Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Klausimai ir atsakymai. Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena

Briuselis, 2017 m. lapkričio 24 d.

Kaip Komisija kovoja prieš seksualinį priekabiavimą?

PAREIŠKIMAS/17/4848

 

Kaip Komisija kovoja prieš seksualinį priekabiavimą?

Komisija paskelbė 2017 m. kovos su smurtu prieš moteris metais visoje ES ir pradėjo socialinės žiniasklaidos kampaniją, kurios tikslas – didinti informuotumą ir užimti aiškią poziciją dėl kovos su smurtu prieš moteris.

Komisija finansuoja konkrečius projektus, kuriais siekiama skatinti prevenciją, didinti informuotumą ir atlikti konkrečius veiksmus, kaip antai užtikrinti, kad visi prisidedantys prie pagalbos šioms moterims specialistai būtų tinkamai parengti, už 15 mln. EUR. Moterys turėtų būti tikros, kad į jų nuomonę bus rimtai atsižvelgiama; dėl to jos dažniau praneš apie priekabiavimą arba seksualinį smurtą.

2017 m. gegužės mėn. Taryba priėmė sprendimą dėl Europos Tarybos Stambulo konvencijos pasirašymo, dėl kurio Komisija pateikė pasiūlymą (žr. pareiškimą). Stambulo konvencija yra teisiškai privaloma sutartis, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, užkirsti kelią smurtui, saugoti aukas ir nutraukti smurtautojų nebaudžiamumą. Komisija žengė pirmą svarbų žingsnį: Europos Sąjunga įsipareigojo tapti visateise konvencijos šalimi pagal tarptautinę teisę. Vyksta derybos dėl išvadų sprendimo, kuriuo bus atveriamas kelias ES ratifikuoti konvenciją. Prieš Tarybai patvirtinant išvadų sprendimą, Europos Parlamentas turi pritarti ES susitarimo sudarymui.

Finansavimas teikiamas ir kitose srityse. Programa „Erasmus+“ teikiama parama švietimo įstaigų projektams ir partnerystės ryšiams, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija dėl lyties, taip pat kovos su smurtu dėl lyties sporte projektams, kaip antai projektui VOICE (Balsai už tiesą ir orumą – kova su seksualiniu smurtu Europos sporte, suteikiant balsą nuo jo nukentėjusiems).

Kaip Komisija kovoja viduje, kad apsaugotų savo darbuotojas?

Komisijoje laikomasi nulinės tolerancijos politikos bet kokiam priekabiavimui. Mūsų vidaus taisyklės įpareigoja visus darbuotojus elgtis sąžiningai ir draudžia bet kokį priekabiavimą.

2006 m. priimtos priemonės, kuriomis užkertamas kelias bet kokiam priekabiavimui Europos Komisijoje. Neseniai patvirtintoje įvairovės ir įtraukties strategijoje šios priemonės dar sustiprinamos ir įtraukiama daugiau prevencijos priemonių.

Netinkamo elgesio atveju taikomos galiojančios griežtos taisyklės ir procedūros, pagal kurias žmonės skatinami pareikšti apie įvykį neoficialiais arba oficialiais kanalais.

Žmogiškųjų išteklių departamente veikia bendradarbių grupė, kurios užduotis nagrinėti skundus ir prireikus atlikti tyrimą.

Pastarieji įvykiai visame pasaulyje sukėlė daug klausimų apie seksualinio priekabiavimo atvejus Europoje, įskaitant ir Europos institucijas. Ar to, ką daro Komisija, pakanka?

Mes stengiamės būti visiems pavyzdys, todėl siekiame toliau tobulėti. Peržiūrėsime mūsų vidaus taisykles, visų pirma siekdami įtvirtinti naują teismo praktiką. Mūsų siekis – 2018 m. patvirtinti naują, atnaujintą kovos su priekabiavimu politiką.

Reikia aiškiai pasakyti: net ir vieno priekabiavimo atvejo yra per daug. Todėl Komisija tęs prevencinę veiklą ir toliau puoselės pagarbą darbo aplinkoje. Prireikus ir toliau bus atliekami oficialūs tyrimai ir taikomos sankcijos.

Kaip saugomos smurto aukos ir kaip joms teikiama parama?

2015 m. lapkričio mėn. Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje nustatytos privalomos nusikaltimų aukų teisės ir aiškios ES valstybių narių prievolės užtikrinti šias teises praktikoje. Šiomis taisyklėmis pripažįstama, kad smurto dėl lyties ir smurto šeimoje aukos yra ypač pažeidžiamos. Nusikaltimų aukos turi teisę į apsaugą ir galimybę naudotis pagalbos tarnybomis pagal savo poreikius. (žr. IP/15/6095 and informacijos suvestinę).

Taikant ES teisės nuostatas dėl kitose valstybėse narėse išduotų apsaugos orderių pripažinimo, smurto šeimoje aukoms, keliaujančioms į kitą ES šalį, taip pat taikoma papildoma apsauga. Šias taisykles sudaro direktyva ir reglamentas.

Taip pat yra taisyklės dėl kompensacijų nusikaltimų aukoms. Pagal Kompensacijos direktyvą asmenys, tapę tyčinių ir smurtinių nusikaltimų aukomis kitoje ES valstybėje narėje gali gauti sąžiningą kompensaciją šalyje, kurioje padarytas nusikaltimas.

Kas daroma ES lygmeniu siekiant panaikinti prekybą žmonėmis?

Didžioji dalis ES registruotų prekybos žmonėmis aukų yra moterys ir mergaitės (80 proc.). ES pripažįstama, kad prekyba moterimis yra smurto prieš moteris forma, šiam smurtui pašalinti čia galioja visapusiškos teisinės ir policinės sistemos. Kovos su prekyba žmonėmis direktyvoje yra nuostatos dėl aukų apsaugos ir dėl prevencijos, kad daugiau žmonių netaptų prekybos žmonėmis aukomis. 2012–2016 m. prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija papildo šiuos teisės aktus įvairių rūšių veiksmais, įskaitant veiksmus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama prekybos žmonėmis lyties aspektui. 2016 m. kovo mėn. Komisija paskelbė tyrimą dėl prekybos žmonėmis lyčių aspekto, kuris yra šios strategijos dalis. Taip pat 2016 m. Komisija paskelbė pirmąją ataskaitą apie pažangą kovojant su prekyba žmonėmis, kurioje buvo duomenų apie moteris ir mergaites.

Netrukus Komisija paskelbs savo prioritetinius veiksmus kovojant su prekyba žmonėmis. Šioje srityje bus remiamasi jau vykdomu darbu, įvertinami 2012–2016 m. ES strategijos pasiekimai ir užtikrinamas veiklos tęstinumas, be kita ko atsižvelgiant į lyties klausimus, koordinuojant veiklą su suinteresuotaisiais subjektais ir plėtojant žinių bazę.

Kokie duomenys renkami siekiant geriau suprasti šį reiškinį?

Veiksmingam politikos formavimui reikalingi tikslūs ir palyginami duomenys apie smurtą dėl lyties.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktoje pirmoje ES masto moterų patirto įvairių formų smurto apklausoje matyti, kad smurtas prieš moteris Europoje vis dar yra plačiai paplitęs. Apklausoje nustatyta, kad viena iš trijų moterų per savo gyvenimą bent kartą yra tapusi fizinio ir (arba) seksualinio smurto auka ir kad 55 proc. moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą.

Siekdama geriau pasinaudoti Pagrindinių teisių agentūros apklausos rezultatais, Komisija pradėjo rengti naują ES masto apklausą dėl smurto dėl lyties, koordinuojamą Eurostato dalyvaujant nacionaliniams statistikos institutams. 2018 m. užbaigus bandomąjį etapą, apklausa bus atlikta 2019–20 m. Be to, Eurostatas renka nusikaltimų duomenis dėl pranešimų apie tokius įvykius, kaip tyčinė žmogžudystė, išžaginimas ir seksualinis išpuolis (vyrų ir moterų). Iš duomenų matyti, kad daugelyje valstybių narių daugiau kaip pusę nužudytų moterų nužudė jų intymus partneris, giminaitis arba šeimos narys.

Europos lyčių lygybės institutas parengė moters lytinių organų žalojimo rizikos įvertinimo metodus ir rodiklius. Jis taip pat sukūrė smurto dėl lyties kaip reiškinio paplitimo matavimo metodą, kuris įtrauktas į lyčių lygybės indeksą.

Europos Komisija taip pat paskelbė tyrimą „Smurtas dėl lyties sporto srityje“. Tyrime pateikiama valstybių narių teisinių ir politinių sistemų analizė ir apžvalga. Jame nustatyti geriausios praktikos pavyzdžiai kovojant su smurtu dėl lyties sporto srityje ir pateikiamos rekomendacijos Komisijai, valstybėms narėms ir sporto organizacijoms dėl būsimų veiksmų, įskaitant rekomendaciją, kad anksčiau susiję su pažeidimais sporto darbuotojai neturėtų vykdyti veiklos Europos Sąjungos sporto aplinkoje.

Kaip ES sprendžia smurto dėl lyties klausimus prieglobsčio politikoje?

Atsižvelgdama į vykdomą Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformą Europos Komisija pasiūlė sugriežtinti nuostatas dėl pažeidžiamų prašytojų. Tam reikia priimti platesnio užmojo nuostatas dėl pažeidžiamumo vertinimo ir įpareigoti valstybes nares atsižvelgti į konkrečius žalą dėl lyties patyrusių moterų poreikius. Griežtinant nuostatas taip pat siekiama užtiklrinti, kad prieglobsčio prašytojai galėtų pasinaudoti medicinine priežiūrą, teisine pagalba, tinkamu konsultavimu dėl traumų ir psichologine ir socialine pagalba. Naujo Prieglobsčio procedūrų reglamento pasiūlyme skatinama laikytis tarptautinio požiūrio, atsižvelgiant į lyčių aspektą. Pavyzdžiui, moterims turėtų būti suteikta praktinė galimybė privačiai dalyvauti pokalbyje, atskirai nuo savo sutuoktinio arba kitų šeimos narių. Kai įmanoma, joms turėtų padėti moterys vertėjos žodžiu ir medicinos specialistės, ypač jei įtariama, kad moterys galėjo būti smurto dėl lyties aukomis.

Be to, Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB) sukūrė įvairių priemonių, kuriomis užtikrinamas veiksmingas teisinių nuostatų dėl su lytimi susijusių klausimų vykdymo užtikrinimas.

Kaip ES prisideda skatinant lyčių lygybę už Europos Sąjungos ribų?

Europos Sąjungoje moterų žmogaus teisės ir lyčių lygybė yra visų jos išorės politikos krypčių pagrindas. ES visomis jėgomis siekia suteikti daugiau galių moterims ir mergaitėms, sustiprinti jų įtaką ir visame pasaulyje įtvirtinti jų politines, socialines ir ekonomines teises.

2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planas, dokumentas „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ ir ES visuotinė strategija sudaro ES veiksmų ir bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis, tarptautinėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi gaires. 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų plane nustatytas plataus užmojo tikslas iki 2020 m. įtraukti lyčių lygybės veiksmus į 85 proc. visų naujų ES iniciatyvų. Pažanga yra neabejotina: pažymėta, kad 92 proc. visų naujų iniciatyvų, priimtų ES užsienio politikos srityje, ir apie 60 proc. visų naujų iniciatyvų, priimtų ES tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros veiklos srityje, iš esmės arba ženkliai siekiama skatinti lyčių lygybę ir (arba) suteikti galių moterims. 2016 m. Europos Komisija skyrė 419 mln. EUR konkretiems lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims veiksmams.

Kadangi lyčių lygybės klausimai aktualūs vykdant visus Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. punktus ir labai svarbūs siekiant darnaus vystymosi tikslų, ES prisidės prie šios pagrindinės vystymosi varomosios jėgos ir sutelks dėmesį į konkrečius veiksmus, kuriais užkertamas kelias visoms smurto prieš moteris ir mergaitės formoms ir su jomis kovojama, skatindama keisti ES ir jos valstybių narių institucinę kultūrą, kad jos vykdytų savo įsipareigojimus ir teiktų paramą šalioms partnerėms kurti aplinką, palankesnę visų moterų ir mergaičių teisių puoselėjimui. Neseniai patvirtintas Europos konsensusas dėl vystymosi yra bendros reakcijos į darbotvarkę iki 2030 m. dalis; juo iš naujo patvirtinamas ES įsipareigojimas visose veiklos srityse laikyti prioritetiniais veiksmus, kuriais siekiama skatinti lyčių lygybę, moterų ir mergaičių teises bei didinti jų galias, ir užtikrinti lyčių lygybės aspektą visose mūsų politikos kryptyse ir programose.

Visų pirma skirsime išteklių moterims ir mergaitėms, kurių teisės buvo pažeistos visame pasaulyje, atimant iš jų galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje ir politiniame gyvenime, taikant joms nelygias taisykles arba teisės aktus paveldėjimo, pilietybės ar žemės nuosavybės srityse. 2017 m. teiksime konkrečią pagalbą smurto aukoms atokiausiose ir pažeidžiamiausiose vietovėse. Šiuo tikslu ES drauge su JT pradėjo vykdyti 500 mln. EUR vertės iniciatyvą „Spotlight“, kuria siekiama panaikinti visas smurto prieš moteris ir mergaites formas.

ES taip pat yra viena aktyviausių kovotojų už lyčių lygybę ir galių suteikimą moterims konfliktinėse situacijose, įgyvendinant ES moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę. Mes imamės veiksmų, kad būtų įgyvendinta JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo ir su ja susijusios septynios vėlesnės rezoliucijos.

Mes palaikome glaudžius ryšius su JT ir visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais visame pasaulyje dėl būtinumo tinkamai įtraukti moteris į konfliktų ir pokonfliktinių situacijų prevenciją, įskaitant jų dalyvavimą taikos procesuose ir pastangas kovoti su visomis smurto prieš moteris formomis, įskaitant smurtą dėl lyties ir seksualinį smurtą konfliktų zonose.

ES su šalimis partnerėmis aktyviai dalyvauja daugiašaliuose forumuose ir nuosekliai prisideda propaguojant lyčių lygybės darbotvarkę, visų pirma tokių svarbių politikos formavimo JT forumų, kaip JT moterų padėties komisijos metinėse sesijose ir JT žmogaus teisių tarybos ketvirtinėse sesijose.

Mes sistemingai keliame lyčių klausimus politiniuose dialoguose, žmogaus teisių dialoguose ir (arba) pakomitečiuose, neformaliose darbo grupėse ir su žmogaus teisėmis susijusiose diskusijose su šalimis partnerėmis. 2016–2020 m. konkrečioms šalims skirtose žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijose kaip vienas iš pagrindinių prioritetų įtraukta lyčių lygybė. Be to, ES atlieka politinius demaršus, užima politinę poziciją ir remia veiksmus, kuriais siekiama kovoti su moterų ir mergaičių nelygybe ir diskriminacija. Lyčių klausimas skiriama daug dėmesio mūsų politikoje ir programose dėl rinkimų stebėjimo, teisingumo pereinamuoju laikotarpiu, žmogaus teisių gynėjų ir Tarptautinio baudžiamojo teismo.

Ką daro ES, kad apsaugotų moteris humanitarinių krizių atveju?

Konfliktai ir gamtinės nelaimės nevienodai veikia moteris, mergaites, berniukus ir vyrus. Vienas iš pagrindinių pavyzdžių yra ES finansuojami humanitarinės pagalbos projektai visame pasaulyje, kurie yra pritaikomi prie įvairių berniukų, vyrų, moterų ir mergaičių poreikių. Visuose projektuose atsižvelgiama į lytį, kad būtų užtikrintas maksimalus poveikis ir pagalbą gautų tie, kuriems ji reikalingiausia. Siekiant užtikrinti, kad humanitarinis atsakas bus skirtas tenkinti konkretiems moterų ir mergaičių poreikiams, visuose ES finansuojamuose humanitariniuose projektuose įtraukta nuostata atsižvelgti į jų perspektyvą.

Europos Komisijos požiūris į lyčių aspektą ir smurtą dėl lyties humanitarinėje pagalboje apibrėžtas politikos dokumente „Lyčių aspektas teikiant humanitarinę pagalbą. Skirtingi poreikiai, pritaikyta pagalba“. Šis požiūris toliau plėtojamas dokumente „Papildoma apsauga. Geresni apsaugos rezultatai siekiant sumažinti riziką humanitarinėje krizėje esantiems žmonėms“ ES taip pat nustatė lyties ir amžiaus priemonę, kuri taikoma vertinant, kaip vykdant ES finansuojamus humanitarinius veiksmus atsižvelgiama į lytį ir amžių.

ES atsakas į smurtą dėl lyties humanitarinių krizių atveju ya tiksliniai veiksmai ir pajėgumų stiprinimas. 2016 m. ES rėmė 62 humanitarinės pagalbos projektus, susijusius su smurtu dėl lyties. Šiems projektams finansuoti iš viso skirta beveik 24,5 mln EUR, jų poveikis pasieks 3,4 mln moterų, mergaičių, berniukų ir vyrų visame pasaulyje. Nuo 2014 m. ES išleidžia kasmet daugiau kaip 1 mln. EUR projektams, kuriais prisidedama stiprinant humanitarinės sistemos pajėgumus spręsti lyčių klausimus ir kovoti su smurtu dėl lyties. ES yra aktyvi visuotinės iniciatyvos „Raginimas imtis veiksmų siekiant apsaugoti nuo smurto dėl lyties ekstremaliųjų situacijų atveju“ narė.

Be to, ES remia konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, taip pat Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą (angl. ICDP).

ES laiko labai svarbiu dalyku įtraukti ir nevyriausybinio sektoriaus dalyvius. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su pilietinės visuomenės subjektais, visų pirma moterų organizacijomis, privačiais fondais, privačiojo sektoriaus atstovais ir šių klausimų gynėjais. Tai padeda kovoti su pagrindinėmis lyčių nelygybės priežastimis: tai nepakankamos galimybės gauti finansinių ir materialinių išteklių, nelygūs galios santykiai, diskriminacija, stigmatizavimas, lyčių stereotipai ir smurtas.

 

 

 

MEMO/17/4849

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar