Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Rezervas „rescEU“. Europos Komisija siūlo stiprinti ES nelaimių valdymą. Klausimai ir atsakymai

Briuselis, 2017 m. lapkričio 23 d.

Europos Komisija pateikė pasiūlymų stiprinti ES civilinės saugos reagavimo pajėgumus ir suteikti Europai daugiau galimybių tinkamiau pasirengti gaivalinėms nelaimėms ir šalinti jų padarinius.

Pasiūlymu siekiama papildyti valstybių narių reagavimo į nelaimes sistemas steigiant specialų Sąjungos lygmens operacinių pajėgumų rezervą „rescEU“ ir stiprinant pasirengimo nelaimėms ir jų prevencijos priemones. Daugiausia dėmesio skiriama dviem pagrindinėms sritims: sukurti sistemą „rescEU“, kad būtų didinami bendri ES reagavimo į nelaimes pajėgumai, ir daugiau investuoti nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms srityse.

Kodėl Komisija būtent dabar siūlo naująją iniciatyvą – steigti rezervą „rescEU“?

Europoje vis dažniau atsitinka skaudžių nelaimių. Pastaraisiais metais dėl klimato kaitos poveikio ir kintančios rizikos daug šalių smarkiai nukentėjo. Europos Sąjungoje įvyko daug nelaimių, nusinešusių gyvybių ir padariusių žalos gyventojams, įmonėms, bendruomenėms ir aplinkai. Vien 2017 m. Europoje dėl gaivalinių nelaimių žuvo 200 žmonių. Ekonominiai nuostoliai taip pat dideli: 2016 m. Europos žemyne padaryta beveik 10  mlrd. EUR žala. ES turi spręsti šią problemą ir geriau apsaugoti piliečius nuo šių nelaimių.

Dabartinės ES reagavimo į nelaimes priemonės yra ribotos ir dažnai jų nepakanka siekiant padėti krizę patiriančiai valstybei narei arba pagalba nesuteikiama pakankamai greitai. Taip yra todėl, kad dabartinis ES civilinės saugos mechanizmas grindžiamas savanoriška sistema ir valstybėms narėms suteikta galimybe kitoms nukentėjusioms šalims teikti papildomus pajėgumus.

Kaip veiks rezervas „rescEU“?

Rezervas „rescEU“ iš esmės yra išteklių rezervas, kuris naudojamas tais atvejais, kai valstybės narės pačios nebegali pašalinti nelaimės padarinių ir būtina papildoma ir skubi ES pagalba. Visi į rezervą „rescEU“ įtraukti pajėgumai ir susijusios išlaidos bus finansuojami ES lėšomis. Šių išteklių operacinę kontrolę vykdys Komisija ir ji priims sprendimus dėl jų dislokavimo.

Krizės atveju būtų laikomasi toliau nurodytos tvarkos.

1) Valstybė narė (arba kitos šalys ir tarptautinės organizacijos) nusprendžia prašyti pagalbos pagal ES civilinės saugos mechanizmą, kai savarankiškai nepajėgia įveikti krizės. Svarbu tai, kad Europos Komisija negali pati pradėti taikyti civilinės saugos mechanizmo.

2) Komisijos visą parą be išeiginių veikiantis reagavimo į nelaimes koordinavimo centras, esantis Briuselyje, stebi ir valdo dalijimosi informacija sistemą, kuria visos ES valstybės narės naudojasi teikdamos prašymus dėl pagalbos ir išsamiai nurodydamos, kokia pagalba joms reikalinga. Kai tik gaunamas prašymas suteikti pagalbą, visoms prie mechanizmo prisijungusioms dalyvaujančioms valstybėms pranešama apie prašymą.

3) Jeigu į Europos civilinės saugos telkinį įtrauktų pajėgumų nepakanka reaguoti į nelaimę, Komisija gali nuspręsti dislokuoti rezervo „rescEU“ pajėgumus, kad prisidėtų prie valstybės narės veiksmų. Tokie pajėgumai numatomi keturiose veiklos srityse: gaisrams gesinti skirti orlaiviai, didelio galingumo siurbliai, naudojami potvynių atveju, paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose pajėgumai, lauko ligoninės ir skubios medicininės pagalbos grupės.

4) Nustačius, kokia pagalba reikalinga, ji siunčiama į nukentėjusią šalį. Rezervo „rescEU“ operacinę kontrolę vykdo Komisija. Vykdant operaciją nukentėjusi šalis turėtų užtikrinti, kad su rezervo „rescEU“ pajėgumais susijusi veikla būtų vykdoma laikantis su Komisija sutarto operacinio dislokavimo tvarkos.

Kaip ES rems valstybių narių solidarumą skatindama įtraukti nacionalinius išteklius į Europos civilinės saugos telkinį?

Į pasiūlymą įtraukta nemažai naujų nuostatų, pagal kurias valstybėms narėms bus padedama didinti turimus pajėgumus ir labiau prisidėti prie Europos civilinės saugos telkinio.

  1. Valstybės narės galės gauti net 75 proc. bendrą ES finansavimą nacionaliniams pajėgumams modernizuoti. Tokie pajėgumai bus įtraukti į Europos civilinės saugos telkinį ir juos bus galima naudoti reaguojant į nelaimes.
  2. Jei pajėgumai reikalingi reaguoti į nelaimes kitoje valstybėje narėje, ES skirs bendrą finansavimą išteklių, įtrauktų į Europos civilinės saugos telkinį, dislokavimo išlaidoms padengti. Siūloma ES bendro finansavimo lėšomis padengti 75 proc. valstybių narių išteklių, įtrauktų į Europos civilinės saugos telkinį, veiklos išlaidų, kai ištekliai naudojami ES arba dalyvaujančioje valstybėje. Šiuo metu ES biudžeto lėšomis finansuojama tik dalis transporto išlaidų, tačiau veiklos išlaidos nedengiamos. Tačiau daugelio operacijų atveju transporto išlaidos nėra didelės. Už jas daug didesnės veiklos išlaidos. Pavyzdžiui, didelės lauko ligoninės transporto išlaidos sudaro tik nedidelę dalį tokios ligoninės eksploatavimo išlaidų, kurios yra apie 6 mln. EUR per mėnesį. Nuskraidinti lėktuvą iš Prancūzijos į Portugaliją taip pat daug nekainuoja, palyginti su jo eksploatavimo kelias dienas išlaidomis.
  3. Bus sukurtas ES civilinės saugos žinių tinklas, teiksiantis pagalbą visiems Europos civilinės saugos srities dalyviams. Taip bus užtikrinama, kad visi reagavimo į nelaimes srities dalyviai gautų naujausią informaciją ir susikalbėtų „ta pačia technine kalba“.
  4. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų, jog jų investicijos, finansuojamos struktūrinių fondų lėšomis, būtų atsparios nelaimėms. Tai reiškia, kad jos turės atitikti valstybių narių pateiktus rizikos vertinimus. Be to, Komisija galės prašyti pateikti nacionalinius rizikos valdymo ir pasirengimo nelaimėms planus, stebėti jų įgyvendinimą ir teikti rekomendacijas dėl nacionalinių investicijų nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms srityje. Ilgainiui tai turėtų būti veiksmingiausias būdas padėti valstybėms narėms sumažinti nuostolius ir padidinti jų nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas pajėgumus.

Europos civilinės saugos telkinys. Kokių šalių ir kokie ištekliai įtraukti?

Europos civilinės saugos telkinys sukurtas remiantis jau esamais 2014 m. spalio mėn. sukurtais Europos reagavimo į nelaimes pajėgumais, kurie žinomi kaip savanoriškas telkinys. Šiuo metu į telkinį įtraukta per 90 reagavimo pajėgumų, kuriuos skyrė 20 skirtingų dalyvaujančių valstybių. Jų apžvalgą galima rasti čia. Pajėgumai apima tokius išteklius kaip gaisrų gesinimo komandos ir tam skirti orlaiviai, potvynių suvaldymo įranga, vandens valymo įranga, cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų aptikimo ir pavyzdžių ėmimo pajėgumai. Tačiau patirtis parodė, kad dėl vienu metu vykstančių, vis dažnesnių ir skaudesnių nelaimių šių pajėgumų nebepakanka.

Komisija sustiprins Europos civilinės saugos telkinį teikdama didesnę Sąjungos finansinę paramą valstybėms narėms, kad jos pritaikytų ir remontuotų tokius išteklius, taip pat dengs tokių išteklių veiklos išlaidas. Taip valstybės narės būtų papildomai skatinamos įtraukti savo pajėgumus į Europos civilinės saugos telkinį.

Ar pagal šią struktūrą civilinės saugos operacijos bus vykdomos už ES ribų?

Pasiūlymu daugiausia dėmesio skiriama bendram ES ir valstybių narių gebėjimui reaguoti į nelaimes vietoje.

ES civilinės saugos mechanizmą taikant už ES ribų ir dalyvaujančiose valstybėse bus užtikrinama, kad Sąjungos reagavimo veiksmai būtų nuoseklūs pagal jau galiojančius teisės aktus. Taip pat bus dengiama 75 proc. į Europos civilinės saugos telkinį įtrauktų pajėgumų transporto išlaidų.

Prie ES civilinės saugos mechanizmo prisijungusios dalyvaujančios valstybės (Islandija, Norvegija, Serbija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Turkija) taip pat galės naudotis naujomis rezervo „rescEU“ teikiamomis galimybėmis.

Kaip pasiūlymu gerinamas pasirengimas nelaimėms ir jų prevencija?

Nelaimių prevencija ir pasirengimas joms yra veiksmingo reagavimo į gaivalines nelaimes pagrindas. Investicijos nelaimių prevencijos srityje duoda akivaizdžios naudos – gelbėjamos gyvybės ir pragyvenimo šaltiniai, sumažinama ekonominė ir fizinė žala. Pasiūlymu numatoma, kad svarbiausia planavimo dalis būtų nelaimių prevencijos stiprinimas ir rizikos mažinimas, taip pat įtraukiamas rizikos vertinimas ir mažinamas ES lėšų naudojimas.

ES siūlo šių tikslų siekti šiomis priemonėmis:

  • raginti valstybes nares tinkamiau vertinti riziką ir planuoti veiksmingus pasirengimo ir prevencijos veiksmus. Pavyzdžiui, jei žinome, kad tam tikrai vietovei gresia potvyniai, turėtume užtikrinti, kad deramai būtų apsaugotas būstas, įmonės ir aplinka. Arba jeigu žinome, kad atokiose kaimo vietovėse, kuriose gali kilti miškų gaisrų, gyvena vyresnio amžiaus žmonių, būtini pasirengimo jų evakuacijai planai;

  • užtikrinti geriausių Europos ekspertų mokymą; užtikrinti, kad ištekliai galėtų būti naudojami ir pagalbos grupės galėtų palaikyti bendradarbiavimą kitose valstybėse; jie turėtų būti dislokuoti vietovėse, kuriose gali įvykti nelaimių. Taip pat būtina dalintis turimomis žiniomis ir per ankstesnes nelaimes įgyta patirtimi. Į visus šiuos aspektus bus skatinama atsižvelgti bendradarbiaujant ES civilinės saugos žinių tinkle.

Valstybės narės turės parengti nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms planus, kuriuos Komisija peržiūrės ir padės toms valstybėms narėms, kurioms reikalinga papildoma pagalba.

Kiek kartų per pastaruosius dvejus metus buvo taikytas ES civilinės saugos mechanizmas?

Per pastaruosius dvejus metus (2016–2017 m.) mechanizmas taikytas iš viso 56 kartus tiek ES, tiek už jos ribų.

Jeigu Komisijos pasiūlymui pritars Parlamentas ir Taryba, kokios tikėtinos susijusios išlaidos?

Numatoma, kad per likusį daugiametės finansinės programos laikotarpį (2018–2020 m.) šio pasiūlymo poveikis biudžetui bus papildomi 280 mln. EUR.

 

MEMO/17/4732

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar