bus realiai sumažintas, palyginti su ankstesne DFP; susitarėme, kad tiek įsipareigojimai, tiek mokėjimai bus apytiksliai sumažinti 34 mlrd. EUR (palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu), todėl įsipareigojimų bendra viršutinė riba bus 960 mlrd. EUR, o mokėjimų – 908,4 mlrd. EUR. Tai reiškia, kad įsipareigojimų sumažinimas sudarys lygiai 1 % bendro Europos BNP: išmintingas ir gražiai suapvalintas skaičius.

Siekiant užtikrinti geresnį lėšų panaudojimą buvo įtraukti nauji elementai:
– valstybėms nustatytos makroekonominės sąlygos siekiant padidinti sanglaudos finansavimo ir ekonomikos valdymo sinergiją;
– projektams numatytos rezultatų siekimo paskatos, o geriausių rezultatų pasiekusiems projektams numatyta skirti lėšų.

Apskritai programų finansavimas bus supaprastintas ir geriau kontroliuojamas. Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis pačiai ES administracijai pavesta didinti veiksmingumą ir mažinti išlaidas.

Skyrėme laiko pajamų, arba kalbant ES terminais – „nuosavų lėšų“ aspekto svarstymui. Susitarta dėl trijų aspektų:
– priėmėme sprendimą dėl muitų ir mokesčių rinkimo išlaidų sumažinimo;
– pasiekėme kompromisą dėl taikomų korekcijų;
– numatėme galimybes gauti galimų naujų nuosavų išteklių, susijusių su nauja PVM sistema ir būsimu finansinių sandorių mokesčiu.

Tai sudaro sąlygas pereiti prie trečiojo galutinio pagrindinio aspekto: šiame biudžete atsižvelgta į skubiai spręstinas problemas. Skubiausias uždavinys yra nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, mažinimas. Todėl naujai Jaunimo užimtumo iniciatyvai skyrėme 6 mlrd. EUR. Tai veiksminga paskata.

Skirstant struktūrinius fondus ypač daug dėmesio skirta tokioms šalims kaip Graikija, Portugalija, Ispanija, Italija ir Airija; iš esmės neturtingesnės šalys gaus didesnę sanglaudos lėšų dalį.

Be kita ko, vienas iš lankstumo užtikrinimo būdų – nuostata dėl sanglaudos fondų peržiūros, dėl kurios susitarėme „kad būtų atsižvelgta į itin sudėtingą nuo krizės nukentėjusių šalių padėtį“. Mūsų parama labiausiai pažeidžiamiems asmenims lieka nepakitusi. Nesikeitė ir mūsų išorės veiksmų finansavimas, net ir nepaisant krizės. Šiuo biudžetu Europai bus sudarytos sąlygos toliau spręsti esminius visuotinius klausimus, pavyzdžiui, klimato kaitos, branduolinės saugos ir paramos vystymuisi srityse.

Taigi susitarėme dėl biudžeto, bet kaip dirbsime toliau? Kaip minėjau, DFP negali būti pradėta įgyvendinti negavus Europos Parlamento pritarimo. Paramos gavėjai ir investuotojai tikisi, kad ši naujoji DFP bus pradėta įgyvendinti 2014 m. sausio 1 d. Siekiant išvengti atidėliojimų ir netikrumo Ministrų Taryboje ir Europos Parlamente turi būti sparčiai užbaigtos visos teisėkūros procedūros.

Dabar prisimindamas džiaugiuosi, kad visą laiką šių derybų metu nepamiršome bendros padėties. Net ir tokiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis sugebėjome išsaugoti esminius tęstinumo ir ekonomikos augimo veiksnius.

Šiandien taip pat kalbėjome apie prekybą. Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje prekyba gali padėti mums pasiekti tiek pat, kiek ir visos investicijos į ekonomikos augimą, kurios tapo įmanomos dėl mūsų susitarimo dėl DFP.

Šiandien susitikimą užbaigėme įvykiais Arabų pasaulyje. Praėjus dvejiems metams po Arabų pavasario pradžios atėjo tinkamas metas įvertinti Europos paramą demokratiniams pereinamiesiems procesams regione. Pastarojo meto įvykiai dar kartą įrodo, kad šie pereinamieji procesai gali reikalauti daug jėgų. Sąjunga išlieka įsipareigojusi.

Galiausiai apsvarstėme Malio klausimą: palankiai įvertinome ryžtingus Malio armijos veiksmus, kuriuos parėmė Prancūzija ir kiti Europos bei Afrikos partneriai. Sąjunga yra įsipareigojusi remti šias pastangas pasinaudodama visomis savo priemonėmis, kad padėtų atkurti demokratiją ir konstitucinę santvarką Malyje.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website