Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Klausimai ir atsakymai. Komisija pateikia Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planą

Briuselis, 2017 m. gruodžio 6 d.

Komisija pateikia Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planą

Kokie dokumentai sudaro teisės aktų rinkinį?

Kodėl šis teisės aktų rinkinys pristatomas dabar?

Šiuo teisės aktų rinkiniu vykdomas 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio duotas pasižadėjimas pristatyti konkrečius Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimo veiksmus.

Remdamasi 2015 m. birželio mėn. penkių pirmininkų pranešime ir 2017 m. pavasarį pateiktuose diskusijoms skirtuose dokumentuose dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities ir dėl ES finansų ateities išdėstyta vizija, Europos Komisija pateikia Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planą, apimantį per 18 ateinančių mėnesių vykdytinus konkrečius veiksmus. Šis rinkinys apima ir keletą iniciatyvų. Pagrindinis tikslas – iki 2025 m. sustiprinti Europos ekonominės ir pinigų sąjungos vienybę, veiksmingumą ir demokratinę atskaitomybę.

Tvirtas Europos Sąjungos ir euro zonos ekonomikos atsigavimas, ekonomikos augimas visose valstybėse narėse, pats žemiausias nedarbo lygis nuo 2008 m. ir pačios geriausios ekonominės nuotaikos nuo 2000 m. sudaro sąlygas vykdyti reformas, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad EPS būtų vieningesnė, veiksmingesnė ir demokratiškesnė. Kitaip tariant, ruoškim žiemai roges vasarą.

Šias teigiamas tendencijas patvirtina ir paskutinė „Eurobarometro“ greitoji apklausa apie euro zoną (jos rezultatai skelbiami šiandien). 64 proc. respondentų manymu, euras jų šaliai yra naudingas. Tai rekordinis palaikymas nuo pat euro banknotų ir monetų įvedimo 2002 m.

Šiandien pateikiamų teisės aktų rinkinys numatytas Pirmininko J.-C. Junckerio platesniame Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo plane ir su juo susijusioje Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko pateiktoje Vadovų darbotvarkėje, kuri kartu su kitais svarbiais sprendimais dėl Europos ateities turėtų būti priimta Sibiu (Rumunijoje) 2019 m. gegužės 9 d.

Šis teisės aktų rinkinys, taip pat grindžiamas idėjomis, išsakytomis Europos Parlamento ir rugsėjo mėn. Prancūzijos Prezidento Emmanuelio Macrono kalboje Sorbonoje, pristatomas prieš 2017 m. gruodžio 15 d. įvyksiantį įtraukų euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES vadovai susitiks pirmą kartą aptarti tolesnių planuojamų veiksmų, ir prieš 2018 m. birželio 28–29 d. planuojamą specialų posėdį, kuriame bus siekiama priimti konkrečių sprendimų.

Kodėl svarbu stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą?

Pastaraisiais metais apie ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimą buvo pareikšta daug nuomonių. Nuomonės gali skirtis, tačiau bendrai sutariama, kad reikia siekti tolesnės pažangos. Šiuo klausimu daug pasisakė ir Europos Parlamentas, vyko svarbios diskusijos Euro grupės posėdžiuose.

EPS stiprinimas – priemonė pasiekti tikslui, t. y. sukurti daugiau darbo vietų, skatinti ekonomikos augimą ir investicijas, užtikrinti socialinį teisingumą ir makroekonominį stabilumą. Bendroji valiuta europiečiams suteikia apsaugą ir galimybių, o tvirta ir stabili euro zona labai svarbi jos narėms, o taip pat ir visai ES.

Ekonomikos ir finansų krizė prasidėjo ne euro zonoje, tačiau atskleidė tam tikrus Europos EPS institucinius trūkumus. Įvykdžius esmines institucines reformas, šiandien EPS kaip niekad tvirta, bet jos struktūra dar neužbaigta kurti. Šiandienos Europos EPS stiprinimo veiksmų plane atsižvelgiama į likusius trūkumus ir nustatomi tolesni veiksmai.

EPS stiprinimas – vienas iš svarbiausių Pirmininko J.-C. Junckerio Komisijos prioritetų, kaip nurodyta jo politinėse gairėse. Šis rinkinys apima ir keletą naujų iniciatyvų. Šios iniciatyvos nėra nei pirmasis, nei paskutinis žingsnis baigiant kurti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą, tačiau žymi tolesnius svarbius viso sumanymo etapus.

Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planas

Kokią veiksmų seką numačiusi Komisija?

Remiantis Vadovų darbotvarke, per ateinančius mėnesius numatoma priimti konkrečių sprendimų. Komisijos nuomone, turėtų būti susitarta dėl veiksmų plano, apimančio kelis per ateinančius 18 mėnesių įgyvendintinus veiksmus. Jų santrauka pateikiama komunikato „Tolesni Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo veiksmai“ pabaigoje.

Vykdant visų šių sričių veiksmus 2019–2024 m. laikotarpiu bus svarbu turėti aiškią kryptį siekiant sustiprinti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą iki 2025 m. Taigi Komisijos pristatytame veiksmų plane taip pat nurodyti pagrindiniai veiksmai, kurių, vadovaujantis diskusijoms skirtu dokumentu dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities, vis dar reikės imtis po 2019 m. Šie veiksmai turėtų būti bendro susitarimo, kurį reikia pasiekti iki 2018 m. vidurio, dalis.

Europos valiutos fondas

Kodėl Komisija siūlo steigti Europos valiutos fondą?

Nuo 2012 m. Europos stabilumo mechanizmo (ESM) indėlis padedant valstybėms narėms susigrąžinti arba išlaikyti galimybę naudotis valstybės obligacijų rinkomis yra lemiamas. Tai padėjo užtikrinti visos euro zonos stabilumą.

Nors dėl spaudimo per krizę buvo pasirinkta tarpvyriausybinė struktūra, jau tada buvo aišku, kad tikslą galima pasiekti ir pagal ES sutartimis nustatytą sistemą.

Stipri įtvirtinta institucinė struktūra padės kurti naują sąveiką, visų pirma ES finansinių išteklių skaidrumo, teisinės peržiūros ir veiksmingumo požiūriais. Be to, ji gali dar labiau pagerinti bendradarbiavimą su Europos Komisija ir demokratinę atskaitomybę Europos Parlamentui.

Komisija siekia papildyti gerai įtvirtintą ESM struktūrą ir įsteigti naują Europos valiutos fondą (EVF), tapsiantį tvirta krizių valdymo instancija, aiškiai įtvirtinta Sąjungos teisinėje sistemoje. Apie šį fondą jau skelbta penkių pirmininkų pranešime, jį įsteigti ragino ir Europos Parlamentas.

Kokias funkcijas ir ypatybes turės Europos valiutos fondas?

EVF pakeis ESM, tačiau dabartinės jo finansinės ir institucinės struktūros iš esmės liks nepakitusios. Kita vertus, jo veiksmingumas, skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė padidės, kartu bus visapusiškai atsižvelgta į nacionalinių parlamentų vaidmenį.

Taigi EVF toliau teiks finansinę paramą stabilumui užtikrinti toms valstybėms narėms, kurioms tokios paramos reikės, rinks lėšas išleisdamas kapitalo rinkos priemones ir vykdys pinigų rinkos sandorius. Be to, pasiūlyme aprašomos naujos ypatybės.

  1. EVF galės teikti Bendro pertvarkymo fondui (BPF) finansinio stabilumo priemonę, kraštutiniu atveju skolindamas lėšų ir galiausiai apsaugodamas mokesčių mokėtojus, jei BPF trūktų išteklių žlungančio banko tvarkingam pertvarkymui lengvinti, nors tokia galimybė labai menka. Sukurti tokią finansinio stabilumo priemonę, kuri fiskaliniu požiūriu būtų neutrali vidutiniu laikotarpiu, valstybės narės susitarė dar 2013 m.
  2. Pasiūlyme numatyta galimybė konkrečiais skubiais atvejais sparčiau priimti sprendimus padidinta dauguma (85 proc.) balsų, tačiau visi svarbūs sprendimai, turintys finansinį poveikį, ir toliau bus priimami vienbalsiai.
  3. Kalbant apie finansinės paramos programų valdymą, pasiūlyme numatytas labiau tiesioginis EVF dalyvavimas kartu su Europos Komisija.
  4. Pasiūlyme nurodyta EVF galimybė plėtoti naujas finansines priemones, kurios galėtų ypač praversti remiant galimą stabilizavimo funkciją ateityje.

Ar EVF galės naudotis tais pačiais finansiniais ištekliais kaip ESM?

EVF naudos dabartines finansines ir institucines ESM struktūras. Vadinasi, reaguodamas į krizes Europos valiutos fondas galės naudotis tuo pačiu finansiniu pajėgumu, kokiu naudojasi Europos stabilumo mechanizmas, t. y. jo bendras skolinimo pajėgumas sieks 500 mlrd. EUR. Kaip ir ESM atveju, EVF valdytojų taryba turėtų galėti padidinti šį skolinimo pajėgumą, jei manytų, kad toks padidinimas būtinas siekiant fondo tikslų.

Kas toliau?

Iniciatyva įgyvendinama teikiant pasiūlymą dėl Tarybos reglamento pagal SESV 352 straipsnį. Europos Parlamento, kuris turi pasiūlymui pritarti, ir Tarybos prašoma šį pasiūlymą priimti iki 2019 m. vidurio.

Esminių Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos nuostatų įtraukimas į Sąjungos teisinę sistemą, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintą ir nuo 2015 m. sausio mėn. Komisijos nustatytą deramą lankstumo principą

Kodėl Komisija tai siūlo?

Kaip ir ESM atveju, sprendimas 2012 m. sudaryti Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos (kitaip tariant, fiskalinį susitarimą) kaip tarpvyriausybinę sutartį turi būti traktuojamas atsižvelgiant į krizės aplinkybes. Tačiau jau tada, paraginus Europos Parlamentui ir Komisijai, 25 pasirašančiosios šalys[1] teisiškai įsipareigojo įtraukti esmines šios sutarties nuostatas į Sąjungos teisę per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d. (žr. tos sutarties 16 straipsnį). Vėliau Europos Parlamentas darsyk paragino tai padaryti.

Pasiūlyme laikomasi prielaidos, kad tarpvyriausybinių priemonių įtraukimas į Sąjungos teisinę sistemą padidins jų demokratinį teisėtumą, supaprastins teisinę sistemą ir sumažins dubliavimosi riziką.

Sutartį įtraukus į Sąjungos teisę, bus galima pagerinti nuolatinę stebėseną, kuri yra bendros ES ekonomikos valdymo sistemos dalis. Taip bus atsižvelgta į Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintą ir nuo 2015 m. sausio mėn. Komisijos nustatytą deramą lankstumo principą, taigi visiškai laikomasi dabartinių taisyklių, nustatytų pirminės ir antrinės teisės aktuose.

Galiausiai pasiūlyme išlaikoma dabartinė Europos Parlamento kasmet rengiamų tarpparlamentinių posėdžių praktika.

Kas toliau?

Pasiūlymas įtraukti fiskalinį susitarimą į Sąjungos teisinę sistemą įgyvendinamas Tarybos direktyva pagal SESV 126 straipsnio 14 dalies antrą pastraipą. Europos Parlamento, su kuriuo turi būti konsultuojamasi, ir Tarybos prašoma šį pasiūlymą priimti iki 2019 m. vidurio.

Naujos biudžeto priemonės Sąjungos sistemoje euro zonos stabilumui užtikrinti

Komisija pristato komunikatą „Naujos biudžeto priemonės Sąjungos sistemoje euro zonos stabilumui užtikrinti“. Komunikate aptariamos keturios specialios funkcijos, svarbios stiprinant Europos ekonominę ir pinigų sąjungą, ir siūlomi su kiekviena šių funkcijų susiję konkretūs tolesni veiksmai. Siūlomos priemonės yra glaudžiai susijusios ir būtų taikomos įgyvendinant Europos semestrą:

  1. parama nacionalinėms reformoms naudojant naują reformų įgyvendinimo priemonę ir teikiant techninę paramą valstybių narių prašymu;
  2. specialioji konvergencijos priemonė valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą;
  3. bankų sąjungos finansinio stabilumo priemonė naudojant EVF ir (arba) ESM, kaip pirmiau paaiškinta;
  4. stabilizavimo funkcija, naudojama siekiant išlaikyti investicijų lygį kilus stiprių asimetrinių sukrėtimų.

Siekiant užtikrinti šių priemonių sėkmingą naudojimą ir kuo didesnį veiksmingumą, taip pat mokesčių mokėtojams, jas rengiant ir plėtojant būtina siekti visiškos sąveikos su dabartiniais ir būsimais ES finansais. Keletą veiksmų numatyta vykdyti 2018–2020 m. Kitus 2018 m. gegužės mėn. pristatys Komisija, teikdama pasiūlymus dėl kitos daugiametės finansinės programos.

Europos Parlamentas ir Taryba raginami iki 2018 m. vidurio priimti šį pasiūlymą dėl struktūrinių reformų rėmimo programos tobulinimo ir Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimų ir susitarti dėl Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo priemonės.

Europos Parlamentas ir Taryba raginami iki 2019 m. vidurio patvirtinti pasiūlymus dėl struktūrinių reformų rėmimo, specialiosios konvergencijos priemonės, skirtos euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, ir stabilizavimo funkcijos, atsižvelgiant į pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos po 2020 m.

Parama nacionalinėms reformoms

Ką siūlo Komisija?

Komisija numato dvi viena kitą papildančias priemones: 1) reformų įgyvendinimo priemonę, kuria remiami valstybių narių reformų įsipareigojimai; 2) techninę paramą konkretiems veiksmams, teikiamą valstybėms narėms paprašius.

Išsamesnius pasiūlymus, skirtus laikotarpiui po 2020 m., Komisija pristatys 2018 m. gegužės mėn. kartu su savo pasiūlymais dėl kitos daugiametės finansinės programos.

Jau 2018–2020 m. Komisija ketina plėtoti keletą iš šių idėjų dviem būdais.

Pirma, siekdama išbandyti reformų įgyvendinimo priemonę per bandomąjį etapą, ji siūlo ES struktūriniams ir investicijų fondams (ESIF) taikomo Bendrųjų nuostatų reglamento tikslinius pakeitimus. Tai suteiks valstybėms narėms galimybę panaudoti dalį šių fondų veiklos lėšų rezervo reformų, nustatytų vykdant Europos semestrą, įgyvendinimui remti.

Antra, Komisija siūlo didinti visoms valstybėms narėms teikiamą techninę paramą ir nustatyti specialią darbo tvarką, skirtą euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą. Dėl šių dviejų priežasčių Komisija siūlo padvigubinti dabartinei, neseniai priimtai struktūrinių reformų rėmimo programai skirtą biudžetą, kad jo vertė iki 2020 m. siektų 300 mln. EUR.

Kaip nauja reformų įgyvendinimo priemonė skatintų reformas įgyvendinant Europos semestrą? Kaip būtų susitariama dėl reformų?

Po 2020 m. nauja reformų įgyvendinimo priemonė galėtų būti taikoma taip:

  1. reformas siūlytų pačios valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose, atsižvelgdamos į problemas, nustatytas įgyvendinant Europos semestrą;
  2. tada vyktų Komisijos ir valstybių narių dialogas siekiant nustatyti reformų įsipareigojimų planą, apimantį keletą reformų, įgyvendintinų per trejų metų laikotarpį;
  3. valstybės narės numatytų išsamias reformų priemones, jų įgyvendinimo etapus ir užbaigimo tvarkaraštį, taip pat teiktų pažangos ataskaitas kartu su savo nacionaline reformų programa įgyvendinant Europos semestrą;
  4. dėl antrojo reformų rinkinio galėtų būti susitarta vėliau, pavyzdžiui, išrinktos naujos vyriausybės prašymu;
  5. būtų parengti pažangos vertinimo skirtingais etapais kriterijai. Vertinimu būtų remiamasi nustatant finansinę paramą.

Kaip suprasti techninę pagalbą valstybių narių prašymu?

2017 m. pradžioje Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą, patvirtino struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP).
Dabar programą visu tempu įgyvendina Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba.

SRRP paskirtis – finansuoti individualiai pritaikytą techninę paramą, siekiant padėti valstybėms narėms vykdyti reformų planus. Parama gali būti teikiama visoms jos prašančioms ES valstybėms narėms, be to, jai nereikalingas bendras finansavimas.

Iš pirmųjų atsiliepimų matyti, kad SRRP išteklių paklausa stipriai viršija jų pasiūlą. Komisija siūlo iki 2020 m. smarkiai padidinti pagal SRRP skiriamą techninę paramą. Ji taip pat siūlys šią veiklą tęsti po 2020 m.

Parama valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą

Ką siūlo Komisija?

Komisija siūlo 2018–2020 m. laikotarpiui nustatyti specialią darbo tvarką, pagal kurią valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą, būtų siūloma tikslinė parama, remiantis struktūrinių reformų rėmimo programa.

Gavus prašymą ji bus teikiama įvairioms politikos sritims, galinčioms padėti siekti aukšto konvergencijos lygio, kaip antai viešųjų finansų valdymo, verslo aplinkos, finansų sektoriaus, darbo ir produktų rinkų ir viešojo administravimo.

Suinteresuotos valstybės narės taip pat galėtų nuspręsti perskirti tam tikras savo techninės paramos biudžeto, finansuojamo iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, dalis projektams, remtiniems pagal struktūrinių reformų rėmimo programą.

Laikotarpiui po 2020 m. Komisija pasiūlys nustatyti specialiąją konvergencijos priemonę, taikytiną vykdant struktūrinių reformų rėmimo programos pažangos stebėjimą.

Dėl šios paramos oficialieji euro įvedimo kriterijai nesikeičia. Be to, ji nepriklauso nuo oficialaus euro įsivedimo proceso, kuriam taikoma speciali ataskaitų teikimo sistema.

Bankų sąjungos finansinio stabilumo priemonė

Ką siūlo Komisija?

Pertvarkant bankus finansinio stabilumo priemone būtų pasinaudota siekiant apsidrausti kraštutiniu atveju – tik tada, kai Bendro pertvarkymo fondo išteklių nepakaktų. Šiandien pristatomame teisės aktų rinkinyje Komisija siūlo, kad būsimasis Europos valiutos fondas teiktų kredito liniją arba garantijas Bendram pertvarkymo fondui (žr. pirmiau).

Kodėl Komisijos siūlymu Europos valiutos fondas turėtų tapti bankų sąjungos finansinio stabilumo priemone?

Sukūrus Bendro pertvarkymo fondui (BPF) skirtą finansinio stabilumo priemonę, būtų užtikrintas finansavimas žlungančio banko tvarkingam pertvarkymui lengvinti, jei BPF išteklių pritrūktų. Iš esmės dėl finansinio stabilumo priemonės susitarta dar 2013 m.

Dabar visuotinai sutariama, kad Europos stabilumo mechanizmas – būsimasis Europos valiutos fondas – turi geriausias sąlygas taikyti tokią finansinio stabilumo priemonę, teikdamas kredito linijas arba garantijas Bendram pertvarkymo fondui. Juk jis yra tinkamo dydžio ir gali būti iškart naudojamas. Be to, ESM turi tai, ko reikia siekiant veiksmingai atlikti bendrą finansinio stabilumo priemonės funkciją, – skolinimo pajėgumą, rinkos operacijų išmanymą ir gerą kreditingumą.

Be to, siekiant atsižvelgti į euro zonai nepriklausančių valstybių narių, prisijungusių prie bankų sąjungos, interesus siūlomi specialūs susitarimai, kad būtų suvienodinti bankų sąjungoje identiškais atvejais taikomi veiksmai.

Ar mokesčių mokėtojams vėl teks mokėti už žlungančių bankų pertvarkymą?

Ne. Priešingai – pasiūlymu mokesčių mokėtojams suteikiama dar didesnė apsauga nei dabar.

EVF, kaip Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo priemonė, yra priemonė, naudotina kraštutiniu atveju. Prireikus šią priemonę panaudoti, EVF patikimai ir skubiai galėtų suteikti papildomų lėšų.

Visi EVF įnašai, suteikti Bendram pertvarkymo fondui, bus susigrąžinti iš bankų sektoriaus. Taip užtikrinama, kad mokesčių mokėtojams netektų padengti žlungančių bankų pertvarkymo sąnaudų. Bankų sektorius galiausiai turės jas apmokėti, todėl finansinio stabilumo priemonė poveikio viešiesiems finansams ilgainiui neturės.

Nustačius finansinio stabilumo priemonę dar labiau padidėtų pasitikėjimas Europos bankų sistema ir Bendros pertvarkymo valdybos vykdomais veiksmais. Savo ruožtu tai iš esmės sumažintų tikimybę, kad susiklostys padėtis, kai reikėtų taikyti finansinio stabilumo priemonę.

Stabilizavimo funkcija

Kam reikalinga stabilizavimo funkcija?

Dėl pinigų politikos vienodinimo bendrosios valiutos zonoje dalyvaujančių valstybių narių turimos makroekonominės politikos priemonės nebėra vienodos. Nors visos šalys skirtingos, o tikimybė patirti sukrėtimą priklauso nuo ekonomikos dydžio ir struktūros, krizė išryškino, kokios ribotos atskiroms euro zonos valstybėms narėms prieinamos priemonės stiprių asimetrinių sukrėtimų poveikiui atlaikyti, – kai kurios valstybės narės prarado galimybę gauti sau finansavimą iš rinkos. Kai kuriais atvejais tai lėmė užsitęsusį ekonomikos nuosmukį ir neigiamą šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms.

Europos lygmens stabilizavimo funkcija suteiktų galimybę kilus stiprių asimetrinių sukrėtimų sparčiai suteikti išteklių valstybėms narėms, taip papildant nacionalinių biudžetų atliekamą vaidmenį. Tai padėtų sušvelninti stiprių asimetrinių sukrėtimų poveikį, apsaugotų investicijas įvykus nuosmukiui ir leistų išvengti neigiamo šalutinio poveikio plitimo pavojaus. Šios problemos jau buvo aptartos penkių pirmininkų pranešime.

Stabilizavimo funkcija galėtų būti taikoma įvairiais būdais. Diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities aprašyti trys skirtingi variantai: Europos investicijų apsaugos sistema, kuria remiamos suplanuotos ir aiškiai nustatytos investicijos, pvz., į infrastruktūros ar gebėjimų ugdymo veiksmus, kurios priešingu atveju galėtų būti nutrauktos arba atidėtos; Europos nedarbo perdraudimo sistema, veikianti kaip nacionalinių nedarbo sistemų perdraudimo fondas, ir juodos dienos fondas, kuriame būtų galima reguliariai kaupti valstybių narių lėšas, o išmokas mokėti iš anksto nustatytais atvejais. Visi šie variantai turi savo privalumų ir ilgainiui gali būti derinami.

Ką siūlo Komisija?

Penkių pirmininkų pranešime ir diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities nustatyti svarbūs principai vis dar aktualūs. Jais remiantis, stabilizavimo priemonė turėtų sumažinti neatsakingo elgesio riziką ir neturėtų lemti nuolatinių pervedimų; turėtų griežtai priklausyti nuo aiškių kriterijų ir nuolatinės patikimos politikos, ypač tokios, kuri padėtų užtikrinti didesnę konvergenciją euro zonoje; turėtų būti kuriama remiantis ES teisine sistema; turėtų būti atvira ir skaidri visoms ES valstybėms narėms ir neturėtų dubliuoti Europos stabilumo mechanizmo, arba būsimo Europos valiutos fondo, kaip krizės valdymo priemonės, funkcijų.

Tokia funkcija papildytų nacionalinių biudžetų atliekamą stabilizavimo vaidmenį. Štai kodėl valstybėms narėms reikia toliau kaupti ir išlaikyti pakankamus fiskalinius rezervus, ypač ekonominio pakilimo laikotarpiu, kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte. Nuosmukio laikotarpiu valstybės narės pirmiausia naudotųsi nacionalinėmis automatinėmis stabilizavimo priemonėmis ir diskrecine fiskaline politika pagal paktą.

Šiandien pateikiamame komunikate Komisija numato stabilizavimo funkciją, sutelksiančią įvairius ES lygmens finansavimo šaltinius, kad išlaikytų nacionalinių investicijų lygį kilus stiprių asimetrinių sukrėtimų. Tai patvirtina šios kadencijos Komisijos skiriamą dėmesį investicijoms, kaip ilgalaikio ekonomikos augimo varikliui, ir, palyginti su kitais diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities aptartais variantais, sudarytų sąlygas diegti funkciją sparčiau. Paprastai galimybė pasinaudoti šia funkcija turėtų būti teikiama tik toms valstybėms narėms, kurios laikotarpį iki stipraus asimetrinio sukrėtimo laikėsi ES priežiūros sistemos.

Jei kiltų stiprių asimetrinių sukrėtimų ir būtų pasiekti iš anksto nustatyti parametrai, aiškius tinkamumo kriterijus atitinkančios valstybės narės galėtų automatiškai naudotis parama, kurią galėtų sudaryti paskolos ir dotacijos:

  • iš ES biudžeto ir Europos valiutos fondo galėtų būti teikiamos paskolos, garantuojamos ES biudžeto lėšomis;
  • iš ES biudžeto galėtų būti teikiama ribota kasmet į biudžetą įtraukiama parama dotacijomis;
  • šią paramos funkciją galėtų papildyti draudimo mechanizmas, grindžiamą savanoriškais valstybių narių įnašais.

Kelios iš šių ypatybių galėtų būti ilgainiui išplėtotos.

Ši stabilizavimo funkcija yra skirta euro zonai, bet prieinama ir visoms pageidaujančioms dalyvauti valstybėms narėms. Pasiūlymą, skirtą laikotarpiui po 2020 m., Komisija pristatys 2018 m. gegužės mėn. kartu su savo pasiūlymais dėl kitos daugiametės finansinės programos.

Europos ekonomikos ir finansų ministras

Kodėl Komisija remia Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybės įsteigimą?

Dabartinė institucinė EPS struktūra yra iš esmės sudėtinga: už ekonominės, fiskalinės, struktūrinės ir finansinės politikos sritis atsako skirtingos instancijos, veikiančios pagal skirtingas teisines ir priežiūros sistemas. Įsteigta Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybė padėtų skatinti darnesnį, veiksmingesnį ir skaidresnį ES ekonominės politikos formavimą, kuriam būtų būdinga didesnė demokratinė atskaitomybė.

Ministras galėtų ginti bendrąjį Sąjungos ir euro zonos ekonomikos interesą tiek Sąjungos viduje, tiek pasauliniu mastu, o sutelkdamas esamas atsakomybės sritis ir praktinę patirtį, jis palengvintų ekonominės politikos koordinavimą ir įgyvendinimą. Ministras būtų atskaitingas Europos Parlamentui, be to, galėtų reguliariai dalyvauti dialoguose su nacionaliniais valstybių narių parlamentais.

Idėja įsteigti Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybę jau svarstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities. Tą padaryti ragino ir Europos Parlamentas 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje. Be to, visu etatu dirbančio Euro grupės pirmininko idėja jau svarstyta 2011 m. spalio mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime ir siūlyta 2015 m. penkių pirmininkų pranešime.

Kokias funkcijas atliktų Europos ekonomikos ir finansų ministras?

Europos ekonomikos ir finansų ministras galėtų eiti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Euro grupės pirmininko pareigas, prižiūrėti naujojo Europos valiutos fondo veiklą ir teikti ataskaitas Europos Parlamentui. Ministras nedubliuotų esamų funkcijų ar kompetencijų. Priešingai – ministras puoselėtų esamų pareigybių sąveiką ir prisidėtų prie veiksmingesnio ES ir euro zonos ekonomikos valdymo.

Komunikate numatoma dviguba pareigybė – Europos ekonomikos ir finansų ministras kartu yra ir Komisijos narys, ir Euro grupės pirmininkas – faktiškai jau įmanoma pagal dabartines Sutartis. Prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 14 dėl Euro grupės 2 straipsnyje nurodyta, kad „[v]alstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrai balsų dauguma renka pirmininką dvejų su puse metų kadencijai“.

Kokios pareigos ir funkcijos tektų Europos ekonomikos ir finansų ministrui?

Šiandien Komisija apžvelgia galimas funkcijas. Ministrui galėtų būti patikėtos pareigos, susijusios su ES ekonominės politikos formavimo darnumo ir veiksmingumo didinimu. Tai papildytų nacionalines kompetencijas ir pagerintų naudojimąsi jomis, be kita ko, ir jų sąveiką ES lygmeniu, tačiau nepažeistų nacionalinių prerogatyvų ir nedubliuotų nacionalinių funkcijų.

Ministras, veikdamas kaip pagrindinis tarpininkas diskusijose su ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir plačiąja visuomene, būtų atsakingas už bendrojo ES ir euro zonos ekonomikos intereso gynimą. Šią funkciją ministras atliktų ir diskusijose su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, atstovaudamas Europos Sąjungai tarptautinių finansų įstaigų posėdžiuose.

Ministras skatintų ir remtų reformų koordinavimą ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Be to, ministrui tektų atsakomybė nustatyti visai euro zonai tinkamą fiskalinę politiką. Galiausiai ministras galėtų koordinuoti atitinkamų ES ir euro zonos biudžeto priemonių naudojimą siekdamas didinti jų veiksmingumą ir našumą įgyvendinant ES politikos prioritetus.

Kas toliau?

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą apsvarstyti šiame teisės aktų rinkinyje pateiktas idėjas ir stengtis iki 2019 m. vidurio bendrai susitarti dėl Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigų ir funkcijų.

Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybę būtų galima steigti palaipsniui pagal dabartinę Sutartyje numatytą tvarką:

  • ministro pareigybę, kurią eitų Komisijos pirmininko pavaduotojas, būtų galima įsteigti skiriant naujos sudėties Komisiją 2019 m. lapkričio mėn.;
  • Euro grupė galėtų neformaliai susitarti išrinkti ministrą savo pirmininku dviem iš eilės kadencijoms, kad suderintų jo kadenciją su Komisijos kadencija.

[1] Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.

MEMO/17/5006

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar