Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

ES rodo pavyzdį imdamasi plataus užmojo veiksmų, kurių tikslas – švaresnės ir saugesnės jūros

Malta, 2017 m. spalio 5 d.

ES rodo pavyzdį imdamasi plataus užmojo veiksmų, kurių tikslas – švaresnės ir saugesnės jūros

Šiuo metu (spalio 5–6 d.) Maltoje vykstančioje ES surengtoje konferencijoje Mūsų vandenynas Europos Sąjunga įsipareigojo vykdyti 36 konkrečius veiksmus, kuriais siekiama gerinti jūrų būklę ir didinti jų švarumą, saugumą ir apsaugą. Kai kurie veiksmai bus vykdomi visame pasaulyje, o jiems visiems numatyta suma viršija 550 mln. EUR – tai aiškiai rodo, kad ES yra tvirtai pasiryžusi gerinti jūrų būklę. Kartu tai yra teigiamas signalas likusio pasaulio vyriausybėms ir privačiajam sektoriui, drąsinantis suintensyvinti pastangas spręsti sunkėjančius su vandenynais susijusius uždavinius, pradedant tarša plastiku bei jūrų gyvųjų išteklių apsauga ir baigiant klimato kaitos poveikiu bei nusikalstama veikla jūroje.

36 ES įsipareigojimai išsamiau aprašomi toliau.

Laivybos saugumas – pasaulinės prekybos ir gerovės pagrindas, tačiau jam kyla įvairių grėsmių, pradedant gaivalinėmis nelaimėmis ir baigiant piratavimu, neteisėta prekyba ir ginkluotais konfliktais. Siekdama didinti mūsų vandenynų saugumą ir apsaugą, Europos Sąjunga pranešė apie:

  • 37,5 mln. EUR sumą, skirtą laivybos saugumui užtikrinti ir su piratavimu kovoti pietryčių Afrikos pakrantėje ir Indijos vandenyne. Šias lėšas panaudos keturios regioninės organizacijos (Tarpvyriausybinė vystymosi institucija (IGAD), Rytų ir Pietų Afrikos bendroji rinka (COMESA), Rytų Afrikos bendrija (EAC) ir Indijos vandenyno šalių komisija (IOC)), bendradarbiaudamos su JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC), Interpolu ir Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Pagal šią programą, kuria papildomas regioninis veiksmų koordinavimo ir keitimosi laivybos informacija mechanizmas, remiamos alternatyvių pragyvenimo šaltinių iniciatyvos Somalio pakrantėse, kuriose vykdoma piratavimo veikla, nacionalinio ir regioninio lygmenų tyrimo pajėgumai, kalėjimų reformos, baudžiamojo persekiojimo ir teisminiai pajėgumai, nelegalių finansinių srautų nutraukimo veikla, kova su pinigų plovimu ir kiti įvairūs laivybos srities uždaviniai;
  • 2017 m. numatytas 4 mln. EUR investicijas į savo palydovinės stebėsenos programą („Copernicus“) siekiant padėti ES agentūroms ir ES valstybėms narėms stebėti taršos nafta padėtį ir didelio masto verslinę žvejybą (be kita ko, kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba) šiaurės rytų Atlante, Viduržemio jūroje, Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, Juodojoje jūroje, Ramiajame vandenyne ir prie Kanarų salų. Pagal programą „Copernicus“ bus pradėtos teikti ir naujos paslaugos, padedančios vykdyti teisėsaugos veiksmus ir užtikrinti saugią laivybą leduotose teritorijose;
  • tolesnę paramą laivybos saugumui Gvinėjos įlankoje užtikrinti, teikiamą, be kita ko, įgyvendinant Gvinėjos įlankos tarpregioninio tinklo projektą ir dvi naujas programas: programą SWAIMS (Paramos vakarų Afrikos integruotam laivybos saugumui), kurios vertė – 29 mln. EUR, ir Vakarų ir centrinės Afrikos uostų saugumo didinimo programą, kurios vertė – 8,5 mln. EUR;
  • 1 mln. EUR sumą, 2017 m. skirtą ES jūrų institucijų IRT sistemų atnaujinimui remti ir šių institucijų bendradarbiavimui lengvinti. Be to, Europos Sąjunga pranešė, kad skirs 80 000 EUR Europos pakrančių apsaugos institucijų bendradarbiavimui palengvinti;
  • 2017 m. rugsėjo mėn. pradėjusią veikti prototipinę stebėjimo priemonę, kurios paskirtis – aptikti laivus siekiant nustatyti žmogaus veiklos jūroje mastą. Neidentifikuotų jūros objektų paieškos priemonė (angl. santrumpa – SUMO) yra programinė įranga, kuri automatiškai analizuoja radiolokacinių palydovų duomenis, kad rastų nuo vos 1 m ilgio laivus net kai debesuota ar naktį. SUMO programinė įranga yra atviroji, nes norima paskatinti naudotojus ir programuotojus ja naudotis ir siekiama palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą laivybos maršrutų žymėjimo, laivybos intensyvumo stebėsenos, aplinką teršiančių laivų nustatymo, žvejybos veiklos stebėsenos, kovos su piratavimu ir kontrabanda, taip pat jūrų sienų kontrolės srityse.

Jūros tarša – didžiulė problema: į jūrą kasmet patenka daugiau kaip 10 mln. tonų šiukšlių. 2050 m. mūsų vandenynuose gali būti daugiau plastiko nei žuvų. Siekdama spręsti šiuos uždavinius, ES pranešė apie:

  • pradėjusią veikti platformą „WISE-Marine“, kuri yra plačiajai visuomenei ir suinteresuotiesiems subjektams skirtas informacijos Europos vandens klausimais šaltinis. Jos paskirtis – skatinti geresnį vandenynų valdymą ir ekosisteminį valdymą. Artimiausiais metais platforma bus toliau plečiama ir integruojama;
  • 2 mln. EUR paramą, kuri 2017 m. skirta padėti valstybėms narėms įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, ir papildomą 2,3 mln. EUR paramą regioniniam ir tarpregioniniam bendradarbiavimui šiuo tikslu. ES teisės aktais siekiama iki 2020 m. užtikrinti gerą ES valstybių narių vandenų aplinkos būklę ir apsaugoti išteklių bazę, nuo kurios priklauso su jūra susijusi ekonominė ir socialinė veikla;
  • 2,85 mln. EUR paramą jūros taršos prevencijos ir parengties taršos atvejams projektams ir 2,5 mln. EUR paramą kovos su jūros tarša pratyboms, kuria siekiama remti ir papildyti ES šalių ir tam tikrų ES kaimyninių šalių tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmus;
  • į aplinką patenkančio plastiko kiekio mažinimo priemones, kurias planuojama parengti iki 2017 m. pabaigos ir kurios bus sudedamoji būsimos ES strategijos dėl plastiko dalis;
  • laivuose susidarančių atliekų ir krovinių likučių išmetimo į jūrą mažinimo priemones, kurias planuojama parengti 2017 m.

Prognozuojama, kad tvarios mėlynosios ekonomikos apimtis, kuri, dabartiniais skaičiavimais, yra 1,3 trilijonų EUR, iki 2030 m. padvigubės. Siekdama skatinti stiprinti sąveiką tarp tvarių su vandenynais susijusių sprendimų ir ekonomikos augimo bei užimtumo viso pasaulio pakrančių bendruomenėse, ES įtraukė šią temą į šių metų konferencijos „Mūsų vandenynas“ darbotvarkę. Šiuo tikslu ES pranešė apie:

  • daugiau kaip 250 mln. EUR sumą, 2017 m. skirtą jūrų ir jūrininkystės moksliniams tyrimams finansuoti. Į šią sumą įeina 40 mln. EUR parama mažataršiam bei pažangiajam vandens transportui ir daugiau kaip 30 mln. EUR parama jūrų energijai. Be to, ES pranešė skirsianti 12 mln. EUR paramą dviem naujiems valymo srities inovacijų projektams, kuriais siekiama kovoti su jūrų tarša šiukšlėmis ir kitais teršalais. Galiausiai Europos Sąjunga pranešė daugiau kaip 50 mln. EUR paremsianti iniciatyvą BLUEMED, kurios tikslas – bendradarbiauti mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, siekiant užtikrinti gerą Viduržemio jūros būklę, produktyvumą ir atsparumą;
  • toliau intensyvinsimą darbą, susijusį su Viso Atlanto vandenyno mokslinių tyrimų sąjunga. Pagal Belemo pareiškimą bus stiprinamos tvirtesnio bendradarbiavimo su Atlanto vandenyno regiono partnerėmis, pavyzdžiui, Brazilija ir Pietų Afrika, jūrų mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse sistemos – 2018–2019 m. šiam tikslui įgyvendinti bus skirta daugiau kaip 60 mln. EUR. Be to, ES toliau įgyvendins novatorišką Golvėjaus pareiškimą dėl bendradarbiavimo su JAV ir Kanada vandenynų mokslinių tyrimų srityje. Europos Sąjunga pranešė, kad 2019 m. mokslinių tyrimų grupių, tarptautiniuose konsorciumuose sprendžiančių su Atlanto vandenynu susijusius uždavinius, skaičius viršys 500;
  • 2017 m. pradėtą 14,5 mln. EUR vertės investicijų iniciatyvą, kuria siekiama Europos Sąjungoje skatinti tvarią mėlynąją ekonomiką. Apie 8 mln. EUR iš šios sumos bus skirta veiklos pradžios dotacijoms, teikiamoms didelį potencialą turintiems projektams, vykdomiems besiformuojančiuose mėlynosios ekonomikos sektoriuose visoje ES. Siekiant geriau stebėti šiukšlių išmetimą į jūrą ir kovoti su šia tarša, dar 2 mln. EUR suma bus skirta novatoriškoms technologijoms, padedančioms stebėti šiukšlių išmetimą į jūrą Europos Sąjungą supančiuose vandenyse ir (arba) kovoti su šia tarša, remti. Dar 3 mln. EUR suma bus skirta tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos poriniams projektams Viduržemio jūros baseine, pavyzdžiui, jūrininkų lavinimo bei rengimo įstaigų, mėlynojoje ekonomikoje veiklą vykdančių įmonių ir vietos žvejų bendruomenių poriniams projektams. Galiausiai 1,5 mln. EUR suma bus skirta jūrų ir pakrančių ekosistemoms Viduržemio jūros regione atkurti;
  • pradėtą įgyvendinti Ramiojo vandenyno regiono ir Europos Sąjungos jūrų partnerystės (PEUMP) programą, kurios vertė – 45 mln. EUR. Švedija pranešė, kad programai skirs 10 mln. EUR. Programos tikslas – remti tvarų žuvininkystės valdymą ir plėtojimą siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ir ekonomikos augimą, kartu sprendžiant atsparumo klimato kaitai ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus;
  • pastangas paspartinti jūrų / jūrinių teritorijų planavimo procesus visame pasaulyje, dedamas bendradarbiaujant su UNESCO Tarpvyriausybine okeanografijos komisija (IOC-UNESCO), kaip jos abi įsipareigojo 2017 m. kovo 24 d. Jūrinių teritorijų planavimas vykdomas tarpvalstybiniu ir tarpsektoriniu lygmenimis siekiant užtikrinti, kad žmogaus veikla jūroje būtų veiksminga, saugi ir tvari. Remdamasi bendromis veiksmų gairėmis, ES suteiks 1,4 mln. EUR dotaciją IOC-UNESCO, kad ši parengtų tarptautines jūrinių teritorijų planavimo gaires. Šioje srityje 2018 m. pradžioje bus pradėti vykdyti du jūrinių teritorijų planavimo bandomieji projektai: vienas – Viduržemio jūroje, kitas – pietų Ramiajame vandenyne. Be to, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas diskusijoms apie tai, kaip jūrinių teritorijų planavimas, įskaitant tarpsektorinius veiksmus, turėtų būti vykdomas visame pasaulyje, bus sukurtas tarptautinis jūrinių teritorijų planavimo forumas. Pirmasis praktinis seminaras įvyks 2018 m. pavasarį;
  • 2017 ir 2018 m. numatytas 23 mln. EUR investicijas į savo palydovinės stebėsenos programos („Copernicus“) jūrų aplinkos stebėsenos paslaugą. Teikiant šią paslaugą daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitai, žuvininkystei ir jūrų apsaugai. Taip pat buvo pranešta, kad, įgyvendinant programą „Copernicus“, pirmą kartą bus nustatyti vandenynų stebėsenos rodikliai, be kita ko, susiję su biochemija. Šie vandenynų būklės vertinimui svarbūs rodikliai bus pateikti vandenynų būklės ataskaitoje, kuri bus paskelbta internete iki 2018 m. pabaigos;
  • savo įsipareigojimą toliau daryti pažangą tausios žvejybos partnerystės susitarimų su pakrančių valstybėmis srityje. Šie susitarimai jau padeda šalims plėtoti tausią žvejybą, veiksmingai valdyti stebėsenos ir kontrolės sistemas ir kovoti su NNN žvejyba. Naujos kartos susitarimai bus grindžiami labiau integruotu požiūriu, be kita ko, bus propaguojama tvari mėlynoji ekonomika ir skatinamos investicijos į žuvininkystės sektorių. Šis naujas požiūris turėtų suteikti šalims partnerėms galimybę laikantis tausumo principo gauti daugiau naudos iš vandenynų ekonomikos;
  • 8,5 mln. EUR sumą, skirtą Karibų jūros baseino jūros ir pakrančių biologinės įvairovės išsaugojimui bendruomenių, kurios priklauso nuo šių ekosistemų, labui. Šiuo veiksmu visų pirma siekiama apsaugoti natūralias gamtines zonas, kurioms kyla netinkamo naudojimo, pereikvojimo, taršos ir klimato kaitos pasekmių grėsmė;
  • beveik 6 mln. EUR paramą projektams, vykdomiems ES šalyse siekiant užmegzti tarpvalstybinį bendradarbiavimą jūrinių teritorijų planavimo srityje. Jūrinių teritorijų planavimas vykdomas tarpvalstybiniu ir tarpsektoriniu lygmenimis siekiant užtikrinti, kad žmogaus veikla jūroje būtų veiksminga, saugi ir tvari;
  • 2017 m. numatytą pirmųjų Europoje pastatytų bangų ir potvynių bei atoslūgių energijos įrenginių bandymų finansavimą, kurio suma – 1,5 mln. EUR. Šios lėšos skirtos administravimo institucijoms ir projektų rengėjams, dalyvaujantiems vykdant aplinkos stebėseną, remti;
  • savo ketinimą sukurti bandomąją mėlynųjų mokslinių tyrimų debesiją, kuria būtų modernizuotas prieigos prie jūrų duomenų, jų tvarkymo ir naudojimo procesas, siekiant geriau tvarkyti didelius įvairių laivybos ir jūrų duomenų kiekius naudojant debesijos technologijas. Kitas mėlynosios debesijos tikslas – toliau skatinti ES mokslininkų ir jų tarptautinių partnerių bendradarbiavimą. Debesijos technologijos gali pagerinti pasaulinį ir regioninį vandenynų stebėjimą ir prognozavimą, kaip propaguojama įgyvendinant G 7 Jūrų ir vandenynų ateities iniciatyvą ir visame pasaulyje dedant pastangas sukurti patobulintą Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą (GEOSS);
  • ne mažiau kaip 1 mln. EUR paramą Pasaulio banko pasaulinei žuvininkystės programai (PROFISH). Šios programos tikslas – didinti aplinkos tvarumą, žmonių gerovę ir gerinti ekonominės veiklos rezultatus pasaulio žuvininkystės ir akvakultūros srityje, daugiausia dėmesio skiriant žuvininkystės ir žuvininkystės ūkių atžvilgiu skurdžių bendruomenių besivystančiame pasaulyje gerovei.

Klimato kaita labai tiesiogiai veikia vandenynus – vieni iš didžiausią nerimą keliančių padarinių yra kylantis jūros lygis ir didėjantis rūgštingumas. Todėl Europos Sąjunga pranešė apie:

  • kartu su Tarptautine jūrų organizacija (IMO) vykdomą 10 mln. EUR vertės projektą, susijusį su klimato kaitos švelninimu jūrų laivybos sektoriuje. Projektu siekiama įsteigti penkis Jūrų technologijų bendradarbiavimo centrus – po vieną kiekviename tiksliniame regione: Afrikos, Azijos, Karibų, Lotynų Amerikos ir Ramiojo vandenyno, taip sukuriant pasaulinį tinklą. Tinklo uždavinys – sudaryti sąlygas šių regionų besivystančioms šalims plėtoti efektyvaus energijos vartojimo priemones jūrų transporto sektoriuje;
  • 1,5 mln. EUR sumą, skirtą anglies suodžių kiekio mažinimui Arktyje. Projektu siekiama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant apsaugoti Arkties aplinką;
  • 600 000 EUR sumą, per kitus dvejus metus skirsimą integruotam Arkties projektui, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama trims prioritetinėms ES Arkties politikos sritims: klimato kaitai ir Arkties aplinkos išsaugojimui, darniam vystymuisi Arktyje ir aplink ją ir tarptautiniam bendradarbiavimui Arkties klausimais.

Jūrų apsauga. Šiuo metu teisės aktais saugoma mažiau kaip 5 proc. pasaulio jūrų ir pakrančių teritorijų, o šių teisės aktų laikymasis užtikrinamas dar mažesnėje jų dalyje, nors Jungtinių Tautų 2020 m. tikslas yra 10 proc. apsauga. Todėl Europos Sąjunga pranešė apie:

  • sprendimą iki 2017 m. pabaigos atsisakyti visų vienkartinių plastikinių puodelių, naudojamų vandens aparatuose ir gėrimų pardavimo automatuose jos institucijų pastatuose Briuselyje*. Ji taip pat įsipareigojo per 2018 m. konferenciją „Mūsų vandenynas“ pranešti apie visas savo pastangas dar labiau sumažinti visuose savo institucijų pastatuose ir per renginius naudojamų kitų vienkartinių plastikinių dalykų kiekį. Siekiant šio tikslo, be kita ko, bus gerinami jos žalieji viešieji pirkimai, mažinamas vienkartinių plastikinių dalykų kiekis valgyklose ir kavinėse, skatinama gerti vandentiekio vandenį ir organizuojamos darbuotojams skirtos platesnio masto kampanijos, kuriomis bus didinamas informuotumas apie atliekų mažinimą, rūšiavimą ir perdirbimą ir apie Komisijos renginių žalinimą.
  • 20 mln. EUR paramą saugomų jūrų teritorijų Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėse valdymui pagal programą BIOPAMA II (Biologinės įvairovės ir saugomų teritorijų valdymo programa);
  • savo ir Vokietijos paramą tarpsektorinei ir tarpvalstybinei daugiašalei suinteresuotųjų subjektų platformai, skirtai regioniniam vandenynų valdymui, kurią numatoma sukurti iki 2020 m. Ši platforma bus kuriama įgyvendinant Regioninio vandenynų valdymo partnerystę (PROG), kurią 2015 m. pradėjo Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) vykdytojai, Pažangiųjų tvarumo tyrimų institutas (IASS), Darnaus vystymosi ir tarptautinių santykių institutas (IDDRI) ir Tvarumo ekspertų grupė (TMG). Apie tai, kad savanoriškai įsipareigoja kurti šią platformą, Vokietija pranešė JT konferencijoje dėl vandenynų, kurios tema buvo 14-ojo JTO darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimas (2017 m. birželio 5–9 d.). Regioninio vandenynų valdymo partnerystės forumas suteiks naujų žinių apie integruotą vandenynų valdymą trimis skirtingais lygmenimis: 1) regioniniu; 2) tarpregioniniu; 3) regioniniu–pasauliniu. Remdamosi 2018 m. bendradarbiavimu su tarptautiniais partneriais, Europos Sąjunga ir Vokietija 2019 m. surengs pirmą susitikimą;
  • 1,5 mln. EUR sumą, skirtą ekosistemoms ir ekonominei veiklai Atlanto vidurio kalnagūbrio ir Rio Grandės kalnagūbrio zonose išanalizuoti siekiant padėti nuosekliai nustatyti aplinkos požiūriu ypač svarbius rajonus;
  • savo ketinimą pritarti Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos siūlymui Adrijos jūros Jabukos / Pomo įdubos teritorijoje už Italijos ir Kroatijos teritorinių vandenų nustatyti ne mažesnio kaip 2 700 km² ploto ribojamos žvejybos rajoną siekiant apsaugoti priedugnio žuvų išteklius buveinėje, kuri pripažinta labai svarbia įvairių jūrų gyvūnų rūšių jauniklių augimo vieta ir nerštaviete. Dėl Jabukos / Pomo įdubos ribojamos žvejybos rajono nustatymo bus sprendžiama 2017 m. spalio 16–19 d. vyksiančioje metinėje Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) sesijoje.

Tausi žvejyba yra būtina sąlyga norint užtikrinti, kad ir ateities kartoms nestigtų maistingų jūrų gėrybių. Siekdama užtikrinti tausią žvejybą visame pasaulyje, ES pranešė apie:

  • 15 mln. EUR sumą, pagal programą PESCAO skirtą regioniniam žuvininkystės valdymui Vakarų Afrikoje gerinti, siekiant plėtoti regioninę žuvininkystės politiką, užtikrinti regioninį veiksmų koordinavimą kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba ir gerinti žuvų išteklių valdymą regioniniu lygmeniu;
  • 2017 m. numatytą 5,7 mln. EUR paramą JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) veiklai didinant žvejybos išteklių Viduržemio jūroje tvarumą.Šis veiksmas susijęs su 2017 m. kovo 30 d. pasirašyta deklaracija „MedFish4Ever“ – dešimtmečio įsipareigojimu išsaugoti Viduržemio jūros žuvų išteklius ir apsaugoti šio regiono ekologinę ir ekonominę gerovę;
  • ne mažiau kaip 1 mln. EUR sumą, 2017 m. skirtą FAO pasaulinei programai, kuria siekiama remti itin svarbaus Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, įgyvendinimą. Pagal programą teikiama politinė, teisinė ir techninė pagalba bei stiprinami gebėjimai, kad būtų užtikrintas geresnis susitarimo vykdymas. Be to, ES pranešė, kad surengs tarptautinę konferenciją, per kurią Susitarimas dėl uosto valstybės priemonių 2020 m. bus įvertintas ir peržiūrėtas. Galiausiai ES pranešė, kad 2017 m. skirs 225 000 EUR FAO, kad padėtų sukurti pasaulinį registrą, kuriame būtų registruojami viso pasaulio žvejybos laivai, transportavimo laivai-šaldytuvai ir aprūpinimo laivai;
  • naujas taisykles, kurios, numatoma, įsigalios iki 2017 m. pabaigos, kad būtų geriau ir tvariau valdomas išorės žvejybos laivynas. Naujos taisyklės suteiks Europos Sąjungai galimybę geriau stebėti ir kontroliuoti savo laivyną ir veiksmingai spręsti problemas, susijusias su perregistravimu kitoje šalyje ir frachtavimu, – taip bus stiprinamos kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba pastangos;
  • savo įsipareigojimą 2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse įvyksiančioje 11-ojoje PPO ministrų konferencijoje pasiekti daugiašalį susitarimą dėl žuvininkystės subsidijų. Šiuo tikslu 2017 m. liepos mėn. Pasaulio prekybos organizacijai ES pateikė patikslintą pasiūlymą uždrausti tam tikrų formų žuvininkystės subsidijas, kuriomis prisidedama prie perteklinių pajėgumų ir peržvejojimo, panaikinti subsidijas, kuriomis prisidedama prie neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos, ir susilaikyti nuo naujų šios rūšies subsidijų įvedimo. Pasiūlyme, kuriuo siekiama įgyvendinti 14.6 darnaus vystymosi tikslą, taip pat yra nuostatų dėl didesnio skaidrumo ir pateikiamos gairės dėl specialaus ir diferencijuoto režimo besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Be to, ES dės visas pastangas, kad dėl šio susitarimo būtų daroma pažanga, ir rems jį derybų ir įgyvendinimo etapais.

Daugiau informacijos

„Mūsų vandenyno“ svetainė

Žiūrėkite tiesioginę konferencijos „Mūsų vandenynas“ transliaciją (anglų, prancūzų, ispanų, kinų, rusų ir arabų kalbomis)

Žiūrėkite tiesioginę ES spaudos konferencijos transliaciją iš Maltos (spalio 6 d., penktadienį, 13:00 Vidurio Europos laiku)

 

*Atnaujinta 2017 m. spalio 6 d. 13:00 val. tiksliai suformuluojant įsipareigojimą.

MEMO/17/3588

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar