Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Klausimai ir atsakymai apie naująjį Socialinį fondą ir Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą 2021–2027 m. laikotarpiu

Briuselis, 2018 m. gegužės 30 d.

Europos socialinis fondas+ (ESF+)

IP/18/3923

Kas naujo ESF+ reglamente?

Per pastaruosius 60 metų Europos socialinis fondas buvo pagrindinė ES finansinė priemonė investicijoms į žmones, siekiant padėti jiems rasti geresnį darbą ir užtikrinti lygesnes galimybes įsidarbinti visiems ES piliečiams.

Kaip ir dabartinis Europos socialinis fondas, „Europos socialinis fondas +“ bus pagrindinė ES finansinė priemonė investuoti į žmones ir svarbus veiksnys siekiant stipresnės socialinės sanglaudos, didesnio socialinio teisingumo bei didesnio konkurencingumo. Ateityje „Europos socialinio fondo +“ prioritetai bus dar glaudžiau suderinti su Europos semestro dėl ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo rekomendacijomis ir šalių analizėmis, ir jais bus siekiama praktiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus.

ESF+ reglamentas – dabartinio Europos socialinio fondo (ESF), Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir ES sveikatos programos sujungimo rezultatas. Tai itin svarbus žingsnis siekiant racionalizuoti ir supaprastinti visiems fondams taikomas taisykles ir padidinti skirtingų fondo komponentų sinergijas, siekiant didesnio poveikio.

Kuo skiriasi būsimasis ESF+ biudžetas palyginti su dabartiniu?

2021–2027 m. laikotarpiu Komisija siūlo iš ES biudžeto ESF+ skirti 101,2 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis. Taigi, iš viso sanglaudos politikos biudžeto „Europos socialiniam fondui +“ skirsima suma padidėtų nuo dabartinės 23 proc. iš struktūrinių fondų skiriamos dalies iki 27 proc.

Kiek lėšų bus skirta kiekvienam ESF+ komponentui?

Į bendrą 101,2 mlrd. EUR sumą įeina pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis ESF+ skiriami 100 mlrd. EUR. Ne mažiau kaip 25 proc. šios sumos bus skirta socialinei įtraukčiai skatinti ir ne mažiau kaip 4 proc. – kovai su materialiniu nepritekliumi, siekiant įgyvendinti dabartinio Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) prioritetus ir veiksmus. Be to, valstybės narės, kuriose nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET) lygis bus didesnis už Sąjungos vidurkį 2019 m., privalės skirti ne mažiau kaip 10 proc. savo ESF+ asignavimų pagal pasidalijamąjį valdymą jaunimo užimtumui remti. Likusiems 1,2 mlrd. EUR bus taikomas tiesioginio valdymo principas: užimtumo ir socialinių inovacijų daliai skiriama 761 mln. EUR, sveikatos priežiūros daliai – 413 mln. EUR. Pagal šias dvi dalis bus sudarytos sąlygos išbandyti novatoriškus sprendimus taikant tarpvalstybinį požiūrį, pvz., remti darbo jėgos judumą Europoje ir padėti valstybėms narėms kurti ateities sveikatos priežiūros sistemas.

Kokie yra ESF+ tikslai?

Pagrindinis ESF+ tikslas – prisidėti kuriant socialiai atsakingesnę Europą ir praktiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, tuo pačiu skatinant didesnę ekonominę ir socialinę konvergenciją visoje Europoje. ESF+ finansavimas taip pat padės įgyvendinti pagal Europos semestrą dėl politikos koordinavimo parengtas užimtumo gaires ir siekti bendro pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo po 2020 m. (Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai) tikslo ir užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą. Ši iniciatyva padės didinti užimtumo galimybes, gerinti gyvenimo lygį ir kokybę, palengvinti darbo jėgos judumą ir didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

ESF+ investuos į 3 pagrindines sritis: 1) švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą; 2) darbo rinkų veiksmingumą ir vienodas galimybes gauti gerą darbą; 3) socialinę įtrauktį, sveikatos priežiūrą ir kovą su skurdu.

Kaip ESF+ padės įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį?

ESF+ reglamentas tiesiogiai susieja ESF+ ir socialinių teisių ramsčio trijų skyrių tikslus: 1) lygias galimybes ir galimybę įsidarbinti (įskaitant kokybiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo sistemas), 2) tinkamas darbo sąlygas ir 3) socialinę apsaugą ir įtrauktį. Šie socialinių teisių ramsčio principais pagrįsti prioritetai turės atsispindėti ESF+ programose. Konkrečių šalių prioritetai bus aptarti atsižvelgiant į Europos semestro dėl politikos koordinavimo rekomendacijas ir šalių analizes. Šie prioritetai turėtų būti nustatomi laikantis įtraukties principo, nes ESF+ pasiūlymu siekiama stiprinti partnerystes. Fondas skatins įvairiuose įgyvendinimo etapuose dalyvauti suinteresuotąsias šalis, įskaitant valdžios institucijas, ekonominius ir socialinius partnerius, atitinkamas pilietinei visuomenei atstovaujančias įstaigas ir už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą atsakingas įstaigas. Valstybės narės kiekvienoje programoje turėtų skirti atitinkamą ESF+ išteklių sumą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams stiprinti.

Kaip bus sustiprinta ESF+ ir Europos semestro proceso sąsaja?

Komisijos pasiūlyme nustatoma dar stipresnė tiesioginė Europos semestro ir ESF+ investicijų sąsaja nei dabartinio Europos socialinio fondo atveju. ESF+ programavimo procese svarbus atspirties taškas bus per Europos semestrą priimtos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, taip pat kiti pagrindiniai politikos uždaviniai, kuriuos bendrai nustatė Komisija ir valstybės narės, o valstybės narės skirs pakankamai ESF+ išteklių šiems uždaviniams spręsti ir į tas rekomendacijas atsižvelgti.

Prioritetai bus nustatomi dviem pagrindiniais etapais, siekiant užtikrinti, kad investicijos būti nuosekliai suderintos su konkrečių šalių politikos uždaviniais: tai padaryti jos privalės programavimo laikotarpio pradžioje ir po veiksmų programų laikotarpio vidurio peržiūros. Stebėsena bus vykdoma kaip metinio Europos semestro ciklo dalis.

Kaip ESF+ supaprastins lėšų valdymą ir išmokėjimą?

Viena didelė naujovė bus tai, kad bus siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms ESF institucijoms ir projektų vykdytojams teikti ataskaitas ir nurodyti išlaidas. Paprastinimo tikslais ir skiriant daugiau dėmesio rezultatų siekimui, pagal ESF+ reglamentą bus ypač išplėstos galimybės taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo valstybėms narėms tvarką, remiantis vienkartinėmis išmokomis arba iš anksto su valstybėmis narėmis sutartomis standartinėmis sąnaudomis. Kai kurioms nacionalinėms valdžios institucijoms sunku nurodyti vidutinę kainą, pavyzdžiui, rengiant naują mokymo programą, todėl Komisija pati pasiūlys vidutinę kainą kai kurioms įprastinėms priemonėms, kaip antai mokymas; tai darydama ji remsis visų valstybių narių duomenimis ir atsižvelgs į nacionalines aplinkybes. Sėkmingai baigus dalyvauti mokymo priemonėje, Komisija kiekvienai valstybei narei atlygins konkrečią sumą.
Pagal ESF+ reglamentą taip pat bus galima pasinaudoti nauja galimybe kompensuoti valstybių narių išlaidas remiantis pasiektais rezultatais arba įvykdytomis sąlygomis.

Be to, bus labai sušvelninti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai ir supaprastinti duomenų rinkimo reikalavimai.

Kaip ESF+ užtikrins paramą palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms ir labiausiai skurstantiems asmenims?

Pagal siūlomas taisykles ne mažiau kaip 25 proc. ESF+ lėšų bus skirta socialinei įtraukčiai skatinti. Palankių sąlygų neturinčios grupės, pavyzdžiui, neaktyvūs asmenys ir ilgalaikiai bedarbiai, vaikai, marginalizuotos bendruomenės, kaip antai romai, labiausiai skurstantys asmenys ir ne ES šalių piliečiai yra konkrečiai įtraukti į ESF+ įtraukties politikos dalį.

ESF+ teiks integruotą paramą labiausiai skurstantiems asmenims, kuri šiuo metu teikiama per Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (EPLSAF), skiriant pagalbą maistu, pagrindinę materialinę pagalbą ir papildomas priemones. Sąjungos mastu mažiausiai 4 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, turėtų būti skirta labiausiai skurstantiems asmenims remti.

Dabartinėje reglamentavimo aplinkoje EPLSAF ir ESF projektai dažnai valdomi atskirai, taikomi skirtingi projektų reikalavimai. Tačiau iš turimų duomenų matyti, kad sujungus abu fondus būtų galima taikyti labiau strateginį požiūrį, sustiprinant EPLSAF teikiamos materialinės paramos ir ESF teikiamos visapusiškos socialinės ir profesinės pagalbos sąsają. EPLSAF suinteresuotosios šalys yra atkreipusios dėmesį į būtinybę geriau koordinuoti EPLSAF ir ESF projektus.

Tačiau fondų sujungimas neturės poveikio taisyklėms, taikomoms siekiant gauti paramą labiausiai skurstantiems asmenims. Pagal EPLSAF dalį toliau bus taikomos paprastesnės taisyklės, kad lėšomis galėtų pasinaudoti dar daugiau paramos gavėjų, visų pirma mažos nevyriausybinės organizacijos.

Ar ESF+ teiks tikslinę paramą jaunimo užimtumui?

Komisijos pasiūlymas pagrįstas Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu rezultatais, tai –pagrindinė Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo finansinė priemonė. Nuo 2013 m. apie 18 mln. jaunuolių užsiregistravo darbo paieškai, o 11 mln. gavo darbo, tęstinio mokymo, stažuotės ar pameistrystės pasiūlymą. Nuo 2013 m. bedarbių jaunuolių sumažėjo 2,2 mln., o nedirbančių, nestudijuojančių ar nesimokančių jaunuolių – 1,4 mln.

Siekiant ir toliau padėti jauniems žmonėms rasti darbą, šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad valstybės narės, kurios susiduria su dideliu nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET) skaičiumi, skirtų ne mažiau kaip 10 proc. savo ESF+ lėšų jaunimui skirtiems veiksmams. Tai gali būti tiksliniai veiksmai, kuriais siekiama remti jaunimo užimtumą, ypač atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą. Tuo pačiu supaprastinami kai kurie programavimo reikalavimai, kad vietos valdžios institucijoms ir paramos gavėjams būtų lengviau ją įgyvendinti. Be to, visos valstybės narės galės programose numatyti papildomų lėšų jaunimo užimtumui remti tose srityse, kurios laikomos probleminėmis pagal Europos semestrą ir atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

Koks bus ESF+ vaidmuo siekiant integruoti ne ES piliečius?

Komisija yra įsipareigojusi remti valstybių narių pastangas siekiant ilgalaikės teisėtai ES esančių ne ES piliečių integracijos. ESF+ rems ilgalaikę socialinę ir ekonominę ne ES piliečių integraciją priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti skurdą, skatinti socialinę įtrauktį ir sveikatą, taip pat kovoti su diskriminacija ir nelygybe. ESF+ šių tikslų sieks drauge su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF), kuris patenkins trumpalaikius poreikius.

Nuo 2014 m. didėja į ES migruojančių ne ES piliečių, ypač pabėgėlių, skaičius.[1] Iš turimų duomenų matyti, kad migrantai, norėdami patekti į darbo rinką, susiduria su daug didesniais sunkumais nei ES piliečiai. Todėl reikia daugiau investuoti į migrantų integraciją. ESF+ yra pagrindinė Sąjungos investicijų į žmones, nepriklausomai nuo jų pilietybės, priemonė, taigi, tinkamiausia ir šiam tikslui pasiekti priemonė.

Pasiūlyme dėl reglamento numatytas konkretus tikslas dėl ne ES piliečių integracijos ir stebėsenos rodiklio.

Kokį poveikį ESF+ turės neseniai priimtas Bendrųjų nuostatų reglamentas?

Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR) nustatyta veiksmų sistema daugumai pasidalijamojo valdymo fondų, įskaitant ir ESF+.

Pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą pakeistos taisyklės ESF+ turės tokį teigiamą poveikį:

  • ateinančiam septynerių metų laikotarpiui (iki 2025 m.) bus numatytas didesnis lankstumas; likusiems dvejiems metams asignavimai bus skiriami atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą. Programų turinys bus supaprastintas ir labiau strategiškai pagrįstas, pavyzdžiui, naudojant bendrą programų šabloną ESF+, Europos regioninės plėtros fondui ir Sanglaudos fondui;
  • toliau bus tęsiamas elektroninis duomenų perdavimas, nes patirtis rodo, jog tai gerokai sumažina administracinę naštą;
  • aiškiau išdėstytos įvairių institucijų užduotys bei pareigos valdymo ir kontrolės sistemoje;
  • mažesnė administracinė našta dėl gerokai sumažinto patikrinimų ir auditų skaičiaus, tuo pačiu toliau taikant priemones, kurios užkirstų kelią galimai netinkamam lėšų naudojimui.

Kokia bus ESF+ sąveika su kitomis ES priemonėmis, kuriomis investuojama į žmones?

Kad Europos socialinių teisių ramstis taptų tikrove, ESF+ bendradarbiaus su kitais atitinkamais į 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) sanglaudos ir vertybių išlaidų eilutę įtrauktais fondais. Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas toliau rems socialinę infrastruktūrą, o įgūdžių ugdymą, kvalifikacijos kėlimą ir skaitmeninių įgūdžių įgijimą taip pat rems ir Erasmus+. Europos solidarumo korpusas toliau investuos į žmonių asmeninius įgūdžius ir jų ugdymą, teikdamas profesinių ir savanoriškos veiklos galimybių.

Be to, ESF+ veiksmus papildys ir Europos socialinių teisių ramstį įgyvendins keletas priemonių ir programų, įtrauktų į kitas išlaidų eilutes, pvz., „Europos horizontas“, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai arba Prieglobsčio ir migracijos fondas. ESF+ taip pat papildys kitas ES priemones, pagal kurias teikiama parama reformoms, ypač reformų įgyvendinimo priemonę.

Iš supaprastinto „InvestEU“ investicijų fondo bus skirta 15,2 mlrd. EUR, įskaitant 4 mlrd. EUR socialinėms investicijoms ir įgūdžių ugdymui pagal specialią eilutę, skirtą konkrečiai socialinėms įmonėms ir labai mažoms palankių sąlygų neturinčių asmenų įmonėms. Tai pakeis dabartinę Užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programos mikrofinansų ir socialinių įmonių dalį.

Galiausiai, ESF+ ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas toliau papildys vienas kitą, nes ESF+ toliau rems prevencines ir išankstines priemones, o EGF išliks didelio masto restruktūrizavimo atvejais skubią paramą teikiančiu fondu, nesusietu su DFP.

Kaip ESF+ rems sveikatos srities investicijas?

ES sveikatos programa bus įtraukta į ESF+, o jos prioritetai bus suderinti su Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintais visuomenės sveikatos politikos principais.

Jau dabar ES sveikatos programa prisidedama prie veiksmingų, prieinamų ir atsparių sveikatos priežiūros sistemų valstybėse narėse ir sudaromos palankesnės sąlygos Sąjungos piliečiams naudotis geresne ir saugesne sveikatos priežiūra, remiami ES sveikatos srities teisės aktai ir stiprinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, pagal Sveikatos programą buvo sukurti 24 Europos referencijos centrų tinklai, kurie padeda retomis ligomis sergantiems 27–36 mln. žmonių.

Mažindama sveikatos netolygumus valstybėse narėse ir tarp jų, apsaugodama piliečius nuo didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai ir skatindama sveikatinimą ir ligų prevenciją, sveikatos srities dalis didina piliečių atsparumą ir judumą bei aktyviai skatina sveiką gyvenimo būdą, šitaip papildydama ESF+ veiksmus.

Kokie yra pagrindiniai sveikatos dalies tikslai?

ESF+ programos sveikatos dalimi siekiama remti ir papildyti valstybių narių pastangas siekti šių tikslų:

  • stiprinti pasirengimą krizėms, jų valdymą ir reagavimą į jas visoje ES siekiant apsaugoti piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai;
  • suteikti galių sveikatos sistemoms investuojant į sveikatinimą ir ligų prevenciją ir remiant skaitmeninę sveikatos apsaugos ir priežiūros transformaciją; plėtoti tvarią ES sveikatos informacijos sistemą ir nacionalinių reformų procesus, siekiant veiksmingų, prieinamų ir atsparių sveikatos priežiūros sistemų;
  • remti ES sveikatos teisės aktus šiose srityse: vaistų; medicinos prietaisų; sveikatos technologijų vertinimo; žmogaus kilmės medžiagų (angl. SoHO); kovos su rūkymu; tarpvalstybinės sveikatos priežiūros ir remti Komisijos vartotojų saugos mokslinį komitetą ir Pavojų sveikatai, aplinkai ir atsirandančių pavojų mokslinį komitetą;
  • remti integruotus veiksmus siekiant kurti Europos referencijos centrų (angl. ERNs) tinklą; plėtoti bendradarbiavimą sveikatos technologijų vertinimas srityje, rengiant naujas suderintas taisykles, ir įgyvendinti geriausią praktiką, siekiant remti struktūrines inovacijas, ypač sveikatos srityje.

Kokie yra Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) po 2020 m. tikslai?

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) yra konkreti ES solidarumo su darbo netekusiais Europos darbuotojais išraiška. Nuo savo veiklos pradžios 2007 m. Fondas mobilizavo 611 mln. EUR, suteikdamas paramą 147 000 atleistų darbuotojų ir nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET). Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis siekiama gerinti šių darbuotojų įgūdžius ir galimybes įsidarbinti, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas Europos įmonių darbuotojams kelti kvalifikaciją, kad niekas nebūtų paliktas užribyje ir atleisti darbuotojai rastų kitą darbą.

Kokios EGF naujovės numatytos pagal būsimąjį ES biudžetą?

Šiuo metu EGF paramą galima gauti tik tuo atveju, jei darbuotojai buvo atleisti dėl kintančių pasaulio prekybos tendencijų arba finansų ir ekonomikos krizės padarinių. Remiantis Komisijos pasiūlymu dėl būsimojo ES biudžeto, į EGF paramos skyrimo reikalavimus bus įtraukta gerokai daugiau didelio masto restruktūrizavimo atvejų. Tai užtikrins pakankamą fondo lankstumą reaguojant į esamus ar būsimus ekonominius iššūkius, kaip antai automatizavimas, skaitmeninimas ir t. t., ir didesnę įtrauktį;

Komisija taip pat siūlo sumažinti atleistų darbuotojų skaičių, kurį pasiekus mobilizuojama fondo parama, nuo 500 iki 250 asmenų. Daugelyje regionų paprasčiausiai nėra labai didelių įmonių ir nors restruktūrizavimas paliečia mažesnį darbuotojų skaičių, tie regionai patiria labai didelį poveikį;

Galiausiai, Fondo bendro finansavimo norma, kuri šiuo metu yra 60 proc., bus suderinta su ESF+ didžiausia bendro finansavimo norma atitinkamoje valstybėje narėje. Kai kuriais atvejais tai reikštų, kad ES bendrai finansuoja didesnę visų išlaidų dalį.

Kiek lėšų bus skirta Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui?

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas išliks viena iš specialių priemonių, leidžiančių Sąjungai reaguoti į nenumatytas aplinkybes, todėl jai netaikomos Daugiametės finansinės programos viršutinės biudžeto ribos. Didžiausia suma, kurią EGF gali panaudoti 2021–2027 m. laikotarpiu, yra maždaug 1,6 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis), t. y. vidutiniškai 225 mln. EUR per metus, palyginti su dabar skiriamais 170 mln. EUR per metus.

 

[1] Eurostato duomenimis, 2015–2017 m. apie 3,1 mln. trečiųjų šalių piliečių pateikė prieglobsčio prašymą (pirmą kartą teikiamos paraiškos) Europos Sąjungoje, iš jų – 1,4 mln. (45 proc.) buvo suteikta tarptautinė apsauga. Į šiuos duomenis neįtraukti nelydimi nepilnamečiai. Šaltinis: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Asylum_statistics

 

 

MEMO/18/3922

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar