Navigation path

Left navigation

Additional tools

EUROPOS SĄJUNGOS
TARYBA

LT

15491/12

(OR. en)

PRESSE 447

PR CO 58

PRANEŠIMAS SPAUDAI

3196-as Tarybos posėdis

Transportas, telekomunikacijos ir energetika

Transporto punktai

Liuksemburgas, 2012 m. spalio 29 d.

Pirmininkas Efthemios Flourentzou
Kipro ryšių ir viešųjų darbų ministras

Pagrindiniai Tarybos posėdžio rezultatai

Taryba susitarė dėl bendro požiūrio į 1993 m. reglamento dėl nutūpimo ir pakilimo laiko tarpsnių paskirstymo ES oro uostuose, turinčiuose su pajėgumais susijusių problemų, išdėstymą nauja redakcija. Siekiant optimizuoti paskirstymo sistemą atsižvelgiant į vis didėjantį oro uostų perkrovimą, pagal naują reglamento projektą oro transporto bendrovėms visų pirma bus sudarytos sąlygos parduoti ir pirkti laiko tarpsnius. Be to, jame numatoma galimybė taikyti mokesčius už vėlavimą grąžinant nepanaudotus laiko tarpsnius į laiko tarpsnių fondą ir juo sustiprinamas laiko tarpsnių koordinatorių nepriklausomumas ir bendradarbiavimas. Pagal Tarybos posėdyje pasiektą kompromisinį susitarimą valstybėms narėms suteikiama galimybė deramai pagrįstais atvejais taikyti laikinus prekybos laiko tarpsniais apribojimus, tačiau Komisijai suteikiama teisė nepritarti tokiam sprendimui.

Taryba taip pat susitarė dėl bendro požiūrio į du direktyvų, kuriomis nustatomos vėliavos ir uosto valstybių pareigos, susijusios su 2006 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtos Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje vykdymo užtikrinimu, projektus. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje tikslas – užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas laivuose ir apriboti socialinį dempingą, taip užtikrinant sąžiningą konkurenciją laivų savininkams, kurie gerbia jūrininkų teises.

Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl naujo reglamento dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, iš esmės patvirtinantį bendrą požiūrį, dėl kurio Taryba susitarė šių metų birželio mėn. Naujo teisės akto, kuris pakeis 1985 m. reglamentą dėl tachografų, projekto tikslas – pasiekti, kad sukčiauti taptų sudėtingiau, ir sumažinti administracinę naštą, visų pirma pradedant taikyti palydovine technologija grindžiamus išmaniuosius tachografus ir nustatant kelias naujas reguliavimo priemones.

Be to, Taryba suteikė įgaliojimus pasirašyti ir laikinai taikyti susitarimą su Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrole), kuriuo nustatoma nauja ir stabili tvirtesnio bendradarbiavimo sistema.

Galiausiai Taryba surengė debatus dėl siūlomo periodinės motorinių transporto priemonių techninės apžiūros bendrų taisyklių atnaujinimo, kuriuo siekiama pagerinti kelių eismo saugą ir aplinkos apsaugą. Debatų rezultatais bus remiamasi kaip gairėmis atliekant su šiuo pasiūlymu susijusį darbą.

Taryba be diskusijų priėmė direktyvą, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė ir kuria modernizuojama Europos geležinkelių sektoriaus reguliavimo sistema, išdėstyta 2001 m. pirmojo geležinkelių dokumentų rinkinio trijose direktyvose.

TURINYS1

DALYVIAI

SVARSTYTI PUNKTAI

AVIACIJA

Oro uostų perkrovimo problemos sprendimas atnaujinant laiko tarpsnių paskirstymo taisykles

Tvirtesnis bendradarbiavimas su Europos saugios oro navigacijos organizacija

LAIVYBA

Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje vykdymo užtikrinimas

SAUSUMOS TRANSPORTAS

Tachografų reglamentas

Naujos taisyklės dėl reguliariai atliekamos transporto priemonių techninės apžiūros

KITI KLAUSIMAI

Ministrų konferencija ES integruotos jūrų politikos klausimais

Prekyba apyvartiniais taršos leidimais aviacijos sektoriuje

Aviacijos aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Bendro Europos dangaus

Incidentai, susiję su oru orlaivio salone

Neoficialus transporto ir telekomunikacijų ministrų susitikimas

Pasaulinis kongresas dėl intelektinių transporto sistemų (ITS)

Europos saugaus eismo diena

ES ir Rusijos santykiai transporto srityje

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

TRANSPORTAS

  1. Bendra Europos geležinkelių erdvė *

PREKYBOS POLITIKA

  1. Antidempingas. Aliumininiai radiatoriai iš Kinijos

UŽSIENIO REIKALAI

  1. Neįgaliųjų teisės. ES lygio struktūra

APLINKA

  1. Sieros kiekis jūriniame kure

  2. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės

UŽIMTUMAS

  1. Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas Danijai ir Vokietijai

PASKYRIMAI

  1. Regionų komitetas

AKTAI, PRIIMTI TAIKANT RAŠYTINĘ PROCEDŪRĄ

  1. Ribojamosios priemonės Gvinėjos Respublikai

DALYVIAI

Valstybių narių vyriausybėms ir Europos Komisijai atstovavo:

Belgija:

Olivier BELLE nuolatinio atstovo pavaduotojas

Bulgarija:

Kamen KICHEV transporto, informacinių technologijų ir ryšių ministro pavaduotojas

Čekija:

Jiří ŽÁK transporto ministro pavaduotojas

Danija:

Henrik Dam KRISTENSEN transporto ministras

Vokietija:

Peter RAMSAUER federalinis transporto, statybos ir miestų plėtros ministras

Estija:

Juhan PARTS ekonomikos ir ryšių ministras

Airija:

Leo VARADKAR transporto, turizmo ir sporto ministras

Graikija:

Konstantinos MOUSOUROULIS jūrų reikalų ministras

Nikolaos STATHOPOULOS generalinis sekretorius

Ispanija:

Ana María PASTOR JULIÁN viešųjų darbų ministrė

Carmen LIBRERO generalinė sekretorė, atsakinga už transportą

Prancūzija:

Frédéric CUVILLIER ministras, atsakingas už transportą, jūrų klausimus ir žuvininkystę, pavaldus ekologijos, tvaraus vystymosi ir energetikos ministrui

Italija:

Mario CIACCIA infrastruktūros ir transporto viceministras

Kipras:

Efthemios FLOURENTZOU ryšių ir viešųjų darbų ministras

Latvija:

Aivis RONIS transporto ministras

Lietuva:

Rimvydas VAŠTAKAS susisiekimo viceministras

Liuksemburgas:

ClaudeWISELER tvaraus vystymosi ir infrastruktūros ministras

Michèle EISENBARTH nuolatinio atstovo pavaduotoja

Vengrija:

Olivér VÁRHELYI nuolatinio atstovo pavaduotojas

Malta:

Austin GATT infrastruktūros, transporto ir ryšių ministras

Nyderlandai:

Melanie SCHULTZ van HAEGEN-MAAS GEESTERANUS infrastruktūros ir aplinkos ministrė

Joop ATSMA valstybės sekretorius, atsakingas už infrastruktūrą ir aplinką

Austrija:

Doris BURES federalinė transporto, inovacijų ir technologijų ministrė

Lenkija:

Maciej JANKOWSKI Transporto, statybų ir jūrų ekonomikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas

Portugalija:

Pedro COSTA PEREIRA nuolatinio atstovo pavaduotojas

Rumunija:

Valentin PREDA valstybės sekretorius, Transporto ir infrastruktūros ministerija

Slovėnija:

Uroš VAJGL nuolatinio atstovo pavaduotojas

Slovakija:

František PALKO Transporto, statybų ir regionų vystymosi ministerijos valstybės sekretorius

Suomija:

Marja RISLAKKI nuolatinio atstovo pavaduotoja

Švedija:

Catharina ELMSÄTER-SVÄRD infrastruktūros ministrė

Jungtinė Karalystė:

Stephen HAMMOND parlamentinis valstybės sekretorius, atsakingas už transportą

Komisija:

Siim KALLAS Pirmininko pavaduotojas

Stojančiosios valstybės vyriausybei atstovavo:

Kroatija:

Siniša Hajdaš DONČIĆ jūrų reikalų, transporto ir infrastruktūros ministras

SVARSTYTI PUNKTAI

AVIACIJA

Oro uostų perkrovimo problemos sprendimas atnaujinant laiko tarpsnių paskirstymo taisykles

Taryba susitarė dėl bendro požiūrio į 1993 m. reglamento dėl nutūpimo ir pakilimo laiko tarpsnių paskirstymo ES oro uostuose išdėstymą nauja redakcija (dok. 15442/12). Laiko tarpsnių paskirstymo sistema, įgyvendinama oro uostuose, kuriuose nustatyti dideli pajėgumų trūkumai, yra skaidrumo ir nediskriminavimo principu grindžiamo nepakankamų pajėgumų valdymo priemonė. Peržiūros tikslas – spręsti vis didėjančio oro uostų perkrovimo problemą.

Peržiūra siekiama užtikrinti, kad laiko tarpsniai perpildytuose oro uostuose būtų skiriami oro vežėjams, kurie gali ekonominiu požiūriu veiksmingiausiai juos panaudoti, tokiu būdu užtikrinant optimalų pajėgumų paskirstymą ir panaudojimą. Šiuo tikslu bus pradėtos taikyti tam tikros priemonės:

– oro transporto bendrovės galės parduoti ir pirkti laiko tarpsnius („antrinė prekyba“),

– valstybės narės galės apmokestinti oro vežėjus, kurie nepanaudotus laiko tarpsnius į laiko tarpsnių fondą grąžina per vėlai, kad juos būtų galima perskirstyti,

– bus sustiprintas laiko tarpsnių koordinatorių nepriklausomumas ir bendradarbiavimas, taip pat bus padidintas paskirstymo proceso skaidrumas,

– Bendro Europos dangaus (BED) tinklo valdytojas bus susietas su paskirstymo procesu, kad būtų galima atsižvelgti į pajėgumų paskirstymo atitinkamame oro uoste poveikį visam Europos oro eismo tinklui.

Pagrindinis neišspręstas klausimas, kurį turėjo išspręsti ministrai, buvo susijęs su galimybe oro transporto bendrovėms parduoti ir pirkti laiko tarpsnius. Kelios delegacijos paprašė nustatyti apsaugos priemones, nes jos nerimavo dėl galimo neigiamo antrinės prekybos poveikio ekonominiu požiūriu mažiau pelningiems regioniniams skrydžiams arba dėl galimos spekuliacijos parduodamais laiko tarpsniais. Tačiau kitos delegacijos ir Komisija, atkreipdamos dėmesį į rinkos susiskaidymo pavojų, pabrėžė, kad sistema turi būti taikoma vienodai. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma delegacijų pritarė kompromisiniam tekstui, pirmininkaujančios valstybės narės pateiktas reglamento projekto tekstas (dok. 15282/12) buvo iš dalies pakeistas, kad dėl antrinės prekybos iškilusių didelių ir įrodomų problemų atvejais valstybės narės galėtų taikyti laikinus apribojimus. Tokie apribojimai turi būti skaidrūs, nediskriminuojantys ir proporcingi, pagrįsti ir apie juos turi būti pranešta Komisijai, kuri turi teisę jiems nepritarti. Valstybės narės privalės laikytis Komisijos sprendimo, kuris taip pat turi būti pagrįstas.

