Navigation path

Left navigation

Additional tools

EUROPOS SĄJUNGOS
TARYBA

LT

16042/11

PRESSE 397

PR CO 65

PRANEŠIMAS SPAUDAI

3121-as Tarybos posėdis

Teisingumas ir vidaus reikalai

2011 m. spalio 27–28 d., Liuksemburgas

Pirmininkai Jerzy MILLER
Lenkijos vidaus reikalų ministras
Krzysztof KWIATKOWSKI
Lenkijos teisingumo ministras

Pagrindiniai Tarybos posėdžio rezultatai

Taryba priėmė Europos kovos su sintetiniais narkotikais paktą. Ji taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) 2011 m. metinės ataskaitos dėl su narkotikais susijusių problemų padėties Europoje ir dėl Komisijos komunikato „Geresnis Europos reagavimas narkotikų srityje“.

Ministrai susitarė dėl bendro požiūrio dėl pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamos ES taisyklės dėl vietinio eismo per sieną siekiant supaprastinti sienos kirtimo Kaliningrado srityje sąlygas.

Taryba susipažino su esama padėtimi, susijusi su bendra Europos prieglobsčio sistema. Aptariant šį klausimą, pirmininkaujanti valstybė narė informavo, kad, pasiekus galutinį susitarimą su Europos Parlamentu, iki metų pabaigos tikriausiai bus priimtos dvi direktyvos: viena – dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti ES ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių, kita – dėl trečiųjų šalių piliečių priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų ir jų statuso.

Po to Taryba aptarė pažangą, padarytą įgyvendinant Graikijos nacionalinį prieglobsčio reformos ir migracijos valdymo veiksmų planą. Per pietus pagrindiniai aptarti klausimai buvo nelegali migracija, vizų režimo liberalizavimas ir prekyba žmonėmis.

Komisija informavo Tarybą apie dabartinę padėtį vedant dviejų sričių derybas su JAV: derybas dėl ES ir JAV susitarimo dėl duomenų apsaugos ir derybas dėl ES ir JAV susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR).

Ministrai taip pat surengė politinius debatus dėl kelių Komisijos komunikatų, įskaitant:

  • komunikatą dėl Europos terorizmo finansavimo sekimo sistemos kūrimo galimybių;

  • komunikatą dėl Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkės ir

  • komunikatą dėl Rytų partnerystės bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje.




Per Tarybos posėdžio dalį, skirtą teisingumo reikalams, pirmininkaujanti valstybė narė informavo, kad pasiekus galutinį susitarimą su Europos Parlamentu dėl direktyvos dėl
kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, ji tikriausiai bus priimta iki metų pabaigos.

Ministrai pirmą kartą pasikeitė nuomonėmis dėl naujausių Komisijos pasiūlymų dėl reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės ir susipažino su direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų už prekybą vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimą rinka projektu. Procesinių teisių klausimu Taryba susipažino su dabartine padėtimi, susijusia su teise turėti advokatą ir teise susisiekti po sulaikymo. Taryba taip pat surengė politinius debatus dėl siūlomos direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai.

Tarybos posėdžio metu Mišrus komitetas (ES ir Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas bei Šveicarija) palankiai įvertino tai, kad neseniai pradėjo veikti Vizų informacinė sistema (VIS), ir susipažino su Šengeno informacinės sistemos (SIS II) dabartine padėtimi. Jis taip pat nagrinėjo pirmiau minėtą pasiūlymą dėl sienos kirtimo supaprastinimo Kaliningrado srityje ir pasikeitė nuomonėmis dėl Komisijos komunikato dėl pažangaus sienų valdymo.

Tarybos posėdžio metu taip pat pasirašyta bendra ES ir Armėnijos deklaracija dėl partnerystės judumo srityje.

TURINYS1

DALYVIAI

SVARSTYTI PUNKTAI

ES KOVOS SU NARKOTIKAIS POLITIKA

Europos kovos su sintetiniais narkotikais paktas

Komisijos komunikatas / ES narkotikų stebėsenos agentūros 2011 m. metinė ataskaita

VIETINIS EISMAS PER SIENĄ KALININGRADO SRITYJE

BENDRA EUROPOS PRIEGLOBSČIO SISTEMA (BEPS)

VIENAS LEIDIMAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIAMS GYVENTI IR DIRBTI ES

PRIEGLOBSČIO SUTEIKIMO SĄLYGŲ DIREKTYVA

GRAIKIJOS NACIONALINIS VEIKSMŲ PLANAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS SRITYJE

ES IR JAV DUOMENŲ APSAUGOS SUSITARIMAS

ES IR JAV SUSITARIMAS DĖL KELEIVIO DUOMENŲ ĮRAŠO (PNR)

EUROPOS TERORIZMO FINANSAVIMO SEKIMO SISTEMA (ES TFSS)

TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJA

RYTŲ PARTNERYSTĖS BENDRADARBIAVIMAS TVR SRITYJE

NUSIKALTIMŲ AUKOS

VAIKŲ SEKSUALINIS IŠNAUDOJIMAS

BENDROJI EUROPOS PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARČIŲ TEISĖ

TEISĖ TURĖTI ADVOKATĄ

PREKYBA VERTYBINIAIS POPIERIAIS NAUDOJANTIS VIEŠAI NEATSKLEISTA INFORMACIJA IR MANIPULIAVIMAS RINKA

MIŠRUS KOMITETAS

VIS

SIS II

Vietinis eismas per sieną Kaliningrado srityje

Pažangiai valdomos sienos

Kiti klausimai

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALAI

  • „Švedijos pamatinis sprendimas“. Išvados

  • Automatinis keitimasis duomenimis. Latvija

  • ES ir Armėnijos partnerystė judumo srityje. Deklaracija

  • Konvencijos dėl pabėgėlių 60-ies metų sukaktis. Deklaracija

  • Eurojusto ataskaita

  • Bendradarbiavimo teisėkūros srityje tinklas

  • Europos teisininkų mokymas. Išvados

EKONOMIKOS IR FINANSŲ REIKALAI

  • Tarpvalstybinis grynųjų eurų vežimas*

BIUDŽETAS

  • Taikinimas dėl 2012 m. ES biudžeto

  • Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

UŽSIENIO REIKALAI

  • Ribojamosios priemonės. Birma / Mianmaras

  • Ribojamosios priemonės. Gvinėjos Respublika

  • Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai

  • Santykiai su Uzbekistanu

BENDRIEJI REIKALAI

  • Europos kovos su sukčiavimu tarnybos valdymas

BENDRA SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

  • ES krizių valdymo pratybos 2011 m.

PREKYBOS POLITIKA

  • Dvejopo naudojimo prekių kontrolė: nauji ES bendrieji eksporto leidimai*

  • Prekybos susitarimų su Australija, Naująja Zelandija ir Argentina patikslinimas

  • Laisvosios prekybos susitarimas. ES ir Pietų Korėja

APLINKA

  • Atliekų vežimas

DALYVIAI

Belgija:

Stefaan DE CLERCK teisingumo ministras

Melchior WATHELET migracijos ir prieglobsčio politikos valstybės sekretorius

Bulgarija:

Margarita POPOVA teisingumo ministrė

Boyko KOTZEV nuolatinis atstovas

Čekija:

Jan KUBICE vidaus reikalų ministras

Jaroslav HRUŠKA vidaus reikalų ministro pavaduotojas

Marek ŽENÍŠEK teisingumo ministro pavaduotojas

Danija:

Morten BØDSKOV teisingumo ministras

Vokietija:

Ole SCHRÖDER parlamentinis valstybės sekretorius, Federalinė vidaus reikalų ministerija

Max STADTLER parlamentinis valstybės sekretorius, pavaldus federaliniam teisingumo ministrui

Estija:

Kristen MICHAL teisingumo ministras

Ken-Marti VAHER vidaus reikalų ministras

Airija:

Alan SHATTER teisingumo ir lygybės ministras

Rory MONTGOMERY nuolatinis atstovas

Graikija:

Christos PAPOUTSIS piliečių apsaugos ministras

Ioannis IOANNIDIS generalinis sekretorius, atsakingas už skaidrumą ir žmogaus teises, Teisingumo, skaidrumo ir žmogaus teisių ministerija

Ispanija:

Anna TERRÓN I CUSÍ valstybės sekretorė, atsakinga už imigraciją ir emigraciją

Justo Tomás ZAMBRANA PINEDA valstybės sekretorius, atsakingas už saugumą

Luis PLANAS PUCHADES nuolatinis atstovas

Prancūzija:

Claude GUEANT vidaus reikalų, Prancūzijos užjūrio teritorijų, vietos bei regioninės valdžios institucijų ir imigracijos ministras

Michel MERCIER antspaudo saugotojas, teisingumo ir laisvių ministras

Italija:

Sonia VIALE valstybės sekretorė, atsakinga už vidaus reikalus

Giacomo CALIENDO valstybės sekretorius, atsakingas už teisingumą

Kipras:

Neoklis SYLIKIOTIS vidaus reikalų ministras

Loukas LOUKA teisingumo ir viešosios tvarkos ministras

Latvija:

Ilze JUHANSONE nuolatinė atstovė

Lietuva:

Remigijus ŠIMAŠIUS teisingumo ministras

Raimundas PALAITIS vidaus reikalų ministras

Liuksemburgas:

François BILTGEN teisingumo ministras

Nicolas SCHMIT darbo, užimtumo ir imigracijos ministras

Jean-Marie HALSDORF vidaus reikalų ir Grande Région ministras, gynybos ministras

Vengrija:

Tibor NAVRACSICS viešojo administravimo ir teisingumo ministras

Károly KONTRÁT parlamentinis valstybės sekretorius, Vidaus reikalų ministerija

Maltai:

Carmelo MIFSUD BONNICI teisingumo ir vidaus reikalų ministras

Nyderlandai:

Fred TEEVEN valstybės sekretorius, atsakingas už saugumą ir teisingumą

Austrija:

Johanna MIKL-LEITNER federalinė vidaus reikalų ministrė

Beatrix KARL federalinė teisingumo ministrė

Lenkija:

Jerzy MILLER vidaus reikalų ir administravimo ministras

Krzysztof KWIATKOWSKI teisingumo ministras

Igor DZIALUK Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas

Portugalija:

Paula TEIXEIRA DA CRUZ teisingumo ministrė

Juvenal SILVA PENEDA valstybės sekretorius, pavaldus vidaus reikalų ministrui

Rumunija:

Traian IGAS administravimo ir vidaus reikalų ministras

Catalin PREDOIU teisingumo ministras

Marian-Grigore TUTILESCU Administravimo ir vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius, Šengeno reikalų departamento vadovas

Slovėnija:

Aleš ZALAR teisingumo ministras

Nina GREGORI Vidaus reikalų ministerijos Migracijos ir integracijos direktorato direktoriaus pavaduotoja

Slovakija:

Daniel LIPŠIC vidaus reikalų ministras

Mária KOLÍKOVÁ Teisingumo ministerijos valstybės sekretorė

Suomija:

Päivi RÄSÄNEN vidaus reikalų ministras

Anna-Maja HENRIKSSON teisingumo ministrė

Švedija:

Beatrice ASK teisingumo ministrė

Tobias BILLSTRÖM migracijos reikalų ministras

Jungtinė Karalystė:

Damian GREEN vidaus reikalų valstybės ministras (ministras, atsakingas už imigracijos reikalus)

Kenneth CLARKE Lordas Kancleris, teisingumo ministras

Frank MULHOLLAND Škotijos lordas advokatas

Komisija:

Viviane REDING Pirmininko pavaduotoja

Cecilia MALMSTRÖM narė

SVARSTYTI PUNKTAI

ES KOVOS SU NARKOTIKAIS POLITIKA

Europos kovos su sintetiniais narkotikais paktas

Taryba priėmė Europos kovos su sintetiniais narkotikais paktą (dok. 15544/11), kuriuo papildomas Europos kovos su tarptautine prekyba narkotikais paktas „Išardyti kokaino ir heroino gabenimo maršrutus“ (dok. 8821/10).

Šis paktas priimtas tokiu metu, kai beveik kas savaitę Europos rinkoje pasirodo naujas sintetinis narkotikas. Daugelis iš jų gaminami pačioje ES, o jų gamybai naudojamas medžiagas (pirmtakus) galima teisėtai įsigyti – taip atsiranda galimybė gaminti „legalias svaigiąsias medžiagas“.

Europos kovos su sintetiniais narkotikais pakte nagrinėjamos keturios pagrindinės sritys:

  • kova su sintetinių narkotikų gamyba;

  • kova su prekyba sintetiniais narkotikais ir pirmtakais;

  • naujų psichoaktyviųjų medžiagų problemų sprendimas;

  • teisėsaugos pareigūnams skirtas mokymas slaptų laboratorijų aptikimo, tikrinimo ir naikinimo srityse.

Pakte pabrėžiama, kad reikia racionalizuoti keitimosi informacija mechanizmus – ypač informacijos, susijusios su naujomis sintetinių narkotikų gamybos tendencijomis („legalios svaigiosios medžiagos“), atveju, intensyvinti operatyvinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą tyrimų srityje dalyvaujant Europolui, taip pat derinti specializuotą mokymą apie nelegalių narkotikų laboratorijų aptikimą.

Paktas taip pat visiškai atitinka Tarybos nustatytus 2011–2013 m. ES prioritetus kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje (dok. 11050/11), vienas iš kurių yra „sumažinti sintetinių narkotikų, įskaitant naujas psichoaktyvias medžiagas, gamybą ir platinimą ES“.

Paktas bus įgyvendinamas pasitelkus ES kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu politikos ciklą.

Komisijos komunikatas / ES narkotikų stebėsenos agentūros 2011 m. metinė ataskaita

Taryba pasikeitė nuomonėmis apie Komisijos komunikatą „Ryžtingesnė Europos kova su narkotikais“, kuris priimtas 2011 m. spalio 25 d. (dok. 15983/11), ir apie Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) pranešimą apie jo 2011 m. metinę ataskaitą dėl su narkotikais susijusių problemų padėties Europoje. Šią ataskaitą narkotikų stebėsenos agentūra paskelbs 2011 m. lapkričio 15 d.

Pasitelkusi Lisabonos sutarties teikiamas galimybes, Komisija ketina atnaujinti galiojančius ir rengti naujus ES teisės aktus kovos su narkotikais srityje, siekdama užtikrinti greitesnį reagavimą į naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir spręsti jų pardavimo internetu problemą, geriau apibrėžti su nelegalia prekyba narkotikais susijusius nusikaltimus ir už juos taikomas sankcijas, efektyviau neleisti prekiautojams narkotikais naudotis jų pelnu (pvz., pasitelkus galimą konfiskavimą ir turto susigrąžinimą) ir griežčiau kontroliuoti narkotikų gamybai naudojamas chemines medžiagas.

Be to, reikėtų stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovos su narkotikais srityje ir toliau plėtoti būtiniausius kokybės standartus, skirtus narkotikų prevencijos, gydymo ir žalos mažinimo veiksmingumui didinti.

Taryba susipažino su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) pranešimu apie jo 2011 m. metinę ataskaitą dėl su narkotikais susijusių problemų padėties Europoje.

Šią ataskaitą narkotikų stebėsenos agentūra paskelbs 2011 m. lapkričio 15 d.

VIETINIS EISMAS PER SIENĄ KALININGRADO SRITYJE

Taryba priėmė bendrą požiūrį dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti ES taisykles dėl vietinio eismo per sieną (dok. 13344/11). Priėmus bendrą požiūrį, bus galima pradėti susitikimus su Europos Parlamento atstovais.

Taryba taip pat priėmė bendrą Tarybos ir Komisijos deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad Kaliningrado srities atveju siūlomas sprendimas nėra precedentas kitiems regionams ES vietinio eismo per sieną taisyklių srityje. Galiausiai Taryba susipažino su Lenkijos deklaracija, kurioje išdėstytos priemonės, kurių Lenkija imasi, kad užtikrintų aukštą saugumo ir skaidrumo lygį.

Siūlomais pakeitimais siekiama supaprastinti sienos kirtimo Kaliningrado srityje sąlygas, Kaliningrado sritį bei atskirus nurodytus Lenkijos administracinius rajonus įtraukiant kaip reikalavimus atitinkančias pasienio teritorijas.

Rusijos Federacijai priklausanti Kaliningrado sritis, kurioje gyvena beveik milijonas gyventojų, po 2004 m. ES plėtros etapo tapo vieninteliu anklavu ES teritorijoje.

Pirminis reglamentas buvo priimtas 2006 m., siekiant užtikrinti, kad ES valstybių narių sienos su ES nepriklausančioms jų kaimyninėmis šalimis nesudarytų bereikalingų kliūčių prekybai, socialiniams bei kultūriniams mainams ar regioniniam bendradarbiavimui. Pagal jį leidžiama pasienio teritorijoje gyvenantiems asmenims taikyti Šengeno sienų kodekse išdėstytų bendriesiems patikrinimams kertant sieną taikomų taisyklių išimtį. Reglamentu valstybėms narėms leidžiama sudaryti dvišalius susitarimus su ES nepriklausančiomis kaimyninėmis šalimis, jei šie susitarimai visiškai atitinka reglamente nustatytus reikalavimus.

BENDRA EUROPOS PRIEGLOBSČIO SISTEMA (BEPS)

Remdamasi pirmininkaujančios valstybės narės parengtu dokumentu (dok. 15843/11), Taryba susipažino su prieglobsčio srities dokumentų rinkinio dabartine padėtimi.

Šiuo metu galiojančiuose prieglobsčio srities teisės aktuose yra nustatyti būtiniausi standartai. Komisija, atsižvelgdama į įsipareigojimą iki 2012 m. sukurti BEPS, pateikė kelis pasiūlymus, kuriais siekiama labiau suderinti nacionalines prieglobsčio sistemas ir užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą. Pasiūlymai šiuo metu yra skirtinguose teisėkūros proceso etapuose:

  • Prieglobsčio suteikimo sąlygų direktyva: Taryba palankiai įvertino tai, kad Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino kompromisinį tekstą, dėl kurio susitarta liepos mėn. Todėl Taryba artimiausiomis savaitėmis galės galutinai priimti direktyvą.

  • Sistema „Dublinas II“, kuria nustatomos procedūros, taikomos nustatant, kuri valstybė narė atsako už prašymo suteikti tarptautinę apsaugą svarstymą: 2011 m. rugsėjo mėn. Taryba pritarė minčiai pasiūlyme numatyti išankstinio įspėjimo ir pasirengimo procesą, kurio tikslas – pasitelkus „prieglobsčio vertinimo mechanizmą“ įvertinti nacionalinių prieglobsčio sistemų praktinį veikimą. Dauguma valstybių narių toliau nepritaria „neatidėliotinų priemonių mechanizmui“ (arba „sustabdymo mechanizmui“), kuris vis dar yra įtrauktas į Komisijos pasiūlymą.

  • EURODAC reglamentas: diskusijos dėl taisyklių, reglamentuojančių pirštų atspaudų duomenų bazę, pakeitimų sustabdytos, kol bus pateiktas pasiūlymas, kuriuo teisėsaugos institucijoms būtų suteikta prieiga prie duomenų bazės.

  • Direktyvos dėl prieglobsčio procedūrų ir priėmimo sąlygų: 2011 m. birželio 1 d. Komisija pateikė patikslintus pasiūlymus (atitinkamai dok. 11207/11 ir 11214/11). Darbas vyksta toliau.

Kol kas pasiekti du susitarimai BEPS srityje. Tai – susitarimai dėl direktyvos dėl ilgalaikių gyventojų statuso ir dėl Europos prieglobsčio paramos biuro sukūrimo (biuras pradėjo veiklą šiemet).

VIENAS LEIDIMAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIAMS GYVENTI IR DIRBTI ES

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo Tarybą, kad praeitą savaitę Taryba ir Europos Parlamentas galutinai susitarė dėl direktyvos, kuria nustatomas vienas leidimas trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti ES. Kad naujosios taisyklės įsigaliotų, jas turi oficialiai patvirtinti abi institucijos. Tikimasi, kad tai įvyks iki metų pabaigos.

Vieno leidimo direktyva siekiama supaprastinti procedūras, kuriomis vadovaujantis trečiųjų šalių piliečiams leidžiama atvykti gyventi ir dirbti ES, ir sudaryti geresnes galimybes jų statusui kontroliuoti. Joje taip pat nustatomos valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bendros teisės, grindžiamos tokių pat sąlygų, kaip ir tos valstybės narės piliečiams, taikymu.

Priėmus direktyvą ją reikia perkelti į nacionalinę teisę per dvejus metus nuo jos įsigaliojimo. Tai bus pirmas teisės aktas legalios imigracijos srityje, priimtas laikantis Lisabonos sutarties taisyklių, t. y. taikant bendro sprendimo procedūrą.

PRIEGLOBSČIO SUTEIKIMO SĄLYGŲ DIREKTYVA

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo Tarybą apie dabartinę padėtį, susijusią su direktyva dėl asmenų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų ir su tokiu priskyrimu susijusių teisių. Šią savaitę Europos Parlamentui priėmus naujas taisykles, vienintelis likęs žingsnis yra oficialus priėmimas Taryboje. Tikimasi, kad tai įvyks iki metų pabaigos.

Prieglobsčio suteikimo sąlygų direktyva siekiama užtikrinti, kad visais atvejais, kai asmuo kreipiasi su prašymu suteikti tarptautinę apsaugą Europos Sąjungoje, apsaugos poreikiai būtų įvertinti pagal bendrus kriterijus, suteikiant bent reikalingiausią pagalbą. Tarptautinė apsauga gali būti taikoma pabėgėliams – t. y. asmenims, kuriems, jeigu būtų sugrąžinti, grėstų persekiojimas dėl Ženevos konvencijoje nurodytų priežasčių, ir asmenims, kuriems taikoma papildoma apsauga – t. y. asmenims, kurie nepriskiriami pabėgėliams, tačiau kuriems grėstų reali grėsmė patirti didelę žalą.

Naujomis taisyklėmis bus supaprastintas sprendimų priėmimas taikant prieglobsčio procedūras ir bus užtikrinti patikimesni pirminiai sprendimai; taip bus padidintas prieglobsčio proceso efektyvumas ir užkertamas kelias piktnaudžiavimui. Jomis taip pat bus sudarytos palankesnės faktinės sąlygos pasinaudoti teisėmis, atsižvelgiant į specifines integracijos problemas, su kuriomis susiduria tarptautinės apsaugos gavėjai, taip pat suderintos pabėgėlių ir papildomos apsaugos gavėjų teisės ir jų gaunama pagalba. Galiausiai, pakeitimais užtikrinamas suderinamumas su Europos Teisingumo Teismo (ETT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) plėtojama praktika.

Priėmus direktyvą ją reikia perkelti į nacionalinę teisę per dvejus metus nuo jos įsigaliojimo. Tai bus pirmasis iš penkių teisės aktų, kurie, kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), turi būti priimti iki 2012 m. pabaigos (šią datą 2011 m. birželio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba – žr. dok. EUCO 23/11 30 punktą). Kiti pasiūlymai yra susiję su Dublino reglamentu, EURODAC reglamentu, Priėmimo sąlygų direktyva ir Prieglobsčio procedūrų direktyva.

Pagrindinis BEPS tikslas – labiau suderinti nacionalines prieglobsčio sistemas ir užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims.

GRAIKIJOS NACIONALINIS VEIKSMŲ PLANAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS SRITYJE

Remdamasi Graikijos ministro ir Komisijos pateiktais pranešimais apie dabartinę padėtį, Taryba aptarė Graikijos nacionalinio prieglobsčio reformos ir migracijos valdymo plano įgyvendinimą. Tai buvo penktas kartas, kai Tarybos posėdyje buvo aptartas Graikijos veiksmų planas, skirtas nacionalinei prieglobsčio ir imigracijos sistemai reformuoti.

Graikija ir Komisija informavo apie padarytą pažangą, tačiau kartu nurodė problemas, su kuriomis Graikijos prieglobsčio sistema susiduria dėl didelio nuolat atvykstančių nelegalių imigrantų skaičiaus.

Nagrinėjant šį klausimą, ES išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) pateikė savo operacijų kovos su nelegalia migracija srityje apžvalgą, o ES prieglobsčio paramos biuras (EASO) pateikė pranešimą apie savo veiklą remiant Graikijos valdžios institucijas.

Daugiau informacijos pateikta informaciniame pranešime.

ES IR JAV DUOMENŲ APSAUGOS SUSITARIMAS

Taryba susipažino su Komisijos pateiktu pranešimu apie dabartinę padėtį, susijusią su ES ir JAV susitarimu dėl asmens duomenų apsaugos.

2010 m. gruodžio mėn. Taryba patvirtino derybų įgaliojimus, kuriais remdamasi Komisija, derybose atstovaudama ES, galėjo pradėti diskusijas su JAV.

Kai ES ir JAV susitarimas bus priimtas, jis bus taikomas asmens duomenims, perduodamiems ir tvarkomiems nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, nustatymo ar persekiojimo už jas tikslais, vykdant policijos bendradarbiavimą ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.

Derybų tikslas – parengti platų ES ir JAV susitarimą dėl duomenų apsaugos, kuriuo būtų nustatoma daug bendrų duomenų apsaugos principų transatlantinio policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje. Principai būtų nustatyti, be kita ko, šiose srityse: nediskriminuojamosios asmens duomenų apsaugos; duomenų kokybės ir atnaujinimų; tikslo apribojimo; duomenų kiekio mažinimo, saugaus tvarkymo; registravimo ir dokumentavimo; teisės susipažinti su duomenimis, juos taisyti, ištrinti ir teisių gynimo priemonių, taip pat teisės į kompensaciją.

Susitarimu nesukuriamas papildomas teisinis pagrindas duomenų perdavimui, šioje srityje lieka galioti atskiros sutartys (ir vidaus teisė). Tačiau sukuriama – ne tik nustatant tam tikrus bendrus duomenų apsaugos principus, bet ir įdiegiant veiksmingą priežiūros mechanizmą – transatlantinio keitimosi duomenimis bendra teisinė sistema.

ES IR JAV SUSITARIMAS DĖL KELEIVIO DUOMENŲ ĮRAŠO (PNR)

Išklausiusi Komisijos pranešimą, Taryba pasikeitė nuomonėmis apie pažangą ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybose dėl ES ir JAV susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR).

2010 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė derybų nurodymus dėl susitarimų dėl keleivio duomenų įrašų perdavimo ir naudojimo su Australija, Kanada ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Atitinkamai Komisija, derybose atstovaudama ES, galėjo pradėti diskusijas su šiomis trimis šalimis.

Visų trijų susitarimų tikslas yra užkirsti kelią terorizmui ir kitų formų sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams ir su jais kovoti. Kartu ES yra įsipareigojusi užtikrinti, kad keleivio duomenų įrašų duomenys į trečiąsias šalis būtų perduodami saugiai, laikantis galiojančių ES teisinių reikalavimų, ir kad keleiviai galėtų naudotis savo teisėmis, susijusiomis su jų duomenų tvarkymu.

Keleivio duomenų įrašas yra rezervavimo ir registravimo metu keleivių savanoriškai pateikiama ir oro vežėjų renkama informacija. Ji apima kelionės datas, maršrutą, adresą, telefono numerius, kredito kortelės numerį, kelionių agentūrą, vietos numerį ir informaciją apie bagažą.

2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas nusprendė atidėti balsavimą dėl prašymo duoti pritarimą dėl esamų keleivio duomenų įrašų susitarimų su JAV ir Australija. Todėl šie du susitarimai dar nėra sudaryti ir taikomi laikinai atitinkamai nuo 2007 m. ir 2008 m. Parlamentas vienoje iš savo rezoliucijų paprašė, kad su JAV ir Australija, taip pat su Kanada, su kuria sudarytas susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo galioja nuo 2006 m., būtų deramasi dėl naujų susitarimų.

Sprendimą dėl ES ir Australijos PNR susitarimo pasirašymo Taryba priėmė 2011 m. rugsėjo 11 d. (dok. 10093/11). Susitarimas pasirašytas 2011 m. rugsėjo 29 d. 2011 m. spalio 27 d. Europos Parlamentas pritarė susitarimui. Kad susitarimas įsigaliotų, liko paskutinis žingsnis – jį turi sudaryti Taryba; tai tikriausiai įvyks iki metų pabaigos. Daugiau informacijos pateikiama šiame pranešime spaudai.

EUROPOS TERORIZMO FINANSAVIMO SEKIMO SISTEMA (ES TFSS)

Taryba surengė politinius debatus dėl Komisijos komunikato „Europos terorizmo finansavimo sekimo sistema. Turimos galimybės“, kuris buvo pateiktas 2011 m. liepos mėn. (dok. 12957/11).

Debatai vyko atsižvelgiant į pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą (dok. 14207/11), kuriame iškelti trys pagrindiniai klausimai:

  • ar veiklos požiūriu yra poreikis skurti Europos TFSS, ir ar ji turėtų pridėtinės vertės, atsižvelgiant į jau taikomą mechanizmą;

  • jeigu taip, kokie yra pagrindiniai neišspręsti klausimai, kuriuos Komisija turėtų išspręsti tęsdama parengiamąjį darbą;

  • koks būtų poveikis JAV TFSP ir sąveika su ja pagal 2010 m. ES ir JAV susitarimą dėl TFSP.

Valstybėms narėms, ES kovos su terorizmu koordinatoriui ir Europolo atstovui pateikus nuomones, Taryba paprašė Komisijos atsižvelgti į pareikštas pastabas toliau dirbant su šiuo dokumentu ir galbūt pateikti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto dėl Europos TFSS. Ministrai taip pat pabrėžė, jog iš pradžių reikia atlikti poveikio įvertinimą, kad būtų galima susidaryti išsamų galimos būsimos TFSS praktinių, finansinių ir teisinių aspektų vaizdą ir įvertinti sistemos pridėtinę vertę.

Komisija savo komunikate išdėsto tikslus, kurių siekiama nustatant ES terorizmo finansavimo sekimo sistemą (TFSS), nurodo pagrindines jos funkcijas ir akcentuoja pagrindinius principus, kurių turėtų būti laikomasi kuriant tokią sistemą. Po to ji pateikia tris skirtingus būsimo pasiūlymo dėl ES TFSS galimus variantus.

Komisija išryškina du pagrindinius tokios sistemos tikslus: pirma, užtikrinti veiksmingą terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su juo priemonę, antra, apriboti asmens duomenų srautą į trečiąsias šalis.

Komisijos komunikatas parengtas atsižvelgiant į raginimą, kuriame Taryba Europos Parlamento prašymu pavedė Komisijai išnagrinėti teisinį ir techninį duomenų atrinkimo ES teritorijoje pagrindą. Parlamentas paprašė atlikti tokį tyrimą dėl to, kad jam didelį susirūpinimą kelia didelio asmens duomenų kiekio perdavimas trečiajai šaliai. Parlamentas dvejonės susijusios tiek su nekaltų asmenų asmens duomenų didelio kiekio perdavimu trečiajai šaliai, tiek su jų saugojimu.

TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJA

Taryba palankiai įvertino Komisijos komunikatą dėl Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkės (dok. 13290/11) ir kartų pateiktą tarnybų darbinį dokumentą, kuriame aprašytos ES įvairiose politikos srityse vykdomos iniciatyvos, kuriomis remiamos tokios integracijos pastangos (dok. 13290/11 ADD1), ir pirmą kartą pasikeitė nuomonėmis.

Taryba ketina iki metų pabaigos priimti išvadas šiuo klausimu.

Daugiau informacijos pateikta informaciniame pranešime.

RYTŲ PARTNERYSTĖS BENDRADARBIAVIMAS TVR SRITYJE

Taryba surengė politinius debatus dėl Komisijos komunikato dėl Rytų partnerystės bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje (dok. 14864/11).

Komisijos komunikatą sudaro dvi pagrindinės dalys: vienoje iš jų aprašomi pagrindiniai principai ir esamos bendradarbiavimo struktūros, taip pat koordinavimo bei finansinės paramos aspektai; kitoje daugiausia dėmesio skiriama teminiams prioritetams (migracijai, judumui ir prieglobsčiui; integruotam sienų valdymui; viešajai tvarkai ir saugumui; narkotikų problemos sprendimui; teisingumo erdvei ir pagrindinėms teisėms).

NUSIKALTIMŲ AUKOS

Taryba surengė politinius debatus tam tikrais svarbiausiais klausimais, susijusiais su direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, projektu, kurį Komisija pateikė 2011 m. gegužės mėn. (dok. 10610/11).

Daugiausia dėmesio ministrai skyrė dviem klausimams:

  • Pirmasis klausimas buvo susijęs su tam tikrų teisių apimtimi: teisės gauti informaciją (5 straipsnis), teisės gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas (7 straipsnis) ir teisės į išlaidų atlyginimą (13 straipsnis). Dauguma ministrų pritarė pirmininkaujančios valstybės narės pasiūlytam požiūriui, kad šioje direktyvoje numatytos teisės turėtų būti suteikiamos atsižvelgiant į aukų vaidmenį atitinkamoje teisės sistemoje. Todėl kelios delegacijos nurodė, kad pernelyg didelė aukoms suteikiamų teisių apimtis galėtų trukdyti proceso eigai ir sudaryti papildomą administracinę naštą. Taip pat buvo priminta, kad šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės. Valstybės narės gali išplėsti šioje direktyvoje nustatytas teises, kad užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą.

  • Antrasis klausimas buvo susijęs su pažeidžiamų aukų nustatymo kriterijais (21 straipsnis). Taryba patvirtino, kad vaikai visuomet turėtų būti laikomi pažeidžiamais. Tačiau, be to, ministrai sutiko, kad teksto rezoliucinėje dalyje neturėtų būti pateikiamas orientacinis pažeidžiamų aukų sąrašas, kaip siūlė Komisija. Dėl visų kitų aukų sprendimas turėtų būti priimamas atsižvelgiant į konkretų atvejį. Pirminiame etape pagal nacionalines procedūras turėtų būti atliktas individualus jų įvertinimas, kad būtų nustatyta, ar jos yra pažeidžiamos (pvz., joms gresia antrinė arba pakartotinė viktimizacija ar bauginimas) ir kokių apsaugos priemonių joms reikia. Taip pat buvo paminėta, kad direktyva turėtų nedaryti poveikio platesnio masto nuostatoms, pateikiamoms kituose ES teisės aktuose, kuriais tikslingiau atsižvelgiama į konkrečius pažeidžiamų aukų poreikius (pvz., direktyvoje dėl kovos su prekyba žmonėmis ir direktyvoje dėl kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu).

    Tarybos parengiamiesiems organams pavesta toliau nagrinėti šį dokumentą.

VAIKŲ SEKSUALINIS IŠNAUDOJIMAS

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo Tarybą apie Direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija nagrinėjimo padėtį. Europos Parlamentui šią savaitę priėmus kompromisinį tekstą (dok. 11987/11), vienintelis likęs žingsnis susitarimui per pirmąjį svarstymą sudaryti yra oficialus priėmimas Taryboje. Tikimasi, kad tai įvyks iki metų pabaigos.

Priėmus šią direktyvą, ja bus nustatytos ne tik būtiniausios taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų. Ja taip pat bus sustiprinta šių nusikaltimų prevencija ir jų aukų apsauga imantis, inter alia, priemonių, nukreiptų prieš:

  • vaikų sekso turizmo reklamavimą ir organizavimą;

  • interneto svetaines, kuriose talpinama ar platinama vaikų pornografija; ir

  • vaikų viliojimą seksualiniais tikslais informacinėmis ir ryšių technologijomis.

    Daugiau informacijos pateikta šiame pranešime spaudai.

BENDROJI EUROPOS PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARČIŲ TEISĖ

Taryba surengė pirmąjį pasikeitimą nuomonėmis dėl Komisijos pasiūlymo dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės (dok. 15429/11) ir nurodė Tarybos parengiamiesiems organams skubiai pradėti su šiuo dokumentu susijusį darbą. Pagrindiniai diskusijose iškelti klausimai buvo susiję, be kita ko, su teisiniu pagrindu, vartotojų apsaugos lygiu ir pasiūlymo inkorporavimo į įvairias nacionalines teisines sistemas sudėtingumu.

Komisijos siūlomu reglamentu įmonėms ir vartotojams iš skirtingų šalių būtų suteikiama galimybė pasirinkti galimybę taikyti ne vienos arba kitos atitinkamos šalies teisę, kuri kuriai nors iš jų gali būti nepažįstama. Abi susitariančiosios šalys galėtų susitarti pasirinkti alternatyvų antrą visoje ES taikomų taisyklių rinkinį, pagal kurį būtų sudaromos jų pirkimo-pardavimo sutartys, kuris būtų taikomas greta 27 valstybių nacionalinės pirkimo-pardavimo sutarčių teisės.

Pasiūlymo tikslas – stiprinti ekonomikos augimą ir prekybą vidaus rinkoje remiantis laisve sudaryti sutartis ir aukšto lygio vartotojų apsauga, darant prielaidą, kad šis alternatyvus taisyklių rinkinys paskatintų tarpvalstybinį verslą.

Ši alternatyvi pirkimo-pardavimo sutarčių teisė būtų taikoma sutartims dėl prekių pardavimo ir skaitmeninio turinio teikimo, taip pat dėl tiesiogiai susijusių paslaugų. Jis galėtų būti taikomas įmonių ir vartotojų sudaromoms sutartims, taip pat įmonių tarpusavio sutartims, kai bent viena iš sutarties šalių yra mažoji ar vidutinė įmonė (MVĮ). Svarbu pabrėžti, kad abi tarpvalstybinės sutarties šalys turėtų susitarti taikyti šias alternatyvias Europos taisykles.

Naujosios taisyklės reglamentuotų daugumą sutarčių teisės klausimų, kurie yra laikomi praktiškai svarbiais tarpvalstybinės sutarties galiojimo laikotarpiu, įskaitant šalių teises ir pareigas, teisių gynimo priemones, susijusias su įsipareigojimų nevykdymu, informavimo prieš sudarant sutartį pareigas, teisę atsisakyti sutarties ir jos pasekmes, sutarties turinio bei poveikio aiškinimą.

Komisijos pasiūlyme numatyta, kad naujosios taisyklės taip pat galėtų būti taikomos, jei tik viena iš šalių yra įsisteigusi valstybėje narėje, o kita yra iš ES nepriklausančios šalies. Be to, ES valstybės narės galėtų nuspręsti, kad bendroji Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisė taip pat galėtų būti taikoma ir vidaus sutartims.

Kad būtų užtikrintas veiksmingas ir vienodas taikymas, pasiūlyme numatytos būsimos paramos priemonės: „pavyzdinės Europos sutarties sąlygos“ ir viešai prieinamos atitinkamų teismo sprendimų duomenų bazės sukūrimas.

TEISĖ TURĖTI ADVOKATĄ

Taryba buvo informuota apie padėtį nagrinėjant pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, kuriuo siekiama suteikti įtariamiesiems ir kaltinamiesiems baudžiamosiose bylose teisę turėti advokatą ir teisę po sulaikymo susisiekti su konsulinėmis valdžios institucijomis ir su trečiaisiais asmenimis, pavyzdžiui, giminaičiais arba darbdaviu. Komisija pasiūlymą pateikė 2011 m. liepos mėn. (dok. 11497/11).

Pirmininkaujančios valstybės narės parengtame dokumente akcentuojami tolesnėms diskusijoms skirti pagrindiniai klausimai (dok. 15812/11):

  • direktyvos taikymo sritis: kai kurios valstybės narės laikosi nuomonės, kad teise turėti advokatą įtariamajam ar kaltinamajam turėtų būti suteikiama teisė faktiškai gauti advokato pagalbą, o kitos valstybės narės numato kitokią sistemą, pagal kurią teisė turėti advokatą nebūtinai reiškia, kad įtariamajam ar kaltinamajam kiekvienu atveju padės advokatas. Pirmuoju atveju atsakomybė už pasinaudojimą teise turėti advokatą bent iš dalies tenka valstybės institucijoms (garantavimo metodas). Tai galėtų turėti nemažai procedūrinių ir finansinių pasekmių. Antruoju atveju atsakomybė perkeliama įtariamajam ar kaltinamajam (galimybės metodas). Šis metodas galėtų reikšti daug platesnę taikymo sritį, o teisė turėti advokatą taptų visa apimančiu principu, kurio taip pat laikomasi ankstyvame baudžiamojo proceso etape, net jei šia teise nebus pasinaudota kiekvienu atveju;

  • atvejai, kuriais turėtų būti suteikta teisė turėti advokatą: šis klausimas yra labai susijęs su taikymo srities klausimu. Paaiškėjo, jog iš esmės pritariama tam, kad tokia teisė turėtų būti suteikiama bent visais tais atvejais, kai teisme vykdomas baudžiamasis procesas įtariamojo ar kaltinamojo atžvilgiu arba kai įtariamasis ar kaltinamasis sulaikomas. Kiti atvejai vis dar svarstomi, pavyzdžiui, atvejis, kai asmuo pakviečiamas savanoriškai atvykti į policijos nuovadą apklausai, kai asmuo sustabdomas gatvėje ir jo prašoma atsakyti į tyrimą vykdančios institucijos klausimus arba vykdomi „procesiniai arba įrodymų rinkimo veiksmai“;

  • teisių gynimo priemonių klausimas: Komisija siūlo, kad pažeidus teisę turėti advokatą duoti parodymai ar gauti įrodymai negalėtų būti naudojami jokiame proceso etape kaip įrodymai prieš atitinkamą asmenį, kartu išsaugant tam tikrą veiksmų laisvę, jei naudojant tokius įrodymus nebūtų pažeidžiama teisė į gynybą. Dauguma valstybių narių negali tam pritarti ir aiškiai pareiškė, kad teisėjams neturėtų būti duodama jokių nurodymų. Jos teigia, kad tokius parodymus turėtų vertinti teismas, turintis jurisdikciją baudžiamosiose bylose.

    Daugiau informacijos pateikta informaciniame pranešime.

PREKYBA VERTYBINIAIS POPIERIAIS NAUDOJANTIS VIEŠAI NEATSKLEISTA INFORMACIJA IR MANIPULIAVIMAS RINKA

    Taryba susipažino su Komisijos pasiūlymu dėl direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų už prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir už manipuliavimą rinka (dok. 16000/11), kuris buvo pateiktas 2011 m. spalio 21 d. kartu su reglamentu dėl prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (kartu – piktnaudžiavimas rinka) (dok. 16010/11).

    Direktyvos projektu ketinama papildyti reglamentą nustatant būtiniausias taisykles dėl baudžiamųjų sankcijų už sunkiausius piktnaudžiavimo rinka nusikaltimus, visų pirma už prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir už manipuliavimą rinka. Valstybėms narėms būtų nustatyta pareiga užtikrinti, kad už tokį elgesį būtų baudžiama kaip už nusikalstamas veikas.

    Pagal siūlomas taisykles kurstymas vykdyti bet kurią direktyvoje nurodytą veiką, bendrininkavimas ją vykdant ir bandymas ją vykdyti visoje ES būtų laikomi nusikalstama veika. Galiausiai direktyvos projekte siūloma, kad už šias veikas galėtų būti patraukiami atsakomybėn ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.

MIŠRUS KOMITETAS

Tarybos posėdžio metu Mišrus komitetas (ES ir Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas bei Šveicarija) aptarė šiuos klausimus:

VIS

Komitetas buvo informuotas apie Vizų informacinės sistemos (VIS) veiklos pradžią. Pirmajame regione, kuriame sistema bus pradėta naudoti (Šiaurės Afrikoje), esančiuose valstybių narių konsulatuose sistema pradėjo veikti 2011 m. spalio 11 d. Kontrolei išorės sienų perėjimo punktuose ji turi būti pradėta naudoti ne vėliau kaip po 20 dienų nuo tos datos.

Per pirmąsias dešimt veikimo dienų (2011 m. spalio 11–20 d.) VIS buvo apdorota daugiau nei 40 000 prašymų išduoti vizą.

Pradėjus veikti VIS, Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba, bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, vykdo informavimo kampaniją.

SIS II

Po Komisijos pranešimo komitete taip pat buvo aptarta antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) įgyvendinimo dabartinė padėtis. Bendrame tvarkaraštyje, kurį Komisija pateikė 2010 m. spalio mėn. Tarybos posėdyje, numatyta, kad SIS II pradės veikti iki 2013 m. pirmojo ketvirčio.

Vietinis eismas per sieną Kaliningrado srityje

Komitetas parengė susitarimą dėl bendro požiūrio į pasiūlymą iš dalies keisti ES taisykles dėl vietinio eismo per sieną Kaliningrado srityje (dok. 13344/11), kuris aptartas atskirame šio dokumento skirsnyje.

Pažangiai valdomos sienos

Komitetas aptarė naujausią Komisijos komunikatą dėl pažangaus sienų valdymo (dok. 16049/11). Atitinkamų Tarybos organų prašoma toliau nagrinėti šį komunikatą. Komisija nurodė, kad pirmąjį 2012 m. pusmetį ji gali pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl pagrindinių komunikato elementų, t. y. dėl ES atvykimo ir išvykimo sistemos ir ES registruotųjų keliautojų programos (RKP) sistemos.

Delegacijos iš esmės aptarė keturis klausimus: ar šios dvi sistemos turėtų būti valdomos centriniu lygiu, ar decentralizuotai; duomenų saugojimo klausimą; ar į sistemas turėtų būti įvedami ne tik raidiniai ir skaitmeniniai, bet ir biometriniai duomenys, ir kuriame etape tai turėtų būti daroma; su sistemų kūrimu ir veikimu susijusių išlaidų klausimą.

Įgyvendinus atvykimo ir išvykimo sistemą, ES gautų tikslius duomenis apie į Šengeno erdvę atvykstančių ir iš jos išvykstančių keliautojų srautus prie visų jos išorės sienų dalių ir apie „užsibuvusius“ asmenis, t. y. trečiųjų šalių piliečius, kurie Šengeno erdvėje pasilieka ilgiau, nei tai leidžia jų viza. Taip pat taptų įmanoma remiantis faktiniais duomenimis ateityje įvertinti vizų režimo liberalizavimo priemones, vizų režimo supaprastinimo susitarimus ir galimų tokių iniciatyvų veiksmų planus. Derinant su Vizų informacine sistema (VIS), tokiu būdu ES pastangos spręsti nelegalios migracijos problemą ir didinti sėkmingo grąžinimo atvejų skaičių taptų efektyvesnės. Šiai sistemai galėtų būti naudojama ta pati techninė platforma, kuri naudojama Šengeno informacinei sistemai (SIS II) ir Vizų informacinei sistemai (VIS).

RKP yra specialus režimas, taikomas ES piliečiais nesantiems bona fide keliautojams, kuriems galėtų būti suteiktas „registruoto keliautojo“ statusas. Šį statusą būtų galima gauti savanoriškai, atlikus išankstinio patikrinimo procedūras konsulate arba būsimame bendrame prašymų išduoti vizą centre, remiantis bendrais patikimumo patikrinimo kriterijais. Bona fide keliautojams ir ES piliečiams su el. pasais galėtų būti taikomos automatinės patikrinimo pasienyje priemonės naudojantis automatizuotais vartais, kurie perskaitytų kelionės dokumentuose įrašytus arba duomenų bazėje saugomus biometrinius duomenis ir palygintų juos su keliautojo biometriniais duomenimis. Tikimasi paspartinti 4–5 mln. keleivių per metus sienos kirtimo procedūras 1. Remiantis kai kurių valstybių narių patirtimi, vidutinis sienos kirtimo laikas (šiuo metu 1–2 minutės) gali būti sutrumpintas iki mažiau nei 30 sekundžių.

Taryba keletą kartų paragino nustatyti tokias priemones, pvz., 2008 m. birželio mėn. priimtose išvadose dėl Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo (dok. 9873/08) ir 2010 m. vasario mėn. priimtose išvadose dėl 29 priemonių išorės sienų apsaugos stiprinimui ir kovai su nelegalia imigracija (dok. 6435/3/10).

Kiti klausimai

Į punktą „Kiti klausimai“ buvo įtraukti keturi informaciniai punktai:

Pirmasis buvo susijęs su mobiliosiomis (keliaujančiosiomis) nusikalstamomis grupuotėmis. 2010 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl kovos su mobiliųjų (keliaujančiųjų) nusikalstamų grupuočių daromais nusikaltimais (dok. 15875/10). 2011 m. birželio mėn. ši problema vėl buvo nagrinėjama Tarybos išvadose dėl 2011–2013 m. ES prioritetų kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje nustatymo (dok. 11050/11).

Antrasis klausimas buvo susijęs su tuo, kad Rusija gali nustatyti reikalavimą orlaivių įgulos nariams iš kelių ES valstybių narių vykdant skrydžius į Rusijos teritoriją turėti vizą. Tikimasi, kad šis klausimas bus išspręstas derybose dėl galiojančio ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo pakeitimų.

Pagal trečiąjį punktą Taryba buvo informuota apie 2011 m. spalio 3–4 d. Ochride įvykusio ES ir Vakarų Balkanų ministrų forumo ir 2011 m. spalio 10–11 d. Varšuvoje įvykusio ES ir Rusijos nuolatinės partnerystės tarybos ministrų lygio susitikimo rezultatus.

Galiausiai Lichtenšteinas atkreipė dėmesį į rengiamą Tarybos sprendimą dėl visiško Šengeno acquis taikymo šiai šaliai.

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALAI

„Švedijos pamatinis sprendimas“. Išvados

- Išvadų priėmimas

Taryba priėmė išvadas (dok. 15277/11) dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2006/960 1 dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo (vadinamojo „Švedijos pamatinio sprendimo“) įgyvendinimo.

Šio teisės akto tikslas – stiprinti sėkmingą nusikaltimų išaiškinimą, jų prevenciją ar tyrimą, tokiu būdu užtikrinant būtiną atsaką į vidaus sienų neturinčioje erdvėje veikiančių nusikaltėlių keliamą grėsmę.

- Ataskaita

Taryba patvirtino ataskaitą dėl to, kaip valstybės narės laikosi „Švedijos pamatinio sprendimo“ nuostatų (dok. 15278/11). Komisija turėjo pateikti Tarybai šį įvertinimą iki 2011 m. gruodžio 19 d.

Beveik du trečdaliai valstybių narių iki 2010 m. gruodžio 31 d. perkėlė pamatinį sprendimą į savo teisės aktus, kaip numatyta sprendime; valstybės, kurios to neatliko iki numatyto perkėlimo termino, kaip pagrindinę priežastį nurodė tai, kad dar nėra užbaigtos jų parlamentinės procedūros.

Automatinis keitimasis duomenimis. Latvija

Taryba priėmė sprendimą dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Latvijoje pradžios (dok. 14526/11). Atlikus įvertinimo procedūrą, kuri privaloma pagal Tarybos sprendimą 2008/616/TVR (OL L 210, 2008 8 6), padaryta išvada, kad Latvija yra visiškai įgyvendinusi bendrąsias nuostatas dėl duomenų apsaugos, todėl ši šalis turi teisę nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos pradėti gauti ir teikti asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimo tikslu.

ES ir Armėnijos partnerystė judumo srityje. Deklaracija

Taryba susipažino su bendra deklaracija dėl Europos Sąjungos ir Armėnijos partnerystės judumo srityje (dok. 14963/11 ADD 1). Šios partnerystės judumo srityje tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas asmenų judėjimui tarp Armėnijos ir ES, kartu stengiantis užtikrinti geresnį migracijos srautų valdymą įgyvendinant Visuotinį požiūrį į migraciją.

Iki šiol pasirašytos partnerystės judumo srityje su Žaliuoju Kyšuliu, Moldova ir Gruzija.

Taip pat žr.: Komisijos komunikatą dėl apykaitinės migracijos ir judumo partnerysčių (dok. 9776/07).

Konvencijos dėl pabėgėlių 60-ies metų sukaktis. Deklaracija

Taryba patvirtino Europos Sąjungos deklaraciją (dok. 15358/11) visų Jungtinių Tautų valstybių narių ministrų lygio susitikime, kuris įvyks 2011 m. gruodžio 7–8 d. Ženevoje. Šia deklaracija pažymima 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso priėmimo 60-ies metų sukaktis.

Eurojusto ataskaita

Taryba susipažino su Eurojusto jungtinio priežiūros organo 2010 m. veiklos ataskaita (dok. 15603/11) ir perdavė ją Europos Parlamentui susipažinti, kaip reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, įkuriantį Eurojustą 1.

Bendradarbiavimo teisėkūros srityje tinklas

Taryba priėmė ataskaitą dėl rezoliucijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių teisingumo ministerijų bendradarbiavimo teisėkūros srityje tinklo sukūrimo taikymo (dok. 15729/11, http://legicoop.eu). Tinklo tikslas – skatinti geresnį kitų valstybių narių įstatymų išmanymą, tokiu būdu stiprinant tarpusavio pasitikėjimą ir skatinant tarpusavio pripažinimo principo taikymą.

Rezoliucija buvo priimta 2008 m. lapkričio 8 d. 2 ir joje reikalaujama, kad Taryba ne vėliau kaip po trejų metų nuo jos priėmimo atliktų jos taikymo peržiūrą.

Europos teisininkų mokymas. Išvados

Taryba priėmė išvadas dėl Europos teisininkų mokymo (dok. 15690/11), remdamasi neseniai priimtu Komisijos komunikatu „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas“ (dok. HREF="http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/11/st14/st14196.en11.pdf" MACROBUTTON HtmlResAnchor 14196/11).

Teisininkų mokymas tarpvalstybiniais ir europiniais klausimais yra itin svarbus, nes jis skatina valstybių narių, praktikuojančių teisininkų ir piliečių tarpusavio pasitikėjimą. ES yra užsibrėžusi tikslą sudaryti sąlygas pusei ES praktikuojančių teisininkų iki 2020 m. dalyvauti Europos teisininkų mokymo veikloje.

EKONOMIKOS IR FINANSŲ REIKALAI

Tarpvalstybinis grynųjų eurų vežimas*

Per pirmąjį svarstymą susitarusi su Europos Parlamentu, Taryba priėmė reglamentą, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas profesionaliam tarpvalstybiniam grynųjų eurų vežimui kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą (dok. 18/11 + 15366/11 ADD 1).

Naujajame reglamente numatytos sąlygos, kuriomis siekiama garantuoti operacijos saugumą, grynųjų pinigų vežimo apsaugos darbuotojų ir visuomenės saugą ir laisvą grynųjų eurų judėjimą. Tai apima įmonėms, norinčioms vykdyti tarpvalstybinį grynųjų eurų vežimą kelių transportu, nustatytą prievolę kreiptis į jų kilmės valstybių narių licencijas išduodančias institucijas su prašymu išduoti tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licenciją.

BIUDŽETAS

Taikinimas dėl 2012 m. ES biudžeto

Taryba patvirtino, kad negali pritarti visiems Europos Parlamento padarytiems 2012 m. ES biudžeto pakeitimams. Tai reiškia, kad lapkričio 1 d. prasidės trijų savaičių taikinimo laikotarpis, kurio metu bus siekiama suartinti skirtingas Tarybos ir Europos Parlamento pozicijas.

Daugiau informacijos žr. dok. 16017/11.

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

Taryba patvirtino Europos Parlamento pakeitimą, kuriuo atmetamas prašymas dėl Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno institucijos etatų plano pakeitimo 2011 m., kurį 2011 m. taisomojo biudžeto Nr. 5 projekte pasiūlė Komisija 1.

UŽSIENIO REIKALAI

Ribojamosios priemonės. Birma / Mianmaras

Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą 2008/194 dėl ribojamųjų priemonių Birmai / Mianmarui. Pakeitimais įgyvendinami politiniai sprendimai, priimti 2011 m. balandžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Daugiau informacijos pateikiama pranešime spaudai, dok. 8741/11.

Ribojamosios priemonės. Gvinėjos Respublika

Taryba iki 2012 m. spalio 27 d. pratęsė ribojamųjų priemonių Gvinėjos Respublikai galiojimą.

Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai

Taryba panaikino ribojamąsias priemones (sprendimus 2010/603/BUSP ir 2010/145/BUSP), kuriomis remiamas veiksmingas Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) mandato įgyvendinimas. Kadangi paskutinis laisvėje likęs TBTBJ kaltinamasis Goran Hadzic 2011 m. liepos 22 d. perduotas TBTBJ, Taryba panaikino šias ribojamąsias priemones.

Santykiai su Uzbekistanu

Taryba priėmė Europos Sąjungos poziciją ES ir Uzbekistano bendradarbiavimo tarybos 10-ajame posėdyje, įvyksiančiame 2011 m. lapkričio 14 d. Briuselyje.

BENDRIEJI REIKALAI

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos valdymas

Taryba priėmė išvadas dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 2/2001 „Tolesnės priemonės, atsižvelgiant į specialiąją ataskaitą Nr. 1/2005 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos valdymo“, išdėstytas dok. 15274/11. Išvadose palankiai vertinamos priemonės, kurių OLAF ėmėsi, kad padidintų savo veiklos veiksmingumą, tačiau apgailestauja, kad jų vidutinė trukmė tebėra per ilga. Taip yra todėl, kad padaryta nedaug pažangos siekiant geriau planuoti tyrimus bei vykdyti jų priežiūrą. Išvadose OLAF raginama suintensyvinti pastangas geriau planuoti ir optimizuoti savo išteklių ir priemonių panaudojimą.

BENDRA SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

ES krizių valdymo pratybos 2011 m.

Taryba patvirtino 2011 m. ES krizių valdymo pratybų datą; jas numatyta surengti 2011 m. lapkričio 18 d.–gruodžio 6 d.

PREKYBOS POLITIKA

Dvejopo naudojimo prekių kontrolė: nauji ES bendrieji eksporto leidimai*

Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatyti nauji bendrieji eksporto leidimai pagal ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės režimą (dok. 38/11 ir 15364/11 ADD 1).

Naujuoju reglamentu iš dalies keičiamas ir papildomas reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, pagal kurį reikalaujama, kad dvejopo naudojimo prekės būtų kontroliuojamos, kai jos yra eksportuojamos iš ES ar vežamos per ją tranzitu 1. Šios kontrolės tikslas – visų pirma užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui. Ji atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1540 (2004) nustatytus tikslus.

Naujosiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti vienodą ir nuoseklų kontrolės taikymą visoje Sąjungoje, kad ES eksportuotojams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Jomis suderinama bendrųjų eksporto leidimų apimtis bei jų naudojimo sąlygos ir užtikrinamas saugumo kontrolės veiksmingumas.

Reglamentas priimtas per pirmąjį svarstymą susitarus su Europos Parlamentu, kuriame balsavimas įvyko 2011 m. rugsėjo 27 d. (dok. 14777/11).

Prekybos susitarimų su Australija, Naująja Zelandija ir Argentina patikslinimas

Taryba priėmė tris sprendimus, kuriais sudaromi ES ir Australijos, Naujosios Zelandijos bei Argentinos susitarimai dėl nuolaidų pakeitimų Bulgarijos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms įstojus į Europos Sąjungą (dok. 6603/11 + 6536/11 + 6609/11).

Laisvosios prekybos susitarimas. ES ir Pietų Korėja

Taryba priėmė ES poziciją, kurios ji turi laikytis prekybos komitete, įsteigtame Europos Sąjungos ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimu, dėl šio komiteto darbo tvarkos taisyklių ir dėl 15 arbitrais skirtinų asmenų sąrašo sudarymo (dok. 14893/11).

APLINKA

Atliekų vežimas

Taryba nusprendė neprieštarauti Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 1 dėl atliekų vežimo, įtraukiant tam tikras neklasifikuojamas atliekas į IIIB priedą, priėmimui (dok. 14391/11).

Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 nustato atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje.

Komisijos reglamentui taikoma vadinamoji reguliavimo procedūra su tikrinimu. Tai reiškia, kad dabar, gavus Tarybos pritarimą, Komisija gali priimti reglamentą, nebent tam paprieštarautų Europos Parlamentas.

1 :

Darant prielaidą, kad dėl RK statuso suteikimo kreiptųsi bent 20 % visų asmenų, kuriems išduodama daugkartinė viza (apie 10 mln. per metus), ir dar tiek pat asmenų, kuriems nereikia vizos.

1 :

OL L 386, 2006 12 29.

1 :

OL L 63, 2002 3 6.

2 :

OL C 326, 2008 12 20.

1 :

UK delegacija balsavo prieš.

1 :

OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

Dvejopo naudojimo prekės yra civilinės prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti naudojamos kariniais tikslais.

1 :

OL L 190, 2006 7 12.


Side Bar