Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

ES biudžetas. Bendra žemės ūkio politika po 2020 m.

Briuselis, 2018 m. birželio 1 d.

Šiandien Europos Komisija paskelbė siūlomus bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) modernizavimo ir supaprastinimo reglamentus.

Pasiūlyti reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų (pasiūlytas naujas tiesioginių išmokų ūkininkams, paramos kaimo plėtrai ir sektorinių paramos programų mechanizmas), reglamentas dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo ir horizontalusis reglamentas dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėjimo. Šiais pasiūlymais konkretizuojamos būsimos BŽŪP idėjos, išdėstytos 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos pateiktame komunikate dėl maisto ir ūkininkavimo ateities.

Kodėl reikia bendros žemės ūkio politikos reformos?

Nuo 1962 m. bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) sėkmingai atitiko savo pirminę paskirtį remti ūkininkų pajamas, kad būtų užtikrintas kokybiškų, saugių ir nebrangių maisto produktų tiekimas Europos gyventojams. Dėl pritaikymo galimybių BŽŪP visą šį laiką išliko aktuali. Pasauliui sparčiai žengiant į priekį kyla vis naujų iššūkių, kurie aktualūs ne tik ūkininkams, bet ir visai visuomenei. Klimato kaita, kainų nestabilumas, politinis ir ekonominis neapibrėžtumas, gyventojų skaičiaus mažėjimas kaimo vietovėse ir didėjanti pasaulinės prekybos svarba – ūkininkai nuolat prisitaiko prie kintančių aplinkybių ir teisės aktų leidėjai turi užtikrinti, kad jiems būtų suteikta aiškia ir supaprastinta teisine baze grindžiama tinkama parama vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

BŽŪP brėžia perėjimo prie darnesnio žemės ūkio gaires. Ji turi didinti sektoriaus atsparumą ir remti ūkininkų pajamas bei užtikrinti jų ekonominį perspektyvumą. Ji turi užtikrinti, kad žemės ūkis visapusiškai atliktų savo vaidmenį sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas, taip pat reikia visapusiškai pasinaudoti skaitmeninėmis naujovėmis, dėl kurių ūkininkų darbas taptų lengvesnis, sumažinti biurokratizmą ir remti kartų atsinaujinimą. Kadangi daugiau kaip 50 % ES gyventojų gyvena kaimo vietovėse, reikia stengtis, kad jos išliktų patrauklios ir svarbios gyvenamosios erdvės, kuriose auga ekonomika ir kuriamos darbo vietos, taip pat kuriama infrastruktūra, užtikrinamas judumas ir pagrindinės paslaugos. Prisidėdamas prie kaimo vietovių ekonomikos dinamikos ir jų socialinio ir kultūrinio gyvenimo, ES žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį. Toks vaidmuo tenka ir naujajai BŽŪP, kuria siekiama visoje Europoje išsaugoti darnų ūkininkavimą ir investuoti į kaimo vietovių ir bendruomenių plėtrą.

Šiandien pateiktuose teisės aktų pasiūlymuose numatyta supaprastinta ir modernizuota politika geriau tinka šiems uždaviniams spręsti ir siekti tikslų.

Koks BŽŪP biudžetas numatytas 2021–2027 m.?

Komisijos siūlomoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) BŽŪP numatyta skirti 365 mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis). Tai vidutiniškai sudaro 28,5 % bendro ES 2021–2027 m. biudžeto. Iš šios BŽŪP numatytos sumos 265,2 mlrd. eurų bus skirta tiesioginėms išmokoms, 20 mlrd. eurų – rinkos rėmimo priemonėms (EŽŪGF), 78,8 mlrd. eurų – kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

Dar 10 mlrd. eurų konkretiems maisto pramonės, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos tyrimams ir inovacijoms bus skirta pagal ES mokslinių tyrimų programą „Horizontas“.

Kokie yra būsimos 2021–2027 m. BŽŪP tikslai?

Vykdant būsimą BŽŪP visų pirma bus orientuojamasi į devynis pagrindinius politikos ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės svarbos tikslus.

  1. Remti perspektyvias žemės ūkio pajamas ir patvarumą visoje ES teritorijoje, gerinant aprūpinimą maistu.
  2. Stiprinti orientavimąsi į rinką ir didinti konkurencingumą, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui.
  3. Gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje.
  4. Prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie tvarios energetikos plėtojimo.
  5. Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių – vandens, dirvožemio, oro – valdymą.
  6. Prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos, gerinti ekosistemų paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius.
  7. Pritraukti jaunų ūkininkų ir lengvinti verslo plėtrą kaimo vietovėse.
  8. Skatinti užimtumą, ekonomikos augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomiką ir tvarią miškininkystę.
  9. Siekti, kad ES žemės ūkio sektorius geriau tenkintų visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus bei gyvūnų gerovę.

Kompleksinis tikslas yra skatinti žinias, inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse.

Kaip tikimasi pasiekti šių tikslų?

Būsimoji BŽŪP bus naudingesnė mūsų piliečiams, tuo pačiu bus gerokai supaprastintas ir modernizuotas politikos veikimas tiek ūkininkams, tiek valstybėms narėms. Dėmesio centre atsidurs nebe taisyklės ir jų laikymasis, bet rezultatai ir veiklos rodikliai. Vieno visiems tinkamo metodo atsisakymas ir perėjimas prie individualizuoto metodo reiškia, kad politika bus tinkamesnė tiems, kas ją įgyvendins praktiškai. Dėl tokios metodikos valstybės narės galės laisviau spręsti, kaip geriausia siekti bendrų tikslų ir tuo pačiu tenkinti konkrečius savo ūkininkų, kaimo bendruomenių ir visos visuomenės poreikius.

ES lygmeniu visų pirma bus stengiamasi:

  • nustatyti bendrus tikslus,
  • sudaryti reikalingų intervencinių priemonių sąrašą ir bendrą priemonių rinkinį, kuriais valstybės narės galės naudotis, kad pasiektų bendrus tikslus,
  • išsaugoti bendrąją rinką ir vienodas veiklos sąlygas visiems Europos Sąjungos ūkininkams,
  • užtikrinti apsaugos priemones, kad vykdant šią politiką būtų pasiekta tai, kas numatyta,
  • parengti pažangos vertinimo rodiklių rinkinį.

Valstybės narės galės šias priemones pritaikyti konkretiems savo poreikiams, išsamiuose BŽŪP strateginiuose planuose nustatydamos, kaip jos ketina tai padaryti.

Šiuose BŽŪP strateginiuose planuose bus numatyta, kaip kiekviena šalis ketina siekti bendrų BŽŪP tikslų, atsižvelgdama į savo konkrečius poreikius. Juose bus apibrėžta strategija ir paaiškinta, kaip abiejų ramsčių veiksmais bus padedama siekti šių tikslų. Šiuose planuose bus taip pat nustatytos siektinos minėtų tikslų reikšmės, o pažanga siekiant šių reikšmių bus vertinama valstybių narių lygmeniu ir tikrinama Europos Komisijos, vykdant naują metinę stebėjimo ir peržiūros procedūrą.

Kiekvieną BŽŪP strateginį planą pirmiausia turės patvirtinti Europos Komisija, kad būtų užtikrintas jų suderinamumas su ES masto tikslais, išlaikytas bendras politikos pobūdis ir kad dėl jų nebūtų iškraipoma bendroji rinka ar nesusidarytų perteklinė našta paramos gavėjams ar administravimo institucijoms.

Kaip bus vertinami rezultatai?

ES lygmeniu bus susitarta dėl bendro rezultatų rodiklių rinkinio, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų užtikrintos vienodos ūkininkų veiklos sąlygos.

Kasmet šalys teiks Komisijai veiklos rodiklių ataskaitas, pagal minėtus konkrečius rezultatų rodiklius nurodydamos padarytą pažangą. Komisija patikrins ataskaitas ir prireikus apsvarstys galimybę pateikti rekomendacijų, kad veiklos rezultatai taptų geresni.

Tai pat bus įdiegta nauja galimų sankcijų ir paskatų sistema siekiant užtikrinti, kad būtų daroma pažanga. Pavyzdžiui, valstybės narės, pasiekusios klimato, aplinkos ir biologinės įvairovės tikslus, DFP laikotarpio pabaigoje galės būti paskatintos lėšomis, sudarančiomis iki 5 % joms skirtų kaimo plėtros lėšų. Jeigu iš metinių veiklos ataskaitų bus matyti, kad pakankama pažanga nepadaryta, Komisija galės imtis veiksmų siekdama užtikrinti, kad lėšos būtų geriau panaudojamos siekiant rezultatų. Pavyzdžiui, galėtų būti įpareigota laikytis konkretaus veiksmų plano, kad nacionalinė programa vėl būtų vykdoma tinkamai, galėtų būti sustabdyti mokėjimai, padaryta programos pakeitimų atsižvelgiant į jos vykdymo trūkumų pobūdį.

Kaip dėl to taps paprasčiau dirbti ūkininkams ir nacionalinėms administravimo institucijoms? Ir kaip dėl to BŽŪP taps šiuolaikiškesnė?

Ūkininkai geriau nei kas nors kitas žino, kokios paramos jiems reikia, kad jų veiklos rezultatai taptų geresni. Įdiegus naujuosius BŽŪP strateginius planus, valstybės narės galės kartu su ūkininkais nustatyti, ką reikia padaryti nacionaliniu ar regioniniu lygmenimis, kad būtų pasiekti sutarti ES tikslai, lanksčiau pasirinkti tinkamiausias priemones rezultatams pasiekti. ES lygmeniu sutartų plačių priemonių sąrašas bus taip pat supaprastintas. Pavyzdžiui, pagal naująją BŽŪP apibrėžtos aštuonios plačios kaimo plėtros veiklos sritys (aplinka ir klimatas, jaunieji ūkininkai, rizikos valdymo priemonės, žinios ir informacija ir t. t.), palyginti su dabartinėmis 69 priemonėmis ir pagalbinėmis priemonėmis. Suteikus pačioms valstybėms narėms daugiau atsakomybės už tai, kaip joms geriausia siekti bendrų tikslų, o ne taikant pernelyg norminamąjį visiems skirtą metodą, dirbti bus ir paprasčiau, ir veiksmingiau.

Komisija taip pat pirmiausia sieks užtikrinti, kad valdymo sistemos kiekvienoje valstybėje narėje būtų veiksmingos, ir leis joms pačioms nuspręsti, ar pasiūlymai atitinka ES paramos sąlygas, užuot pati tikrinusi kiekvieno atskiro paramos projektui gavėjo tinkamumo sąlygas, kaip kad yra dabar.

Vykdant naująją BŽŪP, tiek ūkininkai, tiek nacionalinės administracinės institucijos bus skatinami diegti naujas technologijas, kurios padėtų supaprastinti jų darbą. Pavyzdžiui, bus sukurta nauja stebėjimo sistema, grindžiama sistemingu nuotoliniu žemės ūkio veiklos stebėjimu ištisus metus. Kai tik bus galima, ši sistema pakeis tradicinius kontrolės metodus, pavyzdžiui, patikras vietoje, todėl reikšmingai sumažės kontrolės našta. Taip pat bus skatinama plačiau naudotis kitomis skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, palydovinėmis technologijomis grindžiama geoerdvine taikomąja programa, kad ūkininkai galėtų tiksliai nurodyti savo žemės valdas, įvelti mažiau klaidų deklaracijose ir taip išvengti baudų. Ūkininkų tiesioginės paramos paraiškas valstybių narių administracinės įstaigos iš anksto užpildys kuo naujesne ir patikimesne informacija, naudodamosi esamomis priemonėmis, pvz., Žemės sklypų identifikavimo sistema, kad sutaupytų ūkininkams nemažai laiko.

Pagal naująją BŽŪP valstybės narės turės pasiūlyti ūkininkams ūkių konsultavimo paslaugų, nurodytų pačiame reglamente, sistemą. Be kita ko, tai konsultacijos dėl: visų reikalavimų ir sąlygų ūkių lygmeniu, kylančių iš kiekvienos šalies BŽŪP strateginio plano, aplinkosaugos teisės aktų dėl vandens, pesticidų, oro taršos ir pan. laikymosi užtikrinimo, rizikos valdymo, prieigos prie inovacijų ir technologijų. Šios konsultacijų paslaugos bus visapusiškai įtrauktos į platesnes valstybių narių žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas, kuriose taip pat dalyvauja mokslininkai, ūkininkų organizacijos ir kiti susiję suinteresuotieji subjektai.

Ar ūkininkams visoje ES bus taikomos vienodos sąlygos?

Naujojoje BŽŪP sistemoje numatyta toliau vienodinti tiesioginių išmokų lygį valstybėse narėse, naikinant 50 % siekiančius ES paramos už hektarą skirtumus ir 90 % nuo ES vidurkio siekiančius atotrūkius. Taip padedama įgyvendinti Komisijos siekius užtikrinti teisingesnį tiesioginių išmokų paskirstymą.

Kaip galima užtikrinti teisingesnį išmokų paskirstymą ūkininkams ir mažiems bei vidutiniams ūkiams?

Tiesioginės išmokos ir toliau bus esminė politikos dalis, nes norint skatinti pažangų ir patvarų žemės ūkio sektorių būtina remti ūkininkų pajamas.

Komisija siūlo mažinti išmokas nuo 60 000 eurų ir privalomai nustatyti viršutinę 100 000 eurų išmokų ribą vienam ūkiui. Į darbo jėgos sąnaudas bus visiškai atsižvelgta. Taip siekiama teisingesnio išmokų paskirstymo.

Sutaupytos lėšos kiekvienoje valstybėje narėje bus perskirstytos skiriant arba perskirstomąsias tiesiogines išmokas, arba paramą kaimo plėtrai, visų pirma užtikrinant, kad didesnė kiekvienai šaliai tiesioginėms išmokoms skirtų lėšų dalis tektų mažiems ir vidutiniams ūkiams. Valstybės narės taip pat galės pasiūlyti smulkiesiems ūkininkams tam tikrą metinę išmoką ir daug paprastesnę administracinę procedūrą gavėjams, kuriems nereikės teikti kasmetinių prašymų išmokoms gauti. Kiekviena atskira valstybė narė galės nuspręsti, kaip klasifikuoti ir smulkiuosius ūkininkus, nes kiekvienos šalies žemės ūkio sektorius yra skirtingas.

Kiekviena šalis taip pat turės taikyti griežtesnes apibrėžtis, kad paramą gautų tik tikrieji ūkininkai. Valstybėms narėms taip pat bus patikėta nustatyti ir tikslią mažų ūkių apibrėžtį (BŽŪP strateginiame plane, kurį turės patvirtinti Komisija), remiantis įvairiais veiksniais, pvz., pajamų tikrinimu, darbo jėgos sąnaudomis ūkyje, steigimo dokumentuose nurodyta paskirtimi, įtraukimu į įmonių registrus. Apibrėžtimi turi būti užtikrinta, kad jokia parama negalėtų būti skiriama tiems subjektams, kurių vykdoma žemės ūkio veikla sudaro tik nereikšmingą bendros jų ekonominės veiklos dalį arba kurių pagrindinė verslo veikla yra ne žemės ūkis. Reglamente taip pat reikalaujama, kad kiekvienoje valstybėje narėje sutarta apibrėžtimi nebūtų automatiškai eliminuojami įvairią veiklą vykdantys ūkininkai (t. y. tie, kurie ne tik užsiima aktyviu ūkininkavimu, bet ir už ūkio ribų vykdo kitokią, ne žemės ūkio, veiklą).

Kuo būsimoji BŽŪP bus naudinga jauniesiems ūkininkams?

Jaunų žmonių pritraukimas šį sektorių ir pagalba jiems sukurti perspektyvų verslą yra vienas iš laikotarpiui po 2020 m. skirtos BŽŪP prioritetų. Jaunieji ūkininkai galės naudotis įvairiomis priemonėmis – kai kurios jų bus privalomos, kitos – savanoriškos.

  • Valstybės narės turės numatyti ne mažiau kaip 2 % joms skirtų lėšų tiesioginėms išmokoms būtent pradedantiems jauniesiems ūkininkams remti. Tokia parama turės būti teikiama arba kaip papildoma išmoka prie pagrindinių pajamų rėmimo, arba kaip steigimosi paramos dotacijos. Šalys gali skirti ir didesnes sumas jauniesiems ūkininkams skatinti, jeigu jos nustato, kad yra toks konkretus poreikis.
  • Didžiausia įsisteigimo pagalbos suma jauniesiems ūkininkams ir pradedančiosioms įmonėms kaimo vietovėse bus padidinta iki 100 000 eurų.
  • Kiekvienos šalies BŽŪP strateginiame plane turės būti pateikta jaunųjų ūkininkų pritraukimo ir rėmimo strategija, taip pat nurodyta, kaip nacionalinė ir ES skiriama parama gali būti naudojama nuosekliau ir veiksmingiau.
  • Kaimo plėtrai skiriamas lėšas galima naudoti remiant programas, kuriomis siekiama pagerinti galimybes naudotis žeme ir ją perleisti, nes tokių galimybių stoka paprastai yra didelė kliūtis pradedantiems jauniesiems ūkininkams. Pagal tokias programas gali būti numatyta: skirtingų ūkininkų kartų ūkių partnerystė, ūkių paveldėjimo arba perleidimo planavimo paslaugos, tarpininkavimas įsigyjant žemės, novatoriškos nacionalinės arba regioninės organizacijos, skatinančios atitinkamas paslaugas jauniems ir vyresnio amžiaus ūkininkams ir padedančios jas teikti ir kt.
  • Jaunieji ūkininkai ir toliau naudosis investicijų parama ir kaimo plėtros lėšomis remiamu žinių perdavimu ir mokymu.
  • Valstybėms narėms bus leidžiama nustatyti finansines priemones, kuriomis būtų remiamas jaunųjų ūkininkų apyvartinis kapitalas, nes jiems dažnai būna labai sunku gauti lėšų, kadangi pradiniu etapu reikia daug investicijų, o ūkio nešamas pelnas – mažas. Komisija taip pat stiprins bendradarbiavimą su Europos investicijų banku, visų pirma pasitelkę platformą FI-COMPASS, kad jaunieji ūkininkai galėtų mokytis iš patirties ir konkrečių programų geriausios praktikos pavyzdžių.

Kaip pagal naująją BŽŪP bus remiami aplinkos ir klimato politikos veiksmai?

Trys iš devynių konkrečių būsimos BŽŪP tikslų bus susiję su aplinka ir klimatu: klimato kaita, gamtos ištekliais, biologine įvairove, buveinėmis, kraštovaizdžiu.

Savo BŽŪP strateginiuose planuose valstybės narės turės nurodyti, kaip jos ketina pasiekti šiuos tikslus ir užtikrinti, kad jų ūkininkai vykdytų visus su aplinka ir klimato politika susijusius reikalavimus. Jos taip pat turės nurodyti, kaip naudos abiejų BŽŪP ramsčių paramą savo strategijai remti. Bus nustatytos siektinos reikšmės ir kasmet pagal jas bus vertinama pažanga.

Platus siekiamų klimato, aplinkos ir biologinės įvairovės tikslų mastas bus užtikrintas įvairiais būdais.

Pagal naują paramos sąlygų sistemą visa ūkininkų pajamų parama (ir kitų sričių bei su gyvūnais susijusios išmokos) bus susieta su aplinkai ir klimatui palankių ūkininkavimo metodų taikymu. Paramos susiejimas su griežtesnių standartų laikymusi yra dabartinių BŽŪP taisyklių patobulinimas.

Valstybės narės privalės įdiegti naujas ekologines sistemas, finansuojamas nacionalinėms tiesioginėms išmokoms skirtomis lėšomis, nors ūkininkai nebus įpareigoti jose dalyvauti. Šiomis ekologinėmis sistemomis turės būti siekiama BŽŪP aplinkos ir klimato politikos tikslų, papildant kitas esamas atitinkamas priemones ir siekiant daugiau negu jau reikalaujama pagal paramos sąlygų reikalavimus. Vis dėlto kiekviena valstybė narė galės jas parengti savo nuožiūra. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti ekologinė sistema, skirta finansuoti visišką trąšų atsisakymą, kad pagerėtų vandens kokybė. Mokėjimai pagal tokias sistemas galėtų papildyti ūkininkams skiriamas tiesiogines išmokas arba tokios sistemos galėtų būti pavienės, o išmokų pagal jas dydžiai būtų nustatomi pagal ūkininkų patiriamas papildomas išlaidas ir pajamų nuostolius.

Valstybės narės turės skirti ne mažiau kaip 30 % savo kaimo plėtros biudžeto aplinkos ir klimato politikos priemonėms. Kaimo plėtros lėšomis bus remiami klimatui ir aplinkai palankūs veiksmai, visų prima agrarinės aplinkosaugos ir klimato kaitos srities įsipareigojimų įgyvendinimas. Šie įsipareigojimai bus privalomi valstybėms narėms, bet savanoriški ūkininkams. Iš kaimo plėtros biudžeto taip pat bus galima finansuoti kitus veiksmus, pavyzdžiui, žinių perdavimą, ekologiškas investicijas, inovacijas, bendradarbiavimą. Tokia parama gali būti teikiama ūkininkams, miškų valdytojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams kaimo vietovėse.

Su aplinka susijusių priemonių finansavimas srityse, kuriose esama gamtinių kliūčių, pavyzdžiui, kalnuotuose arba pakrančių regionuose, dabar bus skiriamas papildomai prie 30 % kaimo plėtrai skiriamos lėšų dalies.

Atsižvelgiant į ES įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, numatoma, kad klimato politikos rėmimo pagal BŽŪP veiksmams turėtų būti panaudota 40 % viso BŽŪP biudžeto.

Koks vaidmuo būsimojoje BŽŪP teks moksliniams tyrimams, inovacijoms ir naujoms technologijoms?

Pagal būsimą BŽŪP bus skatinama daugiau investuoti į žinias, inovacijas ir suteikti ūkininkams ir kaimo bendruomenėms galimybę tuo naudotis. Pagrindinė inovacijų rėmimo pagal naująją BŽŪP priemonė ir toliau bus Europos inovacijų partnerystė („EIP–AGRI“), visų pirma bus remiami principu „iš apačios į viršų“ veiklos grupių vykdomi inovacijų projektai. Taikant „EIP–AGRI“ metodą pirmiausia orientuojamasi į žinių mainus, į kuriuos sąveikiai įtraukiami visi subjektai.

Pagal ES mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“ bus papildomai skirta 10 mlrd. eurų konkretiems maisto pramonės, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos tyrimams. Programai „Europos horizontas“ teks esminis vaidmuo padedant kaupti žemės ūkio sektoriui modernizuoti būtinas žinias. Programos „Europos horizontas“ (tarpvalstybiniai projektai) ir BŽŪP (regionų ir vietos lygmens projektai ir BŽŪP tinklai) sinergija padės kaupti žemės ūkio žinias ir sukurti inovacijų sistemą, kad visi kaimo vietovių subjektai galėtų sparčiau diegti naujoviškus metodus.

Kas yra bendras rinkų organizavimas (BRO)? Kodėl tai taikoma tik tam tikriems sektoriams?

Bendras rinkų organizavimas (BRO) – tai taisyklių rinkinys, naudojamas bendrajai žemės ūkio produktų rinkai organizuoti. Šiomis taisyklėmis reglamentuojami įvairiausi aspektai: rinkos apsaugos priemonės (valstybės intervencinės priemonės ir pagalba privačiam saugojimui), išskirtinės priemonės rinkos sutrikdymo atvejais, prekybos standartai, pieno, vaisių ir daržovių tiekimo mokyklų moksleiviams programa, prekybos nuostatos, tam tikros veiklos programos įvairiems sektoriams: vaisių ir daržovių, bitininkystės, vyno, apynių, alyvuogių.

Didžioji dalis bendro rinkų organizavimo reglamento būsimojoje BŽŪP išliks nepakitusi, išskyrus kelias išimtis. Vienas svarbus pakeitimas bus tas, kad minėtos veiklos programos turės būti įtrauktos į kiekvienos šalies BŽŪP strateginius planus, o valstybės narės turės galimybę (jei manys, kad tai būtina) parengti veiklos programas (kitaip vadinamas sektorinėmis intervencinėmis priemonėmis) kitiems sektoriams. Tai gali būti visi žemės ūkio sektoriai – nuo grūdų ir mėsos iki sėklų, gyvų augalų ir medžių, išskyrus etilo alkoholio ir tabako sektorius. Valstybės narės gali atidėti iki 3 % savo pirmojo ramsčio biudžeto šių sektorių intervencinėms priemonėms. Šiomis programomis bus remiami gamintojai, susiburiantys į gamintojų organizacijas, kad imtųsi bendrų veiksmų prisidėti prie aplinkos apsaugos arba geresnei padėčiai maisto tiekimo grandinėje išsikovoti.

Ar numatyta konkreti parama tam tikriems sektoriams?

Tam tikri sunkumų patiriantys konkrečių produktų sektoriai toliau naudosis papildoma parama, kad padidintų savo konkurencingumą, tvarumą ar produktų kokybę (tai vadinamoji susietoji pajamų parama arba savanoriška susietoji parama pagal dabartinę BŽŪP). Šie sektoriai turi būti laikomi svarbiais dėl ekonominių, socialinių arba aplinkosaugos priežasčių.

Komisija siūlo palikti galioti esamą potencialiai tinkamų finansuoti sektorių sąrašą (t. y. tų pačių sektorių, kurie pripažįstami tinkamais gauti savanorišką susietąją paramą nuo 2013 m., naujausias jų sąrašas pateikiamas čia). Be to, Komisija siūlo išplėsti šį sąrašą, įtraukiant į jį nemaistinius augalus (išskyrus trumpos vegetacijos medžius ir krūmus ir medžius), naudojamus gaminant produktus, kurie gali pakeisti iškastinį kurą.

Reikalavimus atitinkančios valstybės narės susietajai pajamų paramai gali skirti ne daugiau kaip 10 % savo tiesioginių išmokų. Galima papildomai skirti dar 2 % baltymingų augalų auginimui remti.

Ar numatyta kokia nors speciali tvarka atokiausiems ES regionams?

Atsižvelgiant į ypatingus ūkininkavimo atokiausiuose ES regionuose sunkumus, pagal BŽŪP numatyta papildoma parama ūkininkams. Šiems regionams – Prancūzijos užjūrio departamentams (Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Reunjonui, Sen Martenui, Majotui), Azorams ir Madeirai, Kanarų saloms – siūloma skirti 627,63 mln. eurų per metus finansavimą septynerių metų laikotarpiu.

Tiesioginės išmokos atokiausių regionų ūkininkams ir toliau bus daug didesnės nei kitose valstybėse narėse skiriama parama.

Į minėtą sumą neįtrauktas galimas papildomas šių regionų finansavimas kaimo plėtros biudžeto lėšomis. Tokiu finansavimu galima remti žemės ūkio ir miškininkystės biologinės įvairovės atkūrimą, išsaugojimą ir didinimą, taip pat skatinti šių atokiausių regionų kaimo vietovių ekonominę plėtrą. ES įnašas į šių regionų kaimo plėtros programas padidintas iki 70 %, palyginti su 40 % kitur.

Kaip naujoji BŽŪP padės ūkininkams įveikti krizes ir atsispirti pavojams?

Pagal dabartinę BŽŪP ūkininkams jau padedama mažinti šiam sektoriui būdingo netikrumo keliamus pavojus remiant pajamas (tiesioginės išmokos), imantis rinkos priemonių, remiant rizikos valdymo priemones, rengiant mokymus, teikiant investicijas pagal kaimo plėtros programas.

Naujojoje BŽŪP šios priemonės išsaugotos ir padaryta tolesnių patobulinimų.

  • Esamos nuostatos dėl valstybės intervencinių priemonių, privataus saugojimo ir išskirtinių priemonių išlieka nepakitusios, prireikus jomis ir toliau bus galima remti ES ūkininkus.
  • Ateityje valstybės narės turės galimybę iki 3 % savo pirmojo ramsčio lėšų skirti kitų sektorių paramai, išskyrus sektorius, kuriems jau skirta parama pagal sektorines programas (pvz., vaisių ir daržovių, vyno arba alyvuogių aliejaus). Taip siekiama skatinti gamintojų organizacijų veiksmus, didinant konkurencingumą, tvarumą, rizikos, krizių valdymą ir kt.
  • Esama tvarka atidėti dalį visų pirmojo ramsčio lėšų bus išsaugota žemės ūkio rezervui suformuoti, kurį bus galima panaudoti rinkos priemonėms ir išskirtinėms paramos priemonėms. Šis rezervas kasmet iš viso sieks bent 400 mln. eurų ir bus sudarytas perkeliant krizių rezervą iš 2020 m. (t. y. pagal dabartinę BŽŪP ir DFP) į 2021 m. Vėlesniais metais visos nepanaudotos lėšos taip pat bus perkeltos. Dėl rezervo perkėlimo, o ne jo sudarymo kasmet iš naujo ir nepanaudotų lėšų perskirstymo valstybėms narėms, reikšmingai sumažės administracinė našta.
  • Valstybės narės turės remti rizikos valdymo priemones pagal kaimo plėtros programas, kad padėtų ūkininkams valdyti su gamyba ir pajamomis susijusią riziką, kurios jie negali kontroliuoti. Valstybės narės turės privaloma tvarka teikti šios rūšies paramą, kuri bus skiriama kaip finansinė pagalba draudimo ir savitarpio pagalbos fondų įmokoms sumokėti, apsisaugant nuo rizikos, susijusios tiek su gamyba, tiek su pajamomis. Tampa privaloma pagal kaimo plėtros programas remti įvairius veiksmus, pavyzdžiui, investicijų ir mokymo, padedant ūkininkams užkirsti kelią rizikai arba šalinti jos padarinius.
  • Bus sukurta ES lygmens rizikos valdymo platforma – bendras daugeliui suinteresuotųjų subjektų skirtas pagalbos centras, kad ūkininkai, valdžios institucijos, mokslinių tyrimų įstaigos, privačiojo sektoriaus atstovai ir kt. galėtų lengviau dalytis žiniomis ir keistis patirtimi.
  • Taip pat bus galima finansinėmis priemonėmis padėti gauti apyvartinio kapitalo, pvz., padėti ūkininkams įveikti laikiną likvidumo stoką dėl netikėtos krizės.
  • Pagal programą „Horizontas 2020“ bus finansuojami rizikos valdymo, žemės ūkio skaitmeninimo ir pažangaus didžiųjų duomenų naudojimo žemės ūkyje tyrimai, o naudojantis Europos inovacijų partneryste („EIP–AGRI“) taip pat bus galima remti rizikos valdymo srities projektus.

Kaip naujoji BŽŪP prisidės prie ES kaimo vietovių ateities kūrimo?

Kadangi daugiau kaip 50 % ES gyventojų gyvena kaimo vietovėse, svarbu užtikrinti, kad jos išliktų patrauklios, dinamiškos ir tvarios, jose būtų kokybiškų darbo vietų, jų ekonomika augtų, būtų galima naudotis kokybiška infrastruktūra, būtų užtikrintos judumo galimybės ir pagrindinės paslaugos. Ūkininkavimas daugumai kaimo bendruomenių yra labai svarbus, todėl dėl ūkininkams ir kaimo bendruomenėms skiriamos paramos, svarbi joms ir BŽŪP.

Supaprastinus kaimo plėtros priemones, ES lygmeniu nustačius plačius tikslus ir suteikus valstybėms narėms lankstesnių galimybių pritaikyti savo veiksmus konkretiems savo poreikiams bus užtikrinta, kad kaimo plėtros rėmimas išliktų veiksmingas visoje ES. Padidinus bendro finansavimo normą valstybėms narėms, jos galės toliau daug investuoti kaimo vietovėse.

Tai dar viena priežastis, dėl kurios būsimas kaimo plėtros finansavimas bus skiriamas toms sritims, kuriose jis galėtų duoti realios papildomos naudos – vietos, kaimo ir žemės ūkio ekonomikos plėtrai, kitas ES lėšas skiriant stambiems infrastruktūros projektams, įskaitant plačiajuosčio ryšio diegimą. Vienas svarbių būsimos kaimo plėtros politikos elementų bus pažangiųjų kaimų plėtros kaimo vietovėse skatinimas, kartu tobulinant ir vietos infrastruktūrą.

Koks skirtumas tarp dabartinių ir palyginamųjų kainų ir kiek iš tikrųjų bus sutaupyta pagal būsimą BŽŪP biudžetą? Kaip BŽŪP biudžetas bus paskirstytas valstybėms narėms?

Komisija ėmėsi veiksmų precedento neturinčiam skaidrumui užtikrinti – gegužės 2 d. pirmą kartą istorijoje pateikė pasiūlymą dėl naujojo ilgalaikio ES biudžeto, kuris pateiktas ir dabartinėmis, ir 2018 m. palyginamosiomis kainomis.

Vis dėlto dabartinės kainos rodo faktines sumas, kurias galutiniai gavėjai gaus iš ES biudžeto. Dėl kiekvieno metinio ES biudžeto susitariama dabartinėmis kainomis ir valstybės narės įnašus į bendrą ES biudžetą moka dabartinėmis kainomis.

Tokia pati metodika anksčiau taikyta BŽŪP biudžetui nurodyti, todėl dabartinius pasiūlymus galima tiesiogiai palyginti su ankstesniais biudžetais.

Palyginamosios kainos, atmetus infliaciją, naudojamos ekonominiam investicijų poveikiui per ilgesnį laikotarpį palyginti. Pereiti nuo palyginamųjų kainų prie dabartinių nesunku, nes Komisija, atlikdama apskaičiavimus, laikosi prielaidos (ir visada jos laikėsi), kad būsima metinė infliacija bus pastovi ir lygi 2 %.

Dėl to siūloma BŽŪP biudžetą dabartinėmis kainomis sumažinti apie 5 % – tai tolygu maždaug 12 % sumažinimui palyginamosiomis 2018 m. kainomis be infliacijos.

 

Valstybėms narėms skirtos sumos dabartinėmis kainomis (mln. EUR)

 

Tiesioginės išmokos

Rinkos

Kaimo plėtra

IŠ VISO

BE

3 399,2

3,0

470,2

3 872,4

BG

5 552,5

194,5

1 972,0

7 719,0

CZ

5 871,9

49,5

1 811,4

7 732,9

DK

5 922,9

2,1

530,7

6 455,6

DE

33 761,8

296,5

6 929,5

40 987,8

EE

1 243,3

1,0

615,1

1 859,4

IE

8 147,6

0,4

1 852,7

10 000,7

EL

14 255,9

440,0

3 567,1

18 263,1

ES

33 481,4

3 287,8

7 008,4

43 777,6

FR

50 034,5

3 809,2

8 464,8

62 308,6

HR

2 489,0

86,3

1 969,4

4 544,6

IT

24 921,3

2 545,5

8 892,2

36 359,0

CY

327,3

32,4

111,9

471,6

LV

2 218,7

2,3

821,2

3 042,1

LT

3 770,5

4,2

1 366,3

5 140,9

LU

224,9

0,2

86,0

311,2

HU

8 538,4

225,7

2 913,4

11 677,5

MT

31,6

0,1

85,5

117,1

NL

4 927,1

2,1

512,1

5 441,2

AT

4 653,7

102,4

3 363,3

8 119,4

PL

21 239,2

35,2

9 225,2

30 499,6

PT

4 214,4

1 168,7

3 452,5

8 835,6

RO

13 371,8

363,5

6 758,5

20 493,8

SI

903,4

38,5

715,7

1 657,6

SK

2 753,4

41,2

1 593,8

4 388,4

FIN

3 567,0

1,4

2 044,1

5 612,5

SE

4 712,5

4,1

1 480,9

6 197,4

 

Valstybėms narėms skirtos sumos palyginamosiomis 2018 m. kainomis (mln. EUR)

 

Tiesioginės išmokos

Rinkos

Kaimo plėtra

IŠ VISO

BE

3 020,8

2,6

417,9

3 441,3

BG

4 930,2

172,8

1 752,4

6 855,4

CZ

5 218,2

44,0

1 609,7

6 871,9

DK

5 263,5

1,8

471,6

5 736,9

DE

30 003,0

263,5

6 158,0

36 424,5

EE

1 102,4

0,9

546,6

1 650,0

IE

7 240,5

0,4

1 646,4

8 887,3

EL

12 668,8

391,0

3 170,0

16 229,8

ES

29 750,3

2 921,7

6 228,2

38 900,2

FR

44 464,1

3 385,1

7 522,4

55 371,6

HR

2 207,7

76,7

1 750,1

4 034,5

IT

22 146,8

2 262,1

7 902,2

32 311,0

CY

290,8

28,8

99,5

419,1

LV

1 967,4

2,0

729,7

2 699,2

LT

3 343,9

3,7

1 214,2

4 561,7

LU

199,9

0,2

76,5

276,5

HU

7 587,8

200,6

2 589,1

10 377,4

MT

28,0

0,1

75,9

104,1

NL

4 378,5

1,8

455,0

4 835,4

AT

4 135,6

91,0

2 988,8

7 215,5

PL

18 859,5

31,3

8 198,2

27 088,9

PT

3 741,0

1 038,6

3 068,1

7 847,7

RO

11 869,7

323,0

6 006,1

18 198,8

SI

802,8

34,2

636,1

1 473,1

SK

2 444,5

36,6

1 416,3

3 897,5

FIN

3 169,0

1,2

1 816,6

4 986,8

SE

4 187,7

3,7

1 316,0

5 507,4

 

Kas toliau?

Šių trijų reglamentų dėl naujos 2021–2027 m. BŽŪP pasiūlymai bus pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Tuomet šios teisėkūros institucijos dėl Komisijos pasiūlymų turės suformuluoti savo poziciją.

Siekiant užtikrinti, kad ES lėšos kuo greičiau pradėtų duoti rezultatų vietoje ir kad ūkininkams būtų suteiktas jų verslui ir investicijų sprendimams būtinas aiškumas ir nuspėjamumas, nepaprastai svarbu greitai pasiekti susitarimą dėl bendrojo ilgalaikio ES biudžeto ir jo sektorinių pasiūlymų.

Uždelsus panašiai kaip dabartinio 2014–2020 m. biudžetinio laikotarpio pradžioje, ūkininkai ir nacionalinės administracinės institucijos gali netekti galimybės naudotis palankesnėmis sąlygomis dėl mažesnio biurokratizmo, didesnio lankstumo ir veiksmingesnių rezultatų, kuriuos užtikrintų naujoji BŽŪP. Vėluojant patvirtinti būsimą biudžetą, ES būtų uždelsta pradėti tūkstančius galimų naujų projektų, kuriais būtų remiami ūkininkai ir kaimo bendruomenės, sprendžiami aplinkos apsaugos stiprinimo, naujų ūkininkų pritraukimo ir kiti klausimai.

2019 m. susitarus dėl kito ilgalaikio biudžeto būtų sklandžiai pereita nuo dabartinio 2014–2020 m. ilgalaikio biudžeto prie naujojo, o užtikrintas finansavimo nuspėjamumas ir tęstinumas būtų naudingas visiems.

MEMO/18/3974

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar