Navigation path

Left navigation

Additional tools

3191-as Tarybos posėdis Užsienio reikalai Vystymasis 2012 m. spalio 15 d., Liuksemburgas

European Council - PRES/12/419   15/10/2012

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO GA

2012 10 15

2012 10 15

2012 10 15

2012 10 15

2012 10 15

2012 10 15

2012 10 15

EUROPOS SĄJUNGOS
TARYBA

LT

14763/1/12 REV 1

(OR. en)

PRESSE 419

PR CO 53

PRANEŠIMAS SPAUDAI

3191-as Tarybos posėdis

Užsienio reikalai

Vystymasis

2012 m. spalio 15 d., Liuksemburgas

Pirmininkė Catherine Ashton
Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai

Pagrindiniai Tarybos posėdžio rezultatai

Taryba pakartojo, kad ES remia Sirijos tautos drąsią kovą už laisvę, orumą ir demokratiją, ir pabrėžė, jog jai didelį susirūpinimą kelia Sirijos krizės poveikis kaimyninių šalių saugumui ir stabilumui. Atsižvelgdama į vis didėjantį smurtą, Taryba dar labiau sugriežtino sankcijas Sirijos režimui.

Taryba pakartojo, kad ji yra rimtai ir vis labiau susirūpinusi dėl Irano branduolinės programos ir kad būtina, kad Iranas nedelsiant pradėtų laikytis visų savo tarptautinių įsipareigojimų. Be to, ji dar kartą patvirtino ilgalaikį ES įsipareigojimą siekti diplomatinio Irano branduolinės veiklos klausimo sprendimo taikant dvejopo poveikio priemones. Atsižvelgdama į tai, kad Iranas šiurkščiai pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus ir toliau atsisako visapusiškai bendradarbiauti su TATENA sprendžiant su jo branduoline programa susijusius susirūpinimą keliančius klausimus, Taryba patvirtino papildomas ribojamąsias priemones.

Taryba pareiškė, kad tebėra susirūpinusi dėl rimtos politinės ir saugumo krizės Malyje, ir kad ES yra pasiryžusi padėti Maliui atkurti teisinę valstybę ir demokratinį bei visiškai suverenų valdymą visoje jo teritorijoje. Taryba paprašė vyriausiosios įgaliotinės parengti krizių valdymo koncepciją, susijusią su Malio gynybos pajėgų reorganizavimu ir mokymu, atsižvelgiant į sąlygas, kurios būtinos, kad misija būtų sėkminga.

Taryba atkreipė dėmesį į tai, kokia svarbi jai Baltarusija ir jos piliečiai, ir pareiškė, jog tebėra itin susirūpinusi dėl to, kad šioje šalyje negerbiamos žmogaus teisės, nesilaikoma demokratijos ir teisinės valstybės principų. Kadangi į laisvę paleisti ne visi politiniai kaliniai ir nė vienas į laisvę paleistas kalinys nebuvo reabilituotas, taip pat atsižvelgdama į tai, kad padėtis, susijusi su pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybės ir demokratijos principų laikymusi, negerėja, Taryba esamų ribojamųjų priemonių taikymą pratęsė iki 2013 m. spalio 31 d.

Vystymosi ministrai surengė debatus siekdami parengti Programą įgyvendinus Tūkstantmečio vystymosi tikslus / po 2015 m. ir nustatyti tolesnę veiklą, susijusią su aukščiausiojo lygio susitikimu Rio+20. Be to, jie pasikeitė nuomonėmis dėl ES paramos tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse, o paskui aptarė ES požiūrį į atsparumą.

Taryba be svarstymo priėmė išvadas dėl Europos bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje, kuriose nustatyta atnaujinta ES paramos pilietinės visuomenės organizacijoms politika, ypač daug dėmesio skiriant ilgalaikėms partnerystėms su trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijomis. Be to, ji priėmė išvadas dėl socialinės apsaugos Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje ir dėl vystymosi finansavimo.

TURINYS1

DALYVIAI

SVARSTYTI PUNKTAI

Malis

Pietinės kaimyninės šalys

Artimųjų Rytų taikos procesas

Iranas

Tolesni veiksmai, susiję su ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimu

Rytinės kaimyninės šalys

Programos įgyvendinus Tūkstantmečio vystymosi tikslus / po 2015 m. rengimas. – Su konferencija „Rio+20“ susijusi tolesnė veikla

ES parama tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse

ES požiūris į atsparumą

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

UŽSIENIO REIKALAI

  • Susitarimas su Kosovu dėl dalyvavimo

  • Bosnija ir Hercegovina

  • Paskyrimai Jungtinių Tautų organuose

  • Eritrėja. Ribojamosios priemonės

  • Somalis. Ribojamosios priemonės

  • Santykiai su Libanu

VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS

  • Europos bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje

  • Socialinė apsauga Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje

  • Vystymosi finansavimas

  • 2012 m. metinė ataskaita dėl ES vystymosi bei išorės pagalbos politikos 2011-aisiais metais

  • Afrikos taikos priemonė. Afrikos Sąjungos prašymų patvirtinimas

TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI

  • Susitarimas su Žaliuoju Kyšuliu dėl vizų režimo supaprastinimo

RAŠYTINĖ PROCEDŪRA

  • Galimybė visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais

DALYVIAI

Vyriausioji įgaliotinė

Catherine ASHTON Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai

Belgija:

Didier REYNDERS Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų, išorės prekybos ir Europos reikalų ministras

Dirk WOUTERS nuolatinis atstovas

Bulgarija:

Nickolay MLADENOV užsienio reikalų ministras

Čekija:

Karel SCHWARZENBERG Ministro Pirmininko pirmasis pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras

Danija:

Villy SØVNDAL užsienio reikalų ministras

Christian Friis BACH vystomojo bendradarbiavimo ministras

Vokietija:

Guido WESTERWELLE federalinis užsienio reikalų ministras

Michael G. LINK Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius

Gudrun KOPP parlamentinė valstybės sekretorė, pavaldi federaliniam ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi ministrui

Estija:

Urmas PAET užsienio reikalų ministras

Airija:

Eamon GILMORE Ministro Pirmininko pavaduotojas (Tánaiste), užsienio reikalų ir prekybos ministras

Joe COSTELLO valstybės ministras, atsakingas už prekybą ir vystymąsi

Graikija:

Dimitrios AVRAMOPOULOS užsienio reikalų ministras

Antonios ZAIRIS Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo (Hellenic Aid) generalinis direktoratas

Ispanija:

José Manuel GARCIA-MARGALLO užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministras

Gonzalo ROBLES OROZCO Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo generalinis sekretorius

Prancūzija:

Laurent FABIUS užsienio reikalų ministras

Pascal CANFIN ministras, atsakingas už vystymąsi, pavaldus užsienio reikalų ministrui

Italija:

Giulio TERZI DI SANT'AGATA užsienio reikalų ministras

Marta DASSU' valstybės sekretorė, atsakinga už užsienio reikalus

Kipras:

Erato KOZAKOU-MARCOULLIS užsienio reikalų ministrė

Latvija:

Edgars RINKĒVIČS užsienio reikalų ministras

Lietuva:

Evaldas IGNATAVIČIUS užsienio reikalų viceministras

Liuksemburgas:

Jean ASSELBORN Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras

Marie-José JACOBS šeimos reikalų ir integracijos ministrė, bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos ministrė

Vengrija:

János MARTONYI užsienio reikalų ministras

Maltai:

Tonio BORG Ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras

Marlene BONNICI nuolatinė atstovė

Nyderlandai:

Uri ROSENTHAL užsienio reikalų ministras

Ben KNAPEN Europos reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras

Austrija:

Reinhold LOPATKA Federalinės Europos ir tarptautinių reikalų ministerijos valstybės sekretorius

Lenkija:

Radosław SIKORSKI užsienio reikalų ministras

Katarzyna PEŁCZYŃSKA-NAŁĘCZ Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoja, atsakinga už vystomąjį bendradarbiavimą

Portugalija:

Miguel MORAIS LEITĂO valstybės sekretorius, pavaldus užsienio reikalų ministrui, atsakingas už Europos reikalus

Luís BRITES PEREIRA valstybės sekretorius, atsakingas už užsienio reikalus ir bendradarbiavimą

Rumunija:

Titus CORLATEAN užsienio reikalų ministras

Luminiţa ODOBESCU Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorė

Slovėnija:

Karl Viktor ERJAVEC Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras

Božo CERAR Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius

Slovakija:

Miroslav LAJČÁK užsienio reikalų ministras

Peter BURIAN Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius

Suomija:

Erkki TUOMIOJA užsienio reikalų ministras

Heidi HAUTALA tarptautinio vystymosi ministrė

Švedija:

Carl BILDT užsienio reikalų ministras

Sofia Strand valstybės sekretorė, pavaldi tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ministrui

Jungtinė Karalystė:

William HAGUE Valstybės Sekretorius, užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministras

Justine GREENING valstybės ministrė, atsakinga už tarptautinio vystymosi reikalus

Komisija:

Štefan Füle narys

Andris Piebalgs narys

Kristalina GEORGIEVA narė

Stojančiosios valstybės vyriausybei atstovavo:

Kroatija:

Vesna PUSIĆ užsienio ir Europos reikalų ministrė

SVARSTYTI PUNKTAI

Malis

Taryba aptarė padėtį Malyje ir priėmė šias išvadas:

„1. Europos Sąjunga (ES) tebėra susirūpinusi dėl rimtos politinės ir saugumo krizės Malyje, ypač dėl padėties šiaurinėje šalies dalyje, kurioje teroristų grupuotės rado prieglobstį ir jį įtvirtino, gyventojai kenčia priespaudą, pažeidžiamos žmogaus teisės, ypač moterų atžvilgiu, taip pat naikinamas kultūros paveldas ir plinta organizuotas nusikalstamumas. Tokia padėtis kelia tiesioginį pavojų Sahelio regionui ir jo gyventojams, kurie jau kenčia nuo didelės maisto krizės, Vakarų ir Šiaurės Afrikai ir Europai.

2. ES palankiai vertina tai, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 2071, ir teigiamai vertina tai, kad tarptautiniu mastu vis daugiau dėmesio skiriama Saheliui ir Maliui – tą taip pat rodo 2012 m. rugsėjo 26 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu įvykęs aukšto lygio posėdis ir rengiama Jungtinių Tautų integruota regioninė strategija, skirta Saheliui. ES palankiai vertina tai, kad paskirtas JT generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys, ir pareiškia esanti pasiryžusi dirbti glaudžiai bendradarbiaudama su Romano Prodi. ES ragina dėti daugiau pastangų į koordinavimo su svarbiausiais partneriais Malyje priemonę, siekiant didinti paramos, teikiamos pereigos – tiek politikos, tiek saugumo ir ekonomikos srityse – procesui, veiksmingumą. Šiuo atžvilgiu ES palankiai vertina tai, kad Afrikos Sąjungos (AS) iniciatyva bei pasikonsultavus su Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) ir VAVEB, numatyta 2012 m. spalio 19 d. Bamake surengti Paramos ir stebėsenos grupės posėdį dėl padėties Malyje, ir pabrėžia jo svarbą.

3. ES yra pasiryžusi padėti Maliui visų šalies gyventojų labui atkurti teisinę valstybę ir demokratinį bei visiškai suverenų valdymą visoje jos teritorijoje. ES gerai vertina tai, kad Malio Respublikos Prezidentas paskyrė naują Nacionalinės vienybės vyriausybę, taip pat naujų valdžios institucijų ir jų partnerių, ypač ES, pastangas sutelkti tarptautinę bendruomenę, visų pirma AS ir VAVEB.

4. Vadovaudamasi VAVEB ir Paramos ir stebėsenos tarptautinės grupės, kuriai bendrai pirmininkauja AS ir JTO, taip pat Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis 2056 ir 2071 patvirtintais principais, ES ragina Nacionalinės vienybės vyriausybę kuo greičiau, bendradarbiaujant su visomis politinėmis jėgomis ir pilietine visuomene, parengti konsensusu grindžiamą veiksmų planą, siekiant visiškai atkurti konstitucinę tvarką ir nacionalinę vienybę. Jį įgyvendinant turėtų būti sudarytos sąlygos surengti demokratinius ir patikimus rinkimus, greitai pradėti visas suinteresuotąsias šalis apimantį nacionalinį dialogą, kuriame dalyvautų šiaurinės dalies gyventojų atstovai, kad būtų galima pasirengti šiaurinėje dalyje kuo taikesniais būdais vėl įvesti valstybės valdžią, taip pat atlikti armijos reorganizavimą, kontroliuojamą civilių.

5. ES dar kartą patvirtina esanti pasiryžusi padėti Maliui kovoti su šia krize bendradarbiaujant su jo regioniniais bei tarptautiniais partneriais, ir tuo tikslu pasitelkti visas savo priemones pagal ES strategiją saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje. Todėl:

  • patvirtinus patikimą veiksmų planą ES palaipsniui vėl pradės vystomąjį bendradarbiavimą atsižvelgdama į konkrečią pažangą. Tuo tarpu ES toliau tęsia gyventojams ir demokratinei pereigai skirtas operacijas;

  • ES yra pasirengusi paremti visas suinteresuotąsias šalis apimantį nacionalinį Malio dialogą, kurio tikslas – šiaurinėje dalyje atkurti teisinę valstybę ir prisidėti prie stabilizavimo ir atstatymo priemonių – šis dialogas padės nustatyti jų kryptį;

  • ES ir valstybės narės įsipareigoja toliau dėti humanitarinės pagalbos pastangas ir atidžiai stebėti humanitarinės padėties pokyčius tiek Malyje, tiek kaimyninėse šalyse. Europos Komisija rengiasi gerokai padidinti teikiamos pagalbos sumą, kad būtų galima kuo geriau patenkinti poreikius. ES primena įsipareigojimą užtikrinti, kad visi humanitarinės pagalbos teikėjai galėtų laisvai ir nekliudomai pasiekti šalies šiaurinių regionų pažeidžiamus gyventojus;

  • Taryba prašo vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos apsvarstyti kitas priemones ar papildomus veiksmus, kuriais būtų galima padėti sumažinti krizės Malyje poveikį ir jos įtaką kaimyninėms šalims, taip pat padidinti pažeidžiamų gyventojų gebėjimą atsigauti;

  • ES primena, kad glaudžiai bendradarbiaujant su VAVEB, AS ir JTO galima nustatyti tikslingas sankcijas asmenims, kurie dalyvauja šiaurinėje dalyje veikiančių ginkluotų grupuočių veikloje ir kurie trukdo atkurti konstitucinę tvarką;

  • atsižvelgdama į Malio ir VAVEB prašymą, ES yra įsitikinusi, kad būtina greitai reaguoti į saugumo problemas ir terorizmo grėsmę, laikantis tvarkos, kurią turėtų nustatyti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Todėl Taryba palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės atliktą preliminarų darbą, susijusį su galimybėmis remti Malio karinių pajėgų atkūrimą, atsižvelgiant į politinius tikslus ir tarptautinės bendruomenės nustatytą veiksmų programą ir laikantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2071;

  • Taryba prašo vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos apsvarstyti, kaip būtų galima padėti įtraukti regioninius partnerius, visų pirma AS ir VAVEB, pavyzdžiui, greitai teikiant paramą planavimo srityje. Jei bus pateikta galutinė VAVEB koncepcija, Taryba prašo vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos apsvarstyti galimybę teikti papildomą paramą, be kita ko, finansinę, pavyzdžiui, pasitelkti Afrikos taikos priemonę;

  • Taryba taip pat prašo, kad kuo greičiau būtų tęsiamas ir intensyvinamas darbas, susijęs su galimos BSGP karinės misijos planavimu, ypač plėtojant krizių valdymo koncepciją, susijusią su Malio gynybos pajėgų reorganizavimu ir mokymu, atsižvelgiant į sąlygas, kurios būtinos, kad tokia galima misija būtų veiksminga, įskaitant visapusišką paramą Malio valdžios institucijoms ir pasitraukimo strategijos parengimą. Siekiant užtikrinti atitinkamų pastangų tarpusavio papildomumą, šis darbas turės būti atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su organizacijomis, ypač JTO, AS ir VAVEB, atitinkamomis valstybėmis ir subjektais. Taryba prašo vyriausiosios įgaliotinės parengti krizių valdymo koncepciją rengiantis lapkričio 19 d. įvyksiančiam Tarybos posėdžiui ir jame pateikti savo rekomendacijas;

  • laikydamasi visa apimančio požiūrio, Taryba ragina išnaudoti šiame regione vykdomos kitos ES veiklos, ypač susijusios su misija EUCAP SAHEL Niger ir jos regioninėmis priemonėmis, sinergijos teikiamą potencialą.“

Pietinės kaimyninės šalys

– Sirija

Taryba aptarė pastarojo meto įvykius Sirijoje ir priėmė šias išvadas:

„1. Europos Sąjunga remia Sirijos tautos drąsią kovą už laisvę, orumą ir demokratiją. Sirijos režimo prieš civilius gyventojus naudojama jėga, įskaitant sunkiąją ginkluotę ir bombardavimą iš oro, pasiekė beprecedentį lygį; tai tegali padidinti smurtą bei sukelti pavojų viso regiono stabilumui. ES primena, kad turėtų būti laikomasi šių prioritetų: nutraukti priespaudą, sustabdyti bet kokį smurtą, suteikti humanitarinę pagalbą visiems, kam jos reikia, užkirsti kelią tolesniam nestabilumui regione ir būti pasirengusiems laikotarpiui po konflikto.

ES pabrėžia, kad asmenys, kurių dalyvavimas pakenktų politinės valdžios pasikeitimo procesui, turėtų būti iš jo pašalinti, ir kad šiuo atžvilgiu Prezidentas B. Assad neturi ateities Sirijoje.

ES tebėra įsipareigojusi remti Sirijos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.

2. Europos Sąjunga tebėra itin susirūpinusi dėl Sirijos krizės poveikio kaimyninių šalių saugumui ir stabilumui. ES griežtai smerkia Sirijos pajėgų įvykdytą Turkijos teritorijos artilerinį apšaudymą, visų pirma spalio 3 d. pasienio miestelio Akçakale artilerinį apšaudymą. ES ragina visus užkirsti kelią eskalavimui. ES dar kartą ragina Sirijos valdžios institucijas visapusiškai gerbti visų kaimyninių šalių teritorinį vientisumą ir suverenitetą.

3. Primindama, kad didžiausia atsakomybė už dabartinę krizę tenka Sirijos valdžios institucijoms, ES perspėja toliau nemilitarizuoti ir neeskaluoti konflikto bei nesmurtauti religiniu pagrindu, nes tai tegali padidinti Sirijos gyventojų kančias ir tai kelia tragiškų padarinių regionui pavojų. Šiuo atžvilgiu ES pareiškia esanti susirūpinusi dėl civilių gyventojų, visų pirma pažeidžiamų grupių ir religinių bendruomenių, apsaugos. Smurto suintensyvėjimas ir neseniai įvykusių teroro aktų serija rodo, kad skubiai reikia politinės valdžios pasikeitimo, kuris atitiktų Sirijos tautos demokratinius siekius ir užtikrintų stabilumą Sirijoje. Šiuo požiūriu ES yra itin susirūpinusi dėl didėjančio į Siriją patenkančių ginklų srauto ir ragina visas valstybes neteikti šiai šaliai ginklų.

Tęsiantis ir didėjant krizei Sirijoje kyla pavojus regiono stabilumui platesniu mastu.

4. ES pakartoja visapusiškai remianti bendro Jungtinių Tautų ir Arabų Valstybių Lygos specialiojo įgaliotinio Lakhdar Brahimi pastangas ir yra pasirengusi stiprinti savo bendradarbiavimą su juo. ES akcentuoja, kad reikia sutelkti tarptautines ir regionines pastangas Sirijos krizei įveikti surandant politinį sprendimą, bei ragina svarbius regiono subjektus ir visas JT Saugumo Tarybos nares elgtis atsakingai bei remti L. Brahimi pastangas.

