Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Klausimai ir atsakymai Įtikinama plėtros perspektyva ir stipresnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims

Briuselis, 2018 m. vasario 6 d.

Kodėl Europos Komisija priima šią strategiją?

2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris dar kartą patvirtino – Vakarų Balkanų šalių ateitis europietiška: „Jei norime daugiau stabilumo savo kaimynystėje, privalome suteikti įtikinamą plėtros perspektyvą ir Vakarų Balkanų šalims“. Taip pat jis teigė: „Europos Sąjungoje bus daugiau nei 27 narės. Šalys kandidatės derybose ypatingą prioritetą turi skirti teisinės valstybės principui, teisingumui ir pagrindinėms teisėms“. Nuopelnais grindžiama narystės ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims atitinka Sąjungos politinius, saugumo ir ekonominius interesus; tai geostrateginė investicija į stabilią, stiprią, vieningą, bendromis vertybėmis grįstą Europą. Strategija siekiama suteikti naują pagreitį reformoms regione, kad būtų išspręsti pagrindiniai Vakarų Balkanų šalims kylantys specifiniai uždaviniai. Ja taip pat sustiprinama ES parama Vakarų Balkanų šalims, besistengiančioms eiti Europos keliu, kadangi skiriama papildomų lėšų. Gegužės 17 d. Sofijoje vyks Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame ES vadovai tęs diskusijas su Vakarų Balkanų šalių kolegomis.

ES plėtros politika turi būti neatskiriama platesnės Sąjungos stiprinimo iki 2025 m. strategijos dalis. Strategija yra Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo plano, pagal kurį Komisija teikia įvairių iniciatyvų, kaip gerinti demokratinę, institucinę ir politinę 2025 m. Sąjungos sistemą, dalis. Prieš plėsdamasi Europos Sąjunga turi sustiprėti, sutvirtėti ir tapti veiksmingesne.

Kas naujo strategijoje?

Strategijoje pateikiama uždavinių, kurie kyla Vakarų Balkanų šalims žengiant Europos keliu, esmė. Nauja yra tai, kad atnaujintos paskatos partnerėms imtis reikiamų reformų ir pateikiamos gairės, ką reikia daryti, norint kuo greičiau žengti stojimo į ES keliu. Serbijai ir Juodkalnijai, su kuriomis jau vyksta stojimo derybos, pateikiami orientaciniai veiksmai, kurios reikia įvykdyti, norint stojimo procesą užbaigti iki 2025 m. Be to, pateikiamomis pavyzdinėmis iniciatyvomis šešiose esminėse srityse strategija sustiprinamas ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų partnerėms. Joje apibrėžiama mūsų bendros ateities vizija ir keliai, kaip jos pasiekti.

Ar Komisija keičia savo plėtros strategiją?

Strategijoje aiškiai nurodoma, kad ES durys yra atviros tuomet – ir tik tuomet – kai atskiros šalys atitinka kriterijus. Komisija nekeičia savo plėtros politikos: procesas buvo ir toliau lieka grindžiamas nuopelnais. Bus vertinami kiekvienos atskiros šalies pasiekimai.

Kaip ši strategija bus realiai įgyvendinama?

Vakarų Balkanų stojimo į ES perspektyva visų pirma labiausiai priklauso nuo jų pačių. Jos turi veikti ryžtingai ir kuo skubiau dėti dar daugiau pastangų, imtis gyvybiškai svarbių reformų – visų pirma teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo ir pagrindinių teisių srityje – ir užbaigti savo politinę, ekonominę ir socialinę pertvarką. Savo ruožtu ES tobulins savo politikos priemones, kad geriau paremtų pertvarkos procesus regione. Strategijoje nustatomas veiksmų planas, apimantis šešias konkrečias pavyzdines iniciatyvas, skirtas konkrečioms bendrojo intereso sritims: teisinės valstybės principams, saugumui ir migracijai, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, transporto ir energetikos jungtims, skaitmeninei darbotvarkei, susitaikymui ir geriems kaimynystės santykiams. Konkretūs veiksmai šiose srityse numatyti 2018–2020 m.

Kokios yra šešios pavyzdinės iniciatyvos?

Pavyzdinėmis iniciatyvomis remiama Vakarų Balkanų šalių pertvarka keliose konkrečiose srityse, kuriose glaudesnis bendradarbiavimas atitinka abipusius interesus. Konkretūs veiksmai 2018–2020 m. numatyti šešiose nustatytose srityse. Štai keletas pavyzdžių. 

  • Teisinės valstybės principai: išplėsti suderinimo su ES standartais veiksmų planus visoms Vakarų Balkanų šalims; pagerinti reformų įgyvendinimo vertinimą, be kita ko, vykdant naujas konsultacines misijas.
  • Saugumas ir migracija: plėsti bendradarbiavimą kovos su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu srityse, gerinti sienų saugumą ir migracijos valdymą, pasitelkiant ES priemones ir ekspertines žinias; tobulinti koordinavimą su ES agentūromis sienų saugumo ir migracijos valdymo srityse.
  • Socialinis ir ekonominio vystymasis: stiprinti privačių investicijų garantijų teikimą, remti startuolius ir MVĮ, sudaryti palankesnes sąlyga prekybai; skirti daugiau dėmesio užimtumo ir socialinei politikai, teikti didesnę finansinę pagalbą socialinio sektoriaus, visų pirma švietimo ir sveikatos, rėmimui; finansavimas pagal programą „Erasmus+“ bus padidintas du kartus.
  • Transporto ir energetikos jungtys: iniciatyvos regiono viduje ir su ES, įskaitant naują investicijų paramą; plėsti ES energetikos sąjungą regione.
  • Skaitmeninė darbotvarkė: sudaryti tarptinklinio ryšio paslaugų kainų mažinimo planą, remti plačiajuosčio ryšio ir e. vyriausybės, e. prokuratūros, e. sveikatos diegimą.
  • Susitaikymas ir geri kaimynystės santykiai: remti kovą su nebaudžiamumu ir pereinamojo laikotarpio teisingumu, be kita ko, pasitelkiant regioninę komisiją, kad būtų nustatyti faktai apie karo nusikaltimus; plėsti bendradarbiavimą švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto srityse; remti kultūros paveldą ir programą „Kūrybiška Europa“.

Kaip bus įgyvendinamos naujos pavyzdinės iniciatyvos? Ar bus padidinta finansinė parama Vakarų Balkanų šalims?

Siekiant paremti naujų šioje strategijoje nustatytų pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimą, Komisija siūlo padidinti esamą Vakarų Balkanų finansavimą iki 2020 m. pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę; taip papildoma regionui 2018 m. jau numatyta 1,07 mlrd. EUR suma. Didesnio finansavimo reikės didelėms investicijoms, visų pirma į infrastruktūrą – transporto, energetikos, skaitmeninę. Pavasarį iniciatyvoms įgyvendinti bus sukurta speciali koordinavimo grupė.

Kokios Vakarų Balkanų šalių reformos yra prioritetinės, siekiant išlaikyti įtikinamą plėtros perspektyvą?

Svarbiausias dalykas Vakarų Balkanų šalims yra imtis reformų teisinės valstybės principų, pagrindinių teisių ir gero valdymo srityje ir dėti bendras pastangas dėl susitaikymo ir gerų kaimynystės santykių. Regionas turi stipriau ir patikimiau puoselėti šias pagrindines ES vertybes. Jų nesilaikymas taip pat atgraso nuo investicijų ir prekybos. Antra, turi būti stiprinamos regiono šalių ekonomikos. Jos vis dar yra nekonkurencingos, jose per daug netinkamo politinio kišimosi, privatusis sektorius išsivystęs nepakankamai, o tai daro poveikį augimui ir darbo vietų skaičiui, ypač skirtų regiono jaunimui. Trečia, tarp regiono šalių vis dar yra dvišalių ginčų, kuriuos reikia išspręsti. ES nesutiks įsileisti šių ginčų ir jų keliamo nestabilumo. Galutinius ir privalomus ginčų su kaimynais sprendimus reikia rasti ir įgyvendinti iki šalies įstojimo.

Ar ES įsipareigoja dėl naujų šalių įstojimo 2025 m.?

2025 m. nėra fiksuota ar tikslinė stojimo data. Tai tik orientacinė perspektyva, kuri rodo stiprų Europos įsipareigojimą dėl įtikinamos plėtros perspektyvos Vakarų Balkanų šalims. Iki tos datos ES galėtų sudaryti daugiau nei 27 narės. Stojimo derybos su Juodkalnija ir Serbija jau įsibėgėjo. Jei bus stipri politinė valia, bus imtasi tikrų tvarių reformų ir galutinai išspręsti ginčai su kaimyninėmis šalimis, jos galėtų būti pasirengusios narystei iki 2025 m. Tokia perspektyva yra labai plataus užmojo. Ar ji bus įgyvendinta, visiškai priklausys nuo realių kiekvienos šalies nuopelnų ir rezultatų.

Ar strategija taikoma tik „pirmūnėms“ Serbijai ir Juodkalnijai, o likusi regiono dalis neįtraukiama?

Strategija apima visą Vakarų Balkanų regioną. Juodkalnija ir Serbija šiuo metu yra vienintelės kandidatės, pradėjusios stojimo derybas, todėl šiuo metu gali būti įvardijamos kaip pirmūnės. Strategijoje pateikiami orientaciniai pavyzdžiai veiksmų, kurios Juodkalnija ir Serbija turi įvykdyti, kad stojimo procesą užbaigtų iki 2025 m. Tačiau strategijoje aiškiai nurodoma, kad šalys gali pasivyti arba aplenkti viena kitą, priklausomai nuo jų realiai padarytos pažangos.

Ar Juodkalnija ir Serbija įstos į ES 2025 m.?

Įstojimo laikas – abiejų šalių rankose; jis priklausys nuo realių kiekvienos šalies nuopelnų. Galima 2025 m. perspektyva yra plataus užmojo. Tam reikalinga stipri politinė valia ir esminiai konkretūs rezultatai. Juodkalnija turi pasiekti konkrečių rezultatų teisinės valstybės principų, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Serbijai reikalinga stipri ir tvari politinė valia, kad būtų pasiektas susitarimas dėl esminių būtinų reformų teisinės valstybės principų ir ekonomikos srityje, be to, turi būti skatinamas susitaikymas. Tai turi būti pagrįsta visapusišku santykių su Kosovu normalizavimu. Tam, kad ši plataus užmojo 2025 m. perspektyva taptų tikrove, turės būti sudarytas ir įgyvendintas visapusiškas teisiškai privalomas susitarimas dėl santykių normalizavimo.

Ar Kosovo ir Serbijos santykių normalizavimas yra būtina sąlyga, kad Serbija galėtų žengti tolyn ES keliu?

Tiek Serbijos, tiek Kosovo Europos kelio pažanga yra glaudžiai susijusi su jų santykių normalizavimo pažanga. Veiksmingai ir visapusiškai nenormalizavus Belgrado ir Prištinos santykių per ES remiamą dialogą, regione nebus ilgalaikio stabilumo. Visapusiškas teisiškai privalomas susitarimas dėl santykių normalizavimo yra skubus esminis dalykas, būtinas Serbijos ir Kosovo ėjimui pirmyn Europos keliu.

Kas strategijoje siūloma šalims, kurios neįvardijamos kaip pirmūnės? Kokios jų stojimo į ES perspektyvos? Ar su jomis bus elgiamasi kitaip ir Komisija joms skirs mažiau dėmesio?

Kiekviena Vakarų Balkanų šalis turi galimybę žengti pirmyn savu Europos keliu. Komisija visas šalis vertina sąžiningai ir objektyviai, remdamasi kiekvienos jų nuopelnais ir atsižvelgdama į tai, kaip greitai jos pasiekia pažangos. Kadangi šiuo metu derybos regione vyksta tik su Juodkalnija ir Serbija, dabar šios šalys yra priekyje. Tačiau šalys gali pavyti arba aplenkti viena kitą, priklausomai nuo jų realiai padarytos pažangos. Albanija ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija daro didelę pažangą Europos kelyje, tad Komisija pasirengusi parengti rekomendacijas, kad būtų pradėtos stojimo derybos, remiantis įvykdytomis sąlygomis. Komisija pradės rengti nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės, gavusi išsamius ir visapusiškus atsakymus į klausimyno klausimus. Jei dės pastangas ir prisiims įsipareigojimus, Bosnija ir Hercegovina galėtų tapti šalimi kandidate. Kosovas turi galimybę daryti tvarią pažangą įgyvendindamas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir žengti toliau Europos keliu, kai tik leis aplinkybės.

Kas nutiks, jei būsimos valstybės narės blokuos kitų Vakarų Balkanų šalių stojimą?

ES kelio pirmūnės strategiškai suinteresuotos padėti, o ne kenkti kaimyninėms šalims. Regiono šalys priklauso viena nuo kitos ir darys spartesnę pažangą, jei padės viena kitai. Nė viena šalis neturėtų netinkamai naudotis neišspręstais klausimais stojimo į ES procese. Naująja strategija Komisija rekomenduoja nustatyti specialias priemones ir neatšaukiamus įsipareigojimus, kuriais būtų užtikrinama, kad naujos valstybės narės negalės kliudyti prisijungti kitoms Vakarų Balkanų šalims kandidatėms.

MEMO/18/562

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar