Navigation path

Left navigation

Additional tools

EUROPOS VADOVŲ TARYBA PIRMININKAS

LT

Niujorkas, 2012 m. rugsėjo 26 d.

(OR. en,fr)

EUCO 178/12

PRESSE 402

PR PCE 152

Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Herman Van Rompuy kalba Jungtinių Tautų 67-ojoje Generalinėje Asamblėjoje

Šiandien Niujorke sakydamas kalbą Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Herman Van Rompuy Europos Sąjungos vardu kreipėsi į Jungtinių Tautų 67-ąją Generalinę Asamblėją.

Kalbėdamas Pirmininkas H. Van Rompuy ypač daug dėmesio skyrė įvykiams Arabų pasaulyje ir pakartojo, kad ES rems perėjimą prie demokratijos po Arabų pavasario: „Kiekviena šalis turi pati nustatyti savo tolesnių veiksmų gaires ir vykdyti teisingumą atsižvelgdama į savo gyventojų lūkesčius. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi padėti joms žengiant kiekvieną žingsnį. Šiame procese dalyvausime ilgai. Noriu dar kartą patvirtinti, kad tebetikime Arabų pavasario misija.“

Kalbėdamas pasaulio vadovams apie pastarojo meto smurtinius protestus Herman Van Rompuy nurodė: „Kiekvienas iš esančiųjų šioje salėje yra atsakingas už tai, kad būtų ginama ir skatinama tolerancija ir pagarba.“

Kalbėdamas apie Sirijoje siaučiantį pilietinį karą Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas paragino užtikrinti Sirijos vadovaujamą politinį pereinamąjį procesą ir pareiškė: „Už represijas atsakingiems asmenims nėra vietos ateities Sirijoje ir jie privalo atsistatydinti.“

Baigdamas kalbėti apie pasaulio ekonomikos padėtį, Pirmininkas H. Van Rompuy paragino dėti suderintas pastangas siekiant visuotinio ekonomikos atsigavimo: „Nors krizės dar neįveikėme, panašu, kad po banko „Lehman Brothers“ žlugimo mus apėmęs ryžtas susilpnėjo, todėl turime jį atgaivinti. Visos didžiosios ekonomiškai reikšmingos šalys turi prisidėti prie to, kad pasaulio ekonomika vėl pradėtų augti.“

* * *

FR

Gerbiamieji Generalinės Asamblėjos Pirmininke, Jungtinių Tautų Generalini Sekretoriau, ponios ir ponai,

Demokratijos pažanga, nuo Jungtinių Tautų sukūrimo padaryta svarbiais vienas po kito įgyvendintais etapais, įgauna naują pagreitį, o tai mus visus labai džiugina.

Nenuvertindamas kituose regionuose patiriamų sunkumų ir nesėkmių, visų pirma galvoju apie teigiamus pokyčius Mianmare, Somalyje, taip pat apie jaunas demokratines valstybes, tokias kaip Rytų Timoras. Tačiau šiandien mąstau pirmiausia apie arabų šalyse vykstančius pokyčius.

EN

Šie Arabų pasaulyje staiga įvykę istoriniai pokyčiai juos stebintiesiems regione ir išorėje sukėlė stiprių emocijų sąmyšį. Buvo baiminamasi kraujo praliejimo ir nestabilumo regione, ekstremizmo sustiprėjimo ir netikrumo dėl to, kas dar įvyks. Tačiau dauguma pasaulio šalių šiuos pokyčius stebėjo su solidarumu, supratimu ir viltimi.

Būdami Europoje, kuri geografiškai yra taip arti ir kurios visuomenė yra taip glaudžiai susijusi šiuos neramumus patiriančiose šalyse esančiais asmenimis, taip pat gerai žinojome, kad pokyčiai – ir pavojai bei galimybės, kurie dar laukia – tiesiogiai paveiks mus kaip kaimynus.

Aišku, tikėtasi labai daug. Kilo pagunda įvykius Tunise ar Kaire interpretuoti kaip prasidėjusią pasaką...
Tačiau tai – istorinė knyga. Joje yra ir tamsių puslapių – kai kurie iš jų tragiškai rašomi kaip tik dabar. Turime pripažinti paprastą tiesą – norint pasiekti ilgalaikių pokyčių reikia laiko. Naujos demokratinės institucijos negali stebuklingai pradėti sklandžiai veikti. Norint pakeisti ekonomikos kryptį ar sukurti darbo vietas milijonams jaunų vyrų ir moterų nepakanka mostelėti burtų lazdele. Didelė įtampa staiga neišnyksta pašalinus diktatorių.

Laukia ilgas pereinamasis procesas. Be abejo, žengiant šiuo keliu bus nusivylimų, neteisingų posūkių, kliūčių ir nesėkmių. Tačiau esu tvirtai įsitikinęs, kad nepaisant sunkumų einama teisinga kryptimi.

Kelio atgal nėra. Kad ir kas įvyktų ateityje, Arabų pavasaris išliks persilaužimo momentu. Sąjūdis yra negrįžtamas procesas. Žmonėms pradėjus laisvai reikšti savo mintis – neužmirštama patirtis visiems tiems, kurie niekada anksčiau nebuvo išgirsti – šie balsai negali būti nutildyti.

Kiekviena šalis turi pati nustatyti savo tolesnių veiksmų gaires ir vykdyti teisingumą atsižvelgdama į savo gyventojų lūkesčius. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi padėti joms žengiant kiekvieną žingsnį. Šiame procese dalyvausime ilgai. Noriu dar kartą patvirtinti, kad tebetikime Arabų pavasario misija.

Europiečiai puikiai pripažįsta, kad politiniai pokyčiai nebūna lengvi ir neįvyksta per vieną naktį. Žinome, kas yra ilgas pereinamasis procesas. Esu liudininkas to, kad prasidėjus Europos integracijai dauguma šalių, kurios dabar yra jos valstybės narės, tuo metu dar nebuvo demokratinės valstybės. Tokio masto perėjimą turėtume vertinti ne pagal jo greitį, bet pagal jo kryptį ir pažangą, padarytą įvykdžius nesuskaičiuojamus veiksmus.

Pradžia yra laisvi ir sąžiningi rinkimai, todėl džiaugiamės Tuniso, Libijos, Egipto ir kitų šalių pasiekimais sėkmingai organizuojant demokratinius rinkimus, kuriuose daug piliečių pirmą kartą gyvenime laisvai išreiškė savo valią; šių rinkimų metu mums buvo malonu teikti ekspertų paramą nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms.

Siekiant galiausiai užtikrinti darbo vietas, socialinį teisingumą ir saviraiškos laisvę visiems, šio milžiniško demokratinio proceso metu kasdien reikės įveikti korupcijos, biurokratizmo, ekonominių privilegijų kliūtis ir išlaikyti politinį ryžtą, kad būtų užtikrinta įtrauktis. Tai yra svarbios pastangos, prie kurių daugelis prisideda. O mes savo ruožtu visame regione teikiame konsultacijas verslininkams ir tarnautojams, padedame mokyti teisėjus ir policijos pareigūnus, remiame žurnalistus ir pilietinės visuomenės grupes.

Remdamiesi savo patirtimi manome, kad visuomenės yra tvirtesnės tuomet, kai moterys gali visapusiškai dalyvauti savo šalių politiniame ir ekonominiame gyvenime, kai atsižvelgiama į jų nuomones ir gerbiamas jų pasirinkimas.

Gavus valdžią gali kilti pagunda teises, kurios neseniai buvo atimtos iš visų, suteikti ne kiekvienam. Tačiau demokratinė valstybė gali klestėti tik tuomet, kai visiems jos žmonėms – nepriklausomai nuo jų lyties, religijos, kalbos ar etninės tapatybės – įstatymu suteikiama ir praktiškai garantuojama vienoda žodžio laisvė ir vienodos teisės.

Galiausiai kaimynai, dirbdami kartu, gali pasiekti daugiau, todėl mes dalinamės Europos Sąjungos patirtimi tokiais klausimais, kaip energetikos tinklų sujungimas arba regioninių prekybos kliūčių pašalinimas.

Vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų – buvusių priešų subūrimas ir sutaikinimas turint bendrą taikos, demokratijos ir klestėjimo siekį.

Pagarba, tolerancija ir nesmurtinė aplinka – tai pagrindinės vertybės, be kurių neįmanomas darnus sambūvis.

Šios vertybės trapios: norint jas išsaugoti reikia nuolatinio dėmesio, ypač globaliame skaitmeniniame pasaulyje, kuriame įvairios žinios sklinda greičiau nei kada nors anksčiau ir jomis galima lengvai pasinaudoti.

Tolerancija – tai gebėjimas atsispirti kritikai, pasiūlyti dialogą ir susilaikyti nuo smurto; tokiu būdu parodomas pasitikėjimas savimi. Tuo pat metu pagarba kitų asmenų tikėjimui ir įsitikinimams yra viena pagrindinių sambūvio vertybių. Tolerancija ir pagarba visapusiškai atsiskleidžia atviroje visuomenėje, kurioje ginama žodžio laisvė. Kiekvienas iš mūsų šioje salėje yra atsakingas už tai, kad mūsų šalyse ir tarp jų būtų ginama bei propaguojama tolerancija ir pagarba. Smurtas, žudynės, pavyzdžiui, JAV ambasadoriaus Christopher Stevens nužudymas, niekada negali būti pateisinami, nesvarbu, kokie būtų motyvai.

Gerbiamasis Pirmininke, šiandien aš Europos vardu prisidedu prie tų, kurie jau pasmerkė Sirijoje siaučiantį pilietinį karą. Susidūrusi su dešimčių tūkstančių žmonių žudynėmis, apimta siaubo ir išreikšdama pasmerkimą, pasaulio bendruomenė susivienijo, tačiau – būkime atviri – iki šiol šio brutalaus smurto mums nepavyko sustabdyti.

Žinoma, Europa ir kiti subjektai teikia pabėgėliams humanitarinę pagalbą, žinoma, remiame asmenis, kurie rizikuodami gyvybėmis renka žudynių įrodymus, žinoma, mūsų diplomatai Damaske daro viską, kad paremtų JT pastangas ieškant taikaus sprendimo, tačiau liksime bejėgiai, kol tarptautinė bendruomenė nesusitelks ir bendrai nepasiryš nutraukti šį beprasmį smurtą, dėl kurio kyla sumaišties grėsmė visame regione.

Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau pasidžiaugti puikiu Generalinio Sekretoriaus ir Specialiojo Pasiuntinio L. Brahimi darbu ir tvirtu įsipareigojimu rasti išeitį iš šios tragiškos padėties. Taip pat palankiai vertinu iniciatyvas, kuriomis siekiama suburti pagrindinius regiono veikėjus, vadovaujantis nuosekliu tarptautiniu požiūriu. Šiais metais Europos vadovai paragino visas Saugumo Tarybos nares bendradarbiauti stengiantis nutraukti smurtą. Šiandien šis raginimas netgi dar aktualesnis.

Šalis turi nedelsdama daryti pažangą Sirijos vadovaujamame politiniame pereinamajame procese, įgyvendindama Sirijos žmonių demokratinius lūkesčius, tuo pat metu visapusiškai gerbdama mažumų pilietines ir žmogaus teises. Tai vienintelė išeitis. O už represijas atsakingiems asmenims nėra vietos ateities Sirijoje ir jie privalo – privalo – atsistatydinti.

Kuo ilgiau truks šis konfliktas, tuo žmonių pažiūros taps radikalesnės, tuo daugiau kraujo bus bereikalingai pralieta ir tuo ilgiau gis žaizdos.

Daugelyje pasaulio vietų saugumo padėtis tebėra sudėtinga ir nestabili. Vis dėlto Arabų pavasario įvykiai neturėtų nukreipti mūsų dėmesio nuo neatidėliotinos užduoties – pasiekti taiką Artimuosiuose Rytuose.

Turime ir kitų neatidėliotinų klausimų, be kita ko, spręsti klausimus, susijusius su nestabilumu ir humanitarine padėtimi Sahelio regione; užtikrinti taiką ir stabilumą Didžiųjų ežerų regione; įtikinti Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką (KLDR) atsisakyti branduolinių ginklų ir raketų programų ir derybų būdu rasti Irano branduolinio klausimo sprendimą, tai vienas iš dalykų, kurį įgyvendinti yra tiesiogiai įsipareigojusi Europos Sąjunga.

Turime spręsti visus šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, žinodami, kad ilgalaikiams sprendimams pasiekti reikia dalyvaujančių šalių politinės valios. Lygiai taip pat svarbu, kad nuslūgtų įtampa rytų ir pietryčių Azijos jūrų rajonuose ir kad ginčai būtų išspręsti taikiai – bendradarbiaujant ir laikantis tarptautinės teisės.

Daug pasaulinio masto uždavinių turime spręsti kartu. Tačiau be daugiašalio bendradarbiavimo mums nepavyks kovoti nei su klimato kaita, nei sumažinti skurdo pasaulyje. Todėl Europos Sąjunga visapusiškai remia tvirtesnes, veiksmingesnes ir efektyvesnes Jungtines Tautas.

Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai, mūsų šalių piliečiai nori darbo. Šioje srityje taip pat būtina bendradarbiauti pasaulio lygiu – tai geriausias būdas užtikrinti pasaulio ekonomikos atsigavimą.

Mūsų šalys tapo visiškai priklausomos viena nuo kitos ekonomiškai: nė viena valstybė negali savo problemų išspręsti pati viena, nė viena negali sau leisti nekreipti dėmesio į kitų problemas. Ar mes tai suvokiame? Taip. Ar žinodami tai elgiamės tinkamai? Ne visada.

2008 m. prasidėjus pasaulinei finansų krizei, pasaulis trumpam buvo tai suvokęs, supratęs, kad reikia skubiai imtis veiksmų, ir tai paskatino kurti naujus forumus, prisiimti naujus įsipareigojimus ir imtis koordinuotų priemonių. Šiandien, nors krizės dar neįveikėme, panašu, kad po banko „Lehman Brothers“ žlugimo mus apėmęs ryžtas susilpnėjo, todėl turime jį atgaivinti.

Visos didžiosios ekonomiškai reikšmingos šalys turi prisidėti prie to, kad pasaulio ekonomika vėl pradėtų augti. Pasaulio ekonomikos augimas priklauso nuo kiekvienoje iš mūsų šalių vykdomų struktūrinių reformų ir nuo to, kaip pavyks sumažinti makroekonominį disbalansą tarp jų.

Europoje atliekame mums priklausančio darbo dalį. Dedamos visos įmanomos pastangos siekiant įveikti šiuo metu euro zonoje iškilusius sunkumus. Ėmėmės rimtesnių apsaugos priemonių, kad užtikrintume mūsų bendros valiutos stabilumą vykdome mūsų valstybių ekonomikos reformas, kad ateityje taptume konkurencingesni ir sukurtume darbo vietų. Norėdami geriau valdyti finansų sektoriaus riziką ir ją riboti, pradėjome kurti bankų sąjungą, o ateinančiais mėnesiais imsimės nustatyti mūsų ateities perspektyvą – kokios ekonominės ir pinigų sąjungos norime po dešimties metų.

Jau daug nuveikėme ir šiandien matome pirmuosius šių bendrų pastangų rezultatus. Nors dar reikia nemažai nuveikti, esu įsitikinęs, kad šias pastangas vainikuos sėkmė, o Europą ši patirtis padarys ekonomiškai ir politiškai stipresnę.

FR

Būtent tai ir atvykau jums pasakyti, taip pat pridursiu, kad mums, europiečiams, kova su šia finansų krize nėra tiesiog piniginės operacijos, biudžetų subalansavimas – nuo jos priklauso viso mūsų Europos projekto ateitis.

Šis projektas gimė siekiant kovoti su ilgai mūsų žemyną niokojusiais karais ir diktatūromis. Per pastaruosius šešiasdešimt metų Europos Sąjunga mums padėjo įveikti nacionalistinę šalių tarpusavio neapykantą ir sukurti žemyną, kurį vienija taika, socialinio teisingumo ir gerovės siekis. Kasdien turime dėti pastangas, kad šios vertybės būtų išsaugotos ir dar labiau įtvirtintos. Viskas yra nuolatinė siekiamybė.

Pasaulio mastu tų pačių tikslų, kurie svarbūs mums visiems, turi nuolat siekti ši Asamblėja, Jungtinės Tautos, kad būtų sudarytos sąlygos pasauliui tapti darnesniam ir pažangesniam.

Ačiū.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website