Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Klausimai apie mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą ir atsakymai į juos

Briuselis, 2019 m. kovo 12 d.

Kas yra mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas?

ES sąrašas yra bendra priemonė, padedanti valstybėms narėms šalinti piktnaudžiavimo mokesčių srityje išorės riziką ir nesąžiningą konkurenciją mokesčių srityje. Pirmasis sumanymas parengti tokį sąrašą įtvirtintas 2016 m. Komisijos veiksmingo apmokestinimo išorės strategijoje, kurioje nustatyta, kad vienas bendras ES juodasis sąrašas būtų kur kas paveikesnis nei įvairūs nacionaliniai sąrašai, be to, jis turėtų atgrasomąjį poveikį problemiškoms trečiosioms šalims. Valstybės narės pritarė šiai minčiai ir 2017 m. gruodžio mėn. susitarė dėl pirmojo nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo. Šis sąrašas sudarytas nuodugniai patikrinus 92 jurisdikciją turinčius subjektus pagal tarptautiniu mastu pripažintus gero valdymo kriterijus. Galiausiai į sąrašą įtrauktos šalys buvo tos, kurios nesugebėjo prisiimti aukšto lygio įsipareigojimo laikytis sutartų gero valdymo standartų. Daugelis kitų šalių prisiėmė įsipareigojimą per nustatytą terminą (paprastai iki 2018 m. pabaigos) užtikrinti, kad atitiktų neįtraukimo į sąrašą kriterijus. Valstybės narės sutarė, kad, siekiant užtikrinti, jog šios šalys iki galo ir laiku įgyvendintų įsipareigojimus, Elgesio kodekso grupė ir Komisija turi atlikti jų stebėseną. Komisijos buvo paprašyta suėjus terminui įvertinti šių šalių pažangą, kad valstybės narės galėtų priimti sprendimą dėl atnaujinto ES sąrašo.

Kokie yra pagrindiniai sąrašo sudarymo proceso rezultatai?

Peržiūrėtas sąrašas yra Komisijos vykdyto ilgo ir intensyvaus kruopščios analizės ir dialogo su trečiosiomis šalimis proceso rezultatas. Jis patvirtina, kad ES yra gero mokesčių srities valdymo lyderė pasauliniu mastu. Aiškus, patikimas ir skaidrus procesas duoda rezultatų: nuo 2017 m. gruodžio mėn. daugelis patikrintų šalių pradėjo keisti nacionalinės teisės aktus ir mokesčių sistemas, kad jie atitiktų tarptautinius standartus.

Procesas yra sąžiningas, nes patobulinimai atsispindi sąraše, be to, jis padidino skaidrumą, kadangi šalių įsipareigojimo raštai buvo paskelbti internete. ES sąrašo sudarymo procesas taip pat suteikė galimybę sukurti dialogo ir bendradarbiavimo su ES tarptautiniais partneriais sistemą, spręsti su jų mokesčių sistemomis susijusias problemas ir aptarti abipusiškai aktualius mokesčių klausimus.

Visų pirma, procesas lėmė tai, kad, tiek trečiosioms šalims ėmusis teigiamų pokyčių, tiek dėl jo įtakos tarptautiniams kriterijams, kurie taikomi nulinio mokesčių tarifo šalims, pasauliniu mastu sugriežtinti gero mokesčių srities valdymo standartai.

Pastaraisiais metais dauguma jurisdikciją turinčių subjektų įgyvendino konkrečias priemones, kuriomis sprendžiamos jų mokesčių sistemose nustatytos problemos. 60 šalių ėmusis veiksmų dėl Komisijos nurodytų problemų, panaikinta daugiau kaip 100 žalingų režimų.

Nulinio mokesčių tarifo šalys įdiegė naujų priemonių, kuriomis užtikrinamas tinkamo lygio ekonominis pagrindas ir keitimasis informacija.

Daugiau kaip 20 jurisdikciją turinčių subjektų ėmėsi veiksmų, kuriais užtikrinama, kad jų mokestinio skaidrumo standartai atitiktų tarptautines normas, o iki 2019 m. pabaigos jų imtis turėtų dar daugiau subjektų.

Galiausiai, per ES procesą dešimtys šalių pirmą kartą įsitraukė į tokius tarptautinius forumus, kaip EBPO pasaulinis skaidrumo forumas ir Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) įtrauki sistema.

Kurios šalys yra atnaujintame mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąraše ir kodėl?

Remiantis Komisijos patikrinimo rezultatais, šiuo metu sąraše yra 15 šalių. Iš jų nuo 2017 m., kai buvo patvirtintas pirmasis sąrašas, įsipareigojimų nėra prisiėmusios 5 šalys: Amerikos Samoa, Guamas, Jungtinių Valstijų Mergelių Salos, Samoa ir Trinidadas ir Tobagas. 3 kitos šalys buvo 2017 m. sąraše, tačiau po to, kai prisiėmė įsipareigojimus, jos buvo perkeltos į pilkąjį sąrašą, bet dėl to, kad nesiėmė tolesnių veiksmų, jos vėl buvo įrašytos į juodąjį sąrašą. Šios šalys – tai: Barbadosas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Maršalo Salos. Dėl tos pačios priežasties iš pilkojo sąrašo į juodąjį sąrašą perkeltos kitos 7 šalys: Aruba, Belizas, Bermuda, Dominika, Fidžis, Omanas ir Vanuatu.

 

Lentelė

 

Kiti 34 jurisdikciją turintys subjektai jau yra ėmęsi daugybės teigiamų veiksmų, kad būtų laikomasi ES sąrašo sudarymo proceso reikalavimų, bet tam, kad kitais metais nebūtų įrašyti į juodąjį sąrašą, šį darbą turėtų užbaigti iki 2019 m. pabaigos. Komisija ir toliau atidžiai stebės jų daromą pažangą. Minėtos šalys yra šios: Albanija, Angilija, Antigva ir Barbuda, Armėnija, Australija, Bahamos, Bosnija ir Hercegovina, Botsvana, Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Esvatinis, Jordanija, Juodkalnija, Kaimanų Salos, Kiurasao, Kosta Rika, Kuko Salos, Maldyvai, Marokas, Mauricijus, Mongolija, Namibija, Nauru, Niujė, Palau, Seišeliai, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Šveicarija, Tailandas, Turkija, Vietnamas ir Žaliasis Kyšulys.

2017 m. prisiėmusios įsipareigojimus, daugelis šalių jau įgyvendino žadėtas reformas ir padarė patobulinimų, o iš šalių, kurių patikrinimas buvo atliekamas pirmiau, dabar reikalavimus atitinkančiomis pripažintos 25 šalys: Andora, Bahreinas, Džersis, Farerų Salos, Gernsis, Grenada, Grenlandija, Honkongas, Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Makao, Jamaika, Kataras, Korėja, Lichtenšteinas, Malaizija, Meno Sala, Montseratas, Naujoji Kaledonija, Panama, Peru, San Marinas, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Taivanas, Terksas ir Kaikosas, Tunisas ir Urugvajus.

Kaip sudaromas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas?

Į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą įrašomos šalys, kurios neįgyvendino įsipareigojimų laikytis gero valdymo kriterijų arba visai neįsipareigojo jų laikytis.

Daug kitų jurisdikciją turinčių subjektų pagal ES sąrašo sudarymo procesą prisiėmė aukšto lygio įsipareigojimą laikytis skaidrumo ir sąžiningo apmokestinimo įsipareigojimų, todėl tebevykdoma jų stebėsena. Dauguma šių šalių turėjo įgyvendinti įsipareigojimus iki 2018 m. gruodžio 31 d., bet 8 besivystančioms šalims, neturinčioms finansų centro, buvo duotas papildomas vienų metų terminas, per kurį turi būti užtikrinta, kad būtų laikomasi tam tikrų kriterijų.

2018 metais Komisija atliko šalių daromos pažangos stebėseną ir apie bet kokius naujus pokyčius teikė pranešimus valstybėms narėms Elgesio kodekso grupėje. Be to, ji palaikė glaudžius ryšius su EBPO ir atlikdama stebėseną atsižvelgė į šios organizacijos atlikto šalių skaidrumo standartų bei mokesčių režimo šalyse vertinimo rezultatus.

Vėliau Komisija turėjo įvertinti, ar jurisdikciją turintys subjektai iki 2018 m. pabaigos tinkamai įvykdė įsipareigojimus. Remdamasi vertinimo rezultatais, Elgesio kodekso grupė rekomendavo ES finansų ministrams patvirtinti atnaujintą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą. 

Kokie yra ES sąrašo sudarymo proceso kriterijai?

ES sąrašo sudarymo kriterijai yra suderinti su tarptautiniais standartais ir atitinka gero valdymo standartus, kuriuos turi atitikti pačios valstybės narės. Tai yra:

  • Skaidrumas. Šalis turėtų laikytis tarptautinių automatinio keitimosi informacija ir keitimosi informacija gavus prašymą standartų. Ji taip pat turėtų būti ratifikavusi EBPO daugiašalę konvenciją arba su visomis valstybėmis narėmis pasirašiusi dvišalius susitarimus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija. Iki 2019 m. birželio mėn. ES reikalauja, kad šalis atitiktų bent du skaidrumo kriterijus iš trijų. Po tos dienos šalys turės atitikti visus tris skaidrumo kriterijus, kad nebūtų įtrauktos į sąrašą.
  • Sąžininga konkurencija mokesčių srityje. Šalyje neturėtų būti žalingų mokesčių režimų, kurie prieštarautų ES elgesio kodekso arba EBPO žalingos mokesčių praktikos forumo principams. Šalys, pasirinkusios neapmokestinimo įmonių pelno mokesčiu arba nulinio mokesčių tarifo sistemą, turėtų užtikrinti, kad tai neskatintų steigtis dirbtinių lengvatinio apmokestinimo struktūrų, nevykdančių realios ekonominės veiklos. Todėl jos turėtų nustatyti konkrečius ekonominio pagrindo reikalavimus ir skaidrumo priemones.
  • BEPS įgyvendinimas. Šalis turi būti įsipareigojusi įgyvendinti būtiniausius EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) standartus. Nuo 2019 m. stebima, kaip jurisdikciją turintys subjektai įgyvendina šiuos būtiniausius standartus, pradedant ataskaitų pagal šalis teikimu. 

Kas buvo atsakingas už šalių stebėseną ir ES sąrašo atnaujinimą?

ES sąrašo sudarymo procesą administruoja Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas), remdamasi Komisijos vykdomos kruopščios analizės ir dialogo proceso rezultatais.

2018 m. Komisija atliko visų trečiųjų šalių veiksmų, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi įsipareigojimų pagal ES sąrašo sudarymo procesą, stebėseną. Ji išanalizavo priemones, kurių imtasi, siekdama užtikrinti, kad jos visapusiškai atitiktų reikalavimus, ir reguliariai teikė pažangos ataskaitas Elgesio kodekso grupei. Komisija taip pat palaikė glaudžius ryšius su EBPO, siekdama užtikrinti, kad ES ir tarptautinio masto veikla būtų kuo labiau suderinta ir kad jai būtų pateikti EBPO atlikto tam tikrų jurisdikciją turinčių subjektų vertinimo atnaujinimai.

Remdamasi Komisijos pateiktu vertinimu, Elgesio kodekso grupė priima sprendimą dėl to, ar jurisdikciją turintis subjektas turėtų būti įtrauktas į sąrašą, ar ne, ir teikia rekomendaciją ES finansų ministrams.

Ar trečiosios šalys gali pateikti savo argumentų?

Taip. Komisija yra pasiryžusi užtikrinti, kad ES sąrašo sudarymo procesas būtų kuo sąžiningesnis, skaidresnis ir patikimesnis. Ji didelį prioritetą teikė tam, kad būtų užtikrinama, jog atitinkamos šalys suprastų procesą ir prireikus galėtų prašyti pateikti paaiškinimų bei suteikti technines konsultacijas.

2018 metais Komisija palaikė daugialypius techninius, politinius ir diplomatinius ryšius su atitinkamais jurisdikciją turinčiais subjektais. Valstybių narių vardu atvirus ir konstruktyvius ryšius su jurisdikciją turinčiais subjektais taip pat palaikė Elgesio kodekso grupės pirmininkas. Be to, Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba lankėsi daugelyje jurisdikciją turinčių subjektų ir regionų, kad būtų galima palaikyti tiesioginį dialogą dėl ES sąrašo sudarymo proceso.

Kiekviename etape jurisdikciją turintys subjektai buvo raginami palaikyti ryšius su ES, teikti visą reikiamą informaciją ir prašyti pateikti reikiamų paaiškinimų. Kiekviena šalis turėjo galimybę pristatyti savo poziciją, spręsti problemas ir aptarti, kaip stiprinti bendradarbiavimą su ES mokesčių klausimais. Komisija visus jurisdikciją turinčių subjektų atsiliepimus ar informaciją perdavė Elgesio kodekso grupei, kad ši galėtų į ją atsižvelgti priimdama galutinį sprendimą.

Kodėl kai kurioms šalims nustatyta daugiau laiko įsipareigojimams įgyvendinti?

Tam tikrais specifiniais atvejais valstybės narės sutiko suteikti daugiau laiko jurisdikciją turintiems subjektams, kurie negalėjo užbaigti reformų iki 2018 m. termino pabaigos, ir nustatė griežtas sąlygas. Taip yra toliau nurodytais atvejais:

  • Šalys, kuriose režimas taikomas ne itin judaus pobūdžio veiklai, pavyzdžiui, gamybos veiklai. Terminas buvo pratęstas su sąlyga, kad jurisdikciją turintis subjektas imsis apčiuopiamų veiksmų, kad būtų pradėta reforma, ir apie ją viešai paskelbs bei aiškiai nurodys jos įgyvendinimo datą. 
  • Šalys, kuriose esama konstitucinių ir (arba) institucinių suvaržymų, pavyzdžiui, nėra vyriausybės, kurie užkerta kelią tam, kad reikiamos reformos būtų įvykdytos per nustatytą terminą. Šiais atvejais terminas buvo pratęstas tik jei atitinkami jurisdikciją turintys subjektai pateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių konstitucinius suvaržymus, priimtinus teisės aktų projektus bei aiškų reformų įgyvendinimo tvarkaraštį.

Besivystančioms šalims, neturinčioms finansinio centro, jau anksčiau buvo nustatytas ilgesnis laikotarpis (iki 2019 m. pabaigos), per kurį jos turi įgyvendinti su skaidrumu ir kova su BEPS susijusius įsipareigojimus.

Kokios sankcijos bus taikomos į sąrašą įtrauktoms šalims?

ES lygmeniu Komisija yra priėmusi ir pasiūliusi naujų priemonių, kuriomis bus užtikrinama, kad ES sąrašas turėtų realų poveikį.

Pirma, dabar ES sąrašas yra susietas su ES finansavimu pagal naująsias Finansinio reglamento nuostatas, taip pat nuostatas, reglamentuojančias paramą, teikiamą iš Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) bei Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą. Pagal šias priemones teikiamos lėšos negali būti pervedamos per subjektus, esančius į sąrašą įtrauktose šalyse.

Antra, tiesioginių sąsajų su ES sąrašu yra kituose atitinkamuose pasiūlymuose dėl teisės aktų. Pavyzdžiui, pagal naujuosius tarpininkams keliamus ES skaidrumo reikalavimus apie mokesčių schemą, nukreipiamą per šalį, kuri įtraukta į sąrašą, bus automatiškai pranešama mokesčių administratoriui. Pasiūlyme dėl ataskaitų pagal šalis teikimo taip pat nustatyti griežtesni ataskaitų teikimo reikalavimai, taikomi tarptautinėms įmonėms, kurios vykdo veiklą į sąrašą įtrauktose šalyse. Siekdama nustatyti, kuriose srityse būtų galima į sąrašą įtrauktoms šalims numatyti papildomų padarinių, Komisija peržiūri kitų politikos sričių teisės aktus.

Be ES nuostatų, valstybės narės susitarė dėl nacionaliniu lygmeniu taikytinų sankcijų į sąrašą įtrauktiems jurisdikciją turintiems subjektams. Jos apima tokias priemones, kaip griežtesnė stebėsena ir auditas, mokesčių išskaičiavimas, specialūs dokumentacijos reikalavimai ir kovos su piktnaudžiavimu nuostatos. Komisija ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų kuo greičiau susitarta dėl veiksmingų, privalomų ir suderintų apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinamas dar didesnis ES sąrašo poveikis.

Kaip šalis gali būti išbraukta iš ES sąrašo?

Šalis bus išbraukta iš sąrašo, kai tik ji pašalins ES susirūpinimą keliančias problemas ir savo mokesčių sistemą visapusiškai suderins su reikiamais gero valdymo kriterijais. Elgesio kodekso grupė yra atsakinga už ES sąrašo atnaujinimą ir teikimą Tarybai išbraukti šalį iš sąrašo.

Ar ES sąrašas atitinka tarptautinę gero mokesčių srities valdymo darbotvarkę?

Taip, ES sąrašas yra priemonė, kuria veiksmingai padedama įgyvendinti tarptautinę gero mokesčių srities valdymo darbotvarkę. ES sąrašo sudarymo kriterijai atitinka standartus, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu, ir tam, kad šalys nebūtų į jį įrašytos, jos buvo raginamos užtikrinti, kad šių standartų būtų laikomasi. Be to, atlikdama stebėseną, ES atsižvelgė į EBPO atlikto šalių skaidrumo standartų bei mokesčių režimo šalyse vertinimo rezultatus. Per visą sąrašo sudarymo proceso laiką Komisija ir valstybės narės nuolat palaikė glaudžius ryšius su EBPO, siekdamos užtikrinti, kad ES ir tarptautinio masto veikla šioje srityje ir toliau papildytų viena kitą.

Tiek ES, tiek tarptautinė gero mokesčių srities valdymo darbotvarkė viena kitą sustiprina. Pavyzdžiui, EBPO neseniai į tarptautinius gero mokesčių srities valdymo standartus integravo kriterijų, kuris taikomas nulinio mokesčių tarifo šalims, nors jis pirmiausia buvo nustatytas ES sąrašo sudarymo proceso reikmėms. Taip bus užtikrinta, kad šalys, kuriose neapmokestinama įmonių pelno mokesčiu arba jo tarifas yra labai žemas, nesudarytų palankesnių sąlygų įmonėms savo pelną be jokio ekonominio pagrindo perkelti į lengvatinio apmokestinimo zonas.

Ar šis procesas ateityje bus taikomas ir kitoms šalims?

Taip. 2018 m. valstybės narės susitarė išplėsti patikrinimo ir stebėsenos proceso ES sąrašo sudarymo tikslais taikymo sritį. Jos nusprendė procesą pirmiausia pradėti taikyti G 20 šalims, kurioms jis dar netaikomas, būtent Rusijai, Meksikai ir Argentinai. 2019 m. bus atliktas šių šalių patikrinimas, siekiant nustatyti, ar jų mokesčių sistemose esama trūkumų, ir jei trūkumų bus nustatyta, šalių bus paprašyta įsipareigoti juos pašalinti. Kitos šalys į taikymo sritį bus įtrauktos nuo 2020 m.

Daugiau informacijos pateikiama pranešime spaudai.

 

MEMO/19/1629

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar