Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Europos solidarumo korpusas. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas dėl dalyvavimo sustiprinto Europos solidarumo korpuso veikloje. Klausimai ir atsakymai

Briuselis, 2018 m. rugpjūčio 10 d.

Šiandien Europos Komisija paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas dėl naujų 2018 m. ir 2019 m. vykdysimų Europos solidarumo korpuso projektų.

Kodėl buvo sukurtas Europos solidarumo korpusas?

Solidarumas – bendra Europos Sąjungos vertybė, puoselėjama jos piliečių ir valstybių narių, vykdant veiklą Sąjungos viduje ir už jos ribų. 

2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J.-C. Junckeris pranešė apie Europos solidarumo korpuso sukūrimą: „Dažnai solidarumą aiškiausiai rodome susidūrę su pavojais. Kai degė Portugalijos kalvos, ugnį gesino Italijos lėktuvai. Kai dėl potvynių nutrūko elektros tiekimas Rumunijoje, energiją tiekė Švedijos generatoriai. Kai tūkstančiai pabėgėlių išsilaipino Graikijos pakrantėse, jiems užuovėja buvo suteikta Slovakijos palapinėse. Ta pačia dvasia šiandien Komisija siūlo sukurti Europos solidarumo korpusą.“ 

Europos solidarumo korpuso paskirtis – suteikti jaunuoliams galimybę dalyvauti įvairioje solidarumo veikloje, kuria padedama spręsti problemas visoje ES. Dalyvaudami solidarumo veikloje jaunuoliai gali asmeniškai tobulėti, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir rasti įsidarbinimo galimybių. Be to, solidarumo veikla padeda nevyriausybinėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms ir bendrovėms spręsti visuomenės ir kitus uždavinius.

 

Kodėl Europos solidarumo korpusui reikalingas teisinis pagrindas?

Nuo pat Korpuso sukūrimo 2016 m. gruodžio mėn. Europos solidarumo korpuso veikla reglamentuojama pagal aštuonias skirtingas programas, kurių kiekviena turi savo teisinį pagrindą, tikslus ir biudžetą (tai – programa „Erasmus+“, ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI), programa LIFE, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, Sveikatos programa, programa „Europa piliečiams“, Europos regioninės plėtros fondas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai). 

Atskiru teisiniu pagrindu sukurta viena išsami finansavimo priemonė, turinti aiškius tikslus. Tai padės sustiprinti Europos solidarumo korpusą – padidės jo nuoseklumas, poveikis ir išlaidų efektyvumas, taip pat bus sukurta dar daugiau galimybių jaunimui. 

2017 m. gegužės 30 d. po tikslinių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais Komisija pateikė pasiūlymą sukurti visapusišką Europos solidarumo korpuso teisinį pagrindą, jo finansavimo mechanizmą ir įvairesnių solidarumo veiklos galimybių.

 

Kada Europos solidarumo korpuso reglamentas turėtų įsigalioti?

2018 m. birželio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo iki 2020 m. skirti Europos solidarumo korpusui atskirą biudžetą ir nustatyti jo teisinę sistemą. Jei Europos Parlamentas rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje dėl siūlomo reglamento nubalsuotų teigiamai, o Taryba oficialiai jį priimtų, būtų galima tikėtis, kad reglamentas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje būtų paskelbtas ir įsigaliotų 2018 m. spalio mėn.[1].

 

Koks bus Europos solidarumo korpuso biudžetas iki 2020 m.?

Bendras biudžetas, skirtas Europos solidarumo korpuso veiklai nuo Reglamento įsigaliojimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti – 375 600 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Ši teisinio pagrindo dokumente įtvirtinta nuostata užtikrins stabilų šios iniciatyvos biudžetą iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos. 

Išlaidos pavienių asmenų solidarumo veiklai priklausys nuo veiklos tipo, trukmės ir šalies, kurioje ta veikla vykdoma.

 

Ar Europos solidarumo korpusas veiks ir po 2020 m.?

Europos Komisijos siūlymu Europos solidarumo korpusas turėtų tęsti savo veiklą ir būsimu ilgalaikio biudžeto laikotarpiu. 2018 m. birželio 11 d. Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl Europos solidarumo korpuso veiklos po 2020 m., kuriai numatyta skirti 1,26 mlrd. EUR, kad maždaug 350 000 jaunuolių galėtų dalyvauti solidarumo veikloje. 

 

VALDYMAS

Kas bus atsakingas už Korpuso veiklą?

2016 m. prasidėjusiu pirmuoju etapu Europos solidarumo korpusas finansuojamas ir valdomas pagal aštuonias skirtingas ES programas. Pagal naująjį pasiūlymą Europos solidarumo korpuso veiklą valdys Europos Komisija, „Erasmus+“ nacionalinės agentūros valstybėse narėse ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA)

„Erasmus+“ nacionalinės agentūros, atsakingos už programos „Erasmus+“ jaunimui skirtos dalies valdymą, taip pat bus atsakingos už didžiosios dalies Europos solidarumo korpuso veiklos įgyvendinimą. Jos vertins organizacijų teikiamus prašymus dėl Europos solidarumo korpuso kokybės ženklo ir dalyvaujančių organizacijų prašymus skirti finansavimą, teiks mokymus ir pagalbą, organizuos tinklaveiką ir propaguos Europos solidarumo korpusą nacionaliniu lygmeniu. 

Europos Komisija, padedama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos, administruos Europos solidarumo korpuso dalyviams teikiamas horizontaliąsias paslaugas, pvz., kursus internete, internetinę kalbinę paramą ir draudimo paslaugas. Be to, EACEA skirs kokybės ženklus tam tikriems suinteresuotiesiems subjektams (pvz., europiniams tinklams ar platformoms, nacionalinėms valdžios institucijoms ir tarnyboms, organizacijoms, vykdančioms ES programomis (ne Europos solidarumo korpuso) remiamą veiklą savanorystės, stažuočių ar darbo srityje). 

Be to, naujasis Europos solidarumo korpuso išteklių centras teiks paramą įgyvendinančiosioms įstaigoms ir dalyvaujančiosioms organizacijoms, visų pirma, kiek tai susiję su įgūdžių, kuriuos įgyja veikloje dalyvaujantys jaunuoliai, sertifikavimu ir patvirtinimu dokumentais.

 

Koks bus užimtumo tarnybų vaidmuo?

Darbo rinkos dalyviai, pvz., valstybinės ir privačiosios užimtumo tarnybos, prekybos rūmai, galės prisidėti prie Europos solidarumo korpuso veiklos, padėdami kandidatams gauti solidarumo srities darbo ar stažuotės vietą. Tokia parama bus teikiama naudojantis esamomis struktūromis. 

Valstybinės užimtumo tarnybos turi itin daug informacijos apie darbo rinką, pvz., gali matyti laisvas darbo vietas tiek šalies viduje (per savo duomenų bazę), tiek kitose šalyse (per EURES). Be to, jos galėtų darbdaviams skleisti informaciją apie Europos solidarumo korpusą ir paskatinti jaunuolius registruotis. Jos taip pat galėtų remti Europos solidarumo korpuso dalyvius projektui pasibaigus ir taip užtikrinti, kad dalyvavimas projekte padėtų patekti į darbo rinką.

Darbo rinkos dalyviai, įskaitant valstybines ir privačiąsias užimtumo tarnybas, galės per „Erasmus+“ nacionalines agentūras atskirai arba kartu teikti prašymus dėl dotacijų.

 

VEIKLA

Ar toliau bus remiama tokia pati veikla?

Pirmuoju etapu (2016–2018 m.) Europos solidarumo korpusas teiks jaunuoliams savanorystės, stažuočių ar darbo galimybių. 

Pagal naują teisinį pagrindą Europos solidarumo korpusas ne tik padės jaunimui vykdyti iki 12 mėn. trukmės savanorišką veiklą, dalyvauti 2–6 mėn. stažuotėse arba 3–12 mėn. dirbti laikantis atitinkamų nacionalinių teisės aktų, bet ir suteiks galimybę dalyviams kurti savo solidarumo projektus arba grupėms dalyvauti trumpalaikėje savanoriškoje veikloje. 

Ypatingas dėmesys skiriamas mažiau galimybių turintiems jaunuoliams. Jiems bus teikiama tikslinė finansinė parama, o veikla specialiai pritaikoma, kad jiems būtų lengviau dalyvauti. Dalyviai ir dalyvaujančios organizacijos galės naudotis pačiomis įvairiausiomis paramos priemonėmis (pvz., bendro pobūdžio ar kalbų mokymo paslaugomis, draudimu, pagalba prieš prasidedant solidarumo veiklai ir jai pasibaigus, administracine pagalba).

 

Kas yra savanorių grupė?

Savanorių grupių veikla ˜– Europos solidarumo korpuso naujovė. Tai solidarumo veikla, kurioje Europos solidarumo korpuso dalyviai iš skirtingų šalių gali savanoriauti drauge. Šios veiklos trukmė – nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Tikimasi, kad ši trumpesnė ir bendruomeniškumu grindžiama veikla į Europos solidarumo korpusą pritrauks mažiau galimybių turinčius jaunuolius. 

Be to, šios savanorių grupės sieks įgyvendinti konkrečius politikos prioritetus, pvz., Europos kultūros paveldo apsaugos, trečiųjų šalių piliečių (įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius) integracijos, aplinkosaugos ir klimato kaitos uždavinių, įskaitant nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir jų padarinių šalinimą ir neįskaitant skubaus reagavimo į nelaimes, sprendimo, vykdant centralizuotą savanorių grupių veiklą prioritetinėse srityse.

 

Kas yra solidarumo projektas?

Solidarumo projektai yra jaunimo vadovaujamos dviejų–dvylikos mėnesių trukmės vietos iniciatyvos, kurias rengia ir vykdo grupės, sudarytos iš bent penkių Europos solidarumo korpuso dalyvių. Jaunieji dalyviai atliks aktyvų vaidmenį rengdami ir įgyvendindami savo pačių idėjas, teikiančias naudos vietos bendruomenėms, su solidarumu susijusiose srityse. Solidarumo projektu turi būti siekiama išspręsti konkrečią vietos bendruomenės patiriamą problemą ir pademonstruoti akivaizdžią Europos teikiamą naudą. 

Kadangi solidarumo projektai paprastai vykdomi Europos solidarumo korpuso dalyvių gyvenamojoje šalyje, juose gali dalyvauti ir mažiau galimybių turintys jaunuoliai, kuriems gali būtų sunku dalyvauti veikloje užsienyje ir kurie nori būti naudingi visuomenei.

 

Kas yra tinklaveika?

Tinklaveika siekiama padidinti bendrą Europos solidarumo korpuso kokybę ir padėti įgyvendinti jo veiklą ir didinti jo veiksmingumą, poveikį bei matomumą. Šia veikla taip pat siekiama ugdyti priklausymo Europos solidarumo korpusui jausmą. Pavyzdžiui, tai galėtų būti veikla, susijusi su naujokų (jaunuolių ir organizacijų potencialių dalyvių) informavimu apie Europos solidarumo korpusą, konsultacijų forumais, gerosios patirties mainais ar buvusių dalyvių tinklų veikla.

 

Kas gali teikti paraiškas?

Dėl kokybės ženklo ir finansavimo gali kreiptis ES valstybėse narėse įsisteigusios viešosios ir privačiosios įstaigos. Paraiškas dėl solidarumo projektų finansavimo gali teikti ir Europos solidarumo korpuso portale užsiregistravusios jaunimo grupės. Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Turkijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir kitų šalių partnerių organizacijos savanoriškos veiklos projektuose gali dalyvauti kaip partneriai. Daugiau informacijos pateikiama Europos solidarumo korpuso vadove.

 

Kada ir kam teikti paraiškas?

Paraiškos dėl savanorių grupių veiklos prioritetinėse srityse finansavimo turėtų būti teikiamos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai. Paraiškos dėl kitos veiklos finansavimo turėtų būti teikiamos šalies, kurioje įsisteigusi pareiškėjo organizacija, nacionalinei agentūrai. 

Reikalavimus atitinkančios organizacijos ir jaunuolių grupės paraiškas turėtų pateikti iki toliau nurodytos dienos (12.00 val. (vidurdienio) Briuselio laiku):

 

Savanoriškos veiklos partnerystė

2018 m. spalio 16 d.

Savanoriškos veiklos projektai

2018 m. spalio 16 d.

Stažuotės ir darbo vietos

2018 m. spalio 16 d.

Solidarumo projektai

2018 m. spalio 16 d.

Savanorių grupių veikla prioritetinėse srityse

2019 m. vasario 18 d.

 

Paraiškos dėl kokybės ženklo gali būti teikiamos nuolat.

Kas gali registruotis Europos solidarumo korpuse?

Europos solidarumo korpuse gali registruotis 17–30 metų asmenys, turintys dalyvaujančiosios šalies ar šalies partnerės pilietybę arba teisėtai joje gyvenantys. Dalyvauti solidarumo projektuose galima nuo 18 metų. Dalyvaujančių šalių (t. y. ES valstybių narių) jaunuoliai ir organizacijos gali dalyvauti visoje Europos solidarumo korpuso veikloje, o šalys partnerės (Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys, ES šalys kandidatės, Vakarų Balkanų šalys, Rytų partnerystės šalys, Pietinės Viduržemio jūros regiono šalys, Rusijos Federacija) – tam tikroje Europos solidarumo korpuso veikloje.

Registruodamiesi Europos solidarumo korpuse, jaunuoliai turės įsipareigoti atsižvelgti į Europos solidarumo korpuso paskirtį ir laikytis jo principų. Užsiregistruoti labai paprasta. Tai galima padaryti specialiame Europos jaunimo portalo tinklalapyje.

 

Ar kiekvienam Europos solidarumo korpuso portale užsiregistravusiam jaunuoliui užtikrinama galimybė dalyvauti solidarumo veikloje?

Visi užsiregistravę asmenys gali dalyvauti bendro pobūdžio internetiniuose kursuose ir bendruomeninėje veikloje, kuri gali vykti jų vietos bendruomenėse. Tačiau užsiregistravimas dar nereiškia, kad jaunuoliui bus pasiūlyta savanoriškos veiklos, stažuotės ar darbo galimybė. Tai priklauso nuo biudžeto, esamų projektų ir konkretaus kandidato interesų. 

Siūlomame reglamente numatyti solidarumo projektai, kuriuose užsiregistravę jaunuoliai galės patys imtis veiksmų ir įgyvendinti savo solidarumo idėjas vietos lygmeniu, nelaukdami, kol organizacija suteiks savanoriškos veiklos, stažuotės ir darbo galimybę. 

 

Kokie reikalavimai keliami organizacijoms?

Kokybės ženklas padės užtikrinti, kad dalyvaujančios organizacijos laikytųsi Europos solidarumo korpuso principų ir reikalavimų. Kalbant apskritai, kokybės ženklas bus būtina sąlyga, kad organizacija galėtų dalyvauti bet kokioje Europos solidarumo korpuso remiamoje veikloje (išskyrus solidarumo projektus), tačiau kokybės ženklo gavimas dar nereiškia, kad bus skirtas finansavimas. 

Kokybės ženklo aprėptis priklausys nuo organizacijos pareiškėjos pageidaujamos vykdyti veiklos pobūdžio. Bus parengti specialūs paraiškų dėl kokybės ženklo teikimo, jų vertinimo ir priėmimo (ar atmetimo) mechanizmai. Kitose ES programose jau dalyvaujančioms organizacijoms ir valdžios institucijoms bus nustatyta supaprastinta tvarka. Europos savanorių tarnybos akredituotoms organizacijoms bus taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės. Paraiškas – priklausomai nuo organizacijos tipo – vertins nacionalinės agentūros arba Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA).

 

Kaip vyksta atrankos procesas?

Kai jaunuoliai užsiregistruoja Europos solidarumo korpuse per Europos solidarumo korpuso portalą, jie ne tik pateikia informaciją apie savo išsilavinimą, darbo patirtį ir asmeninius interesus, bet ir gali nurodyti, kokio tipo projekte norėtų dalyvauti, kuriose šalyse norėtų vykdyti solidarumo veiklą ir kada galėtų pradėti veiklą. Jie gali pasirinkti veiklos tipą (savanorystę, stažuotę ar darbą) ir išreikšti norą dirbti konkrečiose solidarumo srityse. 

Registruodamiesi jaunuoliai taip pat gali nurodyti, kokios konkrečios patirties ir žinių jie turi, ir kuo galėtų būti naudingi Europos solidarumo korpusui, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip darbas su pabėgėliais, vaikais, pagyvenusiais asmenimis ar neįgaliaisiais, mokymas, pirmoji pagalba, žiniasklaida, menas, statyba, inžinerija, projektų valdymas ir kt. Jaunuoliai gali ir patys tiesiogiai kreiptis dėl Europos solidarumo korpuso portale dalyvaujančių organizacijų paviešintos laisvos vietos. 

Dalyvaujančios organizacijos turės galimybę rinktis iš kandidatų, kurių motyvacija, interesai ir įgūdžiai labiausiai atitinka jų poreikius. Jaunuoliai gali priimti organizacijos pasiūlymą arba jo atsisakyti.

 

Kokios yra finansinės dalyvavimo Europos solidarumo korpuso veikloje sąlygos?

Kiekvienas solidarumo veikloje dalyvaujantis jaunuolis gauna kelionės išlaidų kompensaciją ir draudimą. 

Be to, savanoriai visą veiklos laikotarpį yra nemokamai maitinami ir apgyvendinami, jiems mokami kišenpinigiai. 

Įdarbinimo atveju bus sudaroma darbo sutartis ir mokamas atlyginimas pagal nacionalinės teisės aktus, taisykles ir kolektyvines sutartis, galiojančius šalyje, kurioje dirbama. Atlyginimą moka jaunuolį įdarbinusi organizacija. Be to, įdarbinti jaunuoliai gaus persikėlimo išmoką, kuri padengs su įsikūrimu kitoje šalyje susijusias išlaidas. 

Stažuotės atveju bus sudaromas rašytinis stažuotės susitarimas ir už ją mokės priimančioji organizacija. Korpuso siūlomoms stažuotėms bus taikomi stažuočių kokybės sistemos principai. Stažuotojai taip pat gaus persikėlimo išmoką.

 

Ar organizacijos gali imti mokestį už dalyvavimą projekte?

Ne. Nė vienas asmuo ar subjektas negali iš dalyvio prašyti jokio finansinio įnašo ar mokesčio už atrinkimą dalyvauti Europos solidarumo korpuso projekte.

 

Ar dalyviams suteikiamas draudimas ar socialinė apsauga?

Tarpvalstybinės veiklos dalyviai bus apdrausti Europos solidarumo korpuso draudimu. Taip Europos sveikatos draudimo kortelės turėtojams bus užtikrintas papildomas draudimas, o tokios kortelės neturintiems dalyviams – nemokamas visapusiškas draudimas.

Socialinė apsauga darbo ar stažuotės atveju turi tam tikrų ypatumų, priklausančių nuo šalies, kurioje vykdoma solidarumo veikla, nacionalinės teisės aktų, taisyklių ir kolektyvinių sutarčių.

 

Ar bus teikiama kalbinė parama?

Taip. Europos solidarumo korpuso dalyviai, priėmę pasiūlymą dalyvauti tarpvalstybinėje solidarumo veikloje, galės dalyvauti internetiniuose kalbų kursuose ir įvertinti bei patobulinti savo užsienio kalbos, kuria bendraus veiklos užsienyje metu, žinias.

 

Ar dalyviams bus išduodamas pažymėjimas?

Kiekvienas Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvavęs ir ją sėkmingai užbaigęs jaunuolis gaus pažymėjimą, kuriuo bus patvirtintas jo dalyvavimas. Savanoriškos veiklos, stažuotės ar darbo pabaigoje jaunuoliai turės galimybę taip pat gauti „Youthpass“ pažymėjimą, kuriame būtų nurodyti solidarumo veiklos metu įgytos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai.

 

[1] Šis kvietimas teikti paraiškas bus vykdomas, jei teisėkūros institucija be didelių pakeitimų priims reglamentą dėl Europos solidarumo korpuso ir atitinkamus finansavimo sprendimus.

MEMO/18/4840

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar