Navigation path

Left navigation

Additional tools

[Graphic in PDF & Word format]




EUROPOS SĄJUNGOS
TARYBA

LT
C/07/227
13720 (Presse 227)
(OR. en)
PRANEŠIMAS SPAUDAI
2824-as Tarybos posėdis
Bendrieji reikalai ir išorės santykiai
Išorės santykiai
2007 m. spalio 15–16 d., Liuksemburgas
Pirmininkas Luís AMADO
Valstybės ministras, Portugalijos užsienio reikalų ministras
* Kai kurie punktai dėl išorės santykių buvo priimti jų nesvarstant Bendrųjų reikalų tarybos 2823-ame posėdyje (dok. 13900/07).
Pagrindiniai Tarybos posėdžio rezultatai
Taryba griežtai pasmerkė brutalų susidorojimą su demonstrantais Birmoje (Mianmare). Atsižvelgdama į dabartinės padėties rimtumą ir išreikšdama solidarumą su Birmos (Mianmaro) žmonėmis, Taryba mano, kad būtina padidinti tiesioginį spaudimą režimui pasitelkiant griežtesnes priemones ir papildomas ribojančias priemones, susijusias su rąstų bei medienos sektorių ir brangakmenių bei pusbrangių akmenų kasybos sektoriams skirtos kasybos įrangos eksportu, importu ir investavimu šiuose sektoriuose. Todėl ji patvirtins priemonių, kurios nedaro žalos plačiajai visuomenei, bet yra taikytinos asmenims, atsakingiems už smurtinių priemonių panaudojimą ir bendrą politinę aklavietę šalyje, paketą. ES yra pasirengusi peržiūrėti, iš dalies pakeisti arba sugriežtinti šias priemones atsižvelgdama į pokyčius vietoje ir JT specialiojo pasiuntinio Ibrahim Gambari paramos misijos išvadas. Taryba paprašė atitinkamų įstaigų parengti papildomas ribojančias priemones, įskaitant naujų investicijų draudimą. Taryba pareiškė esanti pasiryžusi padėti Birmos (Mianmaro) žmonėms toliau siekti demokratijos, saugumo ir klestėjimo.
Taryba patikrino žmogaus teisių padėtį Uzbekistane ir pareiškė tebesanti rimtai dėl to susirūpinusi. Taip pat ji palankiai vertina keletą teigiamų poslinkių. Ji nusprendė 12 mėnesių pratęsti ginklų embargą ir vizų režimo apribojimą. Siekdama paskatinti Uzbekistano valdžios institucijas imtis teigiamų žmogaus teisių padėties gerinimo veiksmų, Taryba nusprendė, kad vizų režimo apribojimai nebus taikomi šešis mėnesius; tada Taryba patikrins, ar Uzbekistano valdžios institucijos padarė pažangą siekdamos įvykdyti žmogaus teisių srityje nustatytas sąlygas, įskaitant leidimą be kliūčių susitikti su kaliniais, be apribojimų veikti NVO ir žmogaus teisių gynėjų paleidimą.
Taryba nusprendė, kad ES vykdys perėjimą užtikrinančią karinę operaciją rytinėje Čado dalyje ir šiaurrytinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje (EUFOR TCHAD/RCA) pagal Europos saugumo ir gynybos politiką. Tai buvo padaryta priėmus JT Saugumo Tarybos
Rezoliuciją 1778 (2007), kuria patvirtinamas įvairių sričių pajėgų dislokavimas Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje ir kuria ES įgaliojama dislokuoti karinį elementą. Sprendžiant Darfūro krizės regioninio aspekto klausimus, EUFOR TCHAD/RCA ir JT policijos misijos dislokavimas, kartu su UNAMID dislokavimu Sudane, yra esminis žingsnis siekiant sudaryti geresnes sąlygas rasti ilgalaikį konflikto Darfūre sprendimą.
Taryba palankia įvertino Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ir Laikinojo susitarimo su Juodkalnija pasirašymą, kuris yra svarbus žingsnis šios šalies kelyje ES link. Susitarimai buvo pasirašyti spalio 15 d. Tarybos posėdyje.
Dėl Libijos Taryba pareiškė esanti patenkinta Bulgarijos medicinos personalo bylos, susijusios su užkrėtimu ŽIV-AIDS Benghazi mieste, baigtimi. Pripažindama ES ir Libijos bendradarbiavimo potencialą daugelyje bendro intereso sričių, pritarė, kad ES ir Libija turėtų kuo greičiau pradėti diskusijas dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo, apimsiančio bendro intereso sritis, be kita ko, tokias kaip žmogaus teisės ir migracija, ir paprašė Komisijos šiuo tikslu pateikti derybinių nurodymų projektą.

TURINYS1

DALYVIAI 5

SVARSTYTI PUNKTAI

SANTYKIAI SU RUSIJA 7

UZBEKISTANAS – Tarybos išvados 8

ČADAS, CENTRINĖ AFRIKOS RESPUBLIKA, SUDANAS – Tarybos išvados 10

KONGO DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA 13

BIRMA (MIANMARAS) – Tarybos išvados 14

IRANAS – Tarybos išvados 17

ZIMBABVĖ 19

SANTYKIAI SU VAKARŲ BALKANAIS – Tarybos išvados 20

LIBIJA – Tarybos išvados 22

IRAKAS – Tarybos išvados 23

ARTIMIEJI RYTAI 26

Artimųjų Rytų taikos procesas – Tarybos išvados 26

Libanas – Tarybos išvados 27

KITI KLAUSIMAI 29

Prekybos santykiai su AKR šalimis 29

TARYBOS POSĖDŽIO METU VYKĘ RENGINIAI 30

SAS ir Laikinojo susitarimo su Juodkalnija pasirašymas 30

Posėdžiai su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija 30

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

none

DALYVIAI

Valstybių narių vyriausybėms ir Europos Komisijai atstovavo:

Belgijai:

Karel DE GUCHT užsienio reikalų ministras

Bulgarijai:

Ivailo KALFIN Ministro Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras

Čekijai:

Alexandr VONDRA Ministro Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos reikalus

Karel SCHWARZENBERG užsienio reikalų ministras

Danijai:

Per Stig MØLLER užsienio reikalų ministras

Vokietijai:

Frank-Walter STEINMEIER federalinis užsienio reikalų ministras

Estijai:

Urmas PAET užsienio reikalų ministras

Airijai:

Dermot AHERN užsienio reikalų ministras

Graikijai:

Dora BAKOYANNI užsienio reikalų ministrė

Ioannis VALINAKIS užsienio reikalų valstybės sekretorius

Ispanijai:

Miguel Ángel MORATINOS užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministras

Prancūzijai:

Bernard KOUCHNER užsienio ir Europos reikalų ministras

Italijai:

Massimo D'ALEMA Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras

Kiprui:

Erato KOZAKOU-MARCOULLIS užsienio reikalų ministrė

Latvijai:

Artis PABRIKS užsienio reikalų ministras

Lietuvai:

Petras VAITIEKŪNAS užsienio reikalų ministras

Liuksemburgui:

Jean ASSELBORN Ministro Pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ir imigracijos ministras

Vengrijai:

Kinga GÖNCZ užsienio reikalų ministrė

Maltai:

Richard CACHIA CARUANA nuolatinis atstovas

Nyderlandams:

Maxime VERHAGEN užsienio reikalų ministras

Frans TIMMERMANS Europos reikalų ministras

Austrijai:

Ursula PLASSNIK federalinė Europos ir tarptautinių reikalų ministrė

Lenkijai:

Anna Elżbieta FOTYGA užsienio reikalų ministrė

Portugalijai:

Luís AMADO valstybės ministras, užsienio reikalų ministras

Manuel LOBO ANTUNES užsienio reikalų ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius Europos reikalams

Rumunijai:

Adrian CIOROIANU užsienio reikalų ministras

Slovėnijai:

Dimitrij RUPEL užsienio reikalų ministras

Slovakijai:

Ján KUBIŠ užsienio reikalų ministras

Suomijai:

Ilkka KANERVA užsienio reikalų ministras

Astrid THORS migracijos ir Europos reikalų ministrė

Švedijai:

Carl BILDT užsienio reikalų ministras

Cecilia MALMSTRÖM Europos reikalų ministrė

Jungtinei Karalystei:

David MILIBAND užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministras

Jim MURPHY Europos reikalų valstybės ministras

Komisijai:

Olli REHN narys

Louis MICHEL narys

Benita FERRERO-WALDNER narė

Tarybos generaliniam sekretoriatui:

Javier SOLANA generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis BUSP

SVARSTYTI PUNKTAI

SANTYKIAI SU RUSIJA

Taryboje buvo diskutuojama dėl pasirengimo ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimui, kuris bus 20-as susitikimas pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir įvyks spalio 26 d. Mafroje, Portugalijoje.

Tikimasi, kad į aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę bus įtraukta padėtis ES ir Rusijoje; pažanga ES ir Rusijos „bendrose erdvėse“ [1] ir būsimos ES ir Rusijos santykių perspektyvos; ir tarptautiniai bei regioniniai klausimai, įskaitant Kosovą, Artimųjų Rytų taikos procesą, Iraną, Afganistaną ir Moldovą.

Taip pat tikimasi, kad diskusijos paskatins toliau ieškoti sprendimo dėl Rusijos draudimo importuoti Lenkijos kilmės gaminius, kad būtų galima pradėti derybas dėl naujo ES ir Rusijos santykių pagrindų susitarimo.

UZBEKISTANAS – Tarybos išvados

Taryba priėmė šias išvadas:

„1. Taryba tebėra rimtai susirūpinusi dėl žmogaus teisių padėties Uzbekistane ir primena ankstesnėse Tarybos išvadose išdėstytą savo poziciją šiuo klausimu.

2. Taryba palankiai vertina Uzbekistano valdžios institucijų padidėjusį norą užmegzti dialogą su ES ir šių metų teigiamus pokyčius ES ir Uzbekistano santykių srityje: surengtus ekspertų diskusijų dėl įvykių Andižane du etapus ir pirmą ES ir Uzbekistano dialogo dėl žmogaus teisių etapą; Uzbekistano valdžios institucijų įsipareigojimą tęsti šį dialogą reguliariai palaikant ryšius; žmogaus teisių gynėjų U. Niazovos ir G. Turaevos lygtinį paleidimą. Taryba palankiai vertina tai, kad neseniai Uzbekistane buvo panaikinta mirties bausmė ir Uzbekistano teisėje numatytas habeas corpus, ir nekantriai laukia šių priemonių įgyvendinimo.

3. Taryba pakartoja savo norą tęsti visapusišką dialogą su Uzbekistanu daugelyje sričių. Ji tikisi toliau bendradarbiauti įgyvendinant ES strategiją dėl Centrinės Azijos, kuri turėtų suteikti naują postūmį ES ir Uzbekistano santykiams. ES yra pasirengusi plėtoti turiningą politinį dialogą ir sustiprinti bendradarbiavimą su Uzbekistanu visose strategijoje nurodytose srityse, įskaitant žmogaus teisių, teismų ir kalėjimų reformos, švietimo, prekybos ir ekonominės reformos, energetikos, klimato kaitos, vandens ūkio tvarkybos bei vandens tiekimo užtikrinimo ir svarbių tarptautinių klausimų srityse.

4. Taryba ragina Uzbekistano valdžios institucijas toliau daryti pažangą žmogaus teisių srityje. Ji primygtinai ragina Uzbekistaną visapusiškai įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis ir teisine valstybe, ir visų pirma leisti atitinkamiems tarptautiniams organams be kliūčių susitikti su kaliniais; veiksmingai bendradarbiauti su JT specialiais pranešėjais dėl Uzbekistano; leisti visoms nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant „Human Rights Watch“, nevaržomoms vykdyti veiklą Uzbekistane; paleisti sulaikytus žmogaus teisių gynėjus ir nutraukti jų persekiojimą; geranoriškai bendradarbiauti žmogaus teisių klausimais atsižvelgiant į būsimą ES ir Uzbekistano bendradarbiavimo komiteto posėdį. Reikėtų vykdyti teismų, teisėsaugos ir policijos teisės reformą. Pažanga siekiant šių tikslų bus įvertinta remiantis misijų vadovų ataskaita, į kurią bus įtrauktas būsimų Prezidento rinkimų įvertinimas.

5. Taryba nusprendė 12 mėnesių laikotarpiui pratęsti ginklų embargą, nustatytą Bendrojoje pozicijoje 2006/787/BUSP, ir vizų režimo apribojimų taikymą asmenims, nurodytiems Bendrosios pozicijos 2007/338/BUSP priede. Siekdama paskatinti Uzbekistano valdžios institucijas imtis teigiamų veiksmų gerinant žmogaus teisių padėtį ir atsižvelgdama į šių institucijų įsipareigojimus, Taryba nusprendė, kad vizų režimo apribojimai nebus taikomi šešis mėnesius; tada Taryba patikrins, ar Uzbekistano valdžios institucijos padarė pažangą siekdamos įvykdyti šių išvadų 4 punkte išdėstytas sąlygas. Prireikus Taryba gali nuspręsti taikyti vizų režimo apribojimus anksčiau, atsižvelgdama į Uzbekistano valdžios institucijų veiksmus žmogaus teisių srityje. Ji taip pat yra pasirengusi panaikinti visas ribojančias priemones, kai Uzbekistanas įvykdys šiose ir ankstesnėse Tarybos išvadose išdėstytas sąlygas. Taryba yra pasirengusi padėti Uzbekistanui pasiekti šių tikslų.“

ČADAS, CENTRINĖ AFRIKOS RESPUBLIKA, SUDANAS – Tarybos išvados

Taryba priėmė šias išvadas:

„1. ES tvirtai remia Jungtinių Tautų (JT) ir Afrikos Sąjungos (AS) dedamas pastangas išspręsti konfliktą Darfūre laikantis visapusiško ir regioninio požiūrio. Priėmus JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1778 (2007), kuria buvo patvirtintas įvairių sričių pajėgų dislokavimas Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje ir kuria ES buvo įgaliota dislokuoti karinį šių pajėgų elementą, ES vykdys perėjimą užtikrinančią karinę operaciją rytinėje Čado dalyje bei šiaurrytinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje (EUFOR TCHAD/RCA) pagal Europos saugumo ir gynybos politiką vienerius metus nuo tada, kai buvo pranešta apie pirminius operatyvinius pajėgumus. Šį dislokavimą palankiai įvertino Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos Vyriausybės. Sprendžiant Darfūro krizės regioninio aspekto klausimus, EUFOR TCHAD/RCA ir JT policijos misijos dislokavimas, kartu su UNAMID dislokavimu Sudane, yra esminis žingsnis siekiant sudaryti geresnes sąlygas rasti ilgalaikį konflikto Darfūre sprendimą.