ES laukia kito Maroke įvyksiančio Sirijos tautos draugų grupės susitikimo, kad Sirijos režimui toliau būtų daromas tarptautinis spaudimas.

5. Atsižvelgdama į humanitarinės padėties pablogėjimą ir į tai, kad artėja žiema, ES primena moralinį imperatyvą padidinti pagalbą nukentėjusiems gyventojams visoje Sirijoje ir kaimyninėse šalyse. Europos Sąjunga reiškia solidarumą su nukentėjusiais gyventojais ir kaimyninėmis šalimis, kurios priėmė pabėgėlius. ES toliau teiks pagalbą ir ragina visus paramos teikėjus didinti savo įnašus, reaguojant į naujausius JT raginimus finansuoti humanitarinę pagalbą ir pabėgėliams teikiamą pagalbą. Europos Sąjunga ragina paramos teikėjus pranešti apie savo teikiamą paramą ir derinti ją su Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (OCHA), kad pagalbos teikimo pastangos būtų kuo veiksmingesnės. Visos šalys turėtų suteikti visapusiškas galimybes saugiai patekti į visas Sirijos vietoves humanitarinei pagalbai teikti; be to, jos turėtų paisyti tarptautinės humanitarinės teisės. Europos Sąjunga ragina visas konflikto šalis visapusiškai laikytis savo teisinių ir moralinių pareigų apsaugoti civilius gyventojus.

Ypač sunerimusi dėl dramatiškų ir didėjančių sunkumų, susijusių su galimybėmis pasinaudoti medicinos paslaugomis Sirijoje, ES ragina visas šalis įsipareigoti visapusiškai paisyti visų medicinos įstaigų, medicinos personalo ir transporto priemonių neliečiamumo pagal taikomą tarptautinę humanitarinę teisę.

6. Europos Sąjungai kelia pasibaisėjimą padėties Sirijoje blogėjimas ir visų pirma Sirijos valdžios institucijų plačiai ir sistemingai vykdomi žmogaus teisių, tarptautinės humanitarinės teisės ir pagrindinių laisvių pažeidimai. Vadovaudamasi rugsėjo 28 d. priimta JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucija dėl Sirijos, ES ragina visas šalis nutraukti visų formų smurtą ir imtis specialių priemonių, kad būtų apsaugotos pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, vaikai, taip pat moterys ir mergaitės, kurios patiria smurtą dėl lyties.

ES palankiai vertina Nepriklausomos tarptautinės komisijos padėčiai Sirijoje tirti įgaliojimų pratęsimą ir tai, kad ji stiprinama skiriant du naujus narius – Carla del Ponte ir Vitit Muntarbhorn. ES dar kartą patvirtina remianti šios komisijos vykdomą galimų tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimų tyrimą, siekiant patraukti atsakomybėn visus asmenis, atsakingus už tokius pažeidimus, be kita ko, už pažeidimus, kurie pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto apibrėžtį gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais. ES pabrėžia plačiai paplitusių, sistemingų ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų dokumentavimo svarbą bei primena, kad visi už tai atsakingi asmenys privalo būti patraukti atsakomybėn. ES pakartoja savo raginimą Sirijos valdžios institucijoms visapusiškai bendradarbiauti su komisija padėčiai tirti, be kita ko, sudarant visapusiškas galimybes jai nedelsiant ir nevaržomai patekti į visą Sirijos teritoriją.

7. ES primena, kad įtrauki ir veiksmus derinanti opozicija yra itin svarbi siekiant pradėti politinį pereinamąjį procesą. ES toliau ragina visas Sirijoje ir už jos ribų esančias opozicines grupes, nepaisant tarpusavio nesutarimų, susitarti dėl bendrų principų ir pradėti dirbti siekiant įtraukaus, tvarkingo ir taikaus pereinamojo proceso Sirijoje bei remtis susitarimu dėl nacionalinio pakto ir Sirijos pereinamojo proceso bendros politinės vizijos. ES toliau glaudžiai bendradarbiaus su Arabų Valstybių Lyga ir sudarys palankias sąlygas tolesnio dialogo iniciatyvoms, kad būtų prisidėta prie pastarosios organizacijos pastangų skatinti opoziciją formuoti įtraukią bendrą platformą. Naujojoje Sirijoje turi atsirasti vietos visiems jos gyventojams, ir visi jie turi turėti lygias teises, nepaisant jų kilmės, priklausymo bendruomenėms, religijos, įsitikinimų ar lyties.

8. ES įsipareigoja stiprinti savo paramą didinant pilietinės visuomenės gebėjimus dalyvauti ateities Sirijoje atsižvelgiant į teisėtus Sirijos gyventojų reikalavimus kurti laisvesnę, atviresnę ir įtraukią politinę sistemą, kurioje dalyvautų visi Sirijos gyventojai. Šiuo atžvilgiu ES pripažįsta ir vietos civilinių įstaigų darbo visoje Sirijoje svarbą.

9. Šiandien ES patvirtino papildomas ribojamąsias priemones Sirijai. ES yra pasirengusi bendradarbiauti su tais, kurie rimtai įsipareigoja siekti tikro perėjimo prie demokratijos proceso. Kol represijos tęsis, ES toliau laikysis politikos, pagal kurią nustatys papildomas priemones režimui, bet ne civiliams gyventojams. ES taip pat toliau primygtinai ragins tarptautinę bendruomenę prisijungti prie jos pastangų, imantis veiksmų, kad būtų taikomos ribojamosios priemonės Sirijos režimui bei jo rėmėjams ir būtų užtikrintas jų vykdymas. Atsižvelgdama į tai, ES palankiai vertina Tarptautinės sankcijų darbo grupės ketvirtąjį posėdį, kuris buvo surengtas rugsėjo 20 d. Hagoje. Ji ragina visus Sirijos gyventojus atsiriboti nuo represinės režimo politikos, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos politiniam pereinamajam procesui.

10. ES įsipareigoja glaudžiai ir visapusiškai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais planuojant užtikrinti, kad tarptautinė bendruomenė būtų pasirengusi suteikti skubią paramą Sirijai po to, kai pasikeis valdžia. Šiuo atžvilgiu ES pabrėžia, kad yra svarbu suformuoti pereinamojo laikotarpio instituciją. ES palankiai vertina Sirijos tautos draugų ekonomikos atsigavimo ir vystymosi darbo grupės antrąjį posėdį, kuris buvo surengtas 2012 m. rugsėjo 4 d. Berlyne.

ES reiškia susirūpinimą dėl Sirijos kultūros paveldo naikinimo.

