Navigation path

Left navigation

Additional tools

[Graphic in PDF & Word format]




EUROPOS SĄJUNGOS
TARYBA

LT
C/08/149
9959/08
PRANEŠIMAS SPAUDAI
2874-as Tarybos posėdis
Aplinka
Liuksemburgas, 2008 m. birželio 5 d.
Pirmininkas Janez PODOBNIK
Slovėnijos aplinkos ir teritorinio planavimo ministras

Pagrindiniai Tarybos posėdžio rezultatai
Taryboje buvo surengti politiniai debatai dėl dokumentų rinkinio, susijusio su kovos su klimato kaita veiksmais ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, svarbiausių aspektų ir dėl pasiūlymo, kuriuo siekiama ES sumažinti automobilių išmetamo CO2 kiekį vykdant kovą su klimato kaita.
Taryboje taip pat buvo surengtas pasikeitimas nuomonėmis dėl genetiškai modifikuotų organizmų.
Taryba be diskusijų priėmė Reglamentą dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo.

TURINYS 1

DALYVIAI 4

SVARSTYTI PUNKTAI

DOKUMENTŲ RINKINYS, SUSIJĘS KOVOS SU KLIMATO KAITA VEIKSMAIS IR ATSINAUJINANČIAISIAIS ENERGIJOS IŠTEKLIAIS 6

Automobilių išmetamas CO2 kiekis 10

Genetiškai modifikuoti organizmai 11

KITI KLAUSIMAI 12

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

APLINKA

  • Pavojingų cheminių medžiagų eksportas ir importas 14
  • Banginiai 15

VIDAUS RINKA

  • Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimas 15

DALYVIAI

Valstybių narių vyriausybėms ir Europos Komisijai atstovavo:

Belgijai:

Hilde CREVITS Flandrijos viešųjų darbų, energetikos, aplinkos ir gamtos apsaugos ministrė

Bulgarijai:

Čavdar GEORGIEV aplinkos apsaugos ir vandenų ministro pavaduotojas

Čekijai:

Jan DUSÍK aplinkos ministro pirmasis pavaduotojas, Tarptautinių reikalų, teisės aktų ir Valstybės administravimo skyrius

Danijai:

Troels Lund POULSEN aplinkos ministras

Connie HEDEGAARD klimato ir energetikos ministrė

Vokietijai:

Sigmar GABRIEL federalinis aplinkos, gamtos apsaugos ir reaktorių saugos ministras

Estijai:

Jaanus TAMKIVI aplinkos ministras

Airijai:

John GORMLEY aplinkos, paveldo ir vietos valdžios ministras

Graikijai:

Stavros KALOGIANNIS aplinkos, regionų planavimo ir viešųjų darbų valstybės sekretorius

Ispanijai:

Elena ESPINOSA MANGANA aplinkos, kaimo ir jūrų aplinkos ministrė

José Ramón GARCIA Valensijos autonominės bendruomenės aplinkos, vandenų, miestų planavimo ir būsto ministras

Prancūzijai:

Jean-Louis BORLOO valstybės ministras, ekologijos, energetikos, tvaraus vystymosi ir regioninio planavimo ministras

Nathalie KOSCIUSKO-MORIZET valstybės sekretorė prie valstybės ministro, ekologijos, energetikos, tvaraus vystymosi ir regioninio planavimo ministro, atsakinga už ekologiją

Italijai:

Stefania PRESTIGIACOMO aplinkos bei sausumos ir jūros apsaugos ministrė

Kiprui:

Panicos POUROS Žemės ūkio, gamtinių išteklių ir aplinkos ministerijos valstybės sekretorius

Latvijai:

Raimonds VEJONIS aplinkos ministras

Lietuvai:

Aleksandras SPRUOGIS Aplinkos ministerijos sekretorius

Liuksemburgui:

Lucien LUX aplinkos ministras, transporto ministras

Vengrijai:

Lajos OLÁH aplinkos ir vandentvarkos ministras

Maltai:

George PULLICINO išteklių ir kaimo reikalų ministras

Nyderlandams:

Jacqueline CRAMER būsto, teritorijos planavimo ir aplinkos ministrė

Austrijai:

Josef PRÖLL federalinis žemės ūkio, miškininkystės, aplinkos ir vandentvarkos ministras

Lenkijai:

Maciej NOWICKI aplinkos ministras

Portugalijai:

Humberto ROSA valstybės sekretorius aplinkai

Rumunijai:

Silviu STOICA valstybės sekretorius, Aplinkos ir tvaraus vystymosi ministerija

Slovėnijai:

Janez PODOBNIK aplinkos ir teritorinio planavimo ministras

Slovakijai:

Jaroslav JADUŠ Aplinkos ministerijos valstybės sekretorius

Suomijai:

Paula LEHTOMÄKI aplinkos ministrė

Švedijai:

Andreas CARLGREN aplinkos ministras

Jungtinei Karalystei:

Hilary BENN aplinkos, maisto ir kaimo reikalų ministras

Komisijai:

Stavros DIMAS narys

SVARSTYTI PUNKTAI

DOKUMENTŲ RINKINYS, SUSIJĘS KOVOS SU KLIMATO KAITA VEIKSMAIS IR ATSINAUJINANČIAISIAIS ENERGIJOS IŠTEKLIAIS

Taryba surengė viešus debatus dėl dokumentų rinkinio, susijusio su kovos su klimato kaita veiksmais ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, pagrindinių aspektų.

Debatai vyko remiantis pirmininkaujančios valstybės narės pateikta pažangos ataskaita, kurioje atsispindi diskusijų dėl šio dokumentų rinkinio dabartinė padėtis (dok. 9648/08). Ta pati ataskaita buvo pateikta ES energetikos ministrams birželio 6 d. posėdyje, visų pirma siekiant pateikti pasiūlymus, susijusius su atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu.

Ministrai patvirtino, jog būtina pasiekti plataus užmojo tikslus kovos su klimato kaita srityje ir kartu išsaugoti Europos ekonominio augimo potencialą.

ES valstybės narės ir Komisija pabrėžė, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas platesnei pasaulinio masto konvergencijai rengiantis 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje įvyksiančiam tarptautiniam susitikimui, svarbu laiku pasiekti susitarimą.

Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta svarbiausiems dokumentų rinkinio aspektams, t. y.:

ES prekybos taršos leidimais sistemos (PTLS) peržiūrai:

  • leidimų paskirstymo metodas; pardavimo aukcione gautų lėšų paskirstymas bei panaudojimas ir pardavimo aukcione taisyklės;
  • anglies dioksido sklaidos pavojus: energijai imlių ES pramonės įmonių iškėlimas už ES ribų;
  • ES leidimų skaičiaus viršutinė riba: nacionalinių paskirstymo planų sistemos pakeitimas nustatant ES leidimų skaičiaus viršutinę ribą;
  • patikrintų duomenų apie išmetamą teršalų kiekį referenciniai metai arba referencinis laikotarpis;
  • rezervas naujiems rinkos dalyviams: naujiems rinkos dalyviams atidėtų leidimų skaičius;
  • maži įrenginiai: įrenginių, kuriems PTLS galėtų būti netaikoma, dydis;

pastangų pasidalijimui (valstybių narių pasidalijimas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pastangomis tuose sektoriuose, kuriuose netaikoma PTLS):

  • taikymo sritis: sektoriai, kuriuose netaikoma ES PTLS;
  • referenciniai metai arba laikotarpis, taikomas apskaičiuojant sumažinimo tikslus kiekvienai valstybei;
  • tarpiniai tikslai: orientacinių tikslų arba privalomųjų tarpinių tikslų naudojimo veiksmingumas;

kompleksiniams klausimams, susijusiems su ES PTLS peržiūra ir pastangų pasidalijimu:

  • 20–30 % tikslas: koregavimo sąlyga, pagal kurią ES gali vietoj savarankiškai prisiimto įsipareigojimo dėl 20 % siekti platesnio užmojo tikslo, kurį ES įsipareigos pasiekti pagal būsimą tarptautinį susitarimą;
  • valstybėms narėms suteikiamo lankstumo lygis, kad jos savo įsipareigojimus galėtų vykdyti ekonomiškai efektyviu būdu;

anglies dioksido surinkimui ir saugojimui (CCS):

  • leidimai saugoti;
  • CO2 srauto sudėtis;
  • atsakomybės perdavimas uždarius saugyklą;
  • nuostatos dėl finansinių garantijų, kurias turi suteikti leidimo saugoti prašantis subjektas;
  • naudojimosi vamzdynais sąlygos;
  • pasirengimas surinkimui;

biokurui taikomiems tvarumo kriterijams:

  • reikalavimai, susiję su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo minimaliu lygiu;
  • aplinkos ir socialiniai kriterijai;
  • išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo skaičiavimo metodika. 2008 m. sausio 23 d. Komisija pateikė ES tikslų klimato kaitos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje įgyvendinimo priemonių paketą.

Teisės aktų paketą sudaro šie pasiūlymai:

  • Direktyva, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį („PTLS peržiūra“) (dok5862/08).
  • Sprendimas dėl ES valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį („pastangų pasidalijimas tuose sektoriuose, kuriuose netaikoma PTLS“) (dok. 5849/08).
  • Direktyva dėl anglies dioksido geologinio saugojimo („CCS direktyva“) (dok. 5835/08).
  • Direktyva dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių (Direktyva dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių) (dok. 5421/08).

2007 m. pavasario susitikimo metu Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad būtinas integruotas požiūris į klimato ir energetikos politiką siekiant transformuoti ES ekonomiką, kad ji labai efektyviai vartotų energiją ir jos išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai būtų nedideli (dok. 7224/1/07). Todėl Europos Vadovų Taryba nusprendė prisiimti tokius įsipareigojimus ir nustatyti tokius tikslus:

  • savarankiškai ES prisiimtą įsipareigojimą iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m.;
  • iki 2020 m. 30 %sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., taip prisidedant prie pasaulinio ir išsamaus susitarimo laikotarpiui po 2012 m., jei kitos išsivysčiusios šalys įsipareigos pasiekti tą patį tikslą, o besivystančios šalys įsipareigos sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsižvelgdamos į savo pajėgumus ir atsakomybę;
  • sutaupyti 20 % ES suvartojamos energijos, palyginti su 2020 m. prognozėmis;
  • iki 2020 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis turi sudaryti 20 % visos ES suvartojamos energijos;
  • iki 2020 m. biokuro dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 % viso ES transporto srityje suvartojamų degalų ir dyzelinio kuro kiekio;
  • jei įmanoma, iki 2020 m. įdiegti būtiną techninę, ekonominę ir reguliavimo sistemą, siekiant naujose organinį kurą naudojančiose elektrinėse įdiegti aplinką tausojančio anglies dioksido surinkimo ir kompleksodaros priemones.

AUTOMOBILIų IšMETAMAS CO2 KIEKIS

Taryba surengė politinius debatus dėl Reglamento, kuriuo siekiama nustatyti naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, projekto.

Taryba pripažino, kad per 2008 m. pirmuosius šešis mėnesius padaryta pažanga yra tvirtas tolesnio darbo pagrindas. Ji taip pat pabrėžė šio pasiūlymo svarbą kovojant su klimato kaita.

Debatai vyko remiantis pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaita, kurioje atsispindi diskusijų dėl šio dokumento dabartinė padėtis (dok. 9343/08).

Debatuose daugiausia dėmesio buvo skiriama svarbiausiems reglamento projekto aspektams, pateiktiems pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaitoje, įskaitant naudingumo parametrą, kreivės nuolydį, sankcijų sistemą, įgyvendinimo pradžios datą ir ilgalaikius tikslus.

2007 m. sausio mėn. Komisija pateikė Komunikatą dėl Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir mažos keliamosios galios komercinių transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo.

Komunikate pabrėžta, kad nors ir buvo padaryta tam tikra pažanga siekiant sumažinti lengvųjų automobilių išmetamą CO2 kiekį, tačiau, nenustačius papildomų priemonių, iki 2012 m. nepavyks pasiekti tikslo, kad Bendrijoje naujų automobilių parko išmetamas CO2 kiekis sudarytų vidutiniškai 120 g CO2/km. Todėl komunikate pasiūlyta laikytis integruoto principo ir paskelbta, kad bus pasiūlytas teisinis pagrindas Bendrijos tikslui pasiekti daugiausia dėmesio skiriant privalomajam išmetamojo CO2 kiekio mažinimui taip, kad tobulinant motorinių transporto priemonių gamybos technologijas būtų pasiekta naujų automobilių parkui nustatyta vidutinė 130 g CO2/km norma, o diegiant kitus techninius patobulinimus vėliau ji būtų sumažinta dar 10 g CO2/km.

2007 m. birželio mėn. priimdama išvadas Taryba patvirtino pritarianti tikslui, kad iki 2012 m. ES parduodamų naujų automobilių išmetamų dujų vidutinis kiekis būtų 120 g CO2/km (130 g CO2/km norma turi būti pasiekta tobulinant transporto priemonių gamybos technologijas, o sumažinimas dar 10 g CO2/km – taikant papildomas priemones), kartu vengiant iškraipymų ir užtikrinant ekonominį bei socialinį teisingumą [1].

Genetiškai modifikuoti organizmai

Taryboje buvo surengtas pasikeitimas nuomonėmis siekiant suintensyvinti debatus dėl daugelio politikos klausimų, susijusių su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO).

Didžioji dauguma ES delegacijų ir Komisija palankiai įvertino Prancūzijos (dok. 9615/08) ir Vengrijos (dok. 10254/08) delegacijų pateiktus pranešimus, kuriais ketinama suteikti debatams pridėtinės vertės, kad būtų toliau nagrinėjami neišspręsti klausimai, susiję su GMO, t. y.:

  • rizikos įvertinimo procedūrų ir GMO mokslinių ekspertizių taikymo procedūrų tobulinimas, visų pirma aplinkos apsaugos požiūriu;
  • naujų būdų, kuriais siekiama sustiprinti ES valstybių narių, Komisijos ir atitinkamų Europos bei nacionalinių mokslo įstaigų bendradarbiavimą, koncepcija;
  • ES valstybėms suteikiamas lankstumas, kad vadovaujantis bendru požiūriu būtų geriau apibrėžiama, kaip vykdyti GMO, kuriuos buvo leista pateikti į rinką, kontrolę.

Kelios delegacijos priminė, kad svarbu išnagrinėti galimybę Europos lygiu bendrai nustatyti ribas, kurias viršijus sėklos privalo būti ženklinamos kaip GMO.

Be to, kai kurios delegacijos nurodė pageidaujančios, kad būtų atsižvelgta į GMO socialinį bei ekonominį poveikį.

Prancūzijos delegacija pareiškė ketinanti kito pirmininkavimo ES metu suintensyvinti diskusijas šiuo klausimu.

Be to, kovo 3 d. įvykusio posėdžio metu Taryboje buvo surengtas trumpas pasikeitimas nuomonėmis Prancūzijos delegacijos prašymu (dok. 7128/08).

KITI KLAUSIMAI

Taryba atkreipė dėmesį į informaciją, susijusią su šiais punktais:

Reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (EURO VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija projektas (dok. 5127/08).

Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė informaciją apie šio pasiūlymo nagrinėjimo dabartinę padėtį (dok. 10094/08).

Praeitų metų gruodžio mėn. Komisijos pateikto reglamento projekto tikslas – nustatyti suderintas motorinių sunkiųjų transporto priemonių konstrukcijos taisykles siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą, kartu numatant aukšto lygio aplinkos apsaugą nuo į atmosferą išmetamų teršalų.

Dokumentas toliau bus nagrinėjamas kito pirmininkavimo Tarybai metu, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu.

Aplinkos apsauga pagal baudžiamąją teisę (dok. 6297/07)

Pirmininkaujanti valstybė narė pranešė Tarybai, kad 2008 m. gegužės 21 d. pirmuoju svarstymu pasiektas susitarimas su Europos Parlamentu dėl pasiūlymo dėl Direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę.

Abiems institucijoms oficialiai priėmus šia direktyvą, ja bus nustatytas pagrindinis veikų, kurios, padarytos tyčia ar bent jau dėl didelio aplaidumo, visoje Bendrijoje turėtų būti laikomos nusikaltimais, sąrašas. Tokių veikų kurstymas, pagalba ir bendrininkavimas jose taip pat bus laikomas nusikaltimu.

Biologinės įvairovės konvencijos ir Kartachenos biosaugos protokolo Šalių susitikimai (2008 m. gegužės 12–30 d., Bona)

Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės (dok. 10274/08) ir Komisijos (10274/08 ADD1) pateikta informacija apie Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) Šalių konferencijos devintojo eilinio susitikimo (ŠK 9) ir Šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo, laikomo Kartachenos biosaugos protokolo Šalių susitikimu (COP-MOP 4), rezultatus.

Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste susitikimas (2008 m. gegužės 19–21 d., Bukareštas)

Rumunijos delegacija glaustai informavo Tarybą apie Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste Šalių ketvirtąjį susitikimą (dok. 10218/08).

Pagal Balio veiksmų planą vykdomos veiklos pažanga

Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos pateikta informacija (dok. 10207/08) apie dabartinę tarptautinę padėtį, susijusią su Balio veiksmų planu dėl visus suinteresuotuosius subjektus įtraukiančio derybų proceso siekiant iki 2009 m. pabaigos sudaryti visuotinį ir išsamų susitarimą dėl veiklos klimato kaitos srityje po 2012 m.

Konferencijos „Atotrūkio mažinimas“ (2008 m. gegužės 14–16 d., Portorožas) rezultatai (dok. 9930/08)

Taryba susipažino su šios konferencijos rezultatais; joje buvo padarytos išvados dėl trijų pagrindinių sričių. Pirma, kad, siekiant sustabdyti sparčius aplinkos pokyčius, reikia skubiai imtis veiksmų, užtikrinančių esmines ekonominės ir socialinės politikos plėtojimo ir planavimo permainas. Antra, kad priimant sprendimus ekonomikos srityje daugiausia dėmesio turi būti skiriama aplinkai, užtikrinant, kad tokio principo laikytųsi ir privačiojo, ir viešojo sektoriaus institucijos, taip pat užtikrinant geresnį atskirų veiklos rūšių ir sektorių integravimą bei stiprinant jų ryšius. Trečia, jog labai svarbu, kad gerėtų mokslininkų, politinius sprendimus priimančių asmenų, politikų, verslininkų ir pilietinės visuomenės ryšiai siekiant socialinėms ir ekonominėms reikmėms visapusiškai panaudoti viešąją informaciją ir duomenis, sudaryti palankesnes sąlygas plačiai išvystyti naują į ekologiją orientuotą rinkos ekonomiką ir įtikinti besivystantį pasaulį, kad išsivysčiusiam pasauliui gerovę atnešęs modelis nėra tvarus, todėl ateityje reikia rinktis kitą kelią.

Veiksmų programa, skirta įgyvendinti ES teritorinę darbotvarkę

Taryba susipažino su pirmininkaujančios Slovėnijos pateikta informacija apie tai, jog pradėta įgyvendinti ES teritorinė darbotvarkė, ir apie pirmąją jos įgyvendinimo veiksmų programą (dok. 9932/1/08).

Tvari gamyba ir taususis vartojimas

Komisija pateikė informaciją apie šiuo metu rengiamą Tvarios gamybos ir tausiojo vartojimo veiksmų planą.

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

APLINKA

Pavojingų cheminių medžiagų eksportas ir importas

Taryba priėmė Reglamentą dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo siekdama, kad tarptautiniu lygiu ir visų pirma besivystančiose šalyse pagerėtų žmonių sveikatos bei aplinkos apsauga (dok. 3604/08).

Reglamentu nustatomos tam tikrų cheminių medžiagų eksporto iš ES ir importo į ją sąlygos. Juo tai pat įgyvendinama Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje.

Reglamentu nustatomos trys atskiros procedūros, kurias eksportuotojai ir nacionalinės valdžios institucijos turi taikyti atsižvelgiant į atitinkamos cheminės medžiagos statusą:

  • pranešimo apie eksportą tvarka turi būti taikoma toms pavojingoms cheminėms medžiagoms, kurios yra ES uždraustos arba griežtai ribojamos, bet neatitinka išankstinio pranešimo apie sutikimą tvarkos kriterijaus pagal Konvenciją;
  • reikalavimas prieš eksportuojant gauti aiškų importuojančios šalies sutikimą taikomas pavojingoms cheminėms medžiagoms, kurios atitinka išankstinio pranešimo apie sutikimą tvarkos kriterijų, tačiau kurioms dar netaikoma Konvencija, ir
  • Konvencijoje numatyta išankstinio pranešimo apie sutikimą tvarka turi būti visapusiškai taikoma toms cheminėms medžiagoms, kurioms taikoma Konvencija. Iki šiol Konvencija taikoma 39 cheminės medžiagoms, tačiau tikimasi, jog jų bus daugiau.

Reglamentas buvo priimtas pirmuoju svarstymu taikant Parlamento ir Tarybos bendro sprendimo priėmimo procedūrą.

Banginiai

Taryba priėmė sprendimą, nustatantį Bendrijos poziciją siekiant, kad ir toliau būtų taikomos banginių išsaugojimo priemonės; dėl to bus priimtas sprendimas kitame Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (IWC) posėdyje.

IWC yra organizacija, kurios kompetencijai priklauso banginių išteklių išsaugojimas ir valdymas pasauliniu lygiu. Ji buvo įsteigta 1946 m. pasirašyta Tarptautine konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo.

Šiuo metu dvidešimt viena ES valstybė narė yra IWC Šalys [2]. Europos bendrija IWC turi stebėtojos statusą.

IWC 60-ą posėdį numatyta surengti 2008 m. birželio mėn. Santjage, Čilėje.

Komercinė banginių medžioklė buvo nutraukta 1986 m. laikantis moratoriumo, kuriam pritarė dauguma IWC priklausančių šalių.

VIDAUS RINKA

Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimas

Taryba nusprendė neprieštarauti tam, kad Komisija priimtų reglamentą ir direktyvą, įgyvendinančius ir iš dalies keičiančius variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį iš (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto bei priežiūros informacija taisykles.

Pagal ES reguliavimo procedūrą su tikrinimu Taryba gali paprieštarauti teisės aktų priėmimui Komisijoje remdamasi tuo, kad:

  • siūlomos priemonės viršija pagrindiniame teisės akte numatytus įgyvendinimo įgaliojimus, arba
  • jos yra nesuderinamos su pagrindinio teisės akto tikslu ar turiniu, arba
  • jomis nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų.

Tai reiškia, kad, jei Europos Parlamentas siūlomiems teisės aktams nepaprieštaraus, Komisija gali juos priimti.


[1] http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/07/st11/st11483.en07.pdf

[2] Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.


Side Bar