2. Taryba palankiai vertina generolo leitenanto Patrick Nash (IE) skyrimą operacijos vadu bei brigados generolo Jean-Philippe Ganascia (FR) skyrimą pajėgų vadu. EUFOR TCHAD/RCA operacijos būstinė bus Mon Valerjene (Prancūzijoje). Taryba pabrėžia esanti pasiryžusi skirti reikiamas lėšas, kad operacijos vadas galėtų vykdyti savo įgaliojimus turint reikiamas pajėgas bei pajėgumus.

3. EUFOR TCHAD/RCA dislokavimas yra konkreti ES įsipareigojimo aktyviai dirbti siekiant gerinti saugumo padėtį rytinėje Čado dalyje bei šiaurrytinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje išraiška, prisidedant prie pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų apsaugos, sudarant palankesnes sąlygas humanitarinės pagalbos pristatymui, padedant sukurti sąlygas perkeltiesiems asmenims savanoriškai grįžti į jų kilmės vietas bei padedant užtikrinti MINUCRAT saugumą bei galimybę laisvai veikti. EUFOR TCHAD/RCA bus atliekama visapusiškai konsultuojantis su atitinkamų šalių valdžios institucijomis. Operacija bus vykdoma laikantis visiško nepriklausomumo, nešališkumo ir neutralumo principų. Operacija ir toliau bus planuojama veiklą visapusiškai koordinuojant su JT bei konsultuojantis su Afrikos partneriais. Taip pat konsultuojamasi su galinčiomis prisidėti trečiosiomis valstybėmis.

4. EUFOR TCHAD/RCA įsteigimas yra visapusiškų ES pastangų sustiprinti paramą pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims Čade bei Centrinėje Afrikos Respublikoje, be kita ko teikiant tolesnę humanitarinę pagalbą abiems šalims ir esminių atkūrimo bei atstatymo darbų finansavimą teritorijose, į kurias sugrįžta perkeltieji asmenys, dalis. Atsižvelgdama į tai, Taryba palankiai vertina Komisijos ketinimą įgyvendinti pereinamojo laikotarpio atkūrimo bei atstatymo programas, kuriose numatoma į susitaikymą orientuota veikla, parama savanoriškam šalies viduje perkeltųjų asmenų sugrįžimui bei jų kilmės vietų atkūrimui ir parama vietos valdymui. Čade Komisija iš esmės prisidės prie JT programos, skirtos JT policijos pajėgų suformavimui, pagal kurią Čado policijos pareigūnai bus mokomi, apginkluojami ir dislokuojami pabėgėlių bei šalies viduje perkeltųjų asmenų stovyklose rytinėje Čado dalyje.

5. Taryba ragina visas regiono valstybes, visų pirma Sudaną, Čadą ir Centrinę Afrikos Respubliką, dirbti siekiant skatinti stabilumą regione bei užtikrinti saugumą prie bendrų sienų ir visų pirma laikytis įsipareigojimo neteikti paramos sukilėlių judėjimams, vykdantiems veiklą iš jų teritorijos prieš vieną iš kitų šalių. ES taip pat ragina Sudaną ir Čadą stiprinti pastangas siekiant normalizuoti jų santykius laikantis Tripolio ir Rijado susitarimų. ES palankiai vertina kitų regiono subjektų, įskaitant Libiją ir Saudo Arabiją, atliekamą konstruktyvų vaidmenį bei skatina juos tęsti savo veiklą. Be to, Taryba ragina regiono valstybes skatinti taiką bei susitaikymą vidaus lygiu. Šiuo požiūriu ji palankiai vertina naujausius pokyčius, susijusius su vidaus politiniu dialogu Čade ir ragina visas šalis tęsti demokratinį procesą.

6. Taryba primena, kad tvari taika Darfūre įmanoma tik sėkmingai įgyvendinus visuotinai priimtiną politinį sprendimą Sudano atžvilgiu. Tam, kad Sudanas būtų taikus ir liktų suvienytas, reikės visiškai įgyvendinti Visuotinį taikos susitarimą (VTS). Taryba atkreipia dėmesį į ligi šiol padarytą pažangą, tačiau susirūpinusi pažymi, kad kelis kartus buvo vėluojama įgyvendinti kai kurias VTS nuostatas, ir primygtinai ragina šalis sustiprinti pastangas paspartinti jų įgyvendinimą. Šiuo požiūriu Tarybai labai didelį susirūpinimą kelia tai, kad Sudano liaudies išsilaisvinimo judėjimas neseniai paskelbė sustabdantis dalyvavimą Nacionalinės vienybės vyriausybėje, ir ragina visas šalis vėl dalyvauti įgyvendinant VTS, kurio svarba Sudano ateičiai yra esminė.

7. Taryba išreiškia didžiausią susirūpinimą dėl didėjančio smurto Darfūre bei griežtai smerkia tai ir visų pirma pasibaisėtiną išpuolį prieš AS taikdarius Haskanitos miestelyje, kuris po to buvo sudegintas ir apiplėštas. Taryba reikalauja, kad visos šalys nutrauktų bet kokį smurtą ir įsipareigotų besąlygiškai, realiai ir įrodomai nutraukti priešiškus veiksmus – tai yra būtina sąlyga, kad politinis procesas būtų sėkmingas. Taryba yra pasirengusi svarstyti papildomas priemones, pirmiausia JT sistemoje, siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos pristatymą ir civilių apsaugą. AS taikdarių nužudymo klausimu Taryba ragina Paliaubų komisiją atlikti visapusišką išpuolio tyrimą ir užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už tai, atsakytų. Šis incidentas taip pat pabrėžia būtinybę skubiai dislokuoti JT paramos priemones AMIS ir UNAMID. Pareikšdama padėką už visus įnašus, kuriuos įsipareigota skirti UNAMID, Taryba ragina paspartinti šiuo metu dedamas pastangas tuo tikslu ir visų pirma primygtinai ragina Sudano Vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su JT bei AS siekiant užtikrinti, kad UNAMID būtų dislokuota kuo anksčiau. Taryba pakartoja esanti pasirengusi svarstyti papildomas priemones, pirmiausia JT sistemoje, nukreiptas prieš bet kurią šalį, trukdančią įgyvendinti JT paramos priemones bei dislokuoti UNAMID.

8. Taryba palankiai vertina rugsėjo 21 d. Niujorke įvykusio aukšto lygio susitikimo Darfūro klausimais rezultatus kaip tarptautinės bendruomenės bendro įsipareigojimo siekti ilgalaikės taikos Darfūre išraišką. Ji pakartoja savo paramą tarpininkavimui remiant JT bei AS ir laukia derybų pradžios spalio 27 d. ES patvirtina esanti pasirengusi teikti visokeriopą galimą paramą deryboms, be kita ko teikiant įnašus patikos fondui, ir taip pat palankiai vertina valstybių narių ir Komisijos jau prisiimtus įsipareigojimus. Taryba primena savo poziciją, kad bet kuri šalis, kuri nesugebės konstruktyviai dalyvauti taikos procese, pagal Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1591 bus laikoma kliūtimi taikai ir kad Taryba rems prieš ją nukreiptas atitinkamas papildomas priemones, pirmiausia JT sistemoje.“

*

* *

Taryba patvirtino Bendruosius veiksmus dėl operacijos EUFOR TCHAD/RCA.

Ši operacija truks vienus metus.

ES operacijos vadu paskirtas generolas leitenantas Patrick NASH (Airija). ES pajėgų vadu paskirtas brigados generolas Jean-Philippe GANASCIA.

ES operacijos EUFOR TCHAD/RCA būstinė bus Mon Valerjene (Prancūzijoje).

KONGO DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA

Taryboje buvo diskutuojama apie pokyčius Kongo Demokratinėje Respublikoje, atsižvelgiant į pablogėjusią saugumo padėtį šalies rytuose, visų pirma Šiaurės Kivu.

Spalio 15 d. pirmininkaujanti valstybė narė deklaracijoje ES vardu (žr. dok. 13949/07) išreiškė rimtą susirūpinimą dėl ten besitęsiančio smurto ir nestabilumo. Ji paragino visas su tais neramumais susijusias šalis nedelsiant nutraukti karo veiksmus, kad būtų išvengta karo veiksmų eskalavimo ir tolesnio humanitarinės padėties pablogėjimo šiame regione.

BIRMA (MIANMARAS) – Tarybos išvados

Taryba priėmė šias išvadas:

„1. ES griežtai smerkia panaudotas brutalias priemones prieš demonstrantus Birmoje (Mianmare). Ji primena savo ankstesnius pareiškimus, kuriuose ji primygtinai ragino Birmos valdžios institucijas į taikius protestus reaguoti nuosaikiai. ES apgailestauja, kad šie raginimai nebuvo išgirsti ir pastarosiomis dienomis toliau buvo vykdomi sulaikymai.

2. ES reikalauja, kad valdžios institucijos nedelsdamos nutrauktų visas smurtines represijas bei bauginimą ir paleistų visus nuo rugpjūčio mėn. vidurio sulaikytus asmenis, taip pat Daw Aung San Suu Kyi ir visus kitus politinius kalinius.

3. ES palankiai vertina JT Saugumo Tarybos pirmininko spalio 11 d. pareiškimą dėl Birmos (Mianmaro). ES tvirtai remia JT veiksmus, visų pirma JT specialiojo pasiuntinio Ibrahim Gambari paramos misiją. ES pritaria tolesniam aktyviam JT dalyvavimui, taip pat pasitelkiant ir Saugumo Tarybą. ES nekantriai laukia specialiojo įgaliotinio kito vizito, kuris bus surengtas per kelias būsimas savaites.

4. ES palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos specialiąją sesiją ir tai, kad bendru sutarimu buvo priimta rezoliucija, kuria griežtai smerkiamos tebesitęsiančios smurtinės represijos ir Birmos (Mianmaro) valdžios institucijos primygtinai raginamos užtikrinti visapusišką pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.

5. Taip pat ES ragina vyriausybę atskleisti informaciją apie nuo rugpjūčio mėn. vidurio sulaikytų asmenų buvimo vietą ir leisti tarptautinėms agentūroms su jais susitikti. ES taip pat ragina atlikti nuodugnų ir nešališką demonstrantų mirčių bei kitų rimtų ir tebesitęsiančių žmogaus teisių pažeidimų tyrimą bei patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn. Tuo tikslu ES primygtinai ragina vadovybę visapusiškai bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju apie žmogaus teisių padėtį Mianmare Sergio Pinheiro, be kita ko kuo skubiau sudarant sąlygas jam atvykti į Birmą (Mianmarą).

6. Atsižvelgdama į rugsėjo 25 d. pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimą bei dabartinės padėties rimtumą ir išreikšdama solidarumą su Birmos (Mianmaro) žmonėmis ES mano, kad būtina padidinti tiesioginį spaudimą režimui pasitelkiant griežtesnes priemones ir šias papildomas ribojančias priemones: draudimą eksportuoti rąstų bei medienos ir metalų, mineralinių medžiagų, brangakmenių ir pusbrangių akmenų kasybos sektoriams skirtą įrangą; draudimą importuoti pirmiau minėtų sektorių gaminius; ir draudimą investuoti į minėtus sektorius. Todėl ji patvirtins priemonių, kurios nedaro žalos plačiajai visuomenei, bet yra taikytinos asmenims, atsakingiems už smurtinių priemonių panaudojimą ir bendrą politinę aklavietę šalyje, paketą. ES yra pasirengusi peržiūrėti, iš dalies pakeisti ar sugriežtinti šias priemones atsižvelgdama į pokyčius vietoje ir Jungtinių Tautų specialiojo pasiuntinio Birmai (Mianmarui) Ibrahim Gambari paramos misijos išvadas. Taryba prašo atitinkamų įstaigų parengti papildomas ribojančias priemones, įskaitant naujų investicijų draudimą.

7. ES patvirtina, kad bus tęsiamos pagrindinės humanitarinės paramos programos, skirtos labiausiai pažeidžiamoms Birmos (Mianmaro) gyventojų grupėms bei Birmos pabėgėliams kaimyninėse šalyse. ES yra pasirengusi padidinti šią paramą atsižvelgiant į papildomus humanitarinės padėties įvertinimus. Todėl ES primygtinai ragina vyriausybę palikti atvirus paramos teikimo kanalus ir ragina valdžios institucijas šioje srityje bendradarbiauti su tarptautiniais veikėjais.

8. ES palankiai vertina tai, kad Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalys ir Birmos (Mianmaro) kaimyninės šalys vieningai pasmerkė įvykius ir palankiai vertina jų pastangas daryti teigiamą įtaką Birmos valdžios institucijoms. Kadangi dėl susidariusios padėties būtinas nuolatinis JT dalyvavimas ir tarptautinės bendruomenės bei visų regioninių veikėjų parama, ES skatina visas Birmos kaimynines šalis išlaikyti spaudimą siekiant patikimo reformų proceso, kuriame dalyvautų visi.

9. ES ragina Birmos valdžios institucijas pripažinti, kad grįžimas į padėtį, kokia buvo iki pastarojo meto demonstracijų, yra nepriimtinas ir kad tokia padėtis nebūtų stabili. Tik tikras vidaus reformų ir susitaikymo procesas, kuriame dalyvautų opozicinės grupės, užtikrins stabilumą, demokratiją ir klestėjimą šalyje. ES remia veiksmus plėtojant tokį integruojantį procesą, kurio tikslas – demokratija, visiška pagarba žmogaus teisėms ir teisinė valstybė.

10. ES dar kartą pareiškia pasirengimą padėti Birmai (Mianmarui) šiuo pereinamuoju laikotarpiu. ES apgailestauja, kad kol kas Birmos Vyriausybė to daryti neleido. Jeigu ši padėtis pasikeistų, ES yra pasirengusi peržiūrėti ribojančias priemones, bendradarbiauti su Birma sprendžiant jos vystymosi klausimus ir ieškoti naujų bendradarbiavimo sričių.

11. ES yra pasiryžusi padėti Birmos (Mianmaro) žmonėms toliau siekti demokratijos, saugumo ir klestėjimo.“

IRANAS – Tarybos išvados

Taryba priėmė šias išvadas:

„1. Taryba aptarė su Irano branduoline programa susijusią padėtį. Taryba dar kartą patvirtino pritarianti pastangoms derybų būdu rasti ilgalaikį Irano branduolinės veiklos problemos sprendimą. Taryba teigė visiškai palaikanti vyriausiojo įgaliotinio pastangas Europos Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės vardu paraginti Iraną atnaujinti diskusijas dėl ilgalaikių susitarimų.

2. Taryba pabrėžė ir toliau neatsisakanti Iranui 2006 m. birželio mėn. pasiūlyto plataus priemonių paketo. Šiame pakete, be daugelio kitų dalykų, dar kartą patvirtinta Irano teisė vystyti branduolinę energetiką laikantis įsipareigojimų pagal Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį ir įtraukta aktyvi parama lengvojo vandens reaktorių statybai panaudojant pačią naujausią technologiją. Iranas tebeturi galimybę dėl šių klausimų pradėti pakartotines derybas, vadovaujantis „dvejopu“ metodu.

3. Taryba palankiai įvertino Irano ir TATENA susitarimą išspręsti visus klausimus, susijusius su praeityje Irano vykdyta branduoline veikla, ir pabrėžė, kad Iranui visiškai ir laiku įgyvendinus TATENA darbo planą būtų, kaip teigiama generalinio direktoriaus ataskaitoje, žengtas nemažas žingsnis į priekį. TATENA generalinio direktoriaus ataskaitoje teigiama, kad pasitikint Irano branduolinės programos išskirtinai taikiu pobūdžiu būtina, kad Agentūra, įgyvendindama Papildomą protokolą ir privalomas skaidrumo priemones, galėtų pateikti patikinimą, jog nėra nedeklaruotų branduolinių medžiagų ir veiklos. Taryba paragino Iraną įgyvendinti visas Visapusiškų saugos garantijų susitarimo nuostatas, įskaitant jo papildomus susitarimus, įgyvendinti Papildomą protokolą, kol jis bus ratifikuotas, ir pateikti Agentūrai visą būtiną informaciją bei bendradarbiauti. Be to, Taryba išreiškė viltį, kad TATENA generalinis direktorius lapkričio mėn. ataskaitoje galės parodyti teigiamus savo veiklos pagal su Iranu sutarto darbo plano reikalavimus rezultatus.

4. Taryba apgailestavo, kad Iranas nesilaikė vieningo tarptautinės bendruomenės prašymo sustabdyti visą su sodrinimu susijusią veiklą ir atmetė derybų pasiūlymą. Taryba dar kartą patvirtino pritarianti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms 1696, 1737 ir 1747 bei pabrėžė, kad Saugumo Taryba rezoliucijose 1737 ir 1747 išsakė savo ketinimą pagal Jungtinių Tautų Chartijos VII skyriaus 41 straipsnį patvirtinti tolesnes tinkamas priemones, jei Iranas ir toliau nestabdytų sodrinimo veiklos. Taryba palankiai įvertino rugsėjo 28 d. pareiškimą, kurį pateikė Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio reikalų ministrai pritariant Europos Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui. Taryba sutarė, kad ES apsvarstys, kokių papildomų priemonių gali prireikti, norint paremti JT procesą ir bendrus tarptautinės bendruomenės tikslus, bei atitinkamų Tarybos organų paprašė laiku pateikti patarimus.“

ZIMBABVĖ

Per pietus ministrai diskutavo apie padėtį Zimbabvėje remdamiesi ministro Luís Amado pranešimu, kurį jis parengė neseniai apsilankęs Pietų Afrikoje. Ministrai išreiškė susirūpinimą, kad pablogėjo tiek ekonominė, tiek humanitarinė padėtis.

SANTYKIAI SU VAKARŲ BALKANAIS – Tarybos išvados

Taryba priėmė šias išvadas:

„JUODKALNIJA

Taryba palankia įvertino Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ir Laikinojo susitarimo su Juodkalnija pasirašymą, kuris yra svarbus žingsnis šios šalies kelyje ES link. Ji tikisi intensyviau bendradarbiauti su Juodkalnija pagal šiais susitarimais nustatomą išsamią sistemą bei kitus stabilizacijos ir asociacijos proceso mechanizmus.

Taryba akcentavo Juodkalnijos svarbą nustatant tvarius ir veiksmingus šių susitarimų įgyvendinimo rezultatus. Taryba paskatino Juodkalniją ryžtingai tęsti reformų darbotvarkę ir paragino visas politines jėgas suvienyti pastangas šiam procesui paspartinti. Ji primygtinai paragino Juodkalniją dėti daugiau pastangų siekiant Europos partnerystėje nustatytų prioritetų. Visų pirma, Taryba pabrėžė, kaip svarbu toliau imtis ryžtingų veiksmų ir nuolat daryti pažangą stiprinant administracinius gebėjimus bei vykdant veiksmus teisinės valstybės srityje, įskaitant kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, taip pat kuriant nepriklausomus ir atskaitingus teismus.

Taryba taip pat pabrėžė, kad svarbu laiku ir bendrai sutarus priimti tarptautinius standartus ir Europos Tarybos bei jos Venecijos Komisijos rekomendacijas atitinkančią Konstituciją.

BOSNIJA IR HERZEGOVINA

Taryba pareiškė visiškai remianti vyriausiąjį įgaliotinį (ES specialųjį įgaliotinį) Miroslav Lajcak ir jo pastangas spartinti reformas, kurios yra būtinos Bosnijai ir Hercegovinai toliau siekiant pažangos, visų pirma policijos reformos srityje. Taryba pakartojo, kad susitarimas dėl policijos reformos laikantis ES trijų principų tebėra svarbiausias prioritetas ir viena iš būtinų tolesnės pažangos sąlygų siekiant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo bei narystės Europos Sąjungoje.

Taryba apgailestavo, kad ne visi Bosnijos ir Hercegovinos politiniai lyderiai pademonstravo ryžtą sudaryti susitarimą remiantis trimis ES principais. Taryba pažymėjo kai kuriuos naujausius pokyčius politinio dalyvavimo srityje ir primygtinai paragino šalies politinius lyderius vykdyti įsipareigojimus Bosnijos ir Hercegovinos žmonėms bei pademonstruoti norą siekti narystės ES.

Taryba atkreipė dėmesį į 2007 m. spalio 30–31 d. įvyksiantį Taikos įgyvendinimo tarybos posėdį, kaip dar vieną galimybę tarptautinei bendruomenei įvertinti padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Taryba pakartojo, kad būtina, jog Bosnija ir Hercegovina atitiktų visas keturias sąlygas, būtinas siekiant užbaigti derybas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, kaip nustatyta 2005 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadose.

Taryba pakartojo visiškai remianti Bosnijos ir Hercegovinos Europos perspektyvą. Primindama 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ji dar kartą patvirtino, kad pažangos siekiant narystės ES tempas priklauso nuo kiekvienos šalies rezultatų.

KOSOVAS

Taryba pareiškė visiškai remianti troikos procesą ir jame ES atstovaujantį ambasadorių Wolfgang Ischinger. Taryba palankiai įvertino intensyvią veiklą ir konstruktyvią pirmo derybų raundo atmosferą. Pažymėdama, kad troikos procesą užbaigs ryšių palaikymo grupė, kuri iki gruodžio 10 d. pateiks ataskaitą JT Generaliniam Sekretoriui, Taryba ryžtingai paragino abi šalis kūrybiškai, ryžtingai ir siekiant kompromiso toliau dalyvauti derybose bei dėti visas pastangas siekiant užtikrinti derybomis nustatytą Kosovo statusą.“

*

* *

Ministrai taip pat susitiko su Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) vyriausiąja prokurore Carla del Ponte aptarti bendradarbiavimą su TBTBJ.

LIBIJA – Tarybos išvados

Taryba priėmė šias išvadas:

„1. Taryba pareiškė esanti patenkinta Bulgarijos medicinos personalo bylos, susijusios su užkrėtimu ŽIV-AIDS Benghazi mieste, baigtimi.

2. Taryba pareiškė nuoširdžią padėką už pastangas, kurias dėjo visi subjektai, dalyvavę siekiant bylos baigties, ir pripažino Libijos valdžios institucijų konstruktyvų požiūrį.

3. Taryba dar kartą patvirtino savo solidarumą su Libijos vaikais, kurie Benghazi mieste buvo užkrėsti ŽIV-AIDS, ir patvirtino ES įsipareigojimą teikti jiems medicininę pagalbą ir priežiūrą pasitelkus ŽIV veiksmų planą bei Benghazi tarptautinį fondą, remiantis savanoriškais įnašais.

4. Taryba pripažino Libijos svarbą Viduržemio jūros regione ir Afrikoje, taip pat ES ir Libijos bendradarbiavimo potencialą daugelyje bendro intereso sričių.

5. Taryba pritarė tam, kad siekiant gerinti ES ir Libijos santykius, reikėtų stiprinti santykių su Libija palaikymo politiką, dėl kurios buvo nuspręsta 2004 m. Šios santykių palaikymo politikos tikslas bus suteikti ES ir Libijos santykiams atitinkamą nuoseklų ilgalaikį pagrindą, kuriuo bus atsižvelgiama į Libijos ir ES bei jos valstybių narių interesus.

6. Taryba pritarė tam, kad ES ir Libija turėtų kuo greičiau užmegzti diskusijas dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo, apimsiančio bendro intereso sritis, be kita ko, tokias kaip žmogaus teisės ir migracija, ir prašo Komisijos šiuo tikslu pateikti derybinių nurodymų projektą, vadovaujantis pagrindiniais principais, kuriais grindžiama Europos Sąjungos užsienio politika.“

IRAKAS – Tarybos išvados

Taryba priėmė šias išvadas:

„1. Irakas išlieka pagrindiniu iššūkiu tarptautinei bendruomenei. Taryba dar kartą patvirtina ES, atliekančios svarbų vaidmenį pasauliniu mastu, paramą saugiam, stabiliam, demokratiškam, klestinčiam bei vieningam Irakui ir pakartoja savo įsipareigojimą remti Irako nepriklausomybę, suverenumą, vienybę ir teritorinį vientisumą.

2. ES toliau atliks svarbų vaidmenį remdama Irako Vyriausybės veiksmus, siekiant visiems šalies piliečiams užtikrinti stabilumą, saugumą ir klestėjimą, taip pat toliau teiks praktinę pagalbą. ES yra pasiryžusi stiprinti savo politinius įsipareigojimus santykiuose su Iraku ir jo kaimyninėmis šalimis ir remti JT bei kitų tarptautinių dalyvių pastangas.

3. Taryba palankiai vertina tai, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. vieningai priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucija 1770, atnaujinanti ir pratęsianti JT pagalbos misijos Irakui (UNAMI) įgaliojimus. Taryba dar kartą patvirtina tvirtai remianti pagrindinį JT vaidmenį Irake. Todėl ji sveikina Staffan de Mistura, paskirtą Generalinio Sekretoriaus specialiuoju įgaliotiniu Irake ir UNAMI vadovu, bei užtikrina jį, kad ES teiks paramą jam vadovaujant UNAMI darbui Irake, kad būtų įgyvendinti nauji įgaliojimai. Šie įgaliojimai yra ypač svarbūs Irako stabilizacijai. Be galiojančių UNAMI įgaliojimų įvairiose srityse, pavyzdžiui, politinio dialogo, nacionalinio susitaikymo, ekonomikos reformos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse, JTST Rezoliucijoje numatytos naujos svarbios sritys: visų pirma, teikti konsultacijas, paramą ir pagalbą Irako Vyriausybei įvairiose srityse, pavyzdžiui, sudarant palankias sąlygas regioniniam dialogui su kaimyninėmis šalimis, įgyvendinant tarptautinį susitarimą su Iraku ir stiprinant donorų veiklos, įskaitant Tarptautinio rekonstrukcijos fondo priemonę Irake (IRFFI), koordinavimą. ES aktyviai dalyvauja vykdant veiklą daugelyje iš šių sričių ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su JT. Tačiau siekiant veiksmingai įgyvendinti UNAMI įgaliojimus, būtina toliau gerinti saugumo padėtį.

4. Taryba tiki, kad UNAMI pagal savo įgaliojimus ir toliau prisidės prie Irako demokratinių institucijų visų narių skatinimo aktyviai ir atsakingai dalyvauti visas šalis apimančiame politiniame procese. Ji ragina atitinkamas Irako valdžios institucijas vadovaujantis taisyklėmis, atitinkančiomis tarptautinę geriausią praktiką dėl skaidraus, visas šalis apimančio, nepriklausomo ir nešališko proceso, kuo greičiau paskirti provincijų valdžios rinkimų pareigūnus. Esminiai sprendimai dėl nacionalinio susitaikymo pasiekimo turi būti priimti vedant nuoširdų dialogą ir siekiant sutarimo, kad tais sprendimais būtų sukurtas pagrindas taikiai ir klestinčiai Irako ateičiai.

5. Taryba palankiai vertina rugsėjo 22 d. Niujorke įvykusio aukšto lygio susitikimo dėl Irako dalyvių paramą sustiprintam JT vaidmeniui ir tarptautiniam susitarimui su Iraku.

6. Taryba primygtinai skatina Irako Vyriausybę kartu su visomis šalimis daryti esminę politinę pažangą skatinant nacionalinį susitaikymą, kuris yra svarbiausia ilgalaikio pagerėjimo saugumo srityje sąlyga, ir pažaboti humanitarinių sąlygų blogėjimą Irake, kurio rezultatas – apie 2,2 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų. Taryba pripažįsta, kad kaimyninėms šalims, ypač Jordanijai ir Sirijai, tenka sunki našta, ir primygtinai ragina Irako Vyriausybę imtis tinkamų priemonių padėti Irako pabėgėliams bei šalies viduje perkeltiesiems asmenims, ir užtikrina, kad ES toliau dės pastangas šioje srityje. Būtina, kad tarptautinė bendruomenė ir Irako Vyriausybė nedelsiant imtųsi humanitarinių veiksmų siekiant pažaboti besiplečiančią humanitarinę krizę. ES primena svarbų Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR), Tarptautinio raudonojo kryžiaus komiteto (ICRC), Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), remiant valstybėms narėms ir pasinaudojant Bendrijos priemonėmis (įskaitant Europos bendrijos humanitarinės pagalbos biurą (ECHO), vaidmenį, ir poreikį tvirtai remti JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) parengtą Strateginę humanitarinių veiksmų Irake sistemą.

7. Taryba ragina Irako valdžios institucijas imtis reikalingų priemonių civilių gyventojų apsaugai užtikrinti. Šiuo požiūriu turėtų būti apsaugotos ir propaguojamos visų irakiečių, įskaitant moteris ir religinėms bei etninėms mažumoms priklausančius asmenis, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. ES yra pasirengusi toliau teikti paramą Irako valdžios institucijoms žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje.

8. Taryba palankiai vertina Irako kaimyninių šalių ministrų konferenciją, kuri lapkričio mėn. pradžioje bus surengta Stambule. Taryba pabrėžia, kad Irako ir jo kaimyninių šalių dialogas ir bendradarbiavimas yra ypač svarbus siekiant regiono stabilizacijos ir taikios bei klestinčios Irako ateities. Ji skatina Iraką ir jo kaimynines šalis remtis darbo grupių dėl energetikos, pabėgėlių ir saugumo padaryta pažanga. Europos Sąjunga pakartoja savo pasiūlymą padėti ir keistis patirtimi šiame procese. Todėl ji palankiai vertina 2007 m. rugsėjo 22 d. Niujorke įvykusiame susitikime dėl Irako JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moon pateiktą pasiūlymą sukurti paramos mechanizmą Bagdade, kad būtų stiprinamas regioninis dialogas. Regioniniame procese ir dvišaliuose santykiuose ES skatina visas kaimynines šalis atlikti konstruktyvų vaidmenį prisidedant prie taikos ir stabilumo Irake.

9. Taryba pakartoja tvirtai remianti tarptautinį susitarimą su Iraku. Ji yra įsitikinusi, kad įgyvendinant susitarime su Iraku nustatytą plataus užmojo programą, būtinas tvirtas Irako vadovaujantis vaidmuo bei savarankiškumas ir visų šalių įtraukimas į susitarimo sudarymo procesą, visapusiškas tarptautinės bendruomenės dalyvavimas ir aktyvus Irako kaimyninių šalių bei partnerių regione dalyvavimas. Ypač svarbus veiksmingas donorų pastangų koordinavimas. Taryba pakartoja ES pasirengimą vadovaujantis tarptautiniame susitarime ir Irako nacionalinio vystymosi strategijoje nurodytais prioritetais toliau vystyti glaudų bendradarbiavimą ir tvirtinti partnerystę su Iraku, taip pat pasitelkiant Tarptautinio rekonstrukcijos fondo priemonę Irake (IRFFI).

10. Taryba tikisi, kad su šia darbotvarke susijęs darbas bus tęsiamas ryžtingai pasitelkiant naujas pastangas, bei tikisi tolesnių diskusijų.

11. Taryba griežtai smerkia spalio 3 d. įvykdytą išpuolį prieš Edward Pietrzyk, Lenkijos ambasadorių Irake, kurio metu žuvo mažiausiai du žmonės ir buvo rimtai sužeistas ambasadorius, Irake atstovaujantis ES pirmininkaujančiai valstybei narei.“

ARTIMIEJI RYTAI

Artimųjų Rytų taikos procesas – Tarybos išvados

Taryba priėmė šias išvadas:

„1. Taryba labai palankiai vertina šiuo metu susidariusią galimybę padaryti pažangą Izraelio ir Palestinos derybose dėl taikos. Ji gerai vertina Palestinos Prezidento M. Abbas bei Izraelio Ministro Pirmininko E. Olmert pastangas ir skatina juos ryžtingai tęsti politinį dialogą. Šis dialogas turi duoti konkrečių rezultatų, kurie sudarytų sąlygas vesti prasmingas derybas dėl galutinio statuso ir pasiekti bendrą tikslą – priimti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą sukuriant nepriklausomą, demokratinę ir gyvybingą Palestinos valstybę, kuri taikiai ir saugiai sugyventų su Izraeliu bei kitomis kaimyninėmis šalimis.

2. Taryba pareiškia visapusiškai remianti įvyksiantį tarptautinį susitikimą, numatytą 2007 m. rugsėjo 23 d. Ketverto pareiškime. Taryba tikisi, kad šiame susitikime šalims bus padedama vesti dvišales diskusijas ir derybas siekiant nedelsiant imtis veiksmų, skirtų sėkmingai sukurti Palestinos valstybę Vakarų Krante ir Gazoje, kuri suvienytų visus palestiniečius. Tai bus lemiama galimybė regiono ir tarptautiniams partneriams veiksmingai remti visapusišką Artimųjų Rytų taikos procesą. Ji pabrėžia Ketverto vadovaujantį vaidmenį rengiantis susitikimui ir įgyvendinant jo išvadas. Bus ypač svarbus aktyvus ir konstruktyvus Arabų valstybių dalyvavimas. Todėl ES remia pagal Arabų valstybių taikos iniciatyvą vykdomą veiklą. Taryba ragina ES vyriausiąjį įgaliotinį visapusiškai bendradarbiaujant su Komisija išnagrinėti ES veiklą ir prireikus pakeisti jos prioritetus siekiant parengti ES veiksmų planą, kuris padėtų toliau remti šalis jų vykstančiose derybose ir vėlesniu įgyvendinimo laikotarpiu.

3. Siekiant sustiprinti iki šiol padarytą pažangą ir pasinaudoti vykstančio proceso galimybėmis, Taryba ragina šalis laikantis tarptautinės teisės nutraukti visus veiksmus, kurie kelia grėsmę visapusiško, teisingo ir ilgalaikio konflikto sprendimo įgyvendinamumui. Derybų pažanga, sustiprintas bendradarbiavimas vietoje ir Palestinos institucijų kūrimas turėtų būti vienu metu vykstantys ir vienas kitą papildantys procesai, kurie sudarytų sąlygas pagerinti kasdienį Palestinos gyventojų gyvenimą. ES primygtinai ragina šalis imtis papildomų priemonių ankstesniems įsipareigojimams, įskaitant Veiksmų plane bei Susitarime dėl judėjimo ir prieigos numatytus įsipareigojimus, vykdyti.

4. Taryba pakartoja visiškai remianti Prezidentą M. Abbas ir Ministrą Pirmininką S. Fayyad. Taryba patvirtina, kad laikinas tarptautinis mechanizmas bus pratęstas iki 2007 m. gruodžio 31 d., ir yra pasirengusi toliau teikti svarią ekonominę bei humanitarinę pagalbą palestiniečiams, ir pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti šios pagalbos veiksmingumą skatinant ekonomikos vystymąsi, ją turėtų papildyti patikimas politinis procesas. ES pakartoja Ketverto raginimą šalims, kurios gali tai padaryti, nedelsiant skirti finansinę paramą Palestinos vadovybei ir įsipareigoja bendradarbiauti su partneriais, kad būtų sudarytos palankios sąlygos skubiam perėjimui prie tiesioginės tarptautinės pagalbos. Taryba pabrėžia gruodžio mėn. įvyksiančio pagalbos teikėjų susitikimo svarbą ir palankiai vertina Prancūzijos pastangas surengti šį susitikimą.

5. Taryba remia Ketverto atstovo Tony Blair darbą kartu su Palestinos vadovybe rengiant vyriausybės daugiametę darbotvarkę, numatančią institucijų stiprinimą, pagalbą kuriant teisinės valstybės aplinką bei ekonomikos vystymosi skatinimą, ir laukia jo kitos pažangos ataskaitos.

6. EUPOL COPPS įgaliojimų atnaujinimas ir išplėtimas yra vienas svarbiausių saugumo padėties pagerinimo elementų. Šiuo tikslu Taryba tikisi, kad Izraelis nedelsdamas suteiks akreditaciją misijai.

7. Taryba pakartoja esanti rimtai susirūpinusi dėl humanitarinės padėties Gazoje. Ji pabrėžia, kaip svarbu nepertraukiamai ir nekliudomai teikti neatidėliotiną humanitarinę pagalbą ir ragina toliau teikti būtiniausias paslaugas. Taryba ragina visas šalis nedelsiant imtis priemonių, kad humanitariniams ir prekybos srautams būtų atverti perėjimo punktai į Gazą ir iš jos. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti Palestinos ekonomikos gyvybingumą ir pagerinti Palestinos gyventojų gyvenimo sąlygas.“

Libanas – Tarybos išvados

Taryba priėmė šias išvadas:

„1. Taryba griežtai smerkia rugsėjo 19 d. Beirute įvykdytą automobilio sprogdinimo išpuolį, kurio metu žuvo šeši žmonės, įskaitant parlamento narį Antoine Ghanem. Taryba palankiai vertina Saugumo tarybos sprendimą leisti JT nepriklausomai tarptautinei tyrimų komisijai (UNIIIC) padėti Libano valdžios institucijoms tirti Ghanem bylą.

2. Taryba pabrėžia, kad nereikia leisti, jog dėl šio bandymo toliau destabilizuoti padėtį, kurio imtasi prezidento rinkimų išvakarėse, susilpnėtų Libano žmonių ryžtas tvirtai priešintis smurtui. Ji ragina visas suinteresuotas šalis Libane ir visus regione veikiančius dalyvius susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti dar didesnę grėsmę politiniam stabilumui Libane.

3. Taryba atidžiai stebi rinkimų procesą Libane ir atkreipė dėmesį į tai, kad Parlamento posėdis, kuriame numatyta išrinkti naująjį Respublikos Prezidentą, perkeltas į spalio 23 d. Taryba ragina, kad būtų surengti laisvi ir sąžiningi prezidento rinkimai, be užsienio jėgų įsikišimo bei laikantis Konstitucijoje nustatyto termino. Taryba tikisi, kad per ateinančias savaites Libano suinteresuotos šalys, pasitelkdamos dialogą, veikdamos bendro sutarimo dvasia ir visapusiškai gerbdamos Libano demokratines institucijas bei laikydamosi konstitucinių normų, pasieks susitarimą ir tokiu būdu ras išeitį iš politinės aklavietės šalyje.

4. Taryba palankiai vertina tai, kad įveikta krizė, kurią sukėlė Nahr el Bared palestiniečių pabėgėlių stovykloje įsitvirtinę kovotojai ekstremistai, ir pakartoja visapusiškai remianti Libano Vyriausybę ir ginkluotąsias pajėgas. Taryba taip pat palankiai vertina oficialų Libano Vyriausybės įsipareigojimą atstatyti stovyklą ir todėl pabrėžia rugsėjo 10 d. įvykusios konferencijos, kuriai pirmininkavo Ministras Pirmininkas F. Siniora, skirtos paramos, atkūrimo ir atstatymo projekto pradžiai, svarbą; ji pabrėžia esanti pasirengusi remti šias pastangas ir skatina tęsti Libano ir Palestinos dialogo komiteto darbą. Taryba primena ilgalaikę ES paramą Palestinos pabėgėliams Libane.

5. Taryba primena ankstesnius pareiškimus ir tebėra pasiryžusi stiprinti Libano suverenumą, teritorinį vientisumą, vienybę ir nepriklausomybę, visų pirma vadovaujantis JTST rezoliucijomis 1559, 1680, 1701 ir 1757. ES teigiamai vertina tai, kad praeitą rugpjūčio mėn. buvo pratęsti JT laikinųjų pajėgų, prie kurių daug prisideda ES valstybės narės, įgaliojimai. ES taip pat palankiai vertina pasirengimo Specialiajam tarptautiniam tribunolui darbą.“

KITI KLAUSIMAI

Prekybos santykiai su AKR šalimis

Komisija trumpai informavo Tarybą apie derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ir regionų grupe (AKR).

Manoma, kad susitarimai pakeis prekybos lengvatas, apimančias mažesnius muito tarifus, kurias ES suteikė AKR. Prekybos lengvatos prieštarauja PPO taisyklėms, bet yra leidžiamos pagal leidžiančią nukrypti nuostatą, kurios galiojimo laikas pasibaigs 2007 m. pabaigoje. Todėl 2002 m. pradėtos derybos dėl EPS turi būti baigtos iki šių metų pabaigos.

TARYBOS POSĖDŽIO METU VYKĘ RENGINIAI

SAS ir Laikinojo susitarimo su Juodkalnija pasirašymas

ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (SAS) ir Laikinasis susitarimas buvo pasirašyti spalio 15 d. per Tarybos posėdį. Taryba palankiai įvertino šių susitarimų pasirašymą, nes tai yra svarbus žingsnis Juodkalnijos kelyje ES link (žr. Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų, p. 20). Tai buvo galima padaryti pasikonsultavus, kaip pašalinti nesklandumus, susijusius su „euro“ rašymu kirilicos rašmenimis. Šiuo klausimu Taryba priėmė tokį pareiškimą:

„Atsižvelgdama į tai, kad Juodkalnijos ir ES SAS turėjo būti pasirašomas skubiai, Taryba pareiškia, kad Juodkalnijos ir Europos Sąjungos susitarimo redakcijoje bulgarų kalba buvo vartojama santrumpa „EUR“, kadangi dar nėra galutinai nuspręsta, kaip žodį „EURO“ lotyniškais rašmenimis reikėtų transkribuoti kirilicos rašmenimis. Tai jokiu būdu netaps precedentu kitiems Europos Sąjungos teisės aktams. Siekiant išspręsti šią techninio ir lingvistinio pobūdžio problemą, sprendimas turi būti priimtas nedelsiant, vadovaujantis 1995 m. gruodžio mėn. Madrido Europos Vadovų Tarybos išvadomis.“

Posėdžiai su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija

Įvyko šie posėdžiai:

  • ES ir Armėnijos bendradarbiavimo tarybos 8-as posėdis
  • ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo tarybos 8-as posėdis
  • ES ir Gruzijos bendradarbiavimo tarybos 8-as posėdis

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

Žr. pranešimą spaudai dok. 13900/07.


[1] Bendra ekonominė erdvė, bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, bendra išorės saugumo erdvė, bendra mokslinių tyrimų ir švietimo erdvė, įskaitant kultūrinius aspektus.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website