Prasidėjus tikram perėjimui prie demokratijos, ES yra pasirengusi plėtoti naują plataus užmojo partnerystę su Sirija visose bendro intereso srityse, be kita ko, prisidėdama prie poreikių po konflikto vertinimo, pagalbos sutelkimo, institucijų kūrimo, stiprindama prekybą bei ekonominius ryšius ir remdama pereinamojo laikotarpio teisingumo sistemą ir politinį pereinamąjį procesą.

11. Klausimus, susijusius su susidariusia įtampa prie ES išorės sienų, kitame savo posėdyje nagrinės Teisingumo ir vidaus reikalų taryba.“

Atsižvelgdama į vis didėjantį smurtą, Taryba dar labiau sugriežtino ES sankcijas Sirijos režimui. Išsamesnė informacija pateikiama pranešime spaudai (dok. 14793/12).

– Egiptas

Taryba apžvelgė pasirengimo darbo grupės susitikimui su Egiptu, kuris turėtų įvykti lapkričio 13–14 d. Kaire, padėtį.

Artimųjų Rytų taikos procesas

Taryba apžvelgė padėtį Artimųjų Rytų taikos procese remdamasi veiklos, susijusios su rugsėjo mėn. JT Generalinėje Asamblėjoje įvykusiais susitikimais, rezultatais.

Iranas

Taryba aptarė padėtį Irane ir priėmė šias išvadas:

„1. Taryba pakartoja, kad ji yra rimtai ir vis labiau susirūpinusi dėl Irano branduolinės programos ir kad būtina, kad Iranas nedelsiant pradėtų laikytis visų savo tarptautinių įsipareigojimų, be kita ko, visiškai įgyvendintų JT ST ir TATENA valdytojų tarybos rezoliucijas.

2. Taryba smerkia tęsiamą sodrintojo urano gamybą ir Irano sodrinimo pajėgumų plėtimą, be kita ko, Fordovo komplekse, taip pat tęsiamą veiklą sunkiojo vandens srityje, pažeidžiant JT ST ir TATENA valdytojų tarybos rezoliucijas, kaip nurodyta naujausioje TATENA ataskaitoje. Su ypatingu susirūpinimu Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Iranas kliudo TATENA darbui siekiant išsiaiškinti visus likusius neišspręstus klausimus, be kita ko, klausimus dėl Irano branduolinės programos galimo karinio pobūdžio. Todėl Taryba palankiai vertina tai, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. TATENA valdytojų taryba didele dauguma balsų priėmė rezoliuciją, kurioje nutarta, kad, norint atkurti tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą išimtinai taikiu Irano branduolinės programos pobūdžiu, itin svarbu, kad Iranas nedelsdamas pradėtų bendradarbiauti.

3. Iranas vykdo veiklą šiurkščiai pažeisdamas savo tarptautinius įsipareigojimus ir toliau atsisako visapusiškai bendradarbiauti su TATENA sprendžiant su jo branduoline programa susijusius susirūpinimą keliančius klausimus. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi ankstesnėmis Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos išvadomis, Taryba susitarė dėl papildomų ribojamųjų priemonių finansų, prekybos, energetikos ir transporto sektoriuose, taip pat dėl papildomų asmenų ir subjektų, visų pirma naftos ir dujų pramonės sektoriuose veikiančių subjektų, įtraukimo į sąrašus. Visų pirma Taryba susitarė uždrausti bet kokius Europos ir Irano bankų tarpusavio sandorius, išskyrus griežtomis sąlygomis reglamentuojamus atvejus, kai iš anksto gautas leidimas; išimtys daromos tik humanitariniams poreikiams tenkinti. Be to, Taryba nusprendė sugriežtinti ribojamąsias priemones, taikomas Irano centriniam bankui. Nustatyta daugiau apribojimų eksportui, visų pirma grafito, metalų, pramoniniams procesams skirtos programinės įrangos eksportui, taip pat nustatytos priemonės, susijusios su laivų statybos pramone.

4. Ribojamosiomis priemonėmis, dėl kurių šiandien susitarta, siekiama daryti poveikį Irano vykdomai branduolinei programai bei jai finansuoti naudojamoms Irano režimo pajamoms ir jos nėra nukreiptos prieš Irano gyventojus. Irano režimas gali pats elgtis atsakingai, ir šių sankcijų taikymas būtų nutrauktas. Kol Irano režimas nepakeis savo elgsenos, Taryba toliau yra pasiryžusi, glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais, didinti spaudimą Iranui taikant dvejopo poveikio priemones.

5. Taryba dar kartą patvirtina ilgalaikį Europos Sąjungos įsipareigojimą siekti diplomatinio Irano branduolinės veiklos klausimo sprendimo taikant dvejopo poveikio priemones.

6. Taryba dar kartą patvirtina, kad ES tikslas tebėra rasti visapusišką, derybų keliu sutartą ir ilgalaikį sprendimą, kuris sustiprintų tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą išimtinai taikiu Irano branduolinės programos pobūdžiu ir kuriuo būtų užtikrinta pagarba teisėtoms Irano teisėms taikiais tikslais naudotis branduoline energija laikantis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), visapusiškai atsižvelgiant į JT Saugumo Tarybos ir TATENA valdytojų tarybos rezoliucijas. Taryba palankiai vertina rugsėjo 27 d. Niujorke E3+3 šalių užsienio reikalų ministrų išreikštą ryžtą siekti diplomatinio sprendimo ir visapusiškai pritaria pastangoms šioje srityje, kurioms E3+3 šalių vardu vadovauja vyriausioji įgaliotinė. E3+3 šalys pateikė įtikinamą ir svarbų pasiūlymą dėl pasitikėjimo stiprinimo, susijusį su derybomis remiantis sutartais abipusiškumo principais ir laipsnišku požiūriu. Taryba ragina Iraną bendradarbiauti konstruktyviai, dėmesį sutelkiant susitarimui dėl konkrečių pasitikėjimo stiprinimo veiksmų pasiekti, laikantis rimto požiūrio į derybas ir sprendžiant tarptautinei bendruomenei rūpimus klausimus.“

Be to, remdamasi tuo, kad ES yra rimtai ir vis labiau susirūpinusi dėl Irano branduolinės programos, Taryba gerokai išplėtė ES ribojamųjų priemonių taikymo sritį. Išsamesnė informacija pateikiama pranešime spaudai (dok. 14803/12).

Tolesni veiksmai, susiję su ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimu

Rengiantis spalio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui ir būsimoms vadovų diskusijoms dėl santykių su strateginiais partneriais, Taryboje buvo pasikeista nuomonėmis dėl rugsėjo mėn. įvykusio ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų.

Rytinės kaimyninės šalys

– Baltarusija

Pietų metu ministrai aptarė padėtį Baltarusijoje po rugsėjo 23 d. įvykusių parlamento rinkimų. Taryba priėmė šias išvadas:

„1. Primindama 2011 m. sausio 31 d., 2011 m. birželio 20 d. ir 2012 m. kovo 23 d. Tarybos išvadas, Taryba pažymi, kad ji teikia reikšmę šiai šaliai, kuri yra ES kaimyninė šalis, bei tos šalies piliečiams, ir jai didelį susirūpinimą tebekelia tai, kad Baltarusijoje nesilaikoma žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų.

2. Kalbant apie Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir Komisijos nario Štefan Füle pareiškimą, Taryba apgailestauja, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. rinkimai į Parlamentą, kurie vyko vyraujant represijų atmosferai, buvo dar viena praleista proga Baltarusijai surengti ESBO ir tarptautinius standartus atitinkančius rinkimus. Ji ragina Baltarusijos valdžios institucijas atsižvelgti į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas, tuo tikslu visapusiškai su juo bendradarbiauti ir leisti vėl atidaryti ESBO biurą Baltarusijoje.

3. Taryba dar kartą ragina nedelsiant paleisti į laisvę visus likusius politinius kalinius ir juos reabilituoti. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad į laisvę buvo paleistas Syarhei Kavalenka – tai teigiamas ženklas, tačiau apgailestauja, jog tam reikėjo prašyti Prezidento malonės. Tarybai taip pat didelį susirūpinimą tebekelia sprendimai dėl naujų laisvės atėmimo bausmių ir tebegaunami pranešimai apie netinkamą elgesį su politiniais kaliniais.

4. Taryba dar kartą ragina Baltarusijos valdžios institucijas nustoti persekioti pilietinę visuomenę, politinę opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Taryba ragina Baltarusijos valdžios institucijas laikytis Žmogaus teisių tarybos rezoliucijos 20/13, be kita ko, įgyvendinti visas 2012 m. balandžio mėn. JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir visapusiškai bendradarbiauti su nauju JT specialiuoju pranešėju Baltarusijos klausimais.

5. Kadangi į laisvę paleisti ne visi politiniai kaliniai ir nė vienas į laisvę paleistas kalinys nebuvo reabilituotas, taip pat atsižvelgdama į tai, kad padėtis, susijusi su žmogaus teisių, teisinės valstybės principo ir demokratinių principų laikymusi, negerėja, Taryba nusprendė esamų ribojamųjų priemonių taikymą pratęsti iki 2013 m. spalio 31 d. Šiomis aplinkybėmis Taryba primena 2012 m. kovo 23 d. išvadas ir pakartoja, kad jos politika dėl ribojamųjų priemonių išlieka atvira ir yra nuolat peržiūrima.

6. Vadovaudamasi ES solidarumo principu, Taryba dar kartą ragina Baltarusiją visapusiškai gerbti tarptautiniu mastu pripažintą Baltarusijoje veikiančių ES valstybių narių diplomatinių atstovybių ir jų personalo diplomatinį imunitetą bei privilegijas ir leisti jiems visapusiškai atlikti savo funkcijas.

7. Taryba pakartoja esanti tvirtai įsipareigojusi stiprinti ES bendradarbiavimą su Baltarusijos žmonėmis ir pilietine visuomene. Taryba pareiškia toliau visapusiškai remianti „Europos dialogą modernizavimo klausimais“ ir ketinanti jį plėtoti toliau. Ji pažymi, kad Europos dialogas paskatino svarbias Baltarusijos visuomenės atstovų diskusijas, siekiant pasiūlyti konkrečių idėjų dėl reikalingų reformų, ir ragina Baltarusijos valdžios institucijas įsitraukti į šias diskusijas.

8. Taryba pakartoja, jog ES yra pasirengusi pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų, kuriais būtų suintensyvinti žmonių tarpusavio ryšiai, kurie būtų naudingi Baltarusijos plačiajai visuomenei, ir apgailestauja dėl to, kad Baltarusijos valdžios institucijos neatsako į 2011 m. birželio mėn. Komisijos kvietimą pradėti derybas. Tačiau Taryba palankiai vertina tai, kad ES valstybės narės toliau optimaliai naudojasi Vizų kodekse numatytomis lanksčiomis nuostatomis, visų pirma galimybėmis panaikinti ir sumažinti vizos mokesčius tam tikrų kategorijų Baltarusijos piliečiams arba atskirais atvejais, ir palankiai vertintų galimybę išnagrinėti, kokiais būdais būtų galima dar sumažinti vizos mokesčius Baltarusijos piliečiams.

9. Taryba pakartoja esanti įsipareigojusi vykdyti kritišku vertinimu grindžiamo bendradarbiavimo politiką, be kita ko, palaikydama dialogą ir dalyvaudama Rytų partnerystėje, ir primena, kad dvišalių santykių plėtojimas pagal Rytų partnerystę priklauso nuo Baltarusijos pažangos laikantis demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principų. Taryba pakartoja, jog ES yra pasirengusi padėti Baltarusijai vykdyti jos įsipareigojimus šioje srityje.“

Be to, ji dar 12 mėnesių pratęsė ES ribojamųjų priemonių Baltarusijai taikymą. Išsamesnė informacija apie ES ir Baltarusijos santykius pateikiama Informacijos apie Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykius suvestinėje.

– Gruzija

Pietų metu ministrai aptarė padėtį Gruzijoje po spalio 1 d. įvykusių parlamento rinkimų. Taryba priėmė šias išvadas:

„1. Taryba palankiai vertina 2012 m. spalio 1 d. Gruzijoje vykusius Parlamento rinkimus ir sveikina Gruzijos gyventojus žengus šį reikšmingą žingsnį įtvirtinant demokratiją savo šalyje. Taryba atkreipia dėmesį į iš esmės teigiamą ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pateiktą preliminarų šių rinkimų vykdymo vertinimą ir įsipareigoja remti Gruziją įgyvendinant ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas.

2. Taryba ragina visas Gruzijos valstybinės valdžios institucijas ir politines partijas kartu konstruktyviai dirbti ateinančiu pereinamuoju laikotarpiu, siekiant užtikrinti stabilumą, teisinės valstybės principų laikymąsi, žmogaus teisių apsaugą ir gerą valdymą, visapusiškai paisyti demokratiniu būdu pareikštos tautos valios ir atitinkamų Parlamento ir Prezidento įpareigojimų pagal Gruzijos Konstituciją. Taryba palankiai vertina tai, kad abi pusės laiku užmezgė ryšius, taip pat tiek kadenciją baigiančios, tiek ją pradedančios administracijos atstovų prisiimtus įsipareigojimus dėl veiksmingo ir skaidraus politinės valdžios perdavimo.

3. Taryba patvirtina ES įsipareigojimą plėtojant Rytų partnerystę siekti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos su Gruzija ir dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą siekti bendro tikslo – tinkamu laiku taikyti bevizį režimą su sąlyga, jei bus įvykdytos tinkamai valdomo ir saugaus judumo sąlygos. Taryba pripažįsta Gruzijos europinius siekius bei tai, kad ji yra pasirinkusi europinę kryptį, ir tikisi toliau glaudžiai bendradarbiauti su Gruzija vykdant bendrą plataus užmojo darbotvarkę. Šiomis aplinkybėmis Taryba taip pat primena 2012 m. liepos 23 d. Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikimo bendrą pareiškimą, kuriame nurodoma, kad veiksmų planas – tai pagrindas, kuriuo vadovaujantis atliekama Rytų partnerystės stebėsena ir ši partnerystė įgyvendinama toliau.

4. ES yra pasirengusi naujajai administracijai teikti paramą bei konsultacijas ir tęsti techninį dialogą, kad būtų užtikrintas tęstinumas ir išlaikyta darbo sparta vedant derybas dėl Asociacijos susitarimo, be kita ko, dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos, ir tvirtinant priemones, kurių imtasi plėtojant tebevykstantį dialogą dėl vizų. Taryba pabrėžia esanti įsipareigojusi teikti ES paramą, reikalingą Gruzijai vykdant reikalingas vidaus reformas šiose srityse. Taryba artimiausia proga tikisi naujojo Ministro Pirmininko vizito.

5. Taryba akcentuoja tiek veiksmingos parlamentinės opozicijos, tiek aktyvios pilietinės visuomenės ypatingą svarbą demokratiniam vystymuisi ir pakartoja ketinanti toliau remti gebėjimų stiprinimą šiose srityse.

6. Taryba pakartoja tvirtai remianti Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą nepažeidžiant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų. ES tikisi, kad Gruzija toliau dalyvaus tarptautiniame Ženevos dialoge ir laikysis veiksmingos politikos palaikydama santykius su atsiskyrusiais regionais. ES dar kartą patvirtina esanti įsipareigojusi toliau bendradarbiauti ir dalyvauti stengiantis stabilizuoti padėtį ir spręsti konfliktus Gruzijoje, be kita ko, toliau vykdyti vieno iš Ženevos dialogo pirmininkų funkcijas, ES specialiajam įgaliotiniui toliau dedant pastangas, o ES stebėsenos misijai – toliau vykdant veiklą vietoje. Taryba ragina Gruziją toliau remti ESBO misijos grįžimą į Gruziją.“

Programos įgyvendinus Tūkstantmečio vystymosi tikslus / po 2015 m. rengimas. – Su konferencija „Rio+20“ susijusi tolesnė veikla

Vystymosi ministrai aptarė, kokiais principais turėtų būtų grindžiamas išsamus ES požiūris į vystymosi po 2015 m. darbotvarkę ir su Rio+20 susijusią tolesnę veiklą. Jie svarstė įvairius klausimus, be kita ko, kaip įgyvendinti būsimą vystymosi darbotvarkę atsižvelgiant į patirtį, įgytą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Keli ministrai ypač pabrėžė, jog svarbu, kad būsimoje vystymosi darbotvarkėje ypač daug dėmesio ir toliau būtų skiriama skurdo panaikinimui, kartu šalinant galimus esamos TVT programos trūkumus, pavyzdžiui, susijusius su žmogaus teisių, valdymo, atskaitomybės, tvaraus ekonomikos augimo, taip pat pažeidžiamumo ir konflikto ar pokonfliktinių situacijų klausimais.

Be to, ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl būsimų tvaraus vystymosi tikslų nustatymo vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje. Keli ministrai taip pat pareiškė nuomones dėl to, kaip ES galėtų propaguoti integruotą požiūrį į finansavimą ir kitas įgyvendinimo priemones, be kita ko, palaikant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Daugelis ministrų taip pat minėjo, kad svarbu susitarti dėl ES bendrosios pozicijos dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės ir su Rio+20 susijusios tolesnės veiklos. Be to, bus itin svarbu užmegzti santykius su strateginėmis šalimis partnerėmis atitinkamose tarptautinėse derybose.

Šių debatų rezultatais bus remiamasi rengiant Komisijos komunikatą dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės. Tikimasi, kad šis komunikatas bus pateiktas 2013 m. sausio mėn. pradžioje ir jis bus tolesnių diskusijų pagrindas.

ES parama tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse

Vystymosi ministrai, remdamiesi Komisijos komunikatu (dok. 14662/12), aptarė, kaip būtų geriausia teikti paramą tvariems pokyčiams šalyse (vadinamosiose prie demokratijos pereinančiose šalyse), kuriose vykdomos svarbios politinės, socialinės ir ekonominės reformos.

Ministrai aptarė būdus, kaip visokeriopai pasinaudoti ES valstybių narių įgyta didele pereinamojo laikotarpio patirtimi ir kompetencija, be kita ko, plačiau naudojantis Europos pereinamojo proceso kompendiumo internetine duomenų baze.

Keli ministrai primygtinai pabrėžė, kokia svarbi šalies atsakomybė užtikrinant sėkmingus pereigos procesus. ES reagavimo priemonės turėtų būti grindžiamos šalies poreikiais ir pritaikytos kiekvienam atvejui. Be to, ES turėtų nustatyti skatinamąsias priemones, kuriomis būtų veiksmingai remiamos reformos, laikantis principo „parama pagal pažangą“ (didesnė parama didesnėms ir spartesnėms reformoms).

Šių debatų rezultatais bus remiamasi rengiant Tarybos išvadas; viename iš vėlesnių Tarybos posėdžių šiose išvadose bus nustatytas ES požiūris į paramą tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse.

ES požiūris į atsparumą

Vystymosi ministrai, remdamiesi bendru komunikatu „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (dok. 14616/12), aptarė būdus, kaip spręsti nuolatinio pažeidžiamumo problemą ir didinti atsparumą krizėms.

Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl to, kaip padidinti ES paramos veiksmingumą siekiant sumažinti pažeidžiamumą šalyse, kuriose neužtikrinamas aprūpinimas maistu ir yra didelė stichinių nelaimių tikimybė. Jie pabrėžė, kad svarbu į ES išorės pagalbą kaip vieną iš pagrindinių tikslų įtraukti atsparumą, susiejant humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi.

Šių debatų rezultatais bus remiamasi rengiant Tarybos išvadas, kuriose bus nustatytas ES požiūris į atsparumą.

* * *

Taryba priėmė deklaraciją dėl Nobelio taikos premijos skyrimo ES.

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

UŽSIENIO REIKALAI

Susitarimas su Kosovu dėl dalyvavimo

Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas dėl bendrojo susitarimo su Kosovu * dėl jo dalyvavimo Sąjungos programose ir priėmė derybinius nurodymus.

Bosnija ir Hercegovina

Taryba priėmė šias išvadas:

„Taryba pakartoja tvirtai remianti Bosnijos ir Hercegovinos, kaip suverenios ir vieningos šalies, kurioje įtvirtintas visiškas teritorinis vientisumas, ES perspektyvą. Ji dar kartą patvirtina 2011 m. kovo mėn., 2011 m. spalio mėn., 2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m. birželio mėn. išvadų aktualumą. Taryba palankiai vertina tai, kad pertvarkyta operacija ALTHEA (pertvarkymas baigtas 2012 m. rugsėjo 1 d.), – jos sumažintos pajėgos Bosnijoje ir Hercegovinoje sėkmingai daugiausia dėmesio skiria pajėgumų stiprinimui ir mokymui, tuo pat metu išlaikant pajėgumus prisidėti prie Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų atgrasomųjų pajėgumų, jei to prireiktų susiklosčius tam tikrai padėčiai. Taryba pareiškia esanti susirūpinusi dėl dabartinės politinės padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje, bet pripažįsta, kad saugumo aplinka tebėra rami bei stabili, ir pažymi, kad Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos iki šiol įrodė, kad gali įveikti grėsmes, kylančias saugiai ir patikimai aplinkai. Atsižvelgdama į tai, Taryba ES bendros strategijos dėl Bosnijos ir Hercegovinos kontekste patvirtina, kad ES yra pasirengusi šiame etape toliau vykdyti vykdomąsias karines funkcijas siekiant remti Bosnijos ir Hercegovinos pastangas išlaikyti saugią ir patikimą aplinką, remiantis atnaujintais JT įgaliojimais.“

Paskyrimai Jungtinių Tautų organuose

Taryba priėmė patikslintas gaires dėl atrankos procedūrų JT sistemos organizacijose, ES vykdomo paraiškų koordinavimo ir paramos trečiųjų šalių kandidatams kriterijų.

Eritrėja. Ribojamosios priemonės

Taryba ES teisėje įgyvendino Eritrėjai taikomo JT sankcijų režimo pakeitimus. Todėl ji panaikino Eritrėjai taikomą ginklų embargą apsauginiams drabužiams, skirtiems naudoti JT personalui, ir žudyti neskirtos karinės įrangos, skirtos tik humanitariniams tikslams, tiekimui.

Somalis. Ribojamosios priemonės

Atsižvelgdama į pakeitimus, dėl kurių nuspręsta JT Saugumo Taryboje, Taryba iš dalies pakeitė ribojamąsias priemones atsižvelgiant į padėtį Somalyje. Ji įtraukė dar du asmenis į asmenų, kuriems taikomas draudimas atvykti į ES bei turto įšaldymas ir kuriems draudžiama pirkti ginklus bei karinę įrangą ES, sąrašą. Be to, ji panaikino Somaliui taikomą ginklų embargą ginklams, skirtiems naudoti JT politiniam biurui Somalyje.

Santykiai su Libanu

Taryba priėmė ES poziciją, skirtą spalio 17 d. Briuselyje įvyksiančiam Asociacijos tarybos su Libanu šeštajam posėdžiui.

VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS

Europos bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje

Taryba priėmė išvadas „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. Europos bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (dok. 14451/12), kuriose nustatyta atnaujinta ES paramos pilietinės visuomenės organizacijoms politika, ypač daug dėmesio skiriant ilgalaikėms partnerystėms su trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijomis. Visų pirma Taryba pripažįsta, koks svarbus vaidmuo tenka įgalintai pilietinei visuomenei, kuri yra bet kokios demokratinės sistemos vertybė ir viena iš pagrindinių jos dalių, siekiant padėti formuoti veiksmingesnę politiką, skatinti teisingą vystymąsi ir integracinį augimą.

Socialinė apsauga Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje

Taryba priėmė išvadas dėl socialinės apsaugos Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje (dok. 14444/12). Visų pirma Taryba pripažįsta socialinės apsaugos politikos transformacinį vaidmenį skatinant teisingumą, socialinę įtrauktį ir dialogą su socialiniais partneriais. Jos išvadose remiantis diferencijuotu požiūriu nustatyti būsimo ES vystomojo bendradarbiavimo socialinės apsaugos srityje pagrindiniai principai, atsižvelgiant į šalių partnerių poreikius, prioritetus ir pajėgumą, ir siekiant remti integracinės, atsakingos šalių socialinės apsaugos politikos ir programų rengimą.

Vystymosi finansavimas

Taryba priėmė išvadas dėl vystymosi finansavimo (dok. 14272/12); ji visų pirma patvirtino ES ir jos valstybių narių įsipareigojimus šioje srityje, taip pat jų visapusišką požiūrį į paramą besivystančioms šalims telkiant vystymosi finansavimą iš visų turimų šaltinių, kad iki 2015m. būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai.

2012 m. metinė ataskaita dėl ES vystymosi bei išorės pagalbos politikos 2011-aisiais metais

Taryba priėmė išvadas dėl 2012 m. metinės ataskaitos dėl Europos Sąjungos vystymosi bei išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2011-aisiais metais (dok. 13107/12).

Afrikos taikos priemonė. Afrikos Sąjungos prašymų patvirtinimas

Taryba pritarė tam, kad ES turėtų patvirtinti Afrikos Sąjungos pateiktą prašymą papildyti Afrikos taikos priemonės (ATP) lėšas 100 mln. EUR sumą iš 10-ojo Europos plėtros fondo bendrojo rezervo skiriant ATP taikos paramos operacijų finansiniam paketui. Šios pozicijos ES laikysis AKR ir ES ambasadorių komitete. Išsamesnė informacija pateikiama dok. 13933/1/12.

TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI

Susitarimas su Žaliuoju Kyšuliu dėl vizų režimo supaprastinimo

Taryba priėmė sprendimą dėl Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimo dėl paprastesnės trumpalaikių vizų išdavimo Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Europos Sąjungos piliečiams tvarkos pasirašymo (dok. 14202/12), abipusiškumo pagrindu supaprastinant vizų, leidžiančių būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, išdavimo tvarką (dok. 14203/12).

Susitarimai dėl vizų režimo supaprastinimo paprastai siejami su ES ir trečiųjų šalių susitarimais dėl readmisijos. Tikimasi, kad susitarimas dėl readmisijos su Žaliuoju Kyšuliu bus pasirašytas 2013 m. pradžioje ir abu susitarimai įsigalios tą pačią dieną, labiausiai tikėtina – iki 2013 m. vasaros.

Susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo bus nusiųstas Europos Parlamentui siekiant gauti jo pritarimą, kad susitarimą būtų galima sudaryti. Jungtinė Karalystė, Airija ir Danija neprivalo laikytis šio susitarimo.

RAŠYTINĖ PROCEDŪRA

Galimybė visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais

2012 m. spalio 9 d. Europos Vadovų Taryba taikydama rašytinę procedūrą priėmė atsakymą į kartotinę paraišką 19/c/01/12 (dok. EUCO 181/12).

* :

Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website