Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Kova su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje

Briuselis, 2018 m. balandžio 12 d.

Klausimai ir atsakymai

Nesąžiningos prekybos praktikos apibūdinimas

Nesąžiningos prekybos praktika (NPP) yra įmonių tarpusavio santykių praktika, kuria nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio ir kuri neatitinka sąžiningumo ir sąžiningos praktikos principų. Paprastai tokią praktiką vienas prekybos partneris vienašališkai taiko kito prekybos partnerio atžvilgiu. Dėl to, kad maisto tiekimo grandinėje (MTG) derybinė galia labai skiriasi, ši grandinė yra ypač jautri nesąžiningos prekybos praktikai.

Kodėl nesąžiningos prekybos praktiką reikia reglamentuoti dabar? Kodėl nepakanka savanoriško elgesio kodeksų?

Europos Komisija jau keletą metų domisi nesąžiningos prekybos praktika­ maisto tiekimo grandinėje. Ta tema 2009 ir 2014 m. paskelbta komunikatų. 2016 m. sausio mėn. specialiame pranešime Komisija atkreipė dėmesį į teigiamus pokyčius šalinant nesąžiningos prekybos praktiką tiek sektoriuje nacionaliniu lygmeniu, tiek savanoriškai vykdant privataus sektoriaus pradėtą tiekimo grandinės iniciatyvą. Nors tuomet buvo manoma, kad šios srities ES teisės aktai nereikalingi, Komisija vis tiek įsipareigojo iki kadancijos pabaigos iš naujo įvertinti tą poreikį, atsižvelgdama į vėlesnius pokyčius.

2016 m. Žemės ūkio rinkų darbo grupė – Europos Komisijos suformuota nepriklausoma aukšto lygio ekspertų grupė – pateikė savo išvadas ataskaitoje „Rinkos rodiklių gerinimas. Ūkininkų padėties gerinimas tiekimo grandinėje“. Ji, be kita ko, rekomendavo Europos Sąjungai reglamentuoti sritis, kuriose taikoma nesąžiningos prekybos žemės produktais praktika.

2018 m. pradžioje Komisija įvertino pokyčius­, susijusius su nesąžiningos prekybos praktika valstybėse narėse ir privačiame sektoriuje, ir nustatė, kad 2016 m. lūkesčiai nebuvo patenkinti, nes anksčiau vilčių teikę pokyčiai sulėtėjo­ dėl to, kad buvo atsižvelgta tik į kelias rekomendacijas. Pavyzdžiui, keliose valstybėse narėse nesąžiningos prekybos praktika iki šiol nereglamentuojama arba reglamentuojama tik iš dalies, o pagrindiniai suinteresuotieji subjektai tiekimo grandinės iniciatyvoje nedalyvauja dėl silpnos valdymo struktūros­, trukdančios­ veiksmingai tirti įtariamus nesąžiningos prekybos praktikos atvejus ir su tuo kovoti.

Kadangi atskirų veiklos vykdytojų maisto tiekimo grandinėje derybinė galia dažnai būna labai skirtinga, vis dar pasitaiko situacijų, kai silpniausia grandis – dažniausiai žemės ūkio produktų gamintojai – patenka į pažeidžiamą padėtį ir patiria pernelyg didelį ekonominį spaudimą.

Visos ES viešos internetinės konsultacijos, vykdytos 2017 m. antrąjį pusmetį, taip pat patvirtino, kad dauguma suinteresuotųjų subjektų (prekybos organizacijų, žemės ir maisto ūkių atstovų) mano, kad nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje vis dar yra probleminė. 96 % respondentų, dalyvavusių 2017 m. viešosiose konsultacijose dėl BŽŪP, pritarė pasiūlymui, kad ūkininkų padėties gerinimas vertės grandinėje, įskaitant kovą su nesąžiningos prekybos praktika, turėtų tapti ES bendrosios žemės ūkio politikos tikslu. Naujausia „Eurobarometro“ ES piliečių apklausa taip pat rodo, kad dauguma piliečių pritaria ūkininkų vaidmens maisto grandinėje sustiprinimui.

J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija yra ginanti Komisija tad, atsižvelgdami į tai, pusiausvyros nėra, o nesąžiningą elgesį reikia taisyti, mes nusprendėme veikti ir pirmą kartą teikti teisinius pasiūlymus reglamentuoti nesąžiningą praktiką maisto tiekimo grandinėje.

Kodėl nusprendėte uždrausti būtent šią nesąžiningos prekybos praktiką? O kaip kitokia praktika?

Nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat privataus sektoriaus elgesio kodekse aptariama labai įvairi prekybos praktika. Komisijos nurodytą nesąžiningos prekybos praktiką dauguma laiko akivaizdžiai neteisinga, nes ji daro ypač didelę žalą silpniausioms maisto grandinės grandims (t. y. ūkininkams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms). Taip pat bendrai sutariama, kad ši konkreti nesąžiningos prekybos praktika daro neigiamą poveikį tinkamam ir veiksmingam maisto tiekimo grandinės veikimui.

Šis sutarimas grindžiamas: 2016 m. Komisijos įsteigtos ekspertų grupės – Žemės ūkio rinkų darbo grupėsnustatytais faktais, įgyvendinant Tiekimo grandinės iniciatyvą parengtais Gerosios praktikos principais ir atsiliepimais, kuriuos Komis­ija gavo konsultuodamasi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais. Pavyzdžiui, Komisijos viešosiose konsultacijose dėl nesąžiningos prekybos praktikos buvo prašoma, kad respondentai nurodytų, kurią praktiką laiko nesąžininga ir darančią didžiausią neigiamą poveikį; daug atsiliepimų gauta ir dėl Komis­ijos įžanginio poveikio vertinimo. Komisija taip pat pateikė tikslinių klausimų bendrovėms, vartotojų organizacijoms ir nacionalinėms valdžios institucijoms, surengė seminarą dėl nesąžiningos prekybos praktikos ir daug susitikimų su maisto tiekimo grandinės suinteresuotaisiais subjektais ir pilietinės visuomenės grupėmis.

Kokie produktai įtraukti į pasiūlymą?

Įtraukti maisto produktai, t. y. žemės ūkio produktai ir produktai, gauti perdirbus žemės ūkio produktus. Kaip žemės ūkio produktai įtraukti ir žuvininkystės produktai. Produktai įtraukti atsižvelgiant į nesąžiningos prekybos praktikos atvejus maisto tiekimo grandinėje.

Kaip šiame pasiūlyme apibūdinami pirkėjai ir tiekėjai? Kuriems suinteresuotiesiems subjektams skirtas šis pasiūlymas?

Pasiūlymas taikomas visiems maisto grandinės dalyviams: mažmenininkams, maisto produktų perdirbėjams, didmenininkams, kooperatyvams ar gamintojų organizacijoms arba atskiriems gamintojams, galintiems taikyti nesąžiningos prekybos praktiką. Pasiūlymu konkrečiai siekiama suteikti didesnę galią silpniausiems, menką derybinę galią turintiems partneriams, taigi tiekėjas turi būti mažo arba vidutinio dydžio, kaip nustatyta ES lygmens apibrėžtyje.http://ec.europa.eu/growth/smes/business-friendly-environment/sme-definition_en

Ar bus papildoma administracinė našta valstybėms narėms? Ar maisto tiekimo grandinės suinteresuotieji subjektai turės padengti finansines išlaidas?

Dauguma valstybių narių administracijų jau yra įsteigusios nesąžiningos prekybos praktikos teisės aktų stebėjimo ir įgyvendinimo užtikrinimo subjektus,­ todėl nepatirs daug papildomų išlaidų. Jei tokių subjektų nėra, nesąžiningos prekybos praktika gali būti reguliuojama per tokias esamas įstaigas kaip konkurencijos tarnybos ar vartotojų apsaugos agentūros – taip galima gerokai sumažinti išlaidas.

Be to, tų valstybių narių, kurios remdamosi nacionaliniais teisės aktais neseniai įsteigė naujas nesąžiningos prekybos praktikos reguliavimo struktūras, patirtis rodo, kad tam pakanka palyginti nedidelių finansinių įsipareigojimų.

Kadangi dauguma valstybių narių jau vienaip ar kitaip reglamentuoja nesąžiningos prekybos praktiką, įmonės jau turėtų būti gerai pasirengusios ir patirti nedaug išlaidų. Bet kuriuo atveju visas papildomas sąnaudas greičiausiai atsvers nauda, kurią turėtų suteikti itin­ žalingos nesąžiningos prekybos uždraudimo politika.

Ar bus kokių nors sankcijų įsipareigojimų nesilaikymo atveju? Jei taip, kokių?

Taip. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios kuriama visos ES nesąžiningos prekybos praktikos reglamentavimo tvarka, yra privataus sektoriaus iniciatyvos papildymas privaloma būtiniausio lygio apsauga visose valstybėse narėse. Taigi siūloma direktyva reikalaujama, kad valstybės narės skirtų valdžios instituciją prižiūrėti, kad būtų laikomasi nesąžiningos prekybos praktikos draudimo. Ši valdžios institucija turi sugebėti atlikti tyrimus­ (ne tik užsakytuosius, bet ir vykdomus savo iniciatyva), skirti finansines baudas ir skelbti savo sprendimus.

Koks yra tikėtinas poveikis ūkininkams, perdirbėjams ir mažmenininkams?

Nesąžiningos prekybos praktikos, kuri, kaip nustatyta, yra žalingiausia ūkininkams ir maisto pramonės sektoriaus mažo ir vidutinio dydžio tiekėjams, draudimas padidins pasitikėjimą tiekimo grandinėje ir kompensuos mažesniųjų bendrovių derybinės galios, kuri yra mažesnė nei jų didesnių pirkėjų, trūkumą. Dėl to turėtų padidėti šių bendrovių teisinis tikrumas (pavyzdžiui, joms nebereikės rūpintis, kaip rasti naują pirkėją prekėms, kurias pirkėjai buvo užsakę ir kurių paskutinę minutę atsisakė) ir sumažėtų būtinybė valdyti riziką, kurios jos beveik ar visai negali kontroliuoti.

Ar padidės maisto produktų kaina vartotojams?

Ne. Dėl šio ES teisės akto didinti kainas vartotojams nėra jokios pagrindo: Komisijos surengtose viešosiose kon­sultacijose dėl nesąžiningos prekybos praktikos nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad nesąžiningos prekybos praktika padeda sumažinti vartotojų kainas ar kad tokios praktikos uždraudimas jas padidintų. Iš esmės vartotojų organizacijos yra linkusios skatinti šios praktikos reglamentavimą, nes ji neigiamai veikia vartotojus ilguoju laikotarpiu.

Teisės akte taip pat numatyta, kad Komisija po trejų metų gali pateikti ataskaitą dėl to, kaip taikomos taisyklės ir koks yra jų poveikis kainoms.

Kaip šiame pasiūlyme atsižvelgiama į Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumą ir į tiekimo grandinės iniciatyvą?

Siūloma direktyva ne pakeičiamas, o tik papildomas privataus sektoriaus Tiekimo grandinės iniciatyvos savanoriško elgesio kodeksas, kuris yra 2010 m. Komisijos įsteigto aukšto lygio forumo, skirto maisto tiekimo grandinės problemoms tirti, rezultatas. Sprendimas pasiūlyti bendrą būtiniausio lygio apsaugą Europos Sąjungoje suteikia galimybę valstybėms narėms, jau taikančioms griežtesnius apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos standartus, tai daryti ir toliau.

Ar valstybės narės galės dar griežčiau reglamentuoti nesąžiningos prekybos praktiką ir taikyti savo priemones? Ar reglamentas padvigubins, ar pakeis valstybių narių pastangas?

Šiandieninis direktyvos pasiūlymas papildo valstybės narių lygmeniu priimtus teisės aktus. Valstybės narės gali tokią praktiką reglamentuoti griežčiau ir daugelis jų jau yra priėmusios griežtesnių teisės aktų. ES lygmens veiksmais – minimaliai su­derinant taisykles, nustatant bendras vykdymo užtikrinimo taisykles ir koordinuojant vykdymo užtikrinimo pastangas – ES maisto tiekimo grandinės operatoriams suteikiama vienodo lygio bazinė apsauga.

Ar šios taisyklės bus taikomos ne ES tiekėjams ir (arba) pirkėjams?

Taip, jos bus taikomos ir ne ES tiekėjams. Taip daroma siekiant teisingumo ir norint išvengti netyčinio iškreipiamojo poveikio. Pavyzdžiui, jei būtų ginami tik ES tiekėjai ir nebūtų ginami trečiųjų šalių tiekėjai, pirkėjams galėtų atsirasti paskatų pirkti iš šių trečiųjų šalių tiekėjų (ir nevaržomai taikyti nesąžiningos prekybos praktiką).

Kodėl Komisija nesiima veiksmų dėl kainų skaidrumo?

Iš tikrųjų kitas žingsnis – svarstyti rinkos skaidrumo klausimą. Komisija toliau nagrinės šį klausimą, o pirmųjų šio darbo rezultatų galima tikėtis 2018 m. antrąjį pusmetį. Šis klausimas nagrinėjamas Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forume.

Šią veiklą reikėtų laikyti tokių Komisijos jau įgyvendintų skaidrumo didinimo veiksmų, kaip Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD valdomų rinkos stebėjimo centrų įsteigimas, papildymu.

Daugiau informacijos

Žemės ūkio rinkų darbo grupė

Maisto tiekimo grandinės pagrindiniai faktai ir skaičiai

MEMO/18/2703

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar