Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Regionų vystymasis ir sanglaudos politika po 2020 m. Klausimai ir atsakymai

Strasbūras, 2018 m. gegužės 29 d.

Regionų vystymasis ir sanglaudos politika po 2020 m. Klausimai ir atsakymai

Žr. IP/18/3885

  1. Visiems regionams taikoma modernizuota sanglaudos politika

Komisija siūlo modernizuoti sanglaudos politiką Šio pasiūlymo tikslas – skatinti ekonominę ir socialinę konvergenciją padedant regionams visapusiškai suvaldyti globalizaciją ir aprūpinti juos reikiamomis priemonėmis siekiant tvirto ir tvaraus augimo. Visi Europos regionai tebėra tinkami finansuoti sanglaudos politikos lėšomis pagal tris kategorijas: mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivystę regionai.

Kokie yra nauji sanglaudos politikos investavimo prioritetai?

Iš 2014–2020 m. laikotarpio 11 teminių tikslų, įgyvendinant naują sanglaudos politiką, jos ištekliai bus telkiami į 5 politikos tikslus, kuriuos ES yra labiausiai pajėgi įgyvendinti:

1) pažangesnė Europa – inovacijos, skaitmeninimas, ekonominiai pokyčiai ir parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

2) žalesnė Europa be anglies dioksido – Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimas ir investicijos į energetikos pertvarką, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kovą su klimato kaita;

3) geriau sujungta Europa – strateginis transportavimas ir skaitmeniniai tinklai;

4) socialiai atsakingesnė EuropaEuropos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas ir kokybiško užimtumo, švietimo, įgūdžių, socialinės įtraukties ir lygių galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis rėmimas;

5) piliečiams artimesnė Europa – parama vietos lygmens vystymosi strategijoms ir tvariai miestų plėtrai visoje ES.

Daugiausia Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo investicijų bus skirtos pirmiems dviem tikslams – pažangesnei Europai ir žalesnei Europai. Valstybės narės, priklausomai nuo jų santykinio turtingumo, į šiuos prioritetus investuos 65–85 proc. asignavimų pagal šiuos du fondus.

Paramos telkimas pagal temas, t. y. išteklių paskirstymas pagal politikos tikslus, bus atliekamas nebe regioniniu, o nacionaliniu lygmeniu. Taip bus galima lanksčiau rengti atskirų ES fondų programas, siekiant jas geriau pritaikyti konkretiems regionų poreikiams.

Kaip Komisija yra įsipareigojusi savo pasiūlyme dėl kito ilgalaikio ES biudžeto, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo investicijos turėtų padėti siekti viso biudžeto tikslo – ne mažiau kaip 25 proc. ES išlaidų skirti veiksmams klimato kaitos srityje. Bus stebimi sanglaudos politikos programų rezultatai siekiant šio tikslo.

Kaip bus paskirstytos lėšos?

Naujas lėšų paskirstymo metodas grindžiamas 1999 m. Europos Vadovų Tarybos priimta „Berlyno formule“; šis metodas apima skirtingus skaičiavimo metodus trims skirtingoms regionų kategorijoms (mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivystę regionai).

Taikant šį metodą, siekiant atspindėti regiono turtingumą, atsižvelgiama į regiono BVP vienam gyventojui skirtumą palyginti su ES vidurkiu. Jis taip pat apima socialinius, ekonominius ir teritorinius uždavinius, tokius kaip nedarbas, mažas gyventojų tankumas, o labiau išsivysčiusių regionų atveju – išsilavinimas. Metodas jau buvo pakoreguotas vėlesniais programavimo laikotarpiais siekiant atspindėti socialinės ir ekonominės sanglaudos Europoje raidą.

Šiandien Komisija siūlo pakoreguoti metodą, siekiant atsižvelgti į pastarųjų metų skirtumų raidą, ir toliau išteklius orientuoti į regionus, kuriems labiausiai reikia pasivyti likusią ES dalį, ir užtikrinti visiems taikomas sąžiningas sąlygas.

Todėl sanglaudos politikos lėšų paskirstymo sistema yra šiek tiek pakoreguota siekiant išteklius toliau orientuoti į mažiau išsivysčiusias valstybes nares ir suteikti daugiau finansinės paramos pramonės perinamojo laikotarpio regionams. Tebėra daugiausia remiamasi BVP vienam žmogui, tačiau taip pat visų kategorijų regionams taikomi nauji kriterijai – jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas bei integracija – siekiant geriau atsižvelgti į socialinę ir ekonominę padėtį vietoje. Galiausiai, Komisija siūlo apsauginę sąlygą, kad būtų išvengta pernelyg netikėtų pokyčių skirstant lėšas valstybėms narėms.

Sanglaudos fondo atveju metodas nesikeičia: sanglaudos fondo paramą gaus valstybės narės, kurių BNP vienam gyventojui yra mažesnis nei 90 proc. ES vidurkio.

  1. Paprastesnė ir lankstesnė sanglaudos politikos sistema

Supaprastinimas buvo pagrindinis Komisijos principas rengiant naujas 2021–2027 m. laikotarpio sanglaudos politikos taisykles. Jau nuo pat kadencijos pradžios 2015 m. J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija nepriklausomų ekspertų aukšto lygio grupei pavedė pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip supaprastinti prieigą prie ES fondų ir jų naudojimą, taip pat rengiant laikotarpio po 2020 m. programą.

2017 m. birželio mėn. Komisijos diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities buvo taip pat pabrėžta, kad reikia mažiau, glaustesnių ir aiškesnių taisyklių, o 2018 m. sausio mėn. surengtose viešose konsultacijose 80 proc. dalyvavusių ES piliečių tai patvirtino prašydami supaprastinti taisykles ir sumažinti biurokratizmą ES lėšų gavėjams.

Kalbant apie lankstumą, migracijos ir pabėgėlių krizė 2015 m., taip pat vis dažnesnės gaivalinės nelaimės, akivaizdžiai rodo, kad sanglaudos politikos taisyklės turėtų sudaryti sąlygas greičiau ir veiksmingiau reaguoti į nenumatytus įvykius.

Kodėl septyniems skirtingiems fondams taikomas bendras taisyklių sąvadas?

Dėl skirtingų taisyklių, pagal kurias įvairių ES fondų parama įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis (pasidalijamasis valdymas) programų valdymo institucijų veikla tapo sudėtinga, o įmonės ir verslininkai vengia teikti paraiškas dėl įvairių ES finansavimo šaltinių.

Dabar Komisija siūlo vieną bendrą taisyklių sąvadą 7 ES fondams, kurių parama įgyvendinama pagal pasidalijamojo valdymo principą: Europos regioninės plėtros fondui, Sanglaudos fondui, „Europos socialiniam fondui+“, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui, Prieglobsčio ir migracijos fondui, Vidaus saugumo fondui ir Sienų valdymo ir vizų priemonei.

Konkrečiuose reglamentuose bus numatytos tam tikros nuostatos, reikalingos siekiant atspindėti atskirų fondų ypatumus, kad būtų atsižvelgta į skirtingus jų pagrindus, tikslines grupes ir įgyvendinimo metodus.

Taikant šį bendrą taisyklių sąvadą tiek programų vadovams, tiek paramos gavėjams bus lengviau. Be to, bus lengviau užtikrinti sąveiką, pavyzdžiui, tarp Europos regioninės plėtros fondo ir „Europos socialinio fondo+“ įgyvendinant integruotus miestų plėtros planus, skirtus nuskurdusių miestų rajonų gaivinimui.

Prieglobsčio ir migracijos fondo kartu su sanglaudos politikos fondais lėšomis galima finansuoti vietos lygmens migrantų ir prieglobsčio prašytojų integracijos strategijas; o Prieglobsčio ir migracijos fondo lėšos būtų skiriamos trumpalaikiams poreikiams atvykus (pavyzdžiui, priėmimo ir sveikatos priežiūros srityse), sanglaudos politikos fondų lėšomis būtų galima remti ilgalaikę socialinę ir profesinę integraciją.

Be to, naujomis nuostatomis bus užtikrinta paprastesnė sąveika su kitomis ES biudžeto priemonėmis, kaip antai bendra žemės ūkio politika, inovacijų programa „Europos horizontas“, judumui mokymosi tikslais skirta ES priemone „Erasmus+“ ir aplinkos ir klimato politikos programa LIFE.

Kaip ketinate palengvinti mažųjų įmonių, gaunančių ES finansavimą, būtį?

Pasiūlysime daugiau supaprastintai apmokamų išlaidų variantų. Tai reiškia, kad paramos gavėjai neturės pateikti kiekvienos atskiros sąskaitos faktūros arba atlyginimo lapelio, bet galės naudoti įverčius, tokius kaip fiksuotosios sumos arba fiksuotos kainos tam tikrų kategorijų sąnaudoms arba darbuotojams ir kitos pridėtinės išlaidos, pavyzdžiui, draudimas arba nuoma. Jie taip pat galės gauti kompensaciją remiantis pasiektais rezultatais.

Kaip supaprastintos audito ir kontrolės procedūros?

1) Programavimo laikotarpio pradžioje nereikės kartoti daug laiko atimančio institucijų, atsakingų už sanglaudos politikos programų įgyvendinimą, skyrimo proceso, kaip tai buvo daroma 2014–2020 m. laikotarpiu. Valstybės narės gali toliau naudoti esamą įgyvendinimo sistemą.

2) Dėl programų, kurių valdymo ir kontrolės sistema veikia gerai ir kurių rezultatai yra geri (t. y. žemas klaidų lygis), Komisija siūlo daugiau remtis taikomomis nacionalinėmis kontrolės procedūromis.

3) Išplečiamas vieno bendro audito principas. Tai reiškia, kad turėtų būti atliekamas tik vienas lėšų gavėjų, pavyzdžiui, mažųjų įmonių ir verslininkų, patikrinimas, o ne daug galbūt ne visiškai suderintų auditų.

Jei bus atliekama mažiau patikrinimų, kaip užtikrinsite išlaidų tvarkingumą?

Komisijos pasiūlymu dėl būsimų sanglaudos politikos taisyklių siekiama rasti tinkamą atskaitomybės, supaprastinimo ir veiklos rezultatų pusiausvyrą. Net ir taikant švelnesnes procedūras, Komisija ir toliau taikys labai griežtas patikimo ES lėšų valdymo taisykles.

Nacionalinės valdžios institucijos turės parengti savo audito strategijas. Be to, tebebus taikomas minimalus Komisijos ir valstybių narių audito susitarimas patikinimo tikslais.

Kodėl naujoji sistema yra lankstesnė?

1) Atliekama laikotarpio vidurio peržiūra

Priėmus 2021–2027 m. programavimo laikotarpio programas, prioritetams įgyvendinti bus skiriami tik 2021–2024 m. laikotarpio asignavimai. Likusiems dviem metams – 2026 m. ir 2027 m. – skirti asignavimai bus skiriami 2024 m. atlikus nuodugnią laikotarpio vidurio peržiūrą, po kurios 2025 m. bus atliekamas atitinkamas perprogramavimas. Valstybės narės peržiūrės savo programas, atsižvelgdamos į keturis elementus:

  • atitinkamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, priimtose per 2023 m. ir 2024 m. Europos semestrą, nustatytas problemas;
  • atitinkamos valstybės narės ar regiono socialinę ir ekonominę padėtį;
  • pažangą, padarytą siekiant programų veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių;
  • techninio koregavimo, kuris bus atliekamas 2024 m. ir po kurio bus peržiūrėti nacionaliniai sanglaudos politikos paketai remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, rezultatus.

2) Suteikiama galimybė be oficialaus Komisijos pritarimo lėšas iš vieno prioriteto perkelti į kitą pagal ES fondų programą. Tokiam perkėlimui taikoma prioriteto biudžeto 5 proc. riba.

3) Gaivalinės nelaimės atveju taikoma speciali nuostata, pagal kurią galima sutelkti lėšas nuo pat pirmos nelaimės dienos.

  1. Stipresnis teritorinis aspektas siekiant geriau tenkinti konkrečius regionų poreikius

Kaip įgyvendinant sanglaudos politiką bus geriau remiami konkretūs regionų poreikiai?

Dauguma ateinančio dešimtmečio uždavinių – kova su atskirtimi, klimato kaita arba migrantų integracija – turės būti sprendžiami Europos miestuose ir didmiesčių zonose. Dėl šios priežasties Komisija siūlo dar labiau stiprinti sanglaudos politikos miesto aspektą.

6 proc. Europos regioninės plėtros fondo paketo skiriama investicijoms į tvarią miestų plėtrą nacionaliniu lygiu. 2021–2027 m. sistemoje sukurta Europos miestų iniciatyva – nauja miestų tarpusavio bendradarbiavimo, inovacijų ir gebėjimų stiprinimo priemonė, taikoma visiems ES miestų darbotvarkės teminiams prioritetams (be kita ko, migrantų integracija, būstų sektorius, oro kokybė, skurdas mieste ar energetikos pertvarka).

Be to, pagal sanglaudos politikos 5 tikslą – piliečiams artimesnė Europa – Komisija toliau rems vietos lygmens vystymosi strategijas, parengtas gyventojams artimiausiu lygiu.

Šias vietos strategijas, integruotų teritorinių investicijų ir bendruomenės inicijuotų vietos plėtros priemonių forma, turėtų rengti ir tvirtinti atsakingos vietos ar teritorinės institucijos, kurios turėtų būti labiau įtrauktos į ES finansuojamų projektų atranką arba turėtų būti atsakingos už šią atranką. Vykdant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą turėtų būti remiami struktūriniai pokyčiai ir stiprinami vietos inovaciniai gebėjimai.

Kaip įgyvendinant sanglaudos politiką bus remiamas tolesnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas?

2021–2027 m. laikotarpiu tarpregioniniam ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui pirmiausia bus sudarytos palankesnės sąlygos sudarant naują galimybę pagal visus 5 politikos tikslus regionams naudoti dalį savo asignavimų projektams bet kurioje Europos dalyje finansuoti kartu su kitais regionais. Tam tikra prasme INTERREG programų pridėtinė vertė bus įtraukta į visas sanglaudos politikos programas.

O iš Europos regioninės plėtros fondo ir toliau bus finansuojamos konkrečios INTERREG programos. Pagrindinės 2021–2027 m. laikotarpio naujienos yra šios:

1) Daugiau dėmesio institucijų bendradarbiavimui ir bendroms viešosioms paslaugoms

2021–2027 m. laikotarpiu INTERREG programoms bus skirta 9,5 mlrd. EUR Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Ištekliai bus labiau sutelkti į sausumos sienas tarp valstybių narių, kuriose yra aktyvi tarpvalstybinė sąveika. INTERREG investicijomis bus remiamas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas ir jos padės vystyti jungtines viešojo intereso paslaugas.

Siekiant pagerinti pasienio regionuose gyvenančių 150 mln. gyventojų gyvenimo kokybę, Komisija siūlo padėti valstybėms narėms įveikti likusias tarpvalstybines kliūtis sudarant galimybes savanoriškai ir pritarus atsakingoms kompetentingoms institucijoms vienos valstybės narės taisykles taikyti kaimyninėse valstybėse narėse įgyvendinant konkretų projektą arba vykdant veiksmus nustatytą laiką. Tai galėtų padėti įgyvendinti, pavyzdžiui, daugiau tarpvalstybinių transporto infrastruktūros ar sveikatos priežiūros projektų.

2) Naujų visos Europos masto inovacijų grupių kūrimas

Be naujos galimybės regionams kartu plėtoti bendrus projektus pagal savo programas, 2021–2027 m. sanglaudos politikos taisyklėmis sukuriamos tarpregioninės investicijos į inovacijas – priemonė, sukurtas remiantis iniciatyvos „Vanguard“ sėkme ir 2014–2020 m. bandomaisiais veiksmais dėl tarpregioninės inovacijų partnerystės.

Regionams, kurių pažangiosios specializacijos ištekliai sutampa, bus skiriama daugiau finansinės paramos, kad jie galėtų kartu dirbti ir dar labiau įtraukti politikos formuotojus, tyrėjus, įmones ir kitus inovacijų subjektus. Taip siekiama išplėsti tinkamus finansuoti tarpregioninius projektus, kurie gali sukurti Europos vertės grandines prioritetiniuose sektoriuose, tokiuose kaip didieji duomenys, bioekonomika, efektyvus išteklių naudojimas, susietasis judumas ar pažangi gamyba.

Ar Komisija tęs PEACE programos įgyvendinimą?

Jau daugiau kaip dvidešimt metų iš Europos regioninės plėtros fondo skiriamas specialus finansavimas tarpvalstybinėms Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio regiono taikos ir susitaikymo programoms. Komisija ketina pasiūlyti tęsti šių programų įgyvendinimą išsaugant jų valdymo sistemas. Naująja PEACE+ programa, apimančia INTERREG programą, taikomą Šiaurės Airijai ir Airijos pasienio regionams, bus prisidedama siekiant socialinio ir ekonominio stabilumo šiuose regionuose.

Ar atokiausi regionai tebegaus specialiąją paramą?

ES ir toliau teiks specialiąją paramą savo devyniems atokiausiems regionams (Azorų saloms, Kanarų saloms, Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Madeirai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui) siekdama padėti jiems išspręsti jų konkrečius teritorinius, ekonominius ir socialinius uždavinius.

Vadovaujantis 2017 m. spalio mėn. pristatyta nauja Strategija dėl atokiausių regionų, šiems regionams bus sudarytos sąlygos plėtoti savo išteklius, pavyzdžiui, mėlynojo augimo, kosmoso mokslų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityse, ir pasinaudoti globalizacijos teikiama nauda.

1) Jie ir toliau gaus papildomus ES lėšų asignavimus[1]. *

2) Jiems bus suteikta daugiau lankstumo skirstant išteklius pagal politikos tikslus (paramos teikimas pagal temas).

3) Atokiausi regionai gaus naują specialiąją paramą pagal 2021–2027 m. INTERREG programas, kad sustiprintų savo integraciją į regionines erdves ir sustiprintų tarpusavio bendradarbiavimą arba bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir šalimis partnerėmis.

  1. Stipresnė sąsaja su Europos semestru ir Sąjungos ekonomikos valdymu

Tam, kad ES investicijos būtų veiksmingos ir kad kiekvienas vietoje išleistas euras duotų rezultatų, reikia tvirtos makroekonominės sistemos ir verslui palankios aplinkos. 2014–2020 m. biudžeto laikotarpiu sanglaudos politikos lėšomis jau remiamos struktūrinės reformos ir tvirta ekonominė politika. Visų pirma taikomos ex ante sąlygos, kurios yra išankstinės sąlygos, kurias valstybės narės turi įvykdyti, kad gautų finansavimą, ir antra, taikomos makroekonominės sąlygos, susiejant politiką su pagrindiniais ES ekonomikos valdymo mechanizmais.

Komisijos pasiūlyme dėl būsimos sanglaudos politikos ši sąsają dar labiau sustiprinama. Tai padės užtikrinti augimui palankią aplinką Europoje, kad būtų išnaudotas visas ES, nacionalinių, regioninės ir vietos lygio investicijų potencialas. Taip pat bus užtikrintas visapusiškas papildomumas ir koordinavimas su nauja, geresne reformų rėmimo programa.

Kokios yra naujos reikiamos sąlygos?

Reikiamos sąlygos yra ex ante sąlygų, nustatytų 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, tęsinys. Pasiūlyta apie 20 sąlygų, kurios atitinka maždaug pusę ankstesnio laikotarpio sąlygų. Jos apima panašias temines sritis kaip ir 2014–2020 m., pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumas, ir tebeapima pažangiosios specializacijos strategijas, kuriomis investicijos orientuojamos į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Taip pat yra keturios horizontaliosios reikiamos sąlygos viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos taikymo srityse.

Su reikiamomis sąlygomis susijusios procedūros yra panašios, tačiau paprastesnės; pavyzdžiui, įsipareigojimų nevykdymo atveju nereikia pateikti privalomo veiksmų plano. Tačiau valstybės narės negalės Komisijai siųsti mokėjimo prašymų dėl ES finansuojamų projektų, susijusių su neįvykdytomis sąlygomis. Jos turi būti vykdomos per visą programos laikotarpį.

Kaip sustiprinta sąsaja su Europos semestru ir Sąjungos ekonomikos valdymu?

Į Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas bus atsižvelgta du kartus per visą 2021–2027 m. laikotarpį: visų pirma 2021–2027 m. laikotarpio pradžioje sudarant fondų programas ir nustatant sanglaudos politikos programų struktūrą.

Vėliau naujausiomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis bus vadovaujamasi ir atliekant programų laikotarpio vidurio peržiūrą 2024 m. siekiant jas pritaikyti atsižvelgiant į neišspręstas problemas. Visu laikotarpiu valstybės narės turėtų Komisijai reguliariai teikti informaciją apie savo pažangą, padaryta įgyvendinant programas, grindžiamas konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis.

Paliekama galioti makroekonominė sąlyga, kad būtų užtikrinta, jog ES investicijos būtų teikiamos patikimoje mokestinėje aplinkoje. Jei valstybė narė nesiima veiksmingų ar taisomųjų veiksmų taikydama pagrindinius ES ekonominio valdymo mechanizmus (perviršinio deficito procedūra, perviršinio disbalanso procedūra) arba netaiko priemonių, reikalaujamų pagal ekonominio koregavimo programą, Komisija pateiks Tarybai pasiūlymą sustabdyti visus įsipareigojimus arba išmokas ar jų dalis, skirtas vienai ar daugiau valstybės narės programų. Tačiau Komisija gali, remdamasi išskirtinėmis ekonominėmis sąlygomis arba gavusi susijusios valstybės narės pagrįstą prašymą, rekomenduoti Tarybai sustabdymą anuliuoti.

  1. Veiksmingas finansų valdymas ir griežtesnės taisyklės siekiant, kad ES investicijos duotų geresnių rezultatų

Patirtis rodo, kokios svarbios yra vietoje laiku teikiamos skatinamosios investicijos ir kaip svarbu išlaikyti greitą įgyvendinimo tempą. Tokiu būdu ES finansuojamų projektų rezultatai gali kuo greičiau pasiekti gyventojus.

Be to, 2014–2020 m. laikotarpiu įkūrus sanglaudos atvirųjų duomenų platformą, ES fondų valdymo skaidrumas ir atskaitomybė pasiekė aukštesnį lygį. Gyventojai galėjo stebėti projektų atrankos eigą ir išmokų tarifus, taip pat ES investicijų pažangą pagal iš anksto nustatytus tikslus. 2021–2027 m. laikotarpiu dėl naujų valstybėms narėms nustatytų atskaitomybės reikalavimų gyventojai pažangą galės stebėti beveik realiuoju laiku.

Kaip Komisija stebės investicijų rezultatus ir pažangą?

Atliekant pirmiau minėtą laikotarpio vidurio peržiūrą bus atsižvelgta į pažangą siekiant laikotarpio pradžioje nustatytų kiekvienos programos tikslų ir, prireikus, bus galima programas keisti.

Be to, vietoje metinių įgyvendinimo ataskaitų, atliekama metinė peržiūra programų institucijų ir Komisijos politinio dialogo dėl pagrindinių su įgyvendinimu ir rezultatais susijusių klausimų forma. Valstybės narės kas du mėnesius Komisijai siųs įgyvendinimo duomenis, kurie bus įkelti į sanglaudos atvirųjų duomenų platformą ir bus prieinami gyventojams.

Kokios yra naujos taisyklės dėl įsipareigojimų panaikinimo?

Įsipareigojimo panaikinimas reiškia, kad jei valstybė narė per tam tikrą laikotarpį nepareikalauja programai skirtos sumos, t. y. Komisija negavo sąskaitų faktūrų tai sumai padengti, ši suma nebeskiriama tai programai ir grąžinama į ES biudžetą. Šis mechanizmas skirtas užtikrinti veiksmingą ir spartų programų įgyvendinimą.

Pagal naująją sistemą taikoma grąžinimo per n + 2 (metus) taisyklė, o 2014–2020 m. buvo taikoma taisyklė n + 3. Ši taisyklė bus taikoma palaipsniui, kad būtų užtikrinta pakankamai galimybių koregavimui kartu užtikrinant griežtesnį finansų valdymą.

Taikymo pratęsimas ir tęstinumas bei galimybė 2014–2020 m. projektų įgyvendinimą perkelti į naują laikotarpį sudarys galimybę greitai pradėti programavimo laikotarpį ir taip bus paprasčiau sėkmingai valdyti programas atsižvelgiant į įsipareigojimų panaikinimo taisyklę.

Tuo pačiu tikslu sumažintos ir išankstinio finansavimo sumos, kurios sudarys 0,5 proc. programos išteklių, kurie turi būti išmokėti kiekvienais metais, išskyrus 2027 m. – paskutiniais naujojo finansavimo laikotarpio metais.

Daugiau informacijos

Teisiniai tekstai ir informacijos suvestinės

 

 

[1] Daugiau nei 1,6 mlrd. EUR suma dabartinėmis kainomis iš Europos regioninės plėtros fondo bus skirta atokiausiems ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams. * [atnaujinta 2018 6 6 11.00 val.]

 

MEMO/18/3866

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar