Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

2982-as Tarybos posėdis Konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė ir moksliniai tyrimai) Briuselis, 2009 m. gruodžio 3-4 d.

Conseil de l'Europe - PRES/09/365   03/12/2009

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES IT SV PT EL LV PL SK SL BG RO



EUROPOS SĄJUNGOS
TARYBA

LT

17076/09 (Presse 365)

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2982-as Tarybos posėdis

Konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė ir moksliniai tyrimai)

Briuselis, 2009 m. gruodžio 3-4 d.

Pirmininkai Tobias KRANTZ
Švedijos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministras
Nyamco SABUNI
Švedijos integracijos ir lygių galimybių ministrė
Maud Olofsson
Švedijos Ministro Pirmininko pavaduotoja, įmonių ir energetikos ministrė
Ewa Björling
Švedijos prekybos ministrė

Pagrindiniai Tarybos posėdžio rezultatai

Taryba priėmė išvadas dėl sustiprintos Europos patentų sistemos ir susitarė dėl būsimo reglamento dėl ES patento (buvusio „Bendrijos“ patento).

Prisidėdama prie būsimos ES tvarių darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos Taryba priėmė išvadas dėl konkurencingos, novatoriškos ir ekologiniu požiūriu veiksmingos ekonomikos kūrimo būdų, vidaus rinkos prioritetų ir geresnio reglamentavimo darbotvarkės.

Mokslinių tyrimų srityje Taryba priėmė išvadas dėl:

– rekomenduotinų būsimų prioritetų Europos mokslinių tyrimų ir moksliniais tyrimais grindžiamų inovacijų srityje įgyvendinant Lisabonos strategiją po 2010 m.;

informacinių ir ryšių technologijų mokslinių tyrimų , inovacijų ir infrastruktūros ateities; ir

bendro mokslinių tyrimų programavimo Europoje, įskaitant bandomosios mokslinių tyrimų iniciatyvos, skirtos kovai su neurodegeneracinėmis ligomis , visų pirma Alzhaimerio liga, įgyvendinimo pradžią.

Be to, Taryba priėmė Rezoliuciją dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės sustiprinto valdymo .

TURINYS 1

DALYVIAI

SVARSTYTI PUNKTAI

REKOMENDUOTINI BŪSIMI PRIORITETAI EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRINDŽIAMŲ INOVACIJŲ SRITYJE. Tarybos išvados

EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ERDVĖS (EMTE) SUSTIPRINTAS VALDYMAS. Tarybos rezoliucija

INFORMACINIŲ IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ, INOVACIJŲ IR INFRASTRUKTŪROS ATEITIS. Tarybos išvados

BENDRAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMAVIMAS EUROPOJE. Tarybos išvados

VARTOTOJŲ TEISIŲ DIREKTYVA

SUSTIPRINTA EUROPOS PATENTŲ SISTEMA. Tarybos išvados

SIEKIANT KONKURENCINGOS, NOVATORIŠKOS IR EKOLOGINIU POŽIŪRIU VEIKSMINGOS EUROPOS. Tarybos išvados

GERESNIS REGLAMENTAVIMAS. Tarybos išvados

Europos privačioji bendrovė

VIDAUS RINKOS PRIORITETAI. Tarybos išvados

KITI KLAUSIMAI

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

VIDAUS RINKA

  • Sudarant sutartis taikomos ribos: viešieji pirkimai

BENDRIEJI REIKALAI

  • Lisabonos sutarties įgyvendinimas: skyrimai

ŽEMĖS ŪKIS

  • Žemės ūkio ar miškininkystės traktorių tipų patvirtinimas: reguliavimo procedūra su tikrinimu

DALYVIAI

Valstybių narių vyriausybėms ir Europos Komisijai atstovavo:

Belgijai:

Vincent VAN QUICKENBORNE įmonių ir supaprastinimo ministras

Benoît CEREXHE Briuselio sostinės regiono vyriausybės ministras, atsakingas už užimtumą, ūkio reikalus, mokslinius tyrimus, kovą su gaisrais ir greitąją medicininę pagalbą

Kris PEETERS Flandrijos Vyriausybės Ministras Pirmininkas ir Flandrijos institucinių reformų, administracinių reikalų, išorės politikos, žiniasklaidos, turizmo, uostų, žemės ūkio, jūrų žvejybos ir kaimo politikos ministras

Bulgarijai:

Evgeny ANGELOV ekonomikos, energetikos ir turizmo ministro pavaduotojas

Čekijai:

Miroslava KOPICOVÁ švietimo, jaunimo reikalų ir sporto ministrė

Martin TLAPA pramonės ir prekybos ministro pavaduotojas

Danijai:

Lene ESPERSEN ekonomikos, prekybos ir pramonės ministrė

Uffe TOUDAHL PEDERSEN Mokslo, technologijų ir inovacijų ministerijos valstybės sekretorius

Vokietijai:

Rainer BRÜDERLE Federalinis ekonomikos ir technologijų ministras

Sabine LEUTHEUSSER-SCHNARRENBERGER federalinė teisingumo ministrė

Thomas RACHEL parlamentinis valstybės sekretorius prie Federalinės švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos

Estijai:

Tõnis LUKAS švietimo ir mokslo ministras

Juhan PARTS ekonomikos ir komunikacijų ministras

Airijai:

Mary COUGHLAN Ministro Pirmininko pavaduotoja (Tánaiste) bei verslo, prekybos ir užimtumo ministrė

Graikijai:

Stavros ARNAOUTAKIS Ekonomikos, konkurencingumo ir laivybos ministerijos valstybės sekretorius

Ispanijai:

Cristina GARMENDIA MENDIZÁBAL mokslo ir inovacijų ministrė

Miguel SEBASTIÁN GASCÓN pramonės, turizmo ir prekybos ministras

Prancūzijai:

Pierre LELLOUCHE valstybės ministras, atsakingas už Europos reikalus, pavaldus užsienio ir Europos reikalų ministrui

Italijai:

Andrea RONCHI ministras be portfelio, atsakingas už europinę politiką

Kiprui:

Costas IACOVOU Planavimo biuro direktorius, atsakingas už planavimą

Efstathios CHAMBOULLAS generalinis direktorius, Prekybos ministerija

Latvijai:

Artis KAMPARS ekonomikos ministras

Tatjana KOĶE švietimo ir mokslo ministrė

Lietuvai:

Rimantas ŽYLIUS ūkio viceministras

Liuksemburgui:

Jeannot KRECKÉ ekonomikos ir užsienio reikalų ministras

Vengrijai:

Judit LÉVAYNÉ FAZEKAS Teisingumo ir teisėtvarkos ministerijos valstybės sekretorė

Zoltán MESTER Nacionalinio vystymosi ir ekonomikos reikalų ministerijos valstybės sekretorius

Maltai:

Jason AZZOPARDI Finansų, ekonomikos ir investicijų ministerijos parlamentinis sekretorius, atsakingas už pajamų ir valstybės žemės klausimus

Nyderlandams:

Maria van der HOEVEN ekonomikos ministrė

Ronald PLASTERK švietimo, kultūros ir mokslo ministras

Austrijai:

Johannes HAHN federalinis mokslo ir mokslinių tyrimų ministras

Reinhold MITTERLEHNER federalinis ekonomikos, šeimos ir jaunimo reikalų ministras

Lenkijai:

Igor DZIALUK Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas

Marcin KOROLEC Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas

Jerzy SZWED Mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos valstybės sekretorės pavaduotojas

Portugalijai:

José MARIANO GAGO mokslo, technologijų ir aukštojo mokslo ministras

José VIEIRA DA SILVA ekonomikos reikalų, inovacijų ir vystymosi ministras

Fernando SERRASQUEIRO valstybės sekretorius prekybai, paslaugoms ir vartotojų apsaugai

Rumunijai:

Bogdan MANOIU Europos reikalų ministras

Bogdan CHIRIOIU valstybės sekretorius

Marian ECHANESCU valstybės sekretorius

Slovėnijai:

Jozsef GYÖRKÖS Aukštojo mokslo, mokslo ir technologijų ministerijos valstybės sekretorius

Slovakijai:

Jozef HABÁNIK Švietimo ministerijos valstybės sekretorius

Peter ŽIGA Ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius

Suomijai:

Anni SINNEMÄKI darbo ministrė

Riina NEVAMÄKI ekonomikos reikalų valstybės sekretorė

Švedijai:

Maud OLOFSSON Ministro Pirmininko pavaduotoja, įmonių ir energetikos ministrė

Ewa BJÖRLING prekybos ministrė

Tobias KRANTZ aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministras

Nyamko SABUNI integracijos ir lygių galimybių ministrė

Peter HONETH aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministro valstybės sekretorius

Jöran HÄGGLUND įmonių ir energetikos ministro valstybės sekretorius

Gunnar WIESLANDER Prekybos ministro valstybės sekretorius

Jungtinei Karalystei:

Kevin BRENNAN tolesnio švietimo, profesinio ugdymo ir mokymo bei vartotojų reikalų valstybės ministras

David LAMMY aukštojo mokslo ir intelektinės nuosavybės valstybės ministras

Ian LUCAS parlamentinis valstybės sekretorius, atsakingas už verslo klausimus ir reglamentavimo reformą

Komisijai:

Günter VERHEUGEN Pirmininko pavaduotojas

Janez POTOČNIK narys

Neelie KROES narė

Meglena KUNEVA narė

SVARSTYTI PUNKTAI

REKOMENDUOTINI BŪSIMI PRIORITETAI EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRINDŽIAMŲ INOVACIJŲ SRITYJE. Tarybos išvados

Taryba surengė viešus politinius debatus dėl mokslinių tyrimų būsimų prioritetų, siekdama prisidėti prie Lisabonos strategijos dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo po 2010 m.

Debatų metu buvo aptartos trys pagrindinės temos, susijusios su strategijos po 2010 m. tikslais, būtinybe užtikrinti geresnę mokslinių tyrimų, moksliniais tyrimais grindžiamų inovacijų ir švietimo sąveiką ir esminiu mokslinių tyrimų finansavimo administravimo tvarkos bei taisyklių supaprastinimu.

Po debatų Taryba priėmė dokumente 17189/09 išdėstytas išvadas.

EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ERDVĖS (EMTE) SUSTIPRINTAS VALDYMAS. Tarybos rezoliucija

Taryba priėmė dokumente 17159/09 išdėstytą rezoliuciją.

INFORMACINIŲ IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ, INOVACIJŲ IR INFRASTRUKTŪROS ATEITIS. Tarybos išvados

Taryba priėmė dokumente 17190/09 išdėstytas išvadas.

BENDRAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMAVIMAS EUROPOJE. Tarybos išvados

a) Bandomosios bendro programavimo iniciatyvos, skirtos kovai su neurodegeneracinėmis ligomis, visų pirma Alzhaimerio liga, įgyvendinimo pradžia

b) Pažanga bendro programavimo srityje ir tolesni veiksmai

Taryba priėmė dokumente 17226/09 išdėstytas išvadas.

VARTOTOJŲ TEISIŲ DIREKTYVA

Viešo posėdžio metu Taryboje įvyko politiniai debatai dėl direktyvos, skirtos vidaus rinkos veikimui pagerinti, tuo pat metu užtikrinant aukšto lygio vartotojų teises visoje ES, projekto, patikslinat ir papildant keturias galiojančias direktyvas  1 bei įvedant naujas taisykles, taikomas pristatymui ir rizikos perdavimui.

Debatų rezultatai suteiks gaires ir tvirtą tolesnio darbo pagrindą ateinančiais mėnesiais.

Po debatų pirmininkaujanti valstybė narė taip apibendrino debatų rezultatus:

„Diskutuojant pagrindinis dėmesys buvo skirtas svarbiems ateities uždaviniams, be kita ko:

  • vartotojų ir piliečių padėčiai vidaus rinkoje;

  • technikos pažangai ir e. prekybai, kurios neriboja sienos;

  • tarpvalstybiniam regionų, kaimyninių šalių ir visos vidaus rinkos aspektui; ir

  • vartotojų teisių bei prekybininkų pareigų pusiausvyros poreikiui.

Nors valstybių narių atskaitos taškai kartais skiriasi, tačiau matomas bendresnių taisyklių poreikis siekiant modernios ir aiškios Europos vartotojų politikos, užtikrinančios teisinį aiškumą.

Pirmininkaujanti Švedija rengdama galutinę direktyvos projekto patikslintą redakciją atsižvelgs į delegacijų pareikštą požiūrį.

Iš esmės pritariama plačioms nuotolinės prekybos sutarties ir ne prekybai skirtose patalpose sudaromos sutarties apibrėžtims, kad būtų užtikrinta, jog vartotojai turėtų teisę gauti konkrečią informaciją ir atsisakymo teisę dažniau nei yra šiuo metu.

Kelios delegacijos pareiškė pritariančios bendrosioms atsisakymo teisės taisyklėms, o didžioji dauguma delegacijų nurodė vartotojų teisę per 14 dienų atsisakyti sutarties nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių atveju.

Keli dalyviai pareiškė susirūpinimą diskutuojant apie pristatymo taisykles ir nekokybiškas prekes, nors parodė norą pasiekti susitarimą.

Daug ES valstybių narių mano, kad tam tikros sritys neturėtų būti įtrauktos į kai kurių ar visų direktyvos dalių taikymo sritį, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sutartys ir sutartys dėl finansinių paslaugų.“

Ankstesnės derybos patvirtino, kad Komisijos pasiūlymo ( dok. 14183/08 ) tekste būtini paaiškinimai, kad būtų tinkamai atspindėti esminiai aspektai, pavyzdžiui, būsimos direktyvos taikymo sritis, suderinamumas su kitais Bendrijos teisės aktais ir sąveika su valstybių narių bendrąja sutarčių teise.

Pasiūlymas apima teisę į informaciją ir atsisakymo teisę, kai perkama nuotoliniu būdu ir ne prekybai skirtose patalpose, pinigų grąžinimą, kai sutartis nutraukiama dėl pavėluoto pristatymo, ir teisių gynimo priemones nekokybiškų prekių atveju. Taip pat draudžiama taikyti nesąžiningas sutarties sąlygas. Pasiūlymo tikslas – atnaujintos, aiškios ir vienodesnės su vartotojų teisėmis perkant prekes ir paslaugas susijusios taisyklės, siekiant prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą.

Pasiūlymas, dėl kurio reikia taikyti bendro sprendimo procedūrą su Europos Parlamentu, buvo pateiktas atlikus 2004 m. pradėtą vartotojų teisių acquis peržiūrą.

SUSTIPRINTA EUROPOS PATENTŲ SISTEMA. Tarybos išvados

ES PATENTO REGLAMENTAS

Taryba surengė debatus dėl sustiprintos Europos patentų sistemos ir priėmė išvadas dėl būsimos patentų sistemos pagrindinių ypatybių; du pagrindiniai sistemos ramsčiai yra šie:

1. bendrosios patentų ginčų nagrinėjimo sistemos, kuriai priklausytų išimtinė jurisdikcija civiliniame procese, susijusiame su ES patentų ir Europos patentų pažeidimu bei galiojimu, ir kurią sudarytų Pirmosios instancijos teismas (turintis centrinį skyrių ir regioninius skyrius) bei Apeliacinis teismas, sukūrimas.

2. ES patento, t. y. bendros teisinės priemonės, suteikiančios galimybę išduoti visoje ES galiojančius patentus, sukūrimas. Viešo posėdžio metu Taryba taip pat susitarė dėl bendro požiūrio (tai yra pasiekė susitarimą iš principo, kol Europos Parlamentas priims savo nuomonę) į reglamento, kuriuo įsteigiamas ES patentas, projektą.

Toliau pateikiamos išvados, kurios bus tolesnio darbo pagrindas:

„EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

1. Primindama, kad Europos patentų sistemos stiprinimas yra būtina sąlyga siekiant skatinti ekonomikos augimą diegiant inovacijas ir padėti Europos verslui, visų pirma MVĮ, veikti ekonomikos krizės ir tarptautinės konkurencijos sąlygomis;

2. MANYDAMA, kad tokia sustiprinta patentų sistema yra iš esmės svarbus vidaus rinkos elementas ir kad ji turėtų būti grindžiama dviem ramsčiais, t. y. Europos Sąjungos patento (toliau – ES patentas) sukūrimu ir integruotos specializuotos bei suvienytos jurisdikcijos su patentais susijusiems ginčams spręsti nustatymu, taip geriau užtikrinant patentų vykdymą ir sustiprinant teisinį tikrumą;

3. PRIPAŽINDAMA, kad Tarybos parengiamieji organai jau atliko didelį darbą rengdami teisines priemones, būtinas pirmiau minėtiems dviem ramsčiams įtvirtinti;

4. PRITARIA tam, kad bendras galutinis susitarimas dėl sustiprintos Europos patentų sistemos priemonių paketo, apimančio Europos patentų ir ES patentų teismo (EESPT) sukūrimą, ES patentą, įskaitant toliau 36 punkte nurodytą atskirą reglamentą dėl vertimo raštu tvarkos, sustiprintą Europos patentų tarnybos ir valstybių narių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų partnerystę bei, reikiamu mastu, Europos patentų konvencijos pakeitimus, galėtų būti grindžiamas šiomis išvadomis dėl Europos patentų ir ES patentų teismo pagrindinių ypatybių (I) ir iš dalies apimti išvadas dėl ES patento (II).

5. PABRĖŽIA, kad šios išvados neturi įtakos nuostatai dėl prašymo Europos Teisingumo Teismui pateikti nuomonę bei dėl valstybių narių teikiamų pastabų raštu ir priklauso nuo Europos Teisingumo Teismo nuomonės;

6. ATKREIPIA DĖMESĮ į Susitarimo dėl Europos patentų ir Bendrijos patentų teismo projektą, išdėstytą 2009 m. kovo 23 d. dok. 7928/09, (toliau – Susitarimo projektas), ir patvirtina, kad kai kurie numatomo susitarimo elementai svarstomi itin aktyviai;

7. PABRĖŽIA, kad numatoma sistema turėtų būti kuriama deramai atsižvelgiant į valstybių narių konstitucines nuostatas ir neturi įtakos nuostatai dėl prašymo Europos Teisingumo Teismui pateikti nuomonę; ir kad EESPT įsteigimas būtų grindžiamas susitarimu, kurį turėtų ratifikuoti valstybės narės, visapusiškai laikydamosi savo atitinkamų konstitucinių reikalavimų;

8. SUTINKA, kad sprendimas dėl EESPT buveinės turėtų būti priimtas kaip bendro galutinio susitarimo, nurodyto 4 punkte, dalis laikantis atitinkamo ES acquis.

9. PRIPAŽĮSTA, kad kai kurios valstybės narės yra iš esmės teisėtai susirūpinusios dėl EESPT sukūrimo ir numatytos jo bendros struktūros, kaip išdėstyta šiose išvadose, todėl šį klausimą prireikus reikėtų dar kartą svarstyti, atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo nuomonę.

I. EUROPOS PATENTŲ IR EUROPOS SĄJUNGOS PATENTŲ TEISMO PAGRINDINĖS YPATYBĖS

EUROPOS PATENTŲ IR ES PATENTŲ TEISMAS

10. EESPT turėtų turėti išimtinę jurisdikciją civiliame procese, susijusiame su ES patentų ir Europos patentų pažeidimu ir galiojimu.

11. Kaip nustatyta Susitarimo projekte, EESPT turėtų sudaryti Pirmosios instancijos teismas, Apeliacinis teismas ir sekretoriatas. Pirmosios instancijos teismą turėtų sudaryti centrinis skyrius bei vietiniai ir regioniniai skyriai.

12. Europos Teisingumo Teismas užtikrina ES teisės pirmenybės principą ir vienodą ES teisės aiškinimą.

KOLEGIJŲ SUDĖTIS

13. Siekiant sustiprinti patentų sistemos naudotojų pasitikėjimą ir užtikrinti aukštą EESPT darbo kokybę bei veiksmingumą, itin svarbu nustatyti tokią kolegijų sudėtį, kad sutelkus išteklius būtų kuo geriau panaudota teisėjų ir praktikuojančių teisininkų patentinių ginčų nagrinėjimo nacionaliniu lygiu patirtis. Patirties taip pat būtų galima įgyti per teorinio ir praktinio mokymo užsiėmimus, kurie turėtų būti rengiami siekiant padidinti ir pagerinti turimą patentinių ginčų nagrinėjimo kompetenciją bei užtikrinti platų tokių specifinių žinių ir patirties geografinį pasiskirstymą.

14. Visos Pirmosios instancijos teismo vietinių bei regioninių skyrių ir centrinio skyriaus kolegijos turėtų užtikrinti vienodą aukštą darbo kokybę ir vienodą aukšto lygio teisinę ir techninę kompetenciją.

15. Susitariančiosios Šalies skyriai, kuriuose trejus metus iš eilės pradedama nagrinėti mažiau nei penkiasdešimt bylų per metus, turėtų būti prijungiami prie regioninio skyriaus, kuriame per metus iškeliama bent penkiasdešimt bylų, arba posėdžiauti tokios sudėties, kai vienas iš teisinės kvalifikacijos teisėjų yra atitinkamos Susitariančiosios Šalies pilietis, o du iš teisinės kvalifikacijos teisėjų nėra atitinkamos Susitariančiosios Šalies piliečiai ir priklauso teisėjų grupei, iš kurios teisėjai skiriami į skyrių atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

16. Susitariančiosios Šalies skyriai, kuriuose trejus metus iš eilės pradedama nagrinėti daugiau nei penkiasdešimt bylų per kalendorinius metus, turėtų posėdžiauti tokios sudėties, kai du iš teisinės kvalifikacijos teisėjų yra Susitariančiosios Šalies piliečiai. Trečiasis teisinės kvalifikacijos teisėjas, kuris būtų kitos pilietybės, būtų skiriamas iš teisėjų grupės. Teisinės kvalifikacijos teisėjai iš grupės turėtų būti skiriami ilgam laikotarpiui, kai tai būtina, kad daug darbo turintys skyriai veiktų veiksmingai.

17. Visose vietinių ir regioninių skyrių kolegijose turėtų būti papildomas techninės kvalifikacijos teisėjas tam atvejui, jei pateikiamas priešieškinys dėl panaikinimo arba, bylos dėl pažeidimo atveju, kai to prašo viena iš šalių. Visos centrinio skyriaus kolegijos turėtų posėdžiauti dviejų teisinės kvalifikacijos teisėjų ir vieno techninės kvalifikacijos teisėjo sudėties. Techninės kvalifikacijos teisėjas turėtų būti kvalifikuotas atitinkamos technologijos srityje ir skiriamas į kolegiją iš teisėjų grupės atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Tam tikromis sąlygomis, kurios turi būti apibrėžtos Procedūros reglamentu, ir ginčo šalims sutikus bylas Pirmosios instancijos teisme gali nagrinėti vienas teisinės kvalifikacijos teisėjas.

18. Teisėjai turėtų būti skiriami remiantis jų teisine ar technine kompetencija, kalbų mokėjimu ir atitinkama patirtimi.

19. Nuostatomis dėl kolegijų sudėties ir teisėjų skyrimo turėtų būti užtikrinama, kad EESPT būtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.

JURISDIKCIJA NAGRINĖTI BYLAS IR PRIEŠIEŠKINIUS DĖL PANAIKINIMO

20. Siekiant užtikrinti, kad vietiniai ir regioniniai skyriai dirbtų operatyviai ir labai veiksmingai, itin svarbu skyriams suteikti tam tikras lankstumo galimybes pasirenkant, kaip nagrinėti priešieškinius dėl panaikinimo.

a) Tiesioginės bylos dėl patentų panaikinimo turėtų būti keliamos centriniame skyriuje.

b) Priešieškinius dėl panaikinimo galima pareikšti, bylos dėl pažeidimo atveju, vietiniame arba regioniniame skyriuje. Atitinkamas vietinis arba regioninis skyrius gali:

i) imti nagrinėti priešieškinį dėl panaikinimo; arba

ii) priešieškinį perduoti nagrinėti centriniam skyriui ir imti nagrinėti bylą dėl pažeidimo arba sustabdyti tokios bylos nagrinėjimą; arba

iii) ginčo šalims sutikus perduoti visą bylą centriniam skyriui, kad jis priimtų sprendimą.

TEISMO PROCESO KALBOS

21. Susitarimo projekte, Statute ir Procedūros reglamente reikėtų numatyti tvarką, kuria šalims būtų užtikrinamas teisingas ir nuspėjamas kalbų vartojimas. Be to, bet kuris EESPT skyrius turėtų teikti vertimo raštu ir vertimo žodžiu paslaugas žodinio bylos nagrinėjimo metu, kad padėtų atitinkamoms ginčo šalims, kiek tai laikoma tikslinga, visų pirma tais atvejais, kai viena iš ginčo šalių yra MVĮ arba privati šalis.

22. Vietinių ir regioninių skyrių teismo proceso kalba paprastai turėtų būti Susitariančiosios (‑ųjų) Šalies (‑ių), kur jie būtų įsteigti, kalba (‑os). Vis dėlto Susitariančiosios Šalys gali nustatyti vieną ar daugiau Europos patentų tarnybos oficialių kalbų jose esančio vietinio ar regioninio skyriaus teismo proceso kalba. Centrinio skyriaus teismo proceso kalba turėtų būti patento kalba. Apeliacinio teismo proceso kalba turėtų būti Pirmosios instancijos teismo proceso kalba.

23. Visi vėlesni sprendimai, kurie turėtų kokią nors įtaką Susitarime dėl EESPT numatytai teismo proceso kalbai, turėtų būti priimami vieningai.

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS

24. Pereinamasis laikotarpis neturėtų trukti ilgiau kaip penkerius metus nuo Susitarimo dėl EESPT įsigaliojimo.

25. Pereinamuoju laikotarpiu bylos dėl pažeidimo ar Europos patento panaikinimo gali būti toliau keliamos Susitariančiosios Šalies nacionaliniuose teismuose ar kitose kompetentingose institucijose, kurių jurisdikcijai jos priklauso pagal nacionalinę teisę. Pereinamojo laikotarpio pabaigoje nacionaliniame teisme nebaigtoms nagrinėti byloms turėtų būti toliau taikoma pereinamojo laikotarpio tvarka.

26. Jeigu teismo procesas dar nepradėtas EESPT, Europos patentų savininkai arba asmenys, padavę patento paraiškas arba prašymus išduoti patentą iki Susitarimo dėl EESPT įsigaliojimo, turėtų turėti galimybę atsisakyti išimtinės EESPT jurisdikcijos, jei apie tokį atsisakymą pranešama sekretoriatui ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

PERŽIŪROS SĄLYGA, SUSIJUSI SU KOLEGIJŲ SUDĖTIMI IR PRIEŠIEŠKINIAIS DĖL PANAIKINIMO

27. Komisija turėtų atidžiai stebėti nuostatų dėl Pirmosios instancijos teismo kolegijų sudėties ir dėl jurisdikcijos nagrinėti bylas ir priešieškinius dėl panaikinimo veikimą, veiksmingumą ir poveikį (žr. 15, 16 ir 20 punktus). Vėlesnę iš šių datų: praėjus šešeriems metams po Susitarimo dėl EESPT įsigaliojimo arba kai EESPT išspręs pakankamai – apie 2000 – bylų dėl pažeidimo, ir, jei reikia, reguliariai vėliau Komisija turėtų, plačiai pasikonsultavusi su naudotojais ir atsižvelgdama į EESPT nuomonę, parengti ataskaitą ir rekomendacijas dėl atitinkamų nuostatų tolesnio taikymo, panaikinimo arba pakeitimo, dėl kurių sprendimą turėtų priimti Jungtinis komitetas.

28. Komisija turėtų visų pirma svarstyti alternatyvius sprendimus, kuriais vietinių ir regioninių skyrių, kurie perduotų priešieškinius dėl panaikinimo arba, sutikus abiem ginčo šalims, visą bylą nagrinėti centriniam skyriui, kolegijų sudėtis taptų labiau daugianacionalinė.

EESPT FINANSAVIMO PRINCIPAI

29. EESPT turėtų būti finansuojama iš EESPT nuosavų finansinių pajamų, kurias sudaro teismo mokesčiai, ir, bent jau 24 punkte nurodytu pereinamuoju laikotarpiu pagal poreikį, iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei Susitariančiųjų šalių, kurios nėra valstybės narės, įnašų.

30. Vietinį skyrių steigianti Susitariančioji Šalis turėtų suteikti tam reikalingą infrastruktūrą.

31. Teismo mokesčius turėtų nustatyti Jungtinis komitetas, remdamasis Komisijos pasiūlymu, į kurį turėtų būti įtrauktas Komisijos atliktas numatomų EESPT išlaidų įvertinimas. Turėtų būti nustatomi tokio dydžio teismo mokesčiai, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra taikant nešališkos teisės, ypač MVĮ ir mikrosubjektų teisės, kreiptis į teismą principą, nustatant teisingą ginčo šalių įnašą už EESPT patirtas išlaidas, pripažįstant ekonominę naudą susijusioms ginčo šalims, bei siekiant tikslo, kad teismas iš nuosavų lėšų finansuotų savo veiklą ir jo finansai būtų subalansuoti. Galima svarstyti ir tikslines paramos priemones MVĮ ir mikrosubjektams.

32. EESPT veikimas turėtų būti organizuotas veiksmingiausiu bei ekonomiškiausiu būdu ir turėtų būti užtikrinta sąžininga galimybė kreiptis į teismą, atsižvelgiant į MVĮ ir mikrosubjektų poreikius.

33. EESPT išlaidas ir finansavimą turėtų reguliariai stebėti Jungtinis komitetas, o teismo mokesčių dydis turėtų būti periodiškai peržiūrimas pagal pirmiau pateiktą 31 punktą.

34. Pereinamojo laikotarpio pabaigoje, remdamasis Komisijos ataskaita dėl EESPT išlaidų ir finansavimo, Jungtinis komitetas turėtų svarstyti, ar priimti priemones, kuriomis siekiama finansavimo iš nuosavų lėšų tikslo.

PRISIJUNGIMAS

35. Iš pradžių prisijungimo galimybė turėtų būti suteikta toms Europos patentų konvencijos Susitariančiosioms Šalims, kurios nėra ES valstybės narės, bet kurios yra Europos laisvosios prekybos susitarimo Susitariančiosios Šalys. Po pereinamojo laikotarpio Jungtinis komitetas galėtų vieningai nuspręsti pakviesti prisijungti Europos patentų konvencijos Susitariančiąsias Šalis, jei jos bus visiškai įgyvendinusios visas atitinkamas ES teisės nuostatas ir įdiegusios veiksmingas patentų apsaugos struktūras.

II. ES PATENTAS

VERTIMO RAŠTU TVARKA

36. Turėtų būti priimtas ne tik ES patento reglamentas, bet ir atskiras reglamentas, nustatantis ES patento vertimo raštu tvarką, kurį Taryba turėtų priimti vieningai laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 118 straipsnio antros pastraipos. ES patento reglamentas turėtų įsigalioti kartu su atskiru reglamentu dėl ES patento vertimo raštu tvarkos.

GALIOJIMO PRATĘSIMO MOKESČIAI

37. ES patentų galiojimo pratęsimo mokesčiai turėtų būti progresyvūs ES patento galiojimo laikotarpiu ir kartu su taikymo etapu mokėtinais mokesčiais turėtų padengti visas išlaidas, susijusias su ES patento išdavimu ir administravimu. Galiojimo pratęsimo mokesčiai būtų mokami Europos patentų tarnybai, kuri pasiliktų 50 proc. galiojimo pratęsimo mokesčių, o likusią sumą paskirstytų valstybėms narėms taikydama paskirstymo būdą, naudojamą su patentais susijusiais tikslais.

38. Įsigaliojus ES patento reglamentui, Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos specialusis komitetas turėtų nustatyti tikslų galiojimo pratęsimo mokesčių dydį ir jų paskirstymo būdą. Specialųjį komitetą turėtų sudaryti tik ES ir visų valstybių narių atstovai. ES ir valstybių narių poziciją, kurios būtų laikomasi specialiajame komitete, turėtų nustatyti Taryba tuo pat metu, kai bus priimtas ES patento reglamentas. Galiojimo pratęsimo mokesčių dydis kartu su pirmiau minėtais principais turėtų būti nustatomas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms ir skatinti Europos verslo konkurencingumą. Nustatant galiojimo pratęsimo mokesčių dydį, reikėtų atsižvelgti ir į rinkos, kurioje taikomas ES patentas, dydį; šie mokesčiai turėtų būti panašaus dydžio, kaip vidutinio Europos patento galiojimo pratęsimo mokesčiai specialiojo komiteto pirmojo sprendimo metu.

39. Paskirstymo būdą reikėtų nustatyti remiantis sąžiningais, teisingais ir tinkamais kriterijais, pavyzdžiui, veiklos pagal patentą lygiu ir rinkos dydžiu. Paskirstymo būdu turėtų būti numatyta, be kita ko, kompensacija už tai, kad vartojama oficiali kalba, kuri nėra viena iš Europos patentų tarnybos oficialių kalbų, už neproporcingai mažus veiklos pagal patentą lygius ir už trumpą narystės Europos patentų tarnyboje laiką.

40. Specialusis komitetas turėtų periodiškai peržiūrėti savo sprendimus.

SUSTIPRINTA PARTNERYSTĖ

41. Sustiprintos partnerystės tikslas – skatinti inovacijas didinant patentų suteikimo proceso veiksmingumą, išvengiant darbų dubliavimosi, siekiant greičiau išduoti patentus ir taip pagreitinti inovacinių produktų ir paslaugų pateikimą rinkai bei sumažinti pareiškėjų išlaidas. Sustiprinta partnerystė turėtų būti grindžiama nacionalinių centrinės pramoninės nuosavybės tarnybų turima kompetencija ir didinti savo gebėjimus gerinti bendrą patentų sistemos kokybę ateityje.

42. Sustiprinta partnerystė turėtų sudaryti sąlygas Europos patentų tarnybai reguliariai atitinkamais atvejais naudoti rezultatus, gautus Europos patentų organizacijos valstybių narių centrinėms pramoninės nuosavybės tarnyboms atlikus paiešką dėl nacionalinio patento paraiškos, kurios prioritetas patvirtinamas vėliau užregistravus Europos patento paraišką. Europos patentų tarnyba turėtų turėti galimybę naudotis tokios paieškos rezultatais pagal Europos patentų tarnybos Panaudojimo schemą.

43. Centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos gali atlikti esminį vaidmenį skatinant inovacijas. Visos centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos, įskaitant tas, kurios neatlieka paieškų nacionalinio patento suteikimo proceso metu, gali atlikti esminį vaidmenį pagal sustiprintą partnerystę, konsultuodamos galimus pareiškėjus, įskaitant MVĮ, platindamos informaciją apie patentus ir priimdamos paraiškas.

44. Sudarius sustiprintą partnerystę, reikėtų visapusiškai pripažinti Europos patentų tarnybos atliekamą pagrindinį vaidmenį nagrinėjant ir suteikiant Europos patentus. Pagal sustiprintą partnerystę būtų tikimasi, kad Europos patentų tarnyba atsižvelgs į dalyvaujančių tarnybų atlikto darbo rezultatus, tačiau ji neprivalo to daryti. Europos patentų tarnyba turėtų turėti galimybę toliau laisvai atlikti kitas paieškas. Sustiprinta partnerystė neturėtų riboti galimybės pareiškėjams pateikti savo paraiškų tiesiogiai Europos patentų tarnybai.

45. Sustiprinta partnerystė būtų periodiškai peržiūrima, atitinkamai atsižvelgiant į patentų sistemos naudotojų nuomonę. Be to, Europos patentų tarnybos dalyvaujančioms tarnyboms teikiami reguliarūs atsiliepimai, kaip tokios ataskaitos panaudojamos Europos patentų tarnyboje, būtų labai svarbūs siekiant sudaryti galimybę sureguliuoti paieškos procesą taip, kad ištekliai būtų panaudojami optimaliai.

46. Sustiprinta partnerystė turėtų būti grindžiama Europos paieškų standartu (EPS), apimančiu kokybės užtikrinimo kriterijus. EPS turėtų apimti standartus, taikomus ne tik paieškoms, bet ir, inter alia, mokymui, priemonėms, atsiliepimams ir vertinimui.

47. Tuo pat metu, kai bus priimtas ES patento reglamentas, Taryba turės priimti ES ir jos valstybių narių poziciją dėl sustiprintos partnerystės, įskaitant EPS, įgyvendinimo; po to ji turėtų būti įgyvendinama kuriant Europos patentų tinklą (EPT), visų pirma Panaudojimo schemą ir Europos kokybės sistemą laikantis Europos patentų organizacijos politikos.

48. Centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos sustiprintoje partnerystėje turėtų dalyvauti savanoriškai, tačiau dalyvavimo galimybė turi būti suteikta visiems. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas panaudoti ir sutelkti visus turimus išteklius, reikėtų skatinti regioninį bendradarbiavimą. Be to, reikėtų geriau išanalizuoti, patikrinti ir įvertinti galimybę apriboti centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų dalyvavimą vienoje ar keliose konkrečiose techninėse srityse.

49. Dabar atliekami veiksmai neturėtų turėti įtakos sustiprintos partnerystės, įskaitant būsimus Europos patentų tarnybos ir centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų partnerystės gerinimo modelius, plėtojimui ateityje. Atsižvelgdamos į tai, Europos patentų tarnyba ir valstybės narės turėtų išsamiai įvertinti sustiprintos partnerystės veikimą ir tolesnį plėtojimą remdamosi įgyvendinimo patirtimi ir centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų darbo laikantis EPS rezultatais.

EUROPOS PATENTŲ KONVENCIJOS PAKEITIMAI IR EUROPOS SĄJUNGOS PRISIJUNGIMAS PRIE EUROPOS PATENTŲ KONVENCIJOS

50. Kad ES patentas būtų pradėtas naudoti, reikiamu mastu reikėtų iš dalies pakeisti Europos patentų konvenciją (EPK). ES ir jos valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių ir jas įgyvendinti, įskaitant ES prisijungimo prie EPK priemones. Šiuo požiūriu reikalingais laikomi EPK pakeitimai neturėtų reikšti, kad bus peržiūrimos esminės patentų teisės nuostatos, nesusijusios su ES patento sukūrimu.“

SIEKIANT KONKURENCINGOS, NOVATORIŠKOS IR EKOLOGINIU POŽIŪRIU VEIKSMINGOS EUROPOS. Tarybos išvados

Atsižvelgdama į debatus Taryba priėmė dokumente 17179/09 išdėstytas išvadas.

GERESNIS REGLAMENTAVIMAS. Tarybos išvados

Taryba priėmė dokumente 16111/09 išdėstytas išvadas.

Europos privačioji bendrovė

Kadangi susitarimui reikalingo vieningo pritarimo nebuvo, Taryba pažymėjo, kad reikia toliau tobulinti pasiūlymą, kuriuo siekiama nustatyti Europos privačiosios bendrovės (taip pat vadinamos Societas Privata Europaea arba SPE) teisinę formą.

2008 m. birželio 27 d. Komisija pateikė reglamento projektą ( dok. 11252/08 ), kuris yra viena iš „Smulkiojo verslo akto Europai“ priemonių. Jis buvo kelis kartus išnagrinėtas Tarybos parengiamuosiuose organuose o 2009 m. gegužės mėn. Taryba per diskusijas dėl „Smulkiojo verslo akto Europai“ įgyvendinimo susipažino su pažangos ataskaita ( dok.  9658/09 ).

Pasiūlymo tikslas – sukurti naują priemonę, kuria siekiama sustiprinti ribotos atsakomybės mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumą, sudarant palankesnes sąlygas jų steigimui ir veiklai bendrojoje rinkoje, visoje ES numatant lankstų bendrovių teisės režimą ir sumažinant reikalavimų laikymosi išlaidas, patiriamas steigiant MVĮ ir vykdant jų veiklą.

VIDAUS RINKOS PRIORITETAI. Tarybos išvados

Siekiant parengti Lisabonos darbotvarkę po 2010 m. dėl tvarių darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo, Taryba priėmė dokumente 16112/09 pateiktas išvadas.

KITI KLAUSIMAI

Diskusija apie automobilių pramonę darbo pietų metu

Pirmininkaujanti valstybė narė į neformalius pietus, surengtus Tarybos posėdžio metu, pakvietė „General Motors“ (GM) atstovus, kad šie pristatytų bendrovės operacijų Europoje restruktūrizavimo planus. Po pristatymo ministrai aptarė automobilių pramonės šakos padėtį. Pirmininkaujanti valstybė narė atkreipė dėmesį į tai, kad laikomasi panašių nuomonių dėl šių principų:

  • Restruktūrizuota Europos automobilių pramonė turi remtis unikaliais Europos turimais pranašumais – visų pirma vidaus rinka, ir uždaviniais, nustatytais siekiant sukurti ekologiškesnį Europos automobilių parką, nes tai padės siekti mūsų tikslų kovos su klimato kaita srityje.

  • Visa automobilių pramonė gali klestėti efektyvių, visą Europą apimančių verslo procesų dėka, be rinką iškreipiančios valstybės pagalbos.

  • Suprantama, kad gamintojams gamybos pajėgumus reikia pritaikyti prie rinkos pokyčių.

  • Valstybės narės ir Komisija atlieka svarbų vaidmenį skatinant mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, ypač technologijų plėtros priemones, kurių imtasi įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo planą.

  • Visa šiai pramonės šakai teikiama finansinė parama turėtų būti grindžiama visiškai objektyviais ir ekonominiais kriterijais, Komisijai nuolat vykdant griežtą paramos priežiūrą ir ją tvirtinant.

  • Reikia užtikrinti didelį skaidrumą, keistis informacija ir neleisti, kad restruktūrizavimo priemonių, kurių imasi GM ar kitos automobilių pramonės bendrovės, geografiniam pasiskirstymui įtaką darytų nekomercinės aplinkybės.

  • Turi būti teikiama informacija, konsultuojamasi ir laikomasi socialiai atsakingo požiūrio.

  • Vis dar labai svarbu išvengti valstybių narių „subsidijų lenktynių“ ir vidaus rinkos susiskaidymo.

Remiantis šiais principais, Komisijos paprašyta toliau koordinuoti ES politiką šioje srityje, įskaitant verslo planų išankstinį vertinimą ir atitikties valstybės pagalbos bei vidaus rinkos taisyklėms tikrinimą.

Belgijos delegacija pateikė informacinį pranešimą ( dok. 16693/09 ).

Baltijos jūros mokslinių tyrimų projektas (BONUS-169)

Komisija trumpai pristatė savo pasiūlymą ( dok.  15234/09 ) dėl kovos su taršos, klimato kaitos, rūgštėjimo, išteklių pereikvojimo ir biologinės įvairovės mažėjimo neigiamu poveikiu Baltijos jūroje, pasitelkiant ES Baltijos jūros regiono valstybių įgyvendinamą jungtinį mokslinių tyrimų ir plėtros projektą (programą „BONUS‑169“) ( dok.  16768/09 ).

ITER eksperimentinio branduolių sintezės reaktoriaus projektas

Taryba susipažino su Komisijos pateikta informacija apie lapkričio 18–19 d. Kadaraše (Prancūzija) įvykusio Tarptautinės ITER branduolių sintezės energijos organizacijos tarybos posėdžio rezultatus.

Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimas (SET planas)

Komisija pateikė Tarybai informaciją dėl savo komunikato dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimo (SET plano). Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas) buvo inicijuotas, priėmus 2008 m. vasario 28 d. Tarybos išvadas. Plano tikslas – sparčiau kurti ir plačiai pritaikyti švarias, tvarias ir efektyvias energetikos technologijas ir taip prisidėti siekiant ES energetikos bei kovos su klimato kaita tikslų iki 2020 m., taip pat tikslo pasauliniu mastu iki 2050 m. pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos.

ELI ( Extreme Light Infrastructure ) tyrimų projektas

Čekijos, Vengrijos ir Rumunijos ministrai, atsakingi už mokslinius tyrimus, pareiškė savo norą bei pasirengimą sukurti ELI mokslinių tyrimų projektą ir pakvietė visas valstybes nares dalyvauti šioje iniciatyvoje ( dok.  16197/09 ).

Tarpvalstybinė įmonių e. prekyba su vartotojais Europos Sąjungoje

Komisija trumpai pristatė komunikatą ( dok.  15058/09 ), kuriame analizuojamas dabartinės politinės sistemos poveikis tarpvalstybiniam prekių pardavimui internetu. Jame pademonstruota, kad, nepaisant didelio potencialo padidinti tarpvalstybinę prekybą, e. prekyba vis dar yra susiskaidžiusi pagal šalis. Atskirose politikos srityse nustatyta keletas su reglamentavimu susijusių kliūčių.

Konferencija „Vartotojų teisės įsigijant skaitmeninį turinį“ (lapkričio 4 d., Stokholmas)

Pirmininkaujanti valstybė narė trumpai informavo Tarybą apie konferencijos rezultatus  1 .

Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES)

Komisija pateikė informacinį pranešimą ( dok.  16546/09 ) apie savo komunikatą dėl GMES: „Su kosmine infrastruktūra susiję nauji uždaviniai ir tolesni veiksmai“ ( dok.  15496/09 ).

Azartiniai žaidimai ir lažybos Europos Sąjungoje

Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės ataskaita ( dok.  16571/09 ) apie ES valstybių narių teisės sistemas, susijusias su azartiniais žaidimais ir lažybomis. Pirmininkaujanti Švedija surengė keletą ekspertų susitikimų, kuriuose pasikeista geriausia patirtimi, ypatingą dėmesį skiriant azartinių žaidimų socialiniams bei ekonominiams kaštams, priemonėms, skirtoms atsakomybei azartiniuose žaidimuose didinti, ir draudimui kurstyti nusikalstamą veiklą bei joje bendrininkauti.

Statybos produktų rinkodara vidaus rinkoje

Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės pažangos ataskaita apie dabartinę padėtį derantis dėl reglamento, kuriuo nustatomos darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos, projekto ( dok.  16570/09 ).

Geresnis reglamentavimas: pasikeitimas geros praktikos pavyzdžiais

Pirmininkaujanti valstybė narė trumpai pristatė apklausos, kurios metu valstybių narių buvo paprašyta pateikti geresnio reglamentavimo priemonių ir jų poveikio pavyzdžius, rezultatus ( dok.  16596/09 ).

„Google Books“

Komisija pristatė konkurencingumo ministrams raštu parengtą ataskaitą apie susitarimo dėl būsimo grupės ieškinio dėl projekto „Google Library“ projektą. Ataskaita taip pat buvo pristatyta lapkričio 26–27 d. Švietimo, jaunimo ir kultūros tarybos posėdyje ( dok. 15109/09 ).

Pirmininkausiančios valstybės narės darbo programa

Ispanijos delegacija informavo Tarybą apie 2010 m. pirmo pusmečio darbo programą konkurencingumo politikos srityje per Ispanijos pirmininkavimą Tarybai. Ši programa atitinka bendrą pirmininkausiančių Ispanijos, Belgijos ir Vengrijos parengtą programą, apimančią laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. ( dok.  16771/09 ).

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

VIDAUS RINKA

Sudarant sutartis taikomos ribos: viešieji pirkimai

Taryba nutarė neprieštarauti, kad Komisija priimtų reglamentą, kuriuo pakeičiamos su sutarčių sudarymo procedūromis susijusios ribos šiose direktyvose:

  • Direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose;

  • Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo; ir

  • Direktyvoje 2009/81/EB dėl sutarčių sudarymo gynybos ir saugumo srityse.

BENDRIEJI REIKALAI

Lisabonos sutarties įgyvendinimas: skyrimai

Taryba bendru sutarimu su išrinktuoju Komisijos Pirmininku José Manuel Durão Barroso ir pagal Lisabonos sutarties 17 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 17 straipsnio 7 dalį patvirtino kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais laikotarpiui nuo dabartinės Komisijos kadencijos pabaigos iki 2014 m. spalio 31 d., sąrašą ( dok.  16937/09 ).

Be to, Europos Vadovų Taryba bendru sutarimu su Komisijos pirmininku ir pagal Lisabonos sutarties 18 straipsnio 1 dalį paskyrė Catherine Ashton Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai laikotarpiui nuo dabartinės Komisijos kadencijos pabaigos iki 2014 m. spalio 31 d. ( dok.  1/09 ).

Pagal Lisabonos sutarties 17 straipsnio 7 dalies trečią pastraipą Pirmininką, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius kolektyviai balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas.

ŽEMĖS ŪKIS

Žemės ūkio ar miškininkystės traktorių tipų patvirtinimas: reguliavimo procedūra su tikrinimu

Taryba nutarė neprieštarauti Komisijos sprendimui priimti kelias direktyvas, susijusias su žemės ūkio ar miškininkystės traktorių tipų patvirtinimais, pritaikant jas prie techninės pažangos. Taikydama reguliavimo procedūrą su tikrinimu Taryba gali nepritarti tam, kad Komisija priimtų teisės aktą, kuriuo viršijami Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai, kuris yra nesuderinamas su pagrindinio dokumento tikslu ar turiniu arba kuriuo nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų, jei Reguliavimo komitetas pirmiau pritarė numatytoms priemonėms.

1 :

Direktyvą 85/577/EEB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose, Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, Direktyvą 97/7/EB dėl nuotolinės prekybos sutarčių ir Direktyvą 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir garantijų.

1 :

Vartotojų teisės perkant skaitmeninį turinį


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site