Be to, vis dar laikantis antrinės prekybos sistemos, šiek tiek sušvelninti reikalavimai, susiję su paskirstytų laiko tarpsnių, kurie gauti įvykus naujai gautų laiko tarpsnių mainams, panaudojimu, tačiau tai leidžiama tik siekiant pagerinti laiko tarpsnių paskirstymą atitinkamiems skrydžiams. Susitarta, kad tokie paskirstyti laiko tarpsniai nebūtinai turi būti išnaudoti per visą laikotarpį, kuriam sudaromas tvarkaraštis.

Pasiektas kompromisas taip pat apima keletą kitų reglamento projekto dalių pakeitimų:

– jeigu netinkamo naudojimo atveju laiko tarpsnių atšaukimas būtų neproporcingas, koordinatorius turės alternatyvią galimybę rekomenduoti taikyti sankcijas,

– nuostatos dėl laiko tarpsnių atšaukimo dėl švenčių dienos išbrauktos, nes nuspręsta, kad jos nereikalingos,

– šiek tiek pakeistos nuostatos dėl veiksmų koordinavimo ekstremaliosios situacijos atveju procedūrų, dėl galimybės naudotis koordinatoriaus duomenų baze, dėl informacijos, kurią turi pateikti oro vežėjai, ir dėl informacijos, kurią koordinatorius turi pateikti oro uosto valdymo institucijai.

Diskusijos Tarybos parengiamuosiuose organuose dėl Komisijos pasiūlytų pakeitimų, susijusių su šiuo metu galiojančiomis pirmenybės teikimo skirstant laiko tarpsnius oro vežėjams, kurie ankstesniais laikotarpiais, kuriems sudaromas tvarkaraštis, jau turėjo tuos pačius laiko tarpsnius („anksčiau paskirtus laiko tarpsnius“), sąlygomis jau parodė, kad dauguma valstybių narių tiems pakeitimams nepritaria. Tarybos posėdyje Komisija dar kartą patvirtino savo pasiūlymą iki 85 % padidinti šiuo metu nustatytą 80 % minimalią normą, kurią pasiekus oro vežėjai privalo faktiškai būti išnaudoję paskirtus laiko tarpsnius, ir vasaros skrydžių sezono metu iki 15, o žiemos skrydžių sezono metu iki 10 padidinti mažiausią laiko tarpsnių, kurių turi būti paprašyta tam pačiam tos pačios savaitės dienos laikui („tarpsnių serijų“) skaičių (šiuo metu nustatytas skaičius yra 5). Dauguma valstybių narių vis dėlto pageidauja nekeisti dabartinės sistemos atkreipdamos dėmesį į tai, kad reikia suteikti daugiau lankstumo oro transporto bendrovėms, visų pirma siekiant išvengti tuščių lėktuvų skrydžių, kurie vykdomi tik dėl to, kad būtų išsaugota teisė į laiko tarpsnius. Tačiau bus galima didinti mažiausią reikalingų laiko tarpsnių skaičių laikantis vietinių nurodymų.

2011 m. gruodžio mėn. Komisijos pateiktas pasiūlymas (dok. 18009/11) sudaro „oro uosto dokumentų rinkinį“ kartu su pasiūlymais dėl antžeminių paslaugų ir su triukšmu susijusių apribojimų oro uostuose. Šiame dokumentų rinkinyje sprendžiamos dvi itin svarbios problemos: oro uostų pajėgumo ir oro uostų paslaugų kokybės problemos.

Europos Parlamentas, kurio pritarimo taip pat reikia šiam reglamentui priimti, dar nepareiškė pozicijos dėl šio pasiūlymo.

Tvirtesnis bendradarbiavimas su Europos saugios oro navigacijos organizacija

Taryba suteikė įgaliojimus pasirašyti ir laikinai taikyti susitarimą su Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrole), kuriuo nustatoma nauja ir stabili tvirtesnio bendradarbiavimo sistema (dok. 13792/12).

Susitarimu, kuriame išvardytos bendradarbiavimo sritys ir apibrėžiamos bendradarbiavimo formos bei mechanizmai, patvirtinama, kad įgyvendinant Bendro Europos dangaus programą, Eurokontrolė atlieka ES technines ir operacines funkcijas, o ES tenka šios programos reguliuotojos vaidmuo. Jame taip pat nustatoma oro eismo valdymo civilinio ir karinio koordinavimo sistema ir visos Europos koordinavimo už ES ribų sistema. Pagal jį ES taip pat galės prisidėti prie šiuo metu vykdomos Eurokontrolės valdymo struktūros reformos.

Be to, susitarimu siekiama užtikrinti sinergiją su Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) darbu, atliekamu sprendžiant su sauga susijusio oro eismo valdymo ir aplinkos apsaugos klausimus, ir išvengti jo dubliavimo.

Eurokontrolė yra civilinė ir karinė tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 39 susitariančiosios šalys iš visos Europos, tarp jų – visos ES valstybes narės (išskyrus Estiją). Ji atlieka lemiamą vaidmenį Europos oro eismo valdymo (OEV) srityje ir teikia su tuo susijusius ekspertų patarimus bei techninę pagalbą ES. Praėjusiais metais Eurokontrolė buvo paskirta Bendro Europos dangaus programos oro eismo valdymo tinklo valdytoja; ši programa yra sukurta tam, kad Europos lygiu būtų įvesta saugaus ir veiksmingo oro eismo valdymo sistema, remiantis 2004 m. ir 2009 m. priimta teisine sistema.

LAIVYBA

Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje vykdymo užtikrinimas

Taryba susitarė dėl bendro požiūrio į du direktyvų, kuriomis nustatomos vėliavos ir uosto valstybių pareigos, susijusios su 2006 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtos Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje vykdymo užtikrinimu, projektus.

Direktyvos dėl vėliavos valstybės projektu (dok. 14790/12) siekiama užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo kaip vėliavos valstybės pareigas stebėti, kaip su jų vėliava plaukiojantys laivai laikosi taisyklių, nustatytų Direktyvoje 2009/13, kuria į ES teisę perkeliama didelė Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje dalis. Nauja direktyva reikalinga todėl, kad 2009 m. direktyvoje, kuria įgyvendinamas Sąjungos socialinių partnerių susitarimas dėl konvencijos, nereglamentuojamas vykdymo užtikrinimas.

Atsižvelgiant į Tarybos parengiamuosiuose organuose atliktą darbą, Komisijos pasiūlymas (dok. 8241/12) buvo iš dalies pakeistas, visų pirma siekiant nustatyti ilgesnį perkėlimo į nacionalinė teisę terminą ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms taikyti lankstesnę stebėsenos sistemą mažesniems laivams, kurių bendroji talpa neviršija 200 t ir kurie neplaukioja tarptautiniai maršrutais.

Slovėnija nuogąstauja dėl pasirinkto šios direktyvos teisinio pagrindo, kuris nėra Sutartyje numatyta kuri nors socialinės politikos nuostata, kaip buvo 2009 m. direktyvos atveju, o transporto politikos nuostata, kuri, Komisijos nuomone, yra tinkamesnė. Todėl ši delegacija balsuojant susilaikė ir pateikė jos poziciją paaiškinantį pareiškimą (dok. 14790/12 ADD 2).

Direktyvos projekte, į kurį įtrauktos su vykdymo užtikrinimu susijusios Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje dalys, reikalaujama, kad vėliavos valstybės nustatytų patikrinimų mechanizmus atitikties stebėsenai užtikrinti. Jame taip pat nurodoma, kad už tą stebėseną atsakingas personalas privalo turėti būtiną profesinę kompetenciją ir būti nepriklausomas. Be to, jame numatyta skundų nagrinėjimo procedūra.

Direktyvos dėl uosto valstybės projektu (dok. 13904/12) iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės. Pakeitimai yra tokie:

  1. įrašomi nauji tikrintini dokumentai, t. y. „darbo jūrų laivyboje liudijimas“ ir „darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija“,

  2. išplečiami patikrinimai, kad apimtų ir kitus Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimus,

  3. reglamentuojamas skundų nagrinėjimas ir

  4. įrašoma, kad rimtas ar pakartotinis Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pažeidimas yra pagrindas laivui sulaikyti.

Be to, nustatytos naujos Komisijai suteikiamų deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų taisyklės, kad būtų atsižvelgta į Lisabonos sutartimi nustatytas naujas procedūras, kurios įsigaliojo po to, kai buvo priimta 2009 m. direktyva.

Diskusijų Tarybos parengiamuosiuose organuose metu buvo padaryti tam tikri Komisijos pasiūlymo (dok. 8239/12) pakeitimai. Pirmiausia nuspręsta panaikinti galimybę numatyti, kad laivuose, kurių vėliavos valstybė nėra ratifikavusi atitinkamų konvencijų, be reguliarių patikrinimų, bet kuriuo metu būtų gali būti vykdomi ir papildomi patikrinimai. Be to, patikslintas valstybių narių, kurios dar nėra ratifikavusios Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, padėties klausimas, direktyvos preambulėje nurodant, kad jos turėtų dėti visas pastangas, kad būtų laikomasi konvencijoje nustatytų procedūrų ir praktikos. Taryba taip pat papildė konvencijų, pagal kurias turi būti vykdoma uosto valstybės kontrolė, sąrašą ir į jį įtraukė dvi konvencijas, t. y. Konvenciją dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės ir Konvenciją dėl civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą; tai turėtų padėti užtikrinti tolesnį aplinkos apsaugos gerinimą ES uostuose. Apskritai direktyvos projekto tekstas buvo labiau priderintas prie Konvencijos teksto.

TDO Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje siekiama užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas laivuose ir apriboti socialinį dempingą, taip užtikrinant sąžiningą konkurenciją laivų savininkams, kurie gerbia jūrininkų teises. Konvencijoje reglamentuojami tokie klausimai kaip minimalūs reikalavimai jūrininkams darbui laive, įdarbinimo sąlygos, apgyvendinimas, poilsio sąlygos, maistas ir maitinimas, sveikatos apsauga, sveikatos priežiūra, gerovė ir socialinė apsauga bei atitikti ir vykdymo užtikrinimas.

SAUSUMOS TRANSPORTAS

Tachografų reglamentas

Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl naujo reglamento dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (dok. 13725/12). Politiniu susitarimu patvirtinamas bendras požiūris, dėl kurio Taryba susitarė šių metų birželio mėn., tačiau šiek tiek pakeičiamos kai kurių dalių formuluotės, kad būtų atsižvelgta į per tą laiką Europos Parlamento priimtus pakeitimus.

Tačiau viena delegacija pažymėjo, kad negali pritarti reglamento projekto tekstui, nes būtų norėjusi, kad būtų labiau išplėsta išimtis, pagal kurią bus leidžiama tachografų nenaudoti mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Politinis susitarimas, jį patvirtinus teisininkams lingvistams, bus įformintas kaip per pirmąjį svarstymą priimta pozicija. Tuo pačiu metu Taryba tęs neoficialias derybas su Europos Parlamentu, kad susitartų dėl galutinio teksto, kurį abi institucijos turės priimti bendrai per antrąjį svarstymą.

Naujo teisės akto projekto, kuriuo bus pakeistas 1985 m. tachografų reglamentas, tikslas – pasiekti, kad sukčiauti taptų sudėtingiau, ir sumažinti administracinę naštą, visiškai išnaudojant naująsias technologijas ir nustatant kelias naujas reguliavimo priemones.

Tekstas, dėl kurio susitarė Taryba, apima šiuos pagrindinius aspektus:

Technologijų naudojimo srityje:

  1. Šiuo metu naudojamą rankinį transporto priemonės vietos registravimą pakeis automatinis registravimas, pasitelkiant palydovinį padėties nustatymą. Siekiant sumažinti sąnaudas, bus naudojamos tik nemokamos padėties nustatymo paslaugos.

  2. Nuotolinis ryšys su tachografu, suteikiantis pagrindinę taisyklių laikymosi informaciją, padės anksti nustatyti galimą manipuliavimą tachografo duomenimis arba jų netinkamą naudojimą ir pareigūnams suteiks galimybę patikras keliuose rengti kryptingiau ir išvengti nebūtinų patikrinimų. Tačiau valstybėms narėms nebus taikomas įpareigojimas užtikrinti, kad jų patikrą atliekančios institucijos būtų aprūpintos priemonėmis, reikalingomis tokio pobūdžio ankstyvam nustatymui.

  3. Be to, tachografuose gali būti įrengtos sąsajos, palengvinančios jų integravimą į intelektines transporto sistemas (ITS), atsižvelgiant į tam tikras sąlygas.

Reglamento projekte taip pat numatytos asmens duomenų apsaugos priemonės: transporto priemonės padėtis bus registruojama tik kasdienio darbo laiko pradžios ir pabaigos vietose; prieiga prie duomenų bus suteikiama tik kontrolės institucijoms; o norint gauti prieigą prie asmens duomenų panaudojant išorinį ITS įrenginį, bus būtina gauti aiškų vairuotojo sutikimą.

„Išmaniųjų tachografų“, t. y. naujos palydovinės technologijos, taikymas taps privalomas praėjus 40 mėn. po to, kai bus nustatytos naujų tachografų techninės specifikacijos, galbūt 2017 m. ar 2018 m.

Reglamentavimo pakeitimai apima griežtesnius reikalavimus dirbtuvėms, atsakingoms už tachografų montavimą ir kalibravimą. Siekiant sumažinti administracinę naštą bus išplėsta išimtis, pagal kurią bus leidžiama tachografų nenaudoti; ją valstybės narės gali taikyti tam tikriems vartotojams, daugiausia mažosioms ir vidutinėms įmonėms: šiems vartotojams naujo reglamento projekte siūloma taikyti išimtį vežimo operacijoms 100 km spinduliu, tuo tarpu kai iki šiol išimtis tam tikrais atvejais buvo taikyta tik vežimo operacijoms 50 km spinduliu.

Reguliavimo priemonės bus pradėtos taikyti praėjus dvejiems metams po to, kai reglamentas bus paskelbtas Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus taisykles dėl dirbtuvių patvirtinimo ir kontrolės bei dėl vairuotojo kortelių naudojimo, kurios bus pradėtos taikyti metais anksčiau.

Tekste, dėl kurio susitarė Taryba, neišlaikytas Komisijos pasiūlymas į profesionalių vairuotojų vairuotojo pažymėjimą integruoti mikroschemą su vairuotojo kortelės funkcijomis, kadangi dauguma delegacijų abejoja dėl to, ar tokio sujungimo nauda pateisintų patiriamas išlaidas.

Komisija pareiškė keletą nuogąstavimų dėl Tarybos iš dalies pakeisto teksto (žr. pareiškimą dok. 13725/12 ADD 1). Be to, kad buvo išbraukta nuostata dėl kortelių sujungimo, Komisija mano, kad „išmaniųjų tachografų“ įdiegimo data yra pernelyg vėlyva ir ji taip pat yra susirūpinusi dėl galimybės išduoti korteles vairuotojams, kurie gyvena valstybių narių teritorijose, kuriose netaikomos ES sutartys (t. y. Farerų Salos ir Grenlandija).

Komisija savo pasiūlymą pateikė 2011 m. liepos mėn. (dok. 13195/11). 2012 m. liepos mėn. Europos Parlamentas susitarimą dėl pozicijos dėl pasiūlymo pasiekė per pirmąjį svarstymą.

Naujos taisyklės dėl reguliariai atliekamos transporto priemonių techninės apžiūros

Taryba surengė debatus dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo atnaujinamos bendros taisyklės dėl privalomos periodinės motorinių transporto priemonių techninės apžiūros (dok. 12786/12). Debatuose, kurie buvo grindžiami pirmininkaujančios valstybės narės parengtu dokumentu (dok. 15093/12), daugiausia dėmesio buvo skiriama techninės apžiūros suderinimo lygiui, kuris turi būti pasiektas taikant naujas taisykles, taip pat transporto priemonių, kurios turi būti reguliariai tikrinamos, sąrašui bei patikrinimų dažnumui. Debatais buvo siekiama Tarybos parengiamiesiems organams pateikti rekomendacijas dėl atliekamo darbo, susijusio su Komisijos pasiūlymu.

Apskritai Tarybos požiūris į Komisijos iniciatyvą toliau derinti bendras transporto priemonių patikrinimo taisykles buvo teigiamas. Daug ministrų manė, kad tokia teisėkūros iniciatyva gali būti naudinga siekiant geresnės kelių eismo saugos ir aplinkos apsaugos tikslų.

Tačiau daug valstybių narių nuogąstavo dėl siūlomo teisės akto teisinės formos ir pageidautų, kad tai būtų direktyva, o ne reglamentas; jos manė, kad direktyva, kuri suteikia daugiau erdvės atsižvelgti į valstybių narių ypatumus, būtų tinkamesnė siekiant geresnio suderinimo lygio ir tinkamo įgyvendinimo. Viena delegacija nemanė, kad dabartiniame etape reikalinga tokia iniciatyva, kokią pasiūlė Komisija, nurodydama dideles susijusias sąnaudas ir abejodama dėl naudos kelių eismo saugos atžvilgiu.

Dauguma valstybių narių pareiškė susirūpinimą dėl transporto priemonių, kurios turi būti tikrinamos, sąrašų; daug delegacijų abejojo dėl patikrinimų išplėtimo, nusprendžiant juos taikyti dviratėms arba triratėms transporto priemonėms, traktoriams ar lengvasvorėms priekaboms. Be to, daug delegacijų nebuvo tikros dėl pasiūlymo dažniau atlikti patikrinimus.

Komisijos siūlomu atnaujinimu siekiama gerinti kelių eismo saugą ir visų pirma prisidėti prie ES tikslo iki 2020 m. perpus sumažinti eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičių. Taip pat siekiama gerinti aplinkosaugą sumažinant transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, susijusį su prasta technine priežiūra.

Lyginant su šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis pagal 2009 m. direktyvą, kurioje nustatyti būtiniausi periodinės techninės apžiūros standartai, Komisija siūlo išplėsti tikrinimų taikymo sritį į ją įtraukiant motociklus ir motorolerius bei lengvasvores priekabas (iki 3,5 tonų) ir dažniau tikrinti senesnes transporto priemones. Be to, turėtų būti nustatyti nauji reikalavimai, visų pirma techninės apžiūros įrangai, techninę apžiūrą atliekančių darbuotojų įgūdžiams bei mokymams ir techninės apžiūros centrų kontrolei.

Pasiūlyme numatyta, kad, kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, automobiliai turėtų būti pirmą kartą tikrinami ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams nuo pirmo registravimo datos, o antras patikrinimas turėtų būti atliktas po to praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams. Tačiau vėlesni patikrinimai turėtų būti atliekami ne kas dvejus metus, bet bent kasmet. Manoma, kad ši peržiūra yra būtina, nes iš duomenų matyti, kad dėl techninių gedimų įvykstančių rimtų avarijų skaičius žymiai padidėja praėjus penkeriems metams. Be to, transporto priemonės, kurių rida pirmos reguliarios techninės apžiūros metu yra didelė (t. y. 160 000 km), dėl saugumo turėtų būti tikrinamos kasmet. Tokie patys laikotarpiai turėtų būti taikomi ir motociklams bei motoroleriams. Šią transporto priemonių kategoriją įtraukti į tikrinimo sistemą yra būtina, nes motociklininkai yra kelių eismo dalyvių grupė, kurios saugumui kyla didžiausia rizika.

Siūlomas reglamentas, kurį Komisija pateikė 2012 m. liepos mėn., yra „tinkamumo važinėti keliais teisės aktų rinkinio“, kurį taip pat sudaro pasiūlymai dėl reglamentų dėl komercinių transporto priemonių patikrinimo kelyje (dok. 12809/12) ir dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (dok. 12803/12) dalis.

KITI KLAUSIMAI

Ministrų konferencija ES integruotos jūrų politikos klausimais

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie spalio 7–8 d. Limasolyje (Kipre) įvykusią neoficialią ministrų konferenciją ES integruotos jūrų politikos klausimais. Konferencijoje vykusių diskusijų, skirtų jūrų ir jūrininkystės veiklos nustatymui, metu buvo apsvarstyti esminiai ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniai, taip pat pagalbinės priemonės, kurių turi būti imtasi ES ir nacionaliniu lygiu, ir integruotos jūrų politikos plėtojimas ateityje. Konferencijoje buvo priimta „Limasolio deklaracija“, kuria propaguojama jūrų ir jūrininkystės darbotvarkė siekiant remti strategiją „Europa 2020“ (dok. 14792/12). Priėmus deklaraciją, tuo pačiu metu buvo paskelbtas Komisijos komunikatas dėl Mėlynojo augimo iniciatyvos, kuris tapo pagrindiniu konferencijos rėmimo dokumentu (dok. 13908/12).

Prekyba apyvartiniais taršos leidimais aviacijos sektoriuje

Komisija informavo ministrus apie Sąjungos atliekamą darbą rengiantis spalio 29 d.–lapkričio 16 d. Monrealyje įvyksiančiam Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) posėdžiui, kuriame bus aptarti klausimai, susiję su tarptautinės aviacijos sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų teršalų mažinimo priemonėmis (dok. 15449/12). ES mano, kad pasaulinė rinkos priemonių sistema, grindžiama nediskriminavimo principu, yra geriausias sprendimas. Jei artimiausioje ateityje būtų galima susitarti dėl tokios sistemos, ES galėtų naudotis lankstumo priemonėmis, kurios yra numatytos prekybos apyvartiniais taršos leidimais teisės aktuose siekiant, kad būtų atsižvelgta į bendrus požiūrius nekenkiant savo prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos siekiamiems tikslams.

Komisija taip pat informavo ministrus apie naujausius pokyčius, susijusius su ES nepriklausančių šalių prieštaravimu taikyti ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą savo oro transporto bendrovėms.

Aviacijos aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Bendro Europos dangaus

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo Tarybą apie aviacijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį spalio 11–12 d. Limasolyje bendrai surengė pirmininkaujantis Kipras ir Europos Komisija; susitikimo metu buvo aptarta pažanga įgyvendinant Bendro Europos dangaus programą ir tolesni veiksmai, kurių bus imtasi (dok. 15010/12). Debatų metu daugiausia dėmesio buvo skiriama keturiems klausimams: oro eismo valdymo veiklos rezultatų sistemai, funkciniams oro erdvės blokams, Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) programai, kuri yra technologinis Bendro Europos dangaus ramstis, ir dokumentui dėl Bendro Europos dangaus reguliavimo sistemos atnaujinimo, kurį pateiks Komisija. Konferencijoje buvo pabrėžta, kad reikia atnaujinti pastangas siekiant įgyvendinti visus Bendro Europos dangaus komponentus.

Incidentai, susiję su oru orlaivio salone

Vokietijos delegacija pareiškė susirūpinimą dėl didėjančio užteršto oro orlaivio salone, visų pirma susijusio su kuro kvapu, incidentų skaičiaus (dok. 15117/12). Ji mano, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas ES lygiu ir todėl paragino Komisiją ir Europos aviacijos saugos agentūrą (EASA) imtis veiksmų.

Komisija nurodė, kad, vadovaujantis naujausiais tyrimais, nenustatyta, kad tokie incidentai būtų reali saugos problema, tačiau ji toliau stebės šią situaciją.

Neoficialus transporto ir telekomunikacijų ministrų susitikimas

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo Tarybą apie liepos 17 d. Nikosijoje įvykusį neoficialų transporto ir telekomunikacijų ministrų susitikimą (dok. 12750/12). Tame susitikime ministrai aptarė, kaip būtų galima kuo geriau integruoti dvi esmines ES politikos sritis – Europos skaitmeninę darbotvarkę ir ES transporto politiką. Siekiama visapusiškai įgyvendinti intelektinių transporto sistemų diegimą siekiant prisidėti prie saugesnio ir veiksmingesnio asmenų ir prekių judėjimo transporto tinklais. Pagrindiniai akcentuoti aspektai – viešųjų duomenų išteklių atvėrimas ir intelektinės transporto sistemos sukūrimas siekiant spręsti transporto rūšių įvairovės klausimus, pavyzdžiui, susijusius su kelionių planavimo priemonėmis ir integruotu bilietų pardavimu.

Pirmininkaujančios valstybės narės išvados dėl neoficialaus susitikimo taip pat buvo pateiktos spalio mėn. įvykusiame Vienos pasauliniame kongrese dėl intelektinių transporto sistemų.

Pasaulinis kongresas dėl intelektinių transporto sistemų (ITS)

Austrijos delegacija informavo Tarybą apie spalio 22–26 d. Vienoje įvykusio 19-ojo ITS pasaulinio kongreso, kuriame buvo aptartos naujausios intelektinių transporto sistemų tendencijos ir politika, metu įvykusio ministrų apskritojo stalo susitikimo rezultatus. Tarptautinio apskritojo stalo susitikimo, kuris įvyko kongreso atidarymo dieną, metu daugiausia dėmesio buvo skiriama geriausios praktikos pavyzdžių ir ITS kūrimo bei įgyvendinimo poreikių ir iššūkių aptarimui. Susitikimas baigėsi priėmus bendrą pareiškimą dėl bendro požiūrio į saugesnes, veiksmingesnes ir ekologiškesnes transporto sistemas ir didesnius politinius įsipareigojimus integruoti ITS į nacionalinę transporto politiką (dok. 15397/12).

Europos saugaus eismo diena

Pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija informavo ministrus apie liepos 25 d. Nikosijoje surengtą ketvirtąją Europos saugaus eismo dieną, kurios tikslas – didinti jaunimo informuotumą apie kelių eismo saugą (dok. 14844/12 ir 15159/12). Konferencijos metu vyko praktiniai seminarai švietimo ir mokymo, geresnio vykdymo užtikrinimo sukuriant policijos ir jaunimo tarpusavio pagarbą ir rizikingo elgesio, pavyzdžiui, alkoholio ar narkotikų vartojimo ir greičio viršijimo, klausimais.

ES ir Rusijos santykiai transporto srityje

Komisija informavo Tarybą apie didėjančias santykių su Rusija aviacijos, kelių transporto ir geležinkelių sektoriuose problemas (dok. 14838/12). Problemos visų pirma yra susiję su mokesčiais už skrydžius virš Sibiro ir diskriminacija kelių mokesčių ir krovinių vežimo geležinkeliais tarifų srityse. Komisija paprašė valstybių narių veikti kartu ieškant sprendimo šioje situacijoje.

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

TRANSPORTAS

Bendra Europos geležinkelių erdvė *

Taryba priėmė 1 direktyvą, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (direktyva pateikta dok. 44/12, pareiškimai pateikti dok. 14820/12 ADD 1 REV 3), po to kai Europos Parlamentas patvirtino abiejų institucijų derybose pasiektą kompromisą.

Direktyvos projektas yra 2001 m. pirmojo geležinkelių dokumentų rinkinio trijų direktyvų, kuriomis geležinkelių sektorių pradėta laipsniškai atverti konkurencijai Europos lygiu, nauja redakcija. Nauja redakcija siekiama supaprastinti Europos geležinkelių sektoriaus reguliavimo sistemą, padaryti ją aiškesnę ir modernizuoti taip, kad sektoriuje padidėtų konkurencija, sustiprėtų rinkos priežiūra ir pagerėtų investavimo sąlygos.

Daugiau informacijos pateikiama pranešime spaudai apie birželio mėn. pasiektą Tarybos ir Europos Parlamento susitarimą (dok. 11543/12).

PREKYBOS POLITIKA

Antidempingas. Aliumininiai radiatoriai iš Kinijos

Taryba priėmė reglamentą, kuriuo importuojamiems Kinijos kilmės aliumininiams radiatoriams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jiems nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas (dok. 14704/12).

UŽSIENIO REIKALAI

Neįgaliųjų teisės. ES lygio struktūra

Taryba nustatė JT konvencijos dėl neįgaliųjų teisių propagavimo, apsaugos ir įgyvendinimo stebėjimo ES lygiu struktūrą. ES lygio struktūra yra nacionalinių struktūrų bei mechanizmų papildymas ir yra susijusi su konvencijos įgyvendinimu dviejose srityse: ES teisės aktuose bei politikoje ir ES institucijų administravimo srityje, pavyzdžiui, santykių su jų darbuotojais, taip pat bendravimo su piliečiais ir visuomene atžvilgiu.

APLINKA

Sieros kiekis jūriniame kure

Taryba priėmė direktyvą, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Direktyva 1999/32/EB (dok. PE-CONS 31/12).

Degant jūriniam kurui, kuriame yra daug sieros, iš laivų išmetami teršalai, dėl kurių didėja oro tarša sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis, kenkiančiais žmonių sveikatai ir skatinančiais rūgštėjimą. Todėl direktyvos tikslas – gerokai sumažinti šių išmetamųjų teršalų kiekį ir užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nustatant, kad naujausios Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) taisyklės dėl jūrinio kuro standartų būtų privalomos ES, kartu iš dalies pakeičiant Direktyvą 1999/32/EB.

Išsamesnė informacija pateikiama pranešime spaudai (dok. 15177/12).

Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės

Taryba nusprendė neprieštarauti Komisijos direktyvos, kuria iš dalies keičiamas Direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių II priedas, priėmimo (dok. 13992/12).

Komisijos aktui taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu. Tai reiškia, kad dabar, Tarybai pritarus, Komisija gali jį priimti, jeigu Europos Parlamentas nepaprieštaraus.

UŽIMTUMAS

Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimas Danijai ir Vokietijai

Taryba priėmė du sprendimus, kuriais iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo iš viso skiriama 12,8 mln. EUR Danijoje ir Vokietijoje be darbo likusiems darbuotojams remti.

7,5 mln. EUR suma skirta darbuotojams, atleistiems Danijos didelio vėjų turbinų gamintojo „Vestas Group“ įmonėje, kuri prarado didelę rinkos dalį dėl padidėjusios konkurencijos, kurią sudarė mažesnes sąnaudas patiriantys ne ES gamintojai. Papildoma 5,4 mln. EUR suma skirta be darbo likusiems darbuotojams Vokietijos spausdinimo įrenginių gamybos įmonėje „manroland“. Kaip ir „Vestas Group“, „manroland“ prarado didelę rinkos dalį smarkiai sumažėjus pardavimams dėl padidėjusios konkurencijos, kurią sudarė mažesnes sąnaudas patiriantys ne ES gamintojai.

PASKYRIMAI

Regionų komitetas

Taryba paskyrė Regionų komiteto Graikijai atstovaujantį narį Spyridon SPYRIDON (dok. 15140/12) ir Jungtinei Karalystei atstovaujančius narius Patricia FERGUSON, Paul WATSON ir Trevor CUMMINGS (dok. 15137/12) likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2015 m. sausio 25 d.

AKTAI, PRIIMTI TAIKANT RAŠYTINĘ PROCEDŪRĄ

Ribojamosios priemonės Gvinėjos Respublikai

Taikant spalio 26 d. pasibaigusią rašytinę procedūrą, Taryba pratęsė ribojamųjų priemonių galiojimą Gvinėjos Respublikai iki 2013 m. spalio 27 d. Be to, ji iš dalies pakeitė ginklų embargą, leisdama valstybėms narėms tam tikromis sąlygomis leisti eksportuoti sprogmenis, skirtus naudoti tik kasybai ir investicijoms į infrastruktūrą.

1 :

Austrija, Vokietija ir Liuksemburgas balsavo „prieš“, Estija, Lenkija ir Slovakija susilaikė.


Side Bar