Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Sąjungos padėtis. Demokratijos dokumentų rinkinys: klausimai ir atsakymai apie Europos piliečių iniciatyvą ir politinių partijų finansavimą

Briuselis, 2017 m. rugsėjo 15 d.

.

1

Kas yra Europos piliečių iniciatyva?

Europos piliečių iniciatyva – tai ES lygmens dalyvavimo ir darbotvarkės rengimo priemonė. Ji suteikia galimybę vienam milijonui ES piliečių prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Galiojančios taisyklės, reglamentuojančios piliečių iniciatyvą, yra grindžiamos Lisabonos sutarties nuostatomis ir įgyvendinamos Europos piliečių iniciatyvos reglamentu, kuris taikomas nuo 2012 m. balandžio 1 d.

Iniciatyvą turi teikti komitetas, kurį sudaro bent septyni ES piliečiai iš bent septynių skirtingų valstybių narių. Siūlomą iniciatyvą organizatoriai turi pateikti Komisijai registruoti. Prieš registruodama pasiūlymą, Komisija privalo įvertinti, ar jis teisiškai priimtinas. Šiame etape Komisija turinio analizės neatlieka.

Kai iniciatyva užregistruojama, organizatoriai turi per vienus metus surinkti pritarimo pareiškimus. Jei reikalavimas surinkti vieną milijoną pritarimo pareiškimų iš bent septynių valstybių narių įvykdytas, savo iniciatyvą organizatoriai gali pateikti Komisijai. Organizatoriai pakviečiami susitikti su Komisija ir dalyvauti Europos Parlamente rengiamame viešame svarstyme. Komisija turi per tris mėnesius nuspręsti, ar imtis tolesnių veiksmų dėl prašymo, ar ne, ir abiem atvejais pranešime nurodyti motyvus­.

Ko pasiekta per pirmuosius penkerius Europos piliečių iniciatyvos gyvavimo metus?

Nuo 2012 m. balandžio mėn. užregistruotos 47 iniciatyvos. Apytiksliais duomenimis, organizatoriai yra surinkę aštuonis milijonus pritarimo pareiškimų. Bent po vieną milijoną parašų surinkta dėl trijų iniciatyvų. Reikiamas parašų skaičius surinktas ir dėl ketvirtosios iniciatyvos, bet šiuo metu prieš ją pateikiant dar tikrinami parašai. Iš trijų sėkmingų iniciatyvų Komisija yra ėmusis tolesnių veiksmų dėl dviejų – „Right2Water“ („Teisė į vandenį“) ir „Stop Vivisection“ („Sustabdykime vivisekciją“).

Kaip Komisija rėmė piliečių iniciatyvas?

Neperžengdama galiojančiame reglamente nustatytų ribų, Komisija yra ėmusis įvairių praktinių priemonių iniciatyvų organizatoriams paremti. Ji suteikia galimybę jos serveriuose patalpinti internetines pritarimo pareiškimų rinkimo sistemas ir padeda organizatoriams savo sistemoms gauti atitinkamų nacionalinės valdžios institucijų sertifikatus.

Be to, Komisija palaipsniui gerino organizatoriams teikiamą paramą: padėjo suformuluoti iniciatyvas, tobulino internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo programinę įrangą, be kita ko, sudarydama sąlygas parašus rinkti mobiliaisiais prietaisais, ir suteikė galimybę iniciatyvą užregistruoti iš dalies, kad būtų mažiau atmetamų iniciatyvų.

Nors kelios iniciatyvos užbaigtos sėkmingai, – tai rodo, kad techniškai reglamentas veikia, – visas priemonės potencialas dar neišnaudotas. Tam, kad būtų pašalintos kitos kliūtys, reikia atlikti reglamento peržiūrą.

Kaip naujasis reglamentas padės organizatoriams sėkmingai užregistruoti savo iniciatyvas ir surinkti pritarimo pareiškimus?

Organizatoriai galės užduoti klausimus tiesiogiai Komisijai dar prieš registraciją. Be to, Komisija suteiks galimybę naudotis bendradarbiavimo platforma, kurioje bus galima konsultuotis su kitais organizatoriais. Organizatoriai taip pat galės savo valstybėse narėse sužinoti, kur bus įrengti ryšių punktai. Be to, bus galima iniciatyvą užregistruoti iš dalies.

Pasiūlyme taip pat patikslinama, kad iniciatyvą užregistruoti iš dalies galima tada, kai į Komisijos kompetencijos sritį akivaizdžiai nepatenka tik viena ar kelios iniciatyvos dalys ir kai šios dalys nėra susijusios su pagrindiniais tikslais.

Pritarimo pareiškimų rinkimo laikotarpis išlieka toks pat – 12 mėnesių. Vis dėlto nauja tai, kad organizatoriai galės pasirinkti, nuo kurios dienos pradėti rinkti pritarimo pareiškimus. Tačiau ši diena bus ne vėliau kaip 3 mėnesiai nuo registracijos.

Organizatoriai galės naudotis Komisijos valdoma centrine internetine pritarimo pareiškimų rinkimo sistema. Jie galės šia sistema naudotis nemokamai, be to, bus galima iniciatyvoms pritarti naudojantis elektroninės atpažinties technologijomis, įkelti nuskenuotus popierine forma surinktus pritarimo pareiškimus ir skaitmeniniu būdu perduoti pritarimo pareiškimus valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms tikrinti. Už asmens duomenų tvarkymą naudojantis šia sistema bus atsakinga Komisija – taip ribojama organizatorių atsakomybė. Vis dėlto, jei organizatoriai pageidautų, jie galėtų susikurti savo sistemas ir joms sertifikatus gauti patys.

Gavę piliečių iniciatyvą pasirašiusiųjų sutikimą, organizatoriai ir Komisija taip pat gali rinkti jų e. pašto adresus, kad galėtų juos informuoti apie iniciatyvos pažangą ir (arba) bet kokius tolesnius veiksmus.

Kaip naujasis reglamentas sudarys piliečiams palankesnes sąlygas pritarti iniciatyvoms?

Naujosiose taisyklėse numatyta, kad, siekdama didesnio įtraukumo ir geresnės komunikacijos, Komisija visas iniciatyvas vers į visas oficialiąsias ES kalbas.

Komisija taip pat siūlo suderinti minimalų amžių, reikalingą iniciatyvai pritarti, ir jį sumažinti nuo 18 iki 16 metų. Šis pakeitimas iškart turėtų poveikį maždaug 10 milijonų jaunųjų europiečių ir suteiktų visiems ES piliečiams galimybę pritarti iniciatyvai nepriklausomai nuo jų gyvenamosios šalies.

Pasiūlymu taip pat bus sumažinta asmens duomenų, kuriuos turi pateikti pilietis, apimtis. Priklausomai nuo valstybės narės, pilietis turės nurodyti arba vardus, pavardes, gimimo datą ir adresą, arba vardus, pavardes ir paskutinius keturis asmens kodo skaitmenis.

Galiausiai, dalyvavimą naujojoje sistemoje grindžiant pilietybe (o ne pilietybės ir gyvenamosios vietos deriniu, kaip buvo anksčiau), naujosiomis taisyklėmis siekiama, kad teise pritarti piliečių iniciatyvoms galėtų pasinaudoti kiekvienas ES pilietis, gyvenantis ne savo pilietybės šalyje.

Kaip dėl naujojo reglamento pagerės debatai dėl sėkmingų iniciatyvų?

Kad būtų galima skirti daugiau laiko debatams, nagrinėjimo etapas bus pailgintas nuo trijų iki penkių mėnesių. Per vieną mėnesį nuo iniciatyvos pateikimo dienos Komisija susitiks su organizatoriais ir per tris mėnesius Europos Parlamente bus surengtas viešas svarstymas. Viešame svarstyme visiems suinteresuotiesiems subjektams ir kitoms ES institucijoms bei patariamiesiems organams būtų atstovaujama proporcingai. Pranešimą dėl iniciatyvos Komisija priims per penkis mėnesius (vietoj dabartinio trijų mėnesių termino).

Koks yra Europos politinių partijų vaidmuo?

Demokratija yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Siekiant užtikrinti atstovaujamosios demokratijos veikimą Europos Sąjungos lygmeniu, Sutartyse nustatyta, kad Europos Sąjungos piliečiams tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente. Šis principas įtvirtintas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl Europos politinės partijos ir fondai gauna finansavimą iš ES biudžeto.

Europos politinė partija gali būti įsteigta, jei ji atitinka keletą sąlygų – visų pirma, jei ji paiso Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga.

Kodėl siūloma padaryti dabartinio Europos politinių partijų reglamento pakeitimų?

Nepaisant tam tikros pažangos, praktikoje reikalavimas būti atstovaujamai bent ketvirtadalyje valstybių narių sudarė sąlygas steigti partijas, kurių veikla neturi tikro europinio aspekto, t. y. kurias sudaro daugiausia atskiri politikai ir kuriose dominuoja viena ar dvi nacionalinės politinės partijos. Tokios partijos rinkėjams nėra skaidrios ir, palyginti su jų demokratinio atstovavimo mastu, joms tenkanti ES finansavimo dalis yra neproporcinga. Todėl Komisija siūlo padaryti šiuos teisės aktų pakeitimus:

  • Siekiant užtikrinti, kad Europos politinių partijų veikla turėtų tikrą europinį aspektą, ir užkirsti kelią tai pačiai nacionalinei partijai ar fiziniams asmenims dirbtinai remti keletą Europos politinių partijų, nustatant, ar įvykdytos partijos steigimui nustatytos atstovavimo sąlygos, turėtų būti apskaitomi ne fiziniai asmenys, o tik politinės partijos.

  • Europos politinių partijų finansavimas turėtų geriau atspindėti tikrą kiekvienos partijos per Europos Parlamento rinkimus gautų balsų santykinę dalį. Šiuo metu 15 % viso biudžeto paskirstoma po lygiai visoms partijoms, nesvarbu, ar jos gavo daug, ar mažai balsų. Todėl Komisija pasiūlė padidinti politinėms partijoms teikiamo ES finansavimo demokratinį teisėtumą, finansavimą aiškiau susiejant su partijų atstovų Europos Parlamente skaičiumi ir 95 % viso biudžeto lėšų paskirstant proporcingai Europos Parlamento rinkimuose gautų balsų santykinei daliai.

  • Piliečiai turi teisę žinoti, kas yra tie kandidatai ir politinės programos, už kuriuos jie balsuoja per Europos Parlamento rinkimus. Siekdama užtikrinti didesnį skaidrumą ir sustiprinti Europos politinių partijų demokratinę atskaitomybę, Komisija taip pat siūlo nustatyti reikalavimą Europos politinei partijai užtikrinti, kad jos narėmis esančios partijos savo interneto svetainėse paskelbtų jos programą bei logotipą ir nurodytų, koks yra dabartinių jų narių Europos Parlamente pasiskirstymas pagal lytis.

Kokie yra kiti siūlomi politinių partijų ir fondų finansavimo pakeitimai?

Priėmus mūsų pasiūlymus, Europos politinės partijos ir fondai galės gauti didesnę šiuo metu jiems finansuoti skiriamų Europos Sąjungos biudžeto lėšų dalį.

Siekiant išspręsti problemą, kai Europos politinėms partijoms ir fondams sunkiai pavyksta įvykdyti reikalavimą dėl šiuo metu galiojančios bendro finansavimo ribos, kuri yra 15 %, ši riba turėtų būti sumažinta, kad didesnę šiuo metu Europos partijoms ir fondams numatyto viešojo finansavimo dalį būtų galima paskirstyti tinkamai, pavyzdžiui per 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampaniją. Komisija siūlo Europos politinėms partijoms nustatytą reikalaujamą bendro finansavimo ribą sumažinti iki 10 %, o Europos politiniams fondams – iki 5 %.

Kaip bus užtikrintas naujųjų taisyklių vykdymas, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų valdomi geriau?

Teisinio tikrumo ir skaidrumo sumetimais bus aiškiai nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl pasikeitusių aplinkybių Europos politinė partija arba politinis fondas nebeatitinka registracijos sąlygų arba kai pateikta informacija yra melaginga ar neišsami, ji (jis) gali būti per protingą laiką išbraukta (-as) iš registro.

ES finansinių interesų apsauga bus sustiprinta nustačius veiksmingesnes lėšų susigrąžinimo priemones pažeidimo atveju. Nepagrįstai išmokėtos sumos bus susigrąžintos, be kita ko, ir iš fizinių asmenų, atsakingų už atitinkamą pažeidimą.

Daugiau informacijos

2017 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį. Kalba

2017 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį. Informacinis leidinys

Pasiūlymas dėl reglamento. Europos piliečių iniciatyvos reglamento pakeitimai

Pasiūlymas dėl reglamento. Reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo pakeitimai

Pranešimas spaudai. Piliečių iniciatyvos ir politinių partijų finansavimo reforma

MEMO/17/3168

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar