Navigation path

Left navigation

Additional tools

EUROPOS SĄJUNGOS
TARYBA

LT

5287/11

(OR. en)

PRESSE 3

PR CO 1

PRANEŠIMAS SPAUDAI

3062-as Tarybos posėdis

Ekonomikos ir finansų reikalai

Briuselis, 2011 m. sausio 18 d.

Pirmininkas György MATOLCSY
Vengrijos nacionalinės ekonomikos ministras

Pagrindiniai Tarybos posėdžio rezultatai

Taryba pradėjo 2011 m. Europos semestro įgyvendinimą: išnagrinėjo Komisijos metinę augimo apžvalgą ir padarė išvadas remdamasi valstybių narių nacionalinių reformų programų projektų įvertinimu.

Europos semestras pirmą kartą įgyvendinamas šiais metais, vykdant ES ekonomikos valdysenos reformą; jo tikslas – užtikrinti, kad būtų vykdoma geriau koordinuota ir veiksmingesnė politika, siekiant nukreipti Europos ekonomiką tvaraus augimo kryptimi.

Taryba taip pat aptarė tolesnę su gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimu susijusią veiklą stiprinant ES ekonomikos valdyseną ir sukuriant naują mechanizmą euro zonos stabilumui užtikrinti.

Pirmininkaujanti Vengrija pristatė Tarybai savo darbo programą ir ekonomikos valdyseną nurodė kaip vieną iš pagrindinių prioritetų. Pirmininkaujanti valstybė narė pareiškė, kad jos tikslas – iki kovo mėn. pabaigos pasiekti susitarimą dėl šešių pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų dėl ekonomikos valdysenos.

Taryba taip pat patvirtino susitarimus su Gruzija dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos, kurie įsigalios 2011 m. kovo 1 d. Įsigaliojus susitarimui dėl vizų režimo supaprastinimo, Gruzijos piliečiams bus paprasčiau gauti trumpalaikes vizas (ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį) kelionėms į Europos Sąjungą ir joje.

TURINYS1

DALYVIAI

SVARSTYTI PUNKTAI

PIRMININKAUJANČIOS VALSTYBĖS NARĖS DARBO PROGRAMA

BENDROJI RINKA

TOLESNĖ VEIKLA, SUSIJUSI SU GRUODŽIO MĖN. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMU

METINĖ AUGIMO APŽVALGA

NACIONALINĖS REFORMŲ PROGRAMOS

PERVIRŠINIO DEFICITO PROCEDŪRA. MALTA

EURO ĮVEDIMAS ESTIJOJE

TARYBOS POSĖDŽIO METU ĮVYKĘ POSĖDŽIAI

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

EKONOMIKOS IR FINANSŲ REIKALAI

  • Leidimas Jungtinei Karalystei taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos

  • Variklinių transporto priemonių degalų apmokestinimas Prancūzijoje

  • ES pridėtinės vertės mokesčio sistemos įgyvendinimo priemonės

BIUDŽETAS

  • ES biudžeto taisyklių suderinimas su Lisabonos sutartimi

UŽSIENIO REIKALAI

  • BUSP biudžetas 2011–2012 m.

TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI

  • Susitarimai su Gruzija dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos

KONSULINIAI REIKALAI

  • Europos laikinasis kelionės dokumentas

BENDRIEJI REIKALAI

  • Eurostato tyrimas dėl ilgalaikio pensijų išlaidų poveikio biudžetui. Išvados

PREKYBOS POLITIKA

  • Šveicarija ir Lichtenšteinas. Maisto produktų geografinių nuorodų apsauga

  • Antidempingas. Polietileno tereftalato plėvelė. Indija

MUITŲ SĄJUNGA

  • Andora. Muitinės įgyvendinamos saugumo priemonės

TRANSPORTAS

  • Europos geležinkelių sistemos sąveika

  • Geležinkelių transporto priemonių atitikties deklaracija

PASKYRIMAI

  • Regionų komitetas

RAŠYTINĖ PROCEDŪRA

  • Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir kvotos 2011 m.

DALYVIAI

Belgija:

Didier REYNDERS Ministro Pirmininko pavaduotojas ir finansų ir institucinių reformų ministras

Bulgarija:

Boryana PENCHEVA ministro pavaduotoja

Čekija:

Milena VICENOVÁ nuolatinė atstovė

Danija:

Claus HJORT FREDERIKSEN finansų ministras

Vokietija:

Wolfgang SCHÄUBLE finansų ministras

Jörg ASMUSSEN valstybės sekretorius

Estija:

Jürgen LIGI finansų ministras

Airija:

Rory MONTGOMERY nuolatinis atstovas

Graikija:

Giorgos PAPACONSTANTINOU finansų ministras

Ispanija:

Elena SALGADO Ministro Pirmininko antroji pavaduotoja ir ekonomikos ir finansų ministrė

Prancūzija:

Christine LAGARDE ekonomikos, finansų ir pramonės ministrė

Italija:

Giulio TREMONTI ekonomikos ir finansų ministras

Kipras:

Charilaos STAVRAKIS finansų ministras

Latvija:

Andris VILKS finansų ministras

Lietuva:

Ingrida ŠIMONYTĖ finansų ministrė

Liuksemburgas:

Luc FRIEDEN finansų ministras

Vengrija:

György MATOLCSY nacionalinės ekonomikos ministras

András KÁRMÁN valstybės sekretorius

Malta:

Tonio FENECH finansų ministras

Nyderlandai:

Jan Kees de JAGER finansų ministras

Austrija:

Josef PRÖLL kanclerio pavaduotojas ir federalinis finansų ministras

Lenkija:

Jan VINCENT-ROSTOWSKI finansų ministras

Portugalija:

Manuel LOBO ANTUNES nuolatinis atstovas

Rumunija:

Dan LAZAR ekonomikos reikalų valstybės sekretorius

Slovėnija:

Franc KRIŽANIČ finansų ministras

Slovakija:

Ivan KORČOK nuolatinis atstovas

Suomija:

Jyrki KATAINEN finansų ministras

Švedija:

Anders BORG finansų ministras

Jungtinė Karalystė:

George OSBORNE finansų ministras (iždo kancleris)

Komisija:

Olli REHN narys

Michel BARNIER narys

Algirdas ŠEMETA narys

Kiti dalyviai:

Vitor CONSTANCIO Europos centrinio banko pirmininko pavaduotojas

Philippe MAYSTADT Europos investicijų banko pirmininkas

Thomas WIESER Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas

Lorenzo CODOGNO Ekonominės politikos komiteto pirmininkas

SVARSTYTI PUNKTAI

PIRMININKAUJANČIOS VALSTYBĖS NARĖS DARBO PROGRAMA

Taryba susipažino su pirmininkaujančios Vengrijos pristatyta jos pirmininkavimo laikotarpio (2011 m. sausio–liepos mėn.) darbo programa ekonomikos ir finansų reikalų srityje (dok. 18048/10). Taryboje pasikeista nuomonėmis.

Vienas iš pagrindinių prioritetų, kuriuos pirmininkaujanti valstybė narė nurodė programoje – iki kovo mėn. pabaigos Taryboje susitarti dėl šešių pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų, kuriais siekiama sustiprinti ES ekonomikos valdyseną.

Programoje pateiktas pirmojo Europos semestro įgyvendinimo tvarkaraštis, pagal kurį vasario mėn. turi būti priimtos išvados dėl fiskalinių ir makroekonominių uždavinių, o po to kovo mėn. pateikta ataskaita Europos Vadovų Tarybai. Pasitelkus Europos semestrą siekiama užtikrinti, kad būtų vykdoma geriau koordinuota ir veiksmingesnė politika siekiant nukreipti Europos ekonomiką tvaraus augimo kryptimi.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pareiškia, kad bus toliau daroma pažanga vykdant finansų sektoriaus reformas. Tarptautinių santykių srityje pirmininkaujanti valstybė narė planuoja didžiausią dėmesį skirti ES santykių su jos Rytų kaimynėmis (Rytų partnerystės) tolesniam plėtojimui, visų pirma stiprinant dvišalį bei daugiašalį valstybių narių ir šalių partnerių bendradarbiavimą, taip pat aktyviau įtraukiant tarptautines finansų įstaigas ir su jomis glaudžiau bendradarbiaujant. Ji taip pat pareiškia dirbsianti rengiant bendrą poziciją dėl ilgalaikių su klimato kaita susijusių finansavimo klausimų.

Be to, pirmininkaujanti valstybė narė ketina toliau dirbti finansų sektoriaus apmokestinimo klausimais ir siekti pažangos iš taupymo pajamų gautų palūkanų apmokestinimo srityje. ES biudžeto srityje ji pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis dėl priemonių, kurių reikia Lisabonos sutarčiai įgyvendinti, rinkinio. Ji taip pat pareiškia, kad bus dirbama rengiant pasiūlymus dėl „finansų reglamento“ – t. y. reglamento, kuriuo nustatomi ES biudžeto vykdymo principai ir procedūros – peržiūros.

BENDROJI RINKA

Taryboje pasikeista nuomonėmis 1 dėl ES bendrosios rinkos tolesnio vystymosi, atsižvelgiant į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (dok. 13977/1/10 REV 1).

Taryba susitarė tinkamu laiku vėl nagrinėti šį klausimą.

Komisijos komunikate, remiantis Europos Komisijos buvusio nario ir Bocconi universiteto (Milanas) rektoriaus Mario Monti pranešimu 2, pateikta 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrosios rinkos veikimą. Jie išdėstyti „Bendrosios rinkos akte“ – dvimečiame plane, kuris turėtų būti parengtas iki 2012 m. pabaigos, bendrosios rinkos 20-ojo jubiliejaus proga.

Komisija savo komunikatą pateikė viešoms konsultacijoms, kurios truks iki vasario mėn. pabaigos. Konkurencingumo taryba savo išvadas priėmė 2010 m. gruodžio 10 d.

TOLESNĖ VEIKLA, SUSIJUSI SU GRUODŽIO MĖN. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMU

Taryba atkreipė dėmesį į pirmininkaujančios valstybės narės planus dėl tolesnės veiklos, susijusios su 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimu.

Gruodžio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba paragino sparčiau rengti pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų, kuriais siekiama sustiprinti ES ekonomikos valdyseną, kad juos būtų galima priimti iki 2011 m. birželio mėn.

METINĖ AUGIMO APŽVALGA

Taryba išklausė Komisijos pranešimą apie sausio 12 d. paskelbtos metinės augimo apžvalgos (dok. 18066/10) pagrindinius aspektus. Taryboje pasikeista nuomonėmis.

Komisijos atliktoje apžvalgoje apibrėžiami prioritetiniai veiksmai, kurių turi imtis valstybės narės ir kurių tikslas – užtikrinti, kad būtų vykdoma geriau koordinuojama ir veiksmingesnė politika siekiant nukreipti Europos ekonomiką tvaraus augimo kryptimi.

Joje nustatomi prioritetai trijose pagrindinėse srityse:

  • makroekonominio stabilumo didinimas: vykdyti biudžeto konsolidavimą, panaikinti makroekonominį disbalansą ir užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą;

  • struktūrinės reformos, skirtos užimtumui skatinti: didinti darbo patrauklumą, reformuoti pensijų sistemas, grąžinti bedarbius į darbą ir užtikrinti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą darbo rinkose;

  • augimą skatinančios priemonės pagal darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“: išnaudoti ES bendrosios rinkos potencialą, pritraukti privatų kapitalą augimui didinti ir užtikrinti ekonomišką prieigą prie energijos šaltinių.

Delegacijos iš esmės pritarė Komisijos atliktam bendram vertinimui ir jos požiūriui į pagrindines problemas. Taryba paprašė Ekonomikos ir finansų komiteto bei Ekonominės politikos komiteto intensyviai vykdyti su šiuo dokumentu susijusį darbą. Pirmininkaujanti valstybė narė norėtų, kad Taryba priimtų išvadas šiuo klausimu vasario 15 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje.

Metine augimo apžvalga, kartu su nacionalinių reformų programų projektų peržiūra (žr. 11 puslapį), pradedamas įgyvendinti vadinamasis Europos semestras, kuris reiškia, kad kiekvienais metais šešių mėnesių laikotarpiu, laikantis bendrų taisyklių, vienu metu vykdoma valstybių narių biudžeto politikos ir struktūrinių reformų stebėsena.

Kovo 24–25 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba turėtų pateikti valstybėms narėms stabilumo ir konvergencijos programų (biudžeto politika) ir nacionalinių reformų programų (struktūrinės reformos) galutinio parengimo gaires.

Europos semestras įgyvendinamas pirmą kartą šiais metais, vykdant ES ekonomikos valdysenos reformą.

NACIONALINĖS REFORMŲ PROGRAMOS

Remdamasi Ekonominės politikos komiteto atliktu įvertinimu, Taryba aptarė valstybių narių pateiktus nacionalinių reformų programų (NRP) projektus. Ministrai įsipareigojo ištaisyti problemas, kurias Ekonominės politikos komitetas nustatė NRP projektuose.

Vadovaujantis ES ekonomikos valdysenos tvarka, šiomis programomis turi būti sudaryta galimybė vykdyti valstybių narių ekonominės politikos daugiašalę priežiūrą. Paprastai jose turėtų būti pateiktas makroekonominis scenarijus vidutinės trukmės laikotarpiui, išdėstyti nacionaliniai tikslai siekiant įgyvendinti darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pagrindinius tikslus, nustatyta, kokių esama didžiausių kliūčių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ir numatytos priemonės, kad augimo skatinimo iniciatyvos būtų greitai pradėtos įgyvendinti.

Programų projektų peržiūra, kartu su metine augimo apžvalga (žr. 10 puslapį), pradedamas įgyvendinti vadinamasis Europos semestras, kuris reiškia, kad kiekvienais metais šešių mėnesių laikotarpiu, laikantis bendrų taisyklių, vienu metu vykdoma valstybių narių biudžeto politikos ir struktūrinių reformų stebėsena.

Kovo 24–25 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba turėtų pateikti valstybėms narėms stabilumo ir konvergencijos programų (biudžeto politika) ir nacionalinių reformų programų (struktūrinės reformos) galutinio parengimo gaires.

Europos semestras įgyvendinamas pirmą kartą šiais metais, vykdant ES ekonomikos valdysenos reformą.

PERVIRŠINIO DEFICITO PROCEDŪRA. MALTA

Taryba aptarė Komisijos komunikatą dėl priemonių, kurių ėmėsi Malta, atsižvelgdama į Sutarties 126 straipsnio 7 dalimi grindžiamą 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją ne vėliau kaip iki 2011 m. ištaisyti perviršinio deficito padėtį, įvertinimo.

Taryba pritaria Komisijos nuomonei, kad, remiantis šiuo metu turima informacija, Malta ėmėsi priemonių, kuriomis užtikrinama tinkama pažanga siekiant ištaisyti perviršinį deficitą per Tarybos nustatytą terminą. Visų pirma Maltos valdžios institucijos ėmėsi fiskalinio konsolidavimo priemonių perviršiniam deficitui ištaisyti iki 2011 m., kartu 2011 m. užtikrindamos adekvačias fiskalines pastangas. Atsižvelgdama į tai, Taryba mano, kad šiuo metu nebūtina imtis papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą.

Tačiau Taryba taip pat pažymi, kad nepaisant geresnės makroekonominės aplinkos, nei tikėtasi pagal Tarybos rekomendacijas, 2010 m. nebuvo paspartintas deficito mažinimo tempas. Be to, yra didelė rizika, kad nebus pasiektas 2011 m. deficito tikslas. Todėl Taryba ragina griežtai vykdyti biudžetą ir atidžiai stebėti biudžeto pokyčius, kad prireikus būtų galima imtis korekcinių priemonių siekiant užtikrinti, kad 2011 m. būtų pasiektas 2,8 % BVP deficito tikslas. Be to, reikėtų imtis papildomų veiksmų siekiant stiprinti vidutinės trukmės biudžeto sistemos privalomąjį pobūdį ir didinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, kaip prašoma Tarybos rekomendacijose ir pasiūlymuose.

EURO ĮVEDIMAS ESTIJOJE

Estijos ministras pateikė Tarybai informacijos apie euro įvedimą jo šalyje sausio 1 d. Komisija ir Europos centrinis bankas suteikė papildomos informacijos; Komisija artimiausiais mėnesiais turėtų pateikti išsamią ataskaitą dėl šio perėjimo.

Kaip ir Slovakija 2009 m., Kipras ir Malta 2008 m. ir Slovėnija 2007 m., Estija tuo pačiu metu išleido į apyvartą eurų banknotus bei monetas ir įvedė eurą kaip oficialią valiutą; tuo tarpu kitos 12 euro zonos valstybių narių eurą įvedė dviem etapais (1999 m. ir 2002 m.).

Euro ir Estijos kronos dvigubos apyvartos laikotarpis baigėsi sausio 14 d., o kronas galima keisti į eurus iki birželio mėn. pabaigos.

Estijos valdžios institucijos pranešė, kad perėjimas vyksta sklandžiai. Banknotų ir monetų atsargų buvo sukaupta likus pakankamai laiko iki perėjimo. Beveik visuose bankomatuose eurai buvo pradėti išduoti per 15 minučių po perėjimo. Visos elektroninės bankų operacijos ir mokėjimai kortelėmis buvo pradėti vykdyti eurais per 24 valandas. Jau sausio 5 d. dauguma mokėjimų grynaisiais pinigais buvo atliekami eurais. Sausio 10 d. apyvartoje esančių grynųjų eurų vertė viršijo vis dar apyvartoje esančių Estijos kronų vertę.

TARYBOS POSĖDŽIO METU ĮVYKĘ POSĖDŽIAI

Tarybos posėdžio metu buvo surengti šie posėdžiai:

- Euro grupė

Sausio 17 d. euro zonos valstybių narių ministrai dalyvavo Euro grupės posėdyje.

- Ministrų susitikimas pusryčių metu

Ministrai susitiko per pusryčius, kad aptartų ekonominę padėtį, taip pat bankų sektoriuje vykdytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

EKONOMIKOS IR FINANSŲ REIKALAI

Leidimas Jungtinei Karalystei taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos

Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Jungtinei Karalystei leidžiama toliau taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112 dėl ES pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemos (dok. 17507/10).

Šiuo sprendimu JK leidžiama, nukrypstant nuo PVM direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punkto, 168 ir 169 straipsnių, toliau riboti teisę į PVM, apskaičiuoto nuo automobilių nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidų, atskaitą, kai tie automobiliai naudojami ne tik verslo tikslais.

Variklinių transporto priemonių degalų apmokestinimas Prancūzijoje

Taryba priėmė sprendimą leisti Prancūzijai taikyti sumažintus bešvinio benzino ir gazolio, naudojamų kaip degalai, apmokestinimo tarifus (dok. 17877/10).

ES pridėtinės vertės mokesčio sistemos įgyvendinimo priemonės

Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Reglamento, nustatančio Direktyvos 2006/112/EB dėl ES pridėtinės vertės mokesčio sistemos įgyvendinimo priemones, projekto (dok. 16805/10 + 16805/10 COR 1).

Šiame reglamento projekte, kuriuo Reglamentas 1777/2005 išdėstomas nauja redakcija, paaiškinami tam tikri PVM direktyvos (2006/112/EB) aspektai, siekiant užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi ES vidaus rinkos tikslų.

Jame numatoma:

  • Direktyvos 2008/8/EB nuostatų, susijusių su paslaugų teikimo vieta, įgyvendinimo priemonės;

  • Reglamento 1777/2005 suderinimas su PVM direktyvos 2006 m. nauja redakcija;

  • kitų PVM direktyvos elementų įgyvendinimo priemonės.

Šis reglamentas bus be diskusijų priimtas viename iš būsimų Tarybos posėdžių.

BIUDŽETAS

ES biudžeto taisyklių suderinimas su Lisabonos sutartimi

Taryba nusprendė perduoti Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2007–2013 m. daugiametė finansinė programa, projektą Europos Parlamentui, kad būtų gautas jo pritarimas (dok. 16973/3/10 REV 3). Ji taip pat nusprendė perduoti Parlamentui Tarybos poziciją dėl tarpinstitucinio susitarimo projekto (dok. 16974/10).

Šiais dviem tekstais siekiama galiojančias ES biudžeto taisykles suderinti su Lisabonos sutarties nuostatomis. Be to, jais atsižvelgiama į Europos Parlamento pageidavimą išlaikyti lankstumą valdant daugiametę finansinę programą, numatant nenumatytų atvejų rezervą, kuris neviršytų 0,03 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip paskutinės išeities priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Sprendimas dėl tokio nenumatytų atvejų rezervo panaudojimo būtų priimamas Taryboje kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamente – jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

UŽSIENIO REIKALAI

BUSP biudžetas 2011–2012 m.

Taryba susipažino su ataskaita, kurioje pateikiamos gairės dėl finansavimo iš ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) biudžeto 2011–2012 m.

Šioje ataskaitoje rekomenduojama užtikrinti, kad skirstant BUSP biudžeto lėšas būtų remiamasi realiais numatomais poreikiais ir kad būtų numatytas pakankamas rezervas, skirtas nenumatytiems atvejams ir veiksmams.

TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI

Susitarimai su Gruzija dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos

Taryba sudarė susitarimus su Gruzija dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos, kurie įsigalios 2011 m. kovo 1 d.

Įsigaliojus susitarimui dėl vizų režimo supaprastinimo, Gruzijos piliečiams bus paprasčiau gauti trumpalaikes vizas (ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį) kelionėms į Europos Sąjungą ir joje.

Išsamesnė informacija pateikiama pranešime spaudai, dok. 5412/11.

KONSULINIAI REIKALAI

Europos laikinasis kelionės dokumentas

Taryba patvirtino išvadas, kuriose Komisijos prašoma pateikti pasiūlymą dėl naujo Europos laikinojo kelionės dokumento, turinčio dabartinę praktiką atitinkančius apsaugos požymius, parengimo, kuriuo būtų atnaujinti Sprendime 96/409/BUSP aprašyti požymiai.

Su laikinuoju kelionės dokumentu nelaimės ištikti ES piliečiai galėtų greitai grįžti į savo gyvenamąją vietą, net jei jie būtų pametę savo pasus ir (arba) kitus atitinkamus nuolatinius kelionės dokumentus.

BENDRIEJI REIKALAI

Eurostato tyrimas dėl ilgalaikio pensijų išlaidų poveikio biudžetui. Išvados

Taryba priėmė dok. 18250/10 pateiktas išvadas.

PREKYBOS POLITIKA

Šveicarija ir Lichtenšteinas. Maisto produktų geografinių nuorodų apsauga

Taryba priėmė sprendimą, kuriuo patvirtinamas susitarimo su Šveicarija dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo iš dalies keičiamas galiojantis susitarimas, pasirašymas (dok. 16196/10 + 16199/10).

Naujuoju susitarimu siekiama skatinti plėtoti žemės ūkio produktų ir maisto produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų sistemą ir sudaryti palankesnes sąlygas dvišalei prekybai šiais produktais.

Taryba taip pat priėmė sprendimą, kuriuo nustatoma ES pozicija dėl ES ir Šveicarijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 3 priedo patikslinimo (dok. 16270/10).

Pakeitimais siekiama atsižvelgti į visišką dvišalės prekybos sūriais liberalizavimą ir į geografinių nuorodų apsaugą, kuri bus numatyta susitarimo naujame 12 priede.

Be to, Taryba priėmė sprendimą, kuriuo patvirtinamas susitarimo dėl ES ir Šveicarijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais taikymo Lichtenšteinui pasirašymas (dok. 16207/10 + 16210/10).

Antidempingas. Polietileno tereftalato plėvelė. Indija

Taryba priėmė Reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 1292/2007, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei (dok. 18160/10).

MUITŲ SĄJUNGA

Andora. Muitinės įgyvendinamos saugumo priemonės

Taryba įgaliojo pasirašyti ir laikinai taikyti protokolą, kuriuo išplečiama ES ir Andoros susitarimo taikymo sritis įtraukiant muitinės įgyvendinamas saugumo priemones (dok. 17403/10).

TRANSPORTAS

Europos geležinkelių sistemos sąveika

Taryba nusprendė neprieštarauti tam, kad Komisija priimtų du įstatymo galią turinčius aktus, susijusius su ES direktyva dėl Europos geležinkelių sistemos sąveikos, tai yra:

  • direktyvą, kuria iš dalies keičiamas Direktyvos dėl geležinkelių sistemos sąveikos prieduose išdėstytas posistemių sąrašas bei aprašymas ir nuostatos dėl patikros deklaracijos bei posistemių patikros procedūros (dok. 16431/10);

  • sprendimą dėl dokumento, kuriame pateikiamos kryžminės nuorodos į leidimams pradėti eksploatuoti geležinkelių transporto priemones taikomas nacionalines taisykles ir kuriame tos taisyklės klasifikuojamos, skelbimo ir tvarkymo (dok. 17294/10).

Abiem aktų projektams taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu; dabar, Tarybai pritarus, Komisija gali juos priimti, jeigu Europos Parlamentas nepareikš prieštaravimo.

Geležinkelių transporto priemonių atitikties deklaracija

Taryba nusprendė neprieštarauti tam, kad Komisija priimtų reglamentą, kuriuo patvirtinamas atitikties patvirtintam geležinkelių transporto priemonės tipui deklaracijos pavyzdys (dok. 16402/10).

Reglamento projektui taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu; dabar, Tarybai pritarus, Komisija gali jį priimti, jeigu Europos Parlamentas nepareikš prieštaravimo.

PASKYRIMAI

Regionų komitetas

Taryba paskyrė Dr. Christian BUCHMANN (Austrija) (dok. 17879/10), Hans KOK, Henk KOOL ir Sipke SWIERSTRA (Nyderlandai) (dok. 17909/10) ir Tadeusz TRUSKOLASKI (Lenkija) (dok. 18052/10) Regionų komiteto nariais likusiam dabartinės kadencijos laikotarpiui iki 2015 m. sausio 25 d.

RAŠYTINĖ PROCEDŪRA

Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir kvotos 2011 m.

2011 m. sausio 18 d., taikydama rašytinę procedūrą, Taryba priėmė Reglamentą, kuriuo 2011 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams (dok. 17546/10). Šis reglamentas buvo priimtas kvalifikuota balsų dauguma, Ispanijos delegacijai balsuojant prieš.

2010 m. gruodžio 13–14 d. Tarybos posėdyje ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl šio reglamento remdamiesi pirmininkaujančios valstybės narės pateiktu kompromisiniu tekstu, parengtu susitarus su Komisija (dok. 17836/10).

Šiuo reglamentu 2011 metams nustatomos žvejybos galimybės, taikomos ES laivams Atlanto vandenyne, Lamanšo sąsiauryje ir Šiaurės jūroje, vadovaujantis keliais aiškiais pagrindiniais principais:

  • jeigu nustatyti ilgalaikiai valdymo planai, neleidžiama taikyti jokių išimčių;

  • laipsniškai imamasi veiksmų, kad visų išteklių atveju iki 2015 m. būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis.

Tarybos bei Komisijos pareiškimai ir vienašaliai delegacijų pareiškimai paskelbti atskirai (dok. 5038/11; 5139/1/11).

1 :

Šis punktas įtrauktas į darbotvarkę Jungtinės Karalystės delegacijos prašymu.

2 :

http://ec.europa.eu/bepa/pdf/monti_report_final_10_05_2010_en.pdf


Side Bar