Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Klausimai ir atsakymai. Komisija atsako Europos piliečių iniciatyvai dėl glifosato ir skelbia apie didesnį mokslinių vertinimų skaidrumą

Strasbūras, 2017 m. gruodžio 12 d.

Kodėl Komisija neuždraudė glifosato?

Šiuo metu nėra nei mokslinio, nei teisinio pagrindo glifosato draudimui pateisinti. Po išsamaus ir skaidraus mokslinio proceso, kurio metu viešai paskelbta daugiau negu 6 000 puslapių mokslinio vertinimo, ES rizikos vertinimo išvada buvo tokia: glifosatas nesukelia vėžio ir, jei naudojamas laikantis tinkamos žemės ūkio praktikos, nekelia nepriimtino pavojaus aplinkai. Atlikus visų turimų duomenų apie glifosatą išsamų mokslinį vertinimą ir 2017 m. lapkričio 27 d. pritariamai nubalsavus valstybių narių atstovams [1], Komisija šiandien pritarė glifosato patvirtinimo atnaujinimui penkeriems metams.

Kanados, Japonijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos valdžios institucijos, taip pat FAO-WHO Jungtinis susitikimas dėl pesticidų likučių (JMPR) padarė tą pačią išvadą. Tik viena agentūra – Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (IARC) – laikosi kitos nuomonės, susijusios su jos vertinimu dėl galimo ryšio tarp glifosato ir žmonių susirgimų vėžiu.

Be to, ES vertinimuose dėl glifosato poveikio aplinkai nerasta jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie glifosato sukeliamą ekosistemos nykimą, kai jis naudojamas laikantis leidimo suteikimo sąlygų ir geros žemės ūkio praktikos principų. Tačiau Komisijos prašymu valstybės narės turėtų itin atkreipti dėmesį į pavojus biologinei įvairovei, vertindamos prašymus suteikti leidimus pateikti rinkai produktus, kuriuose yra glifosato, o taip pat į neprofesionalių naudotojų apsaugą.

Pagaliau Europos Komisija turi teisinę prievolę atsakyti į prašymus dėl patvirtinimo arba patvirtinimo pratęsimo, atsižvelgdama į ES rizikos vertinimo rezultatus.

Kokia dabar padėtis dėl glifosato ES?

2017 m. lapkričio 27 d. ES valstybės narės balsavimu pritarė Komisijos pasiūlymui penkiems metams atnaujinti pritarimą, ir šiandien Komisija jį patvirtino. Prieš tai Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio iniciatyva šis klausimas kelis kartus svarstytas kolegijoje ir dėl to pasiūlymo pratęsti trukmė sumažinta nuo 15 iki penkių metų siekiant atsižvelgti į naujausią Europos Parlamento rezoliuciją ir gauti kuo didesnio valstybių narių skaičiaus paramą. Dabar valstybės narės turi dar kartą įvertinti visus glifosato pagrindu pagamintus produktus, kuriuos galima gauti jų teritorijose.                                                                                                      

Kodėl penkiems, o ne 15 metų?

Komisija paprastai siūlo pratęsti veikliosios medžiagos patvirtinimą 15 metų, jei tenkinami visi patvirtinimo kriterijai, tačiau glifosato atvejis nėra įprastas.

Nustatant tinkamą pratęsimo laikotarpį buvo atsižvelgta į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) ir valstybių narių ES lygmeniu atliktų mokslinių glifosato vertinimų rezultatus ir kitus teisėtus veiksnius. Nors jau esama daug informacijos apie veikliąją medžiagą glifosatą, papildoma informacija apie glifosatą skelbiama ypač dažnai palyginus su kitomis veikliosiomis medžiagomis.

Todėl priimdama sprendimą dėl glifosato patvirtinimo laikotarpio trukmės Komisija atsižvelgė į greitų mokslo ir technologinių pokyčių galimybes ateityje, taip pat turint omenyje tai, kad glifosatas yra vienas iš plačiausiai naudojamų herbicidų Sąjungoje.

Be to, Komisija atsižvelgė į naujausias neprivalomas Europos Parlamento priimtas rezoliucijas. Šiandien oficialiai priimant sprendimą buvo taip pat nuodugniai išnagrinėta 4-oji Europos piliečių iniciatyva (ECI).

Kaip bus su glifosato pagrindu pagamintais produktais, pavyzdžiui, „Roundup“? Ar jų leidimų išdavimas irgi automatiškai atnaujinamas?

Ne. Dėl to sprendžia valstybės narės. Valstybės narės yra atsakingos už leidimų išdavimą veikliųjų medžiagų turintiems augalų apsaugos produktams („pesticidams“) ir jų naudojimą savo teritorijose.

ES lygmeniu sprendžiama tik dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo. Šis dalijimasis atsakomybe grindžiamas subsidiarumo principu ir atspindi valstybių narių klimatinių, agronominių ir aplinkos sąlygų skirtumus.

Po glifosato atnaujinimo valstybės narės turi iš naujo įvertinti visus esamus produktus, kuriems suteikti leidimai ir kuriuose yra šios veikliosios medžiagos, kaip antai „Roundup“. Jei leidimo turėtojai pareikalaus nacionalinių valdžios institucijų išlaikyti anksčiau suteiktus leidimus, valstybės narės taip pat gali nuspręsti įvesti kai kuriems iš jų arba visiems apribojimus ar draudimus, jei to reikalauja duomenys, susiję su konkrečia padėtimi jų teritorijose.

Kaip pesticidai patvirtinami ES

http://ec.europa.eu/assets/sante/food/plants/pesticides/lop/index.html

Kaip Komisija gerins visuomenės galimybes susipažinti su pramonės pateiktais moksliniais tyrimais?

Komisija visiškai pritaria tam, kad mokslinių vertinimų ir sprendimų priėmimo skaidrumas yra esminis dalykas užtikrinant pasitikėjimą maisto saugos reguliavimo sistema. Todėl Komisija 2018 m. pavasarį pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, kuriuo bus dar labiau padidintas skaidrumas ir tyrimų, naudojamų atliekant veikliųjų medžiagų mokslinį vertinimą, kokybė. Pasiūlyme bus atsižvelgiama į šiuos ir kitus svarbius aspektus, kaip antai į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) valdymą.

Visų pirma ji išnagrinės galimybes gerinti pramonės užsakytų tyrimų skaidrumą ir stiprinti šių tyrimų atlikimo valdymą. Prieš tai bus surengtos viešos konsultacijos.

Didelė tyrimų ir kitos informacijos, kurią pateikė pramonė veikliųjų medžiagų vertinimui, dalis jau yra viešai prieinama. Be kita ko, tai dokumentų rinkinio santrauka, valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo ataskaita, dėl kurios EFSA rengia viešas konsultacijas, visos valstybių narių ekspertų pastabos ir vieši atsakymai į jas, tarpusavio vertinimo ekspertų posėdžių ataskaitos ir EFSA išvados. Kalbant apie glifosatą, viešai paskelbtaa jau per 6 000 puslapių mokslinis vertinimas.

Ar yra tokių produktų kaip glifosatas mokslinių tyrimų viešo finansavimo galimybė?

Individualūs tyrimai kainuoja nuo keleto tūkstančių iki keleto milijonų eurų. Komisija ir toliau tvirtai laikosi principo, kad viešosios lėšos neturėtų būti naudojamos užsakant tyrimus, kurie padėtų pramonei pateikti produktą rinkai. Tačiau Komisija artimiausiais mėnesiais išnagrinės, ar galima numatyti naujoviškus atsako būdus, kaip antai galimybę Europos agentūroms finansuoti ad hoc tyrimus tais atvejais, kai kyla rimtų abejonių dėl plačiai naudojamų medžiagų. Tokiais atvejais galima įtraukti ir nacionalines viešąsias institucijas bei stiprinti tyrimų auditą.

Ar šiuo metu ES pesticidai naudojami tausiai?

ES politika jau dabar siekiama sumažinti priklausomybę nuo pesticidų ir ateityje užtikrinti jų nenaudojimą, kaip prašoma Europos piliečių iniciatyva „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“. ECI rengėjai ragina „nustatyti ES masto privalomus pesticidų naudojimo mažinimo tikslus siekiant, kad ateityje jie apskritai nebūtų naudojami“.

Valstybės narės yra atsakingos už pesticidų naudojimą savo teritorijose, tai yra jų kompetencijos sritis. Tačiau reikia pasakyti, kad Tausiojo naudojimo direktyva [2] įgyvendinama netolygiai. Kaip matyti iš 2017 m. spalio mėn. paskelbtos ataskaitos, nors visos valstybės narės nustatė nacionalinius veiksmų planus dėl pesticidų (daugeliu atveju smarkiai vėluodamos, be to, planų užbaigtumas ir aprėptis buvo labai skirtingi), tik penkios valstybės narės [3] nustatė aukšto lygio išmatuojamus tikslus, iš kurių keturi yra susiję su rizikos mažinimu ir vienas – su naudojimo mažinimu.

Komisija ir toliau ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, įskaitant pažymėjimų išdavimą profesionaliems naudotojams, platintojams ir konsultantams ir jų mokymą, pesticidų pardavimą profesionaliam naudojimui riboti tik asmenims, turintiems pažymėjimą, taikyti griežtas pesticidų naudojimo ir laikymo sąlygas, tikrinti purškimo įrangą, visai uždrausti purškimą iš oro, mažinti pesticidų naudojimą viešosiose erdvėse, kaip antai viešuosiuose parkuose, saugoti vandens aplinką ir teikti informaciją visuomenei.

Neseniai priimtame Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“[4] pripažįstamas poreikis remti Tausiojo naudojimo direktyvos tikslus.

Koks yra integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) vaidmuo?

Tausiojo naudojimo direktyva valstybės narės įpareigojamos skatinti kenksmingųjų organizmų kontrolę naudojant mažai pesticidų ir kai įmanoma teikti pirmenybę ne cheminiams metodams. Integruotoji kenksmingųjų organizmų kontrolė (IKOK) yra direktyvos kertinis akmuo, tačiau valstybės narės nevykdo atitikties jai patikrų atskirų augintojų lygmeniu. Nors valstybės narės įvairiomis priemonėmis skatina IKOK naudojimą, tai nebūtinai užtikrina, kad naudotojai faktiškai įgyvendina svarbias technologijas. Ataskaitoje daroma išvada, kad valstybės narės vis dar nepakankamai naudoja IKOK.

Be to, valstybės narės dar nėra nustačiusios aiškių kriterijų tam, kad bendruosius integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės principus taikytų visi profesionalūs naudotojai. Šie kriterijai reikalingi siekiant patvirtinti, jog pasiektas IKOK tikslas – sumažinta priklausomybė nuo pesticidų. Jei taip nėra, valstybės narės turi imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų.

Kaip Komisija padės valstybėms narėms sumažinti pesticidų poveikį?

Komisija padės valstybėms narėms kurti jų metodologijas, skirtas įvertinti atitiktį su aštuoniais integruotosios kenkėjų kontrolės principais, atsižvelgdama į ES žemės ūkio įvairovę ir subsidiarumo principą. Kenksmingųjų organizmų kontrolei naudojant mažai pesticidų priklauso ekologinis ūkininkavimas, kuris dabar užima 6,2 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės.

Be to, Komisija visomis jėgomis stengiasi didinti galimybes naudoti medžiagas, kurios kelia nedidelę riziką. Konkretus to rezultatas – ES patvirtintų nedidelės rizikos ir (arba) ne cheminių pesticidų skaičius nuo 2009 m. padvigubėjo. Siekdama dar labiau padidinti nedidelės rizikos medžiagų prieinamumą, Komisija vykdomoje peržiūros programoje pirmenybę teikia galimų nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų vertinimui. Priėmus naujausius teisės aktus Komisija paaiškino esamus nedidelės rizikos medžiagų nustatymo ir patvirtinimo kriterijus.

Pagaliau Komisija ir toliau dirbs su valstybėmis narėmis, siekdama skleisti įgyvendinimo gerosios praktikos pavyzdžius darbo grupėse ir mokymo kursuose. Pagal programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“ pirmenybė teikiama valstybių narių gebėjimų suprasti ir įgyvendinti tausaus naudojimo principus stiprinimui.

Patvirtinus peržiūrėtus nacionalinius veiksmų planus Komisija, per auditą bei kitus šaltinius gaudama naujausią informaciją, 2019 m. pateiks dar vieną ataskaitą dėl pesticidų naudojimo.

Kaip bus matuojama pažanga siekiant įgyvendinti Tausaus pesticidų naudojimo direktyvą?

Siekdama stebėti pesticidų naudojimo ES lygmeniu rizikos mažėjimo tendencijas, Komisija nustatys suderintus rizikos rodiklius, kuriais papildys esamus nacionalinius rizikos rodiklius. Tai leistų Komisijai nustatyti priemonių veiksmingumą vertinant būsimas politikos alternatyvas.

Daugiau informacijos

Europos piliečių iniciatyva „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų

Pranešimas spaudai Glifosatas. Komisija atsako Europos piliečių iniciatyvai ir skelbia apie daugiau skaidrumo moksliniuose vertinimuose
 

[1] 2017 m. lapkričio 27 d. apeliaciniame komitete valstybės narės patvirtino teigiamą nuomonę; 18 iš jų (65,71 proc. ES gyventojų) balsavimu pritarė pratęsimui, 9 (32,26 proc.) prieštaravo ir 1 (2,02 proc.) susilaikė.

[2] https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/sustainable_use_pesticides_en

[3] Keturios valstybės narės nustatė rizikos mažinimo tikslus (Belgija, Danija, Graikija ir Vokietija), viena (Prancūzija) nustatė naudojimo mažinimo tikslą.

[4] COM (207) 713

MEMO/17/5192

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar