Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

ES kova su automobilių keliama oro tarša. Klausimai ir atsakymai

Briuselis, 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Klausimai ir atsakymai

Kokią riziką kelia transporto priemonių išmetami teršalai?

Išmetamieji oro teršalai yra pagrindinė aplinkos lemiamos pirmalaikės mirties priežastis ES. Jie sukelia kvėpavimo takų ligas, lemia dideles sveikatos priežiūros išlaidas, dėl jų prarandama darbo dienų. Naujausi duomenys rodo, kad vien dėl trijų oro teršalų (kietųjų dalelių (PM 2,5), NO2 ir O3) ES anksčiau laiko miršta po 400 000 žmonių per metus. Apie 70 000 šių ankstyvų mirčių tiesiogiai siejama su azoto dioksidu (NO2). Daugelio miestų teritorijoje oro taršos ribos viršijamos ir dėl miesto transporto.

Kaip ES lygmeniu reglamentuojamas transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis?

Pastaraisiais dešimtmečiais Komisija atliko vadovaujamąjį vaidmenį ES dedant pastangas, kad palaipsniui būtų gerinama degalų kokybė ir nustatomos vis griežtesnės išmetamų teršalų ribos, taikomos naujoms transporto priemonėms, ir taip palaipsniui mažinamas oro kokybei kenkiančių kelių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis.

Konkrečiai kalbant apie išmetamų NOx kiekį, Komisija kelis kartus sumažino didžiausias dyzelinių keleivinių automobilių išmetamų NOx kiekio ribines vertes:

  • 2000 m. sausio mėn.: 500 mg/km (Euro 3)
  • 2005 m. sausio mėn.: 250 mg/km (Euro 4)
  • 2009 m. rugsėjo mėn.: 180 mg/km (Euro 5)
  • 2017 m. rugsėjo mėn.: 80 mg/km (Euro 6)

Tačiau vien to nepakanka. Per neseniai įvykusį išmetamųjų teršalų skandalą paaiškėjo, kad kai kurie automobiliai realiomis važiavimo sąlygomis keliuose viršija tas ribas, t. y. į orą, kuriuo kvėpuojame, išmetama daugiau teršalų.

Pradėjus taikyti teršalų išmetimo realiomis važiavimo sąlygomis (angl. RDE) bandymų procedūrą bus dar labiau sugriežtintos taisyklės, nes bus tikrinamas realus transporto priemonių keliuose išmetamų NOx ir itin smulkių dalelių (kietųjų dalelių) kiekis. Tai padės gerokai sumažinti dabartinį realiomis važiavimo sąlygomis matuojamo ir laboratorijose matuojamo išmetamų teršalų kiekio neatitikimą.

Be to, Komisija toliau deda pastangas, kad visoje ES būtų išsamiai siekiama esamų oro kokybės tikslų, ir plėtoja plataus masto iniciatyvas, kuriomis skatinama naudotis mažataršėmis transporto priemonėmis.

Kaip atliekami automobilių išmetamų teršalų kiekio bandymai?

Prieš leidžiant automobilį pateikti rinkai, turi būti patvirtintas jo tipas: prieš suteikdama leidimą prekiauti tam tikro tipo transporto priemonėmis ES, nacionalinė institucija turi patvirtinti, kad modelio prototipai atitinka visus ES saugos, aplinkos ir gamybos atitikties reikalavimus.

Šiuo metu siekiant įvertinti transporto priemonės keliamą oro taršą, atliekamas tik laboratorinis bandymas. Tačiau kelyje iš tikrųjų išmatuojamas išmetamas kai kurių transporto priemonių teršalų, kaip antai itin smulkių dalelių ir NOx, kiekis gerokai viršija kiekį, išmatuojamą pagal šiuo metu taikomą laboratorinių bandymų ciklą (naująjį Europos važiavimo ciklą (angl. NEDC)). Siekdama ištaisyti šį trūkumą, Komisija dar prieš 2015 m. rugsėjo mėn. išmetamųjų teršalų skandalą pasiūlė išmetamuosius teršalus matuoti realiomis važiavimo sąlygomis.

Kas yra realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio matavimo bandymai?

Pagal realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio matavimo (angl. RDE) procedūrą išmetamų teršalų, įskaitant azoto oksidus (NOx) ir kietąsias daleles, kiekis matuojamas prie realiomis sąlygomis keliuose važiuojančių automobilių pridėtomis nešiojamosiomis išmetamųjų teršalų matavimo sistemomis (angl. PEMS). Taigi automobiliai važiuoja lauke, tikru keliu, o įvairūs parametrai, pavyzdžiui, greitėjimas, lėtėjimas, aplinkos temperatūra ir apkrovos, kinta atsitiktine tvarka.

RDE procedūra laboratorinis bandymas ne pakeičiamas, o papildomas. Beje, laboratorinis bandymas taip pat buvo patobulintas, kad geriau atspindėtų realias važiavimo sąlygas, visų pirma, kad rodytų realesnį išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas.

Kokie yra įvairūs RDE teisės aktai?

RDE procedūra išplėtota keturiais atskirais teisės aktais.

  • Pirmasis RDE teisės aktas. Pirmasis žingsnis buvo nustatyti faktinę bandymo procedūrą. 2015 m. gegužės mėn. Motorinių transporto priemonių techniniame komitete (TCMV) valstybės narės dėl atitinkamo teisės akto balsavo teigiamai ir 2016 m. jis įsigaliojo. 2016 m. pradžioje prasidėjusiame pradiniame etape RDE bandymai buvo atliekami tik stebėsenos tikslais. Jie neturėjo įtakos faktiniam tipo patvirtinimui – tipas toliau buvo tvirtinamas remiantis laboratoriniais matavimais.
  • Antrasis RDE teisės aktas. Antrajame etape nustatytas laipsniškas RDE bandymų įvedimas, siekiant faktinio poveikio nacionalinių institucijų suteikiamiems tipo patvirtinimams. 2015 m. spalio 28 d. TCMV susitikusios valstybės narės susitarė, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. bus privaloma matuoti naujų modelių automobilių išmetamų NOx kiekį, o nuo 2019 m. rugsėjo mėn. – visų naujų transporto priemonių išmetamų NOx kiekį.
  • Trečiasis RDE teisės aktas. Trečiajame etape 2016 m. gruodžio 20 d. valstybės narės TCMV priėmė Komisijos pasiūlymą iki 2017 m. rugsėjo mėn. RDE bandymus pradėti taikyti ir visų naujų tipų transporto priemonių išmetamų kietųjų dalelių kiekiui (PN) matuoti, o iki 2018 m. rugsėjo mėn. – ir visų naujų transportų priemonių PN matuoti. Šias labai mažas vėžį sukeliančias daleles išmeta dyzeliniai automobiliai ir benzinu varomi automobiliai su tiesioginio įpurškimo technologija. Trečiuoju RDE teisės aktu Komisija taip pat patobulino bandymų metodus, kad būtų atsižvelgiama į tai, kad didžiąją dalį miesto taršos lemia trumpos kelionės mieste užvedus šaltą variklį. Siekiant atsižvelgti į įvairesnes sąlygas, nuo šiol bus įtraukiamas ir karšto variklio užvedimas. Be to, minėtame teisės akte taip pat nurodyta, kad kiekvienos transporto priemonės atitikties sertifikate gamintojas turėtų aiškiai nurodyti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį, kad ši informacija būtų skaidri ir prieinama visiems piliečiams bei valdžios institucijoms.
  • Ketvirtasis RDE teisės aktas. Komisija taip pat planuoja artimiausiais mėnesiais pateikti pasiūlymą, kurio tikslas – dar sustiprinti RDE teisės aktus, įtraukiant trečiųjų šalių vykdomų nepriklausomų apyvartoje jau esančių automobilių patikrinimų (vadinamųjų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų) galimybę, nustatant naujus ir reprezentatyvesnius hibridinių transporto priemonių bandymų metodus, taip pat priimant nuostatas dėl tam tikrų specialių tipų transporto priemonių.

Kas yra RDE bandymo procedūros atitikties veiksnys?

Priešingai negu iš anksto apibrėžto laboratorinių bandymų ciklo metu, RDE bandymų reikmėms naudojamos PEMS matavimo įrangos esminės savybės lemia įvairesnius kiekybinius skirtinguose RDE maršrutuose išmetamų teršalų matavimo rezultatus. Jei į techninį ir statistinį RDE matavimų neapibrėžtumą neatsižvelgiama, gali nutikti tai, kad reikalavimus iš tikrųjų atitinkančių transporto priemonių pavienio RDE bandymo rezultatai gali būti neigiami arba iš tiesų reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių bandymo rezultatai gali būti teigiami.

Atitikties veiksnio sąvoka padeda išspręsti šią problemą. Taikant atitikties veiksnį dėmesys skiriamas vidutinei transporto priemonės atitikčiai išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms. Pavyzdžiui, teisės aktais nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti viršijamos, kai važiuojama į stačią kalvą. Tai turi būti kompensuota išmetamųjų teršalų kiekiu, kuris yra mažesnis už teisės aktais nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, kitokiomis sąlygomis, kaip antai važiuojant vidutiniu greičiu mieste – kad vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis, atsižvelgiant į visų sąlygų statistinį pasireiškimą, nebūtų didesnis už ribines vertes.

Atsižvelgdamos į tai, kad RDE bandymų procedūra yra nauja, ir į tai, kad esama techninių apribojimų, trukdančių trumpuoju laikotarpiu sumažinti šiuo metu gaminamų dyzelinių automobilių išmetamų teršalų kiekį, 2015 m. spalio mėn. valstybės narės susitarė dėl laikotarpio, kuriuo bus laipsniškai mažinamas teisės aktais nustatytos laboratorijos sąlygomis matuojamos ribinės vertės ir pagal RED procedūrą matuojamų verčių neatitikimas. Susitarta dėl dviejų etapų metodo.

  1. Pirmajame etape, siekiant leisti prisitaikyti prie naujų reikalavimų, automobilių gamintojai privalės iki 2017 m. rugsėjo mėn. sumažinti naujų modelių (o iki 2019 m. rugsėjo mėn. – visų naujų transporto priemonių) neatitiktį atitikties koeficientui iki ne daugiau kaip 2,1 (t. y. 168 mg/km NOx vietoj 80 mg/km).
  2. Antrajame etape ši neatitiktis iki 2020 m. sausio mėn. bus dar sumažinta iki veiksnio, kurio vertė bus 1,5 (t. y. 120 mg/km NOx vietoj 80 mg/km) (atsižvelgiant į technines paklaidas) visiems naujiems modeliams (iki 2021 m. sausio mėn. – visoms naujoms transporto priemonėms). Atsižvelgiant į tai, kad ateityje matavimo technologijos bus tobulinamos, šis veiksnys nuo 2017 m. bus kasmet peržiūrimas ir technologijoms tobulėjant bus toliau mažinamas ir kuo greičiau (ne vėliau kaip iki 2023 m.) bus sumažintas iki 1. Todėl automobilių gamintojai turėtų jau dabar pradėti projektuoti transporto priemones, atitinkančias atitikties veiksnį, kurio vertė beveik 1 (= 80mg/km NOx).

O kaip dėl išmetamo CO2 kiekio bandymų?

Komisija taip pat pateikė naują realesnę laboratorinių bandymų procedūrą – naują pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūrą (angl. WLTP), skirtą automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms matuoti. WLTP yra Europos Komisijos remiant Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) parengta pasaulio mastu suderinta bandymų procedūra.

Ja pakeičiamas naujasis Europos važiavimo ciklas (angl. NECD), kuris tinkamai nebeatspindi dabartinių važiavimo sąlygų ir transporto priemonių technologijų. WLTP padės nustatyti degalų sąnaudas ir išmetamo CO2 kiekio vertes, kurios geriau atitiks realias sąlygas. Tai bus naudinga vartotojams ir reguliavimo institucijoms – tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis. Be to, tai labiau paskatins diegti efektyvaus degalų naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijas.

2017 m. birželio 1 d. Komisija patvirtino naujuosius WLTP bandymus; nuo 2017 m. rugsėjo mėn. jie bus privalomi visų naujų modelių automobiliams, o nuo 2018 m. rugsėjo mėn. – visiems naujiems automobiliams.

Kokių dar priemonių Komisija imasi, kad sustiprintų tipo patvirtinimo sistemą?

Naujosios bandymų procedūros padės užtikrinti, kad išmetamųjų teršalų kiekio matavimai būtų realesni ir tikslesni, taip pat iš esmės sumažinti sukčiavimo naudojant išderinimo įtaisus riziką. Vis dėlto dabartinę tipo patvirtinimo sistemą reikėtų persvarstyti iš esmės.

Todėl 2016 m. sausio mėn. Komisija pasiūlė naują reglamentą, kuriuo siekiama iš esmės peržiūrėti dabartinę tipo patvirtinimo sistemą. Pasiūlymu siekiama padidinti techninių tarnybų, paskirtų atlikti bandymus ir tikrinti, ar transporto priemonės atitinka ES tipo patvirtinimo reikalavimus, nepriklausomumą ir patobulinti šias tarnybas; įdiegti veiksmingą rinkos priežiūros sistemą, kad būtų kontroliuojama jau apyvartoje esančių automobilių atitiktis reikalavimams, taip pat nustatyti griežtesnę Europos masto priežiūrą. Be kita ko, Komisija galėtų sustabdyti, apriboti ar panaikinti techninių tarnybų, kurios nepakankamai gerai veikia ir nepakankamai griežtai taiko taisykles, paskyrimą. Komisija taip pat galėtų atlikti ex post tikrinamuosius bandymus (per savo Jungtinį tyrimų centrą) ir prireikus inicijuoti atšaukimą. Be to, Komisijai būtų leista skirti pinigines nuobaudas, kad gamintojai ir techninės tarnybos neleistų reikalavimų neatitinkančioms transporto priemonėms patekti į rinką.

Komisijos pasiūlyme išlaikomas dabar galiojantis draudimas naudoti išderinimo įtaisus, kurio laikymąsi nuolat kontroliuoti ir užtikrinti įpareigotos nacionalinės valdžios institucijos, tačiau juo žengiamas dar vienas žingsnis. Pagal reglamento projektą gamintojas turės leisti susipažinti su automobilio programinės įrangos protokolais. Ši priemonė papildo RED teisės aktų rinkinį, kurį priėmus bus labai sunku išvengti išmetamųjų teršalų reikalavimų, ir numato pareigą gamintojams atskleisti savo išmetamųjų teršalų mažinimo strategiją, kaip tai daroma JAV.

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą sparčiai užbaigti derybas dėl šio pasiūlymo.

Kokių veiksmų Komisija imasi dėl šiuo metu pernelyg taršių dyzelinių automobilių?

2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. gegužės mėn. Komisija jau pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš aštuonias valstybes nares dėl ES tipo patvirtinimo teisės aktų nesilaikymo ir toliau stebės, ar šios srities ES teisės aktai vykdomi tinkamai. Komisija taip pat užtikrins, kad būtų laikomasi konkurencijos taisyklių, ir toliau dirbs siekdama garantuoti sąžiningą elgesį vartotojų atžvilgiu.

Neseniai Komisija paragino valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantys automobiliai būtų patobulinti arba pašalinti iš apyvartos. Labai svarbu, kad bet kokius automobilių gamintojų siūlomus remonto darbus patvirtintų nacionalinės valdžios institucijos, kad automobiliai visiškai atitiktų reikalavimus ir kad nebūtų jokio neigiamo poveikio transporto priemonės veikimui, jos patvarumui ir kuro suvartojimui. Tai turi būti padaryta kuo greičiau, kad Europos esamų dyzelinių transporto priemonių išmetamų NOx kiekis būtų sparčiai sumažintas.

Komisija atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių ir automobilių gamintojų pastangas išspręsti susidariusią padėtį ir tikisi gauti išsamią informaciją apie nacionalinio lygmens priemones. Komisija visų pirma nagrinės, ar siūlomų priemonių pakaks norint laikantis teisinių reikalavimų sumažinti išmetamų NOx kiekį ir taip prisidėti prie oro kokybės gerinimo. Komisija taip pat yra pasirengusi padėti valstybėms narėms keistis informacija nuoseklumo ir veiksmingumo labui.

Kokių veiksmų Komisija imasi, kad pagerintų oro kokybę?

ES taisyklėmis ne tik ribojamas automobilių išmetamų teršalų kiekis, bet ir nustatomi oro kokybės tikslai, kurie yra nuolat stebimi ir kurių vykdymas užtikrinamas. Vietos oro kokybės standartai (ribinės ir (arba) siektinos įvairių oro teršalų vertės, kurių negalima viršyti) yra nustatyti Aplinkos oro kokybės direktyvose. Kalbant konkrečiai apie NO2, dauguma valstybių narių ir daugiau kaip 130 jų miestų keletą metų nuolat viršijo ribines vertes, todėl reikia skubiai imtis veiksmingų priemonių.

2013 m. gruodžio mėn. Komisija taip pat priėmė Švaraus oro politikos dokumentų rinkinį:

  • priimti nauji oro kokybės politikos tikslai laikotarpiu iki 2030 m.;
  • peržiūrėta Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyva (Direktyva 2016/2284/ES), kurioje nustatytos griežtesnės nacionalinės penkių pagrindinių išmetamųjų teršalų (sieros dioksido (SO2), NOx, nemetaninių lakiųjų organinių junginių, NH3 ir kietųjų dalelių (PM 2,5)) viršutinės ribos.Įgyvendinant naująją direktyvą iki 2030 m. metinis 400 000 ankstyvų mirčių dėl oro taršos skaičius ES bus sumažintas maždaug perpus;
  • priimta nauja direktyva (Direktyva (ES) 2015/2193), kad būtų sumažinta vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių sukeliama tarša.

Komisija stengsis visoms valstybėms narėms padėti tinkamai įgyvendinti teisės aktus, be kita ko, įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas, kad iki 2030 m. būtų pasiekta teigiamų rezultatų.

Kaip Komisija skatina naudoti mažataršius ir netaršius automobilius?

Kaip pabrėžta 2016 m. liepos mėn. Komisijos komunikate „Europos mažataršio judumo strategija“ ir 2017 m. gegužės mėn. komunikate „Europa kelyje“, ES turi spartinti Europos perėjimą prie netaršaus judumo – efektyviai energiją vartojančio, nuo iškastinio kuro nepriklausomo transporto sektoriaus.

Pirmojo dokumentų dėl mobilumo rinkinio kontekste Komisija patikslino vadinamąją Eurovinjetės direktyvą, kad, be kita ko, paskatintų taikyti mokesčius, grindžiamus transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiu.

Šiuo metu Komisija ėmėsi antrojo mobilumo dokumentų rinkinio ir rengia įvairias iniciatyvas, kurios bus paskelbtos iki metų pabaigos. Atsižvelgdama į tai, Komisija šiuo metu rengia ES automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio standartus, kad būtų paruošta dirva netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms (laikantis technologijų neutralumo principo). Vykdomas poveikio vertinimas, nagrinėjamos įvairios galimybės. Komisija taip pat vykdo Netaršių transporto priemonių direktyvos peržiūrą, kad paskatintų mažiau taršių transporto priemonių įsisavinimą organizuojant viešuosius pirkimus.

Be to, Komisija planuoja pateikti valstybių narių nacionalinių politikos sistemų, susijusių su alternatyviųjų degalų ir jų infrastruktūros rinkos plėtra, vertinimą. Ši ataskaita bus pateikta pagal Direktyvoje 2014/94/ES nustatytą reikalavimą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės iki 2016 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijai praneštų apie savo nacionalines politikos sistemas, kuriomis plėtojama alternatyviųjų degalų rinka, be kita ko, diegiama būtina infrastruktūra. Į ataskaitą bus įtrauktas veiksmų planas, kuriame bus nustatyti konkretūs veiksmai ir aiškios rekomendacijos valstybėms narėms, kaip panaikinti esamas spragas ir tenkinti nurodytus poreikius, taip pat bus nurodyta, kokių veiksmų imtis siekiant mobilizuoti lėšų.

Be to, Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) jau padeda įgyvendinti alternatyviųjų degalų strategiją. Priemonė padeda skatinti efektyvų energijos vartojimą, diegti alternatyvias varymo sistemas, įskaitant elektros energijos tiekimo sistemas, ir kurti atitinkamą infrastruktūrą. 2014–2020 m. laikotarpiu transporto sektoriui numatyta skirti 24 mlrd. EUR EITP lėšų.

Netaršios transporto priemonės taip pat yra vienas iš konkrečių aukšto lygio darbo grupės GEAR 2030, kurią sudaro sektoriaus ekspertai ir kuriai vadovauja Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska, prioritetų. Šios grupės galutinėje ataskaitoje, kurią numatoma pateikti rudenį, turėtų būti pateikta politinių rekomendacijų, kaip didinti ES automobilių pramonės konkurencingumą, ypač kiek tai susiję su netaršiais ir automatizuotais automobiliais. Tuo remdamasi Komisija pateiks konkrečių idėjų laikotarpiui iki 2030 m.

Daugiau informacijos

Pranešimas spaudai „Nuo rugsėjo 1 d. – privalomi nauji ir patobulinti automobilių išmetamųjų teršalų kiekio bandymai“

Archyvinė medžiaga

RDE teisės aktai

Pranešimas spaudai apie pasiūlymą dėl tipo patvirtinimo

Reglamento dėl transporto priemonių ir jų priekabų patvirtinimo ir rinkos priežiūros pasiūlymas

Komisijos komunikatas „Europa kelyje“

 

 

MEMO/17/2821

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar