Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Vasario mėn. sprendimų dėl pažeidimų rinkinys. Svarbiausi sprendimai

Briuselis, 2017 m. vasario 15 d.

Vasario mėn. sprendimų dėl pažeidimų rinkinys. Svarbiausi sprendimai

Apžvalga pagal politikos sritis

Mėnesiniame rinkinyje apžvelgiami sprendimai dėl pažeidimų, kuriais Europos Komisija imasi teisinių veiksmų prieš valstybes nares, netinkamai vykdančias ES teisėje nustatytus įsipareigojimus. Šiais įvairiems sektoriams ir ES politikos sritis apimančiais sprendimais siekiama užtikrinti, kad ES teisė būtų taikoma tinkamai ir teiktų naudos tiek piliečiams, tiek įmonėms.

Toliau pateikiami svarbiausi Komisijos priimti sprendimai (įskaitant 5 oficialius pranešimus, 50 pagrįstų nuomonių, 7 sprendimus perduoti bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir 3 sprendimus užbaigti bylą), suskirstyti pagal politikos sritis. Komisija taip pat užbaigia 103 bylas – atitinkamos valstybės narės išsprendė problemas ir Komisijai procedūros tęsti nebereikia.

Daugiau informacijos apie ES pažeidimų nagrinėjimo procedūrą – pranešime MEMO/12/12. Daugiau informacijos apie visus sprendimus rasite Sprendimų dėl pažeidimų registre.

1. Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis

(Daugiau informacijos: Christian Wigand, tel. +32 229 62253, Sara Soumillion, tel. +32 229 67094)

Pagrįstos nuomonės

Sveikata ir sauga. Komisija prašo PORTUGALIJOS pranešti apie Elektromagnetinių laukų direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę

Šiandien Europos Komisija nusprendė pateikti Portugalijai pagrįstą nuomonę dėl nepranešimo apie Direktyvos dėl darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų (Direktyva 2013/35/ES) perkėlimą į nacionalinę teisę Bendrieji darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos principai nustatyti Pagrindų direktyvoje (Tarybos direktyva 89/391/EEB). Elektromagnetinių laukų direktyvoje šie principai pritaikyti atsižvelgiant į elektromagnetinių laukų keliamą specifinę riziką. Be to, šioje direktyvoje nustatyti darbdaviams taikytini reikalavimai įvertinti riziką, kurią kelia elektromagnetinių laukų poveikis darbo vietoje, ir, jei reikia, imtis prevencinių ir apsaugos priemonių, kuriomis tokia rizika būtų pašalinta arba iki minimumo sumažinta. Joje taip pat nustatytos konkrečios ribinės vertės, kurios neturėtų būti viršijamos. Valstybės narės turėjo užtikrinti, kad Elektromagnetinių laukų direktyvai įgyvendinti reikiami įstatymai ir kiti teisės aktai įsigaliotų ne vėliau kaip 2016 m. liepos 1 d. Apie tai jos turėjo nedelsdamos pranešti Komisijai. Kadangi Portugalijos valdžios institucijos dar tik rengia reikiamas perkėlimo priemones ir nepranešė Komisijai apie jų galutinį priėmimą ir įsigaliojimą, Komisija nusprendė pateikti pagrįstą nuomonę. Portugalijos valdžios institucijoms per du mėnesius nesiėmus veiksmų byla gali būti perduota ES Teisingumo Teismui.

Laisvas darbuotojų judėjimas. Komisija prašo aštuonių valstybių narių pranešti apie visišką Direktyvos, kuria sudaromos geresnės sąlygos ES piliečių darbui užsienyje, perkėlimą į nacionalinę teisę

Komisija nusprendė pateikti pagrįstas nuomones Austrijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Lietuvai, Liuksemburgui, Portugalijai ir Rumunijai dėl nepranešimo apie visišką Direktyvos dėl ES piliečių teisės dirbti kitoje valstybėje narėje (Direktyva 2014/54/ES) perkėlimą į nacionalinę teisę. Šios direktyvos tikslas – padėti asmenims, dirbantiems arba ieškantiems darbo kitoje ES šalyje, lengviau pasinaudoti ES teisėje įtvirtinta teise laisvai judėti. Joje numatytos judiems Sąjungos piliečiams skirtos pagalbos ir apsaugos priemonės, kuriomis sudaromos geresnės galimybės gauti informaciją apie laisvo judėjimo teises, kovojama su diskriminacija dėl pilietybės įsidarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų srityse, ir šalinamos dar likusios nepagrįstos laisvo judėjimo kliūtys. Valstybės narės turėjo iki 2016 m. gegužės 21 d. perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę ir pranešti Komisijai apie nacionalines perkėlimo priemones. 2016 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija nusiuntė šioms šalims oficialius pranešimus, o dabar nusprendė pateikti joms pagrįstą nuomonę. Šių valstybių narių valdžios institucijoms per du mėnesius nesiėmus veiksmų jų bylos gali būti perduotos ES Teisingumo Teismui.

Darbuotojų komandiravimas. Komisija prašo devynių valstybių narių pranešti apie visišką Direktyvos dėl vykdymo užtikrinimo perkėlimą

Šiandien Komisija nusprendė pateikti pagrįstas nuomones Čekijai, Kiprui, Ispanijai, Kroatijai, Liuksemburgui, Portugalijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Švedijai dėl nepranešimo apie visišką Direktyvos, kuria nustatytos priemonės ir kontrolės mechanizmai, reikalingi siekiant praktikoje geriau ir vienodžiau įgyvendinti ir taikyti nuostatas dėl darbuotojų komandiravimo, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 98/71/EB, (Direktyva 2014/67/ES) perkėlimą į nacionalinę teisę. Valstybės narės turėjo užtikrinti, kad Darbuotojų komandiravimo direktyvai įgyvendinti reikiami įstatymai ir kiti teisės aktai įsigaliotų ne vėliau kaip 2016 m. birželio 18 d. Apie tai jos turėjo nedelsdamos pranešti Komisijai. Kadangi šių valstybių narių valdžios institucijos dar nepranešė Komisijai apie reikiamų priemonių priėmimą, Komisija nusprendė pateikti joms pagrįstą nuomonę. Nacionalinėms valdžios institucijoms per du mėnesius nesiėmus veiksmų bylos gali būti perduotos ES Teisingumo Teismui.

 

2. Energija

(Daugiau informacijos: Anna-Kaisa Itkonen, tel. +32 229 56186, Nicole Bockstaller, tel. +32 229 52589)

Pagrįsta nuomonė

Komisija prašo LATVIJOS užtikrinti visišką atitiktį Pastatų energinio naudingumo direktyvai

Europos Komisija paprašė Latvijos tinkamai perkelti į nacionalinę teisę visus Pastatų energinio naudingumo direktyvos (Direktyva 2010/31/ES) reikalavimus. Europos Sąjungoje pastatams tenka 40 proc. suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo CO2 kiekio. Tinkamas šios direktyvos įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant ES energetikos ir klimato tikslų, gerinant gyvenimo sąlygas ir padedant mažinti vartotojų išlaidas energijai. Valstybės narės turi nustatyti ir taikyti būtinuosius statomų ir jau pastatytų pastatų energinio naudingumo reikalavimus, užtikrinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą ir nuolatinę šildymo ir oro kondicionavimo sistemų kontrolę. Be to, šia direktyva valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad visi nauji pastatai nuo 2021 m. būtų energijos beveik nevartojantys pastatai. Komisija tvirtina, kad ne visi Direktyvos reikalavimai yra įgyvendinti. Visų pirma, Latvijoje nėra nustatyta prievolė išduoti energinio naudingumo sertifikatą, kai pastatas statomas, parduodamas arba išnuomojamas naujam nuomininkui – jis išduodamas tik pirkėjo, nuomininko arba nuomotojo prašymu. Be to, pagal Direktyvą dažnai žmonių lankomuose pastatuose energinio naudingumo sertifikatai turi būti iškabinti gerai matomoje vietoje, o pagal nacionalinės teisės aktus tokia prievolė taikoma tik viešosios nuosavybės pastatams. Galiausiai, taikoma daugiau išimčių nei numatyta Direktyvoje ir trūksta vykdymo užtikrinimo mechanizmų, kuriais būtų užtikrinama atitiktis Direktyvos reikalavimams. Latvija turi per du mėnesius pranešti Europos Komisijai apie priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Priešingu atveju Komisija gali nuspręsti perduoti Latvijos bylą ES Teisingumo Teismui.

 

3. Aplinka

(Daugiau informacijos: Enrico Brivio, tel. +32 229 56172, Iris Petsa, tel. +32 229 93321)

Bylų perdavimas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui

Nuotekos. Komisija perduoda Teisingumo Teismui AIRIJOS bylą, nes ji neatnaujino nuotekų valymo infrastruktūros

Komisija perduoda ES Teisingumo Teismui Airijos bylą, nes 38 šalies aglomeracijose neužtikrintas tinkamas nuotekų surinkimas ir valymas, kad būtų išvengta didelio pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal ES teisę (Tarybos direktyva 91/271/EEB) miestams ir miesteliams taikomas reikalavimas surinkti ir valyti miestų nuotekas, antraip jos gali kelti pavojų žmonių sveikatai, taip pat užteršti ežerus, upes, dirvožemį ir pakrančių bei giluminius vandenis. 38 aglomeracijos (miesteliai, miestai, gyvenvietės), kurių nuotekų valymo infrastruktūra netinkama, yra: Arklow, Athlone, Ballybofer/Stranorlar, Ballincollig New, Castlecomer, Cavan, Clifden, Clonakily, Cobh, Cork City, Dundalk, Enfield, Enniscorthy, Fermoy, Gaoth Dobhair, Killarney, Killybegs, Longford, Mallow, Midleton, Monksland, Navan, Nenagh, Oberstown, Pasage/Monktown, Portarlington, Rathcormac, Ringaskiddy, Ringsend, Roscommon Town, Roscrea, Shannon Town, Thurles, Tralee, Tubbercurry, Youghal ir Waterford City. Sprendime dėl bylos perdavimo Teisingumo Teismui taip pat išreikštas susirūpinimas dėl to, kad Arklow ir Castlebridge aglomeracijų valymo įrenginiams nėra išduotos tinkamos veiklos licencijos. Pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl Airijos Komisija pradėjo 2013 m. rugsėjo mėn., o 2015 m. rugsėjo mėn. ir 2016 m. rugsėjo mėn. jai buvo pateikti įspėjimai. Kaip nurodyta Komisijos ataskaitoje dėl ES aplinkos politikos ir aplinkos teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse, vienas iš pagrindinių Airijos uždavinių yra tęsti rimtas investicijas vandens paslaugų srityje, nes būtina kuo skubiau investuoti į vandens infrastruktūrą. Daugiau informacijos – pranešime spaudai.

Sąvartynai. Komisija perduoda ES Teisingumo Teismui bylą dėl neteisėtų sąvartynų RUMUNIJOJE

Komisija perduoda ES Teisingumo Teismui Rumunijos bylą, nes ji neuždarė ir nesutvarkė 68 neteisėtų sąvartynų, keliančių didelį pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Nors Komisija Rumuniją jau kelis kartus įspėjo, ji nesiėmė priemonių dėl 68 sąvartynų, neatitinkančių ES Sąvartynų direktyvos Tarybos direktyva 1999/31/EB) reikalavimų. Pagal šią direktyvą valstybės narės atliekas utilizuoti ar šalinti turi taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, ir uždrausti atliekų išmetimą, išvertimą ar nekontroliuojamą šalinimą. Rumunija turėjo iki 2009 m. liepos 16 d. uždaryti ir sutvarkyti šiuos reikalavimų neatitinkančius komunalinius ir pramoninius sąvartynus. Dėl menkos pažangos sprendžiant šį klausimą 2015 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė papildomą pagrįstą nuomonę ir paragino Rumunijos valdžios institucijas imtis tinkamų priemonių dėl 109 nekontroliuojamų sąvartynų, kurie (nors nebenaudojami) kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Tam tikra pažanga buvo padaryta, tačiau 68 sąvartynų atveju reikiamų priemonių, t. y. jų išvalymo ir uždarymo, iki 2016 m. gruodžio mėn. dar nebuvo imtasi. Siekdama pagreitinti šį procesą, Komisija perduoda Rumunijos bylą ES Teisingumo Teismui. Daugiau informacijos – pranešime spaudai.

 

Pagrįstos nuomonės

Atliekos. Komisija prašo AUSTRIJOS įgyvendinti ES atliekų tvarkymo taisykles

Europos Komisija prašo Austrijos užtikrinti visišką nacionalinės teisės aktų atitiktį ES teisės nuostatoms dėl atliekų (Komisijos direktyva (ES) 2015/1127, kuria iš dalies keičiama Atliekų pagrindų direktyva, Direktyva 2008/98/EB). Atliekų pagrindų direktyvos tikslas – sumažinti neigiamą atliekų susidarymo ir tvarkymo įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai. Ja taip pat siekiama sumažinti išteklių naudojimą ir daugiausia dėmesio skiriama atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, taip padedant kurti žiedinę ekonomiką. Valstybės narės turėjo imtis priemonių, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis iki 2016 m. liepos 31 d. Austrijai praleidus pradinį terminą, 2015 m. rugsėjo mėn. Komisija išsiuntė jai oficialų pranešimą. Austrija priėmė tam tikrus teisės aktus, tačiau teisės sistemoje dar yra reikalavimų neatitinkančių nuostatų, kaip antai nuostatos dėl energijos vartojimo efektyvumo formulės ir dėl energijos gavimo iš atliekų pagal ES atliekų tvarkymo hierarchiją. Dabar Komisija siunčia pagrįstą nuomonę. Austrija turi per du mėnesius pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi trūkumams pašalinti. Priešingu atveju byla gali būti perduota ES Teisingumo Teismui.

Atliekos. Komisija prašo BELGIJOS peržiūrėti regionines atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemones

Komisija prašo Belgijos priimti ir atnaujinti atliekų prevencijos ir valdymo planus pagal ES atliekų srities teisės aktų (Direktyvos 2008/98/EB) ir žiedinės ekonomikos tikslus. Tokiais planais ir programomis siekiama sumažinti atliekų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai ir pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą visoje ES. Valstybės narės bent kas šešerius metus turi pakartotinai įvertinti savo atliekų valdymo planus ir juos atitinkamai patikslinti. Belgija neperžiūrėjo, nepapildė ir nepakeitė dabar taikomo Valonijos regiono atliekų valdymo plano („Horizontas 2010“) ir nepataisė jo dalies, skirtos atliekų prevencijai. Kadangi Belgija vėluoja padaryti reikiamas pataisas, o nauji atliekų valdymo dokumentai turėtų būti priimti tik vėliau šiais metais, Komisija siunčia jai pagrįstą nuomonę. Belgijai per du mėnesius nesiėmus veiksmų byla gali būti perduota ES Teisingumo Teismui.

Triukšmas. Komisija prašo VENGRIJOS imtis priemonių dėl aplinkos triukšmo

Europos Komisija prašo Vengrijos nustatyti strateginius triukšmo žemėlapius ir veiksmų planus, kurie yra privalomi pagal ES teisės nuostatas (Aplinkos triukšmo direktyvą, Direktyva 2002/49/EB), kad ES mažėtų triukšmo tarša. Aplinkos triukšmas, kurį kelia kelių, geležinkelių ir oro transportas, pramonė, statybos ir kitos lauko darbai, yra antra pagal dažnumą, po oro taršos, ankstyvos mirties priežastis. Pagal Aplinkos triukšmo direktyvą valstybės narės privalo kas penkerius metus parengti ir paskelbti triukšmo žemėlapius ir triukšmo valdymo planus, skirtus didesnėms miestų teritorijoms, pagrindiniams keliams, geležinkeliams ir oro uostams. 2015 m. balandžio mėn. Komisija išsiuntė Vengrijai oficialų pranešimą. Nors tam tikra pažanga padaryta, Vengrijos valdžios institucijos vis dar neparengė ir nepateikė Komisijai strateginių triukšmo žemėlapių Budapešto aglomeracijai ir veiksmų planų pagrindiniams šalies keliams ir geležinkeliams. Todėl Komisija nusprendė pateikti pagrįstą nuomonę. Vengrijai per du mėnesius nesiėmus veiksmų byla gali būti perduota ES Teisingumo Teismui.

Gyvūnų gerovė. Komisija prašo ITALIJOS įgyvendinti laboratorinių gyvūnų apsaugos priemones

Europos Komisija prašo Italijos užtikrinti visišką nacionalinės teisės aktų atitiktį ES teisės nuostatoms dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (Direktyva 2010/63/ES). Šia direktyva, kuri nacionalinėje teisėje turėjo būti įgyvendinta iki 2012 m. lapkričio 10 d., užtikrinama aukšto lygio gyvūnų gerovė, kartu apsaugant tinkamą vidaus rinkos veikimą. Ja taip pat siekiama sumažinti bandymams naudojamų gyvūnų skaičių ir reikalaujama, kai įmanoma, naudoti alternatyvias priemones. Italija Direktyvą perkėlė 2014 m. kovo mėn. Tačiau jos teisėje yra nuostatų, neatitinkančių Direktyvos reikalavimų, ir jas reikia pakeisti. Kai kuriais aspektais Italijos teisėje taikomi žemesni gyvūnų gerovės standartai, nei nustatyti Direktyvoje, nors kitose srityse Italija taiko aukštesnius standartus, o tai gali iškreipti tinkamą vidaus rinkos veikimą. 2016 m. balandžio mėn. Komisija išsiuntė oficialų pranešimą. Kadangi visos atitikties problemos dar neišspręstos, Komisija siunčia pagrįstą nuomonę. Italijos valdžios institucijoms per du mėnesius nesiėmus veiksmų byla gali būti perduota ES Teisingumo Teismui.

Atliekos. Komisija prašo ITALIJOS peržiūrėti regionines atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemones

Komisija prašo Italijos priimti ir atnaujinti atliekų valdymo planus pagal ES atliekų srities teisės aktų (Direktyvos 2008/98/EB) ir žiedinės ekonomikos tikslus. Tokiais planais siekiama sumažinti atliekų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai ir pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą visoje ES. Valstybės narės bent kas šešerius metus turi pakartotinai įvertinti savo atliekų valdymo planus ir juos atitinkamai patikslinti. Keliuose Italijos regionuose (Abrucuose, Bazilikatoje, Bolcano autonominėje provincijoje, Emilijoje-Romanijoje, Friulyje-Venecijoje Džulijoje, Ligūrijoje, Pjemonte, Sardinijoje ir Sicilijoje) nebuvo peržiūrėti atliekų valdymo planai, priimti 2008 m. ar anksčiau. Todėl Komisija teikia pagrįstą nuomonę. Italijos valdžios institucijoms per du mėnesius nesiėmus veiksmų byla gali būti perduota ES Teisingumo Teismui.

Oro tarša. Komisija įspėja VOKIETIJĄ, PRANCŪZIJĄ, ISPANIJĄ, ITALIJĄ IR JUNGTINĘ KARALYSTĘ dėl toliau daromų oro taršos pažeidimų

Europos Komisija siunčia paskutinį įspėjimą Vokietijai, Prancūzijai, Ispanijai, Italijai ir Jungtinei Karalystei, nes jos nesiėmė priemonių, kad būtų padarytas galas daugkartiniams oro taršos azoto dioksidu (NO2) apribojimų pažeidimams. NO2 tarša kelia didelį pavojų sveikatai. Daugiausia šių teršalų išmetama kelių transporto priemonės. Europos Komisija ragina šias penkias valstybes nares imtis priemonių, leisiančių užtikrinti gerą oro kokybę ir apsaugoti visuomenės sveikatą. Dėl prastos oro kokybės ES kasmet anksčiau laiko miršta 400 000 piliečių. Dar milijonai suserga kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis, kurias sukelia užterštas oras. Dėl nuolat didelio azoto dioksido (NO2) kiekio ore 2013 m. Europoje anksčiau laiko mirė beveik 70 000 žmonių – tai beveik tris kartus daugiau, nei tais metais žuvo kelių nelaimėse. ES teisės aktuose dėl aplinkos oro kokybės (Direktyva 2008/50/EB) nustatytos išmetamų teršalų, įskaitant azoto dioksidą, ribinės vertės.Jei šios ribinės vertės viršijamos, valstybės narės privalo priimti ir vykdyti oro kokybės planus, kuriuose numatytos tinkamos priemonės, kad padėtis būtų kuo greičiau ištaisyta. Šiandien teikiamos pagrįstos nuomonės dėl dažno NO2 ribinių verčių viršijimo šiose šalyse: Vokietijoje (28 oro kokybės zonose, įskaitant Berlyną, Hamburgą ir Kelną); Prancūzijoje (19 oro kokybės zonų, įskaitant Paryžių, Marselį ir Lioną); Jungtinėje Karalystėje (16 oro kokybės zonų, įskaitant Londoną, Birmingemą, Lidsą ir Glazgą); Italijoje (12 oro kokybės zonų, įskaitant Romą, Milaną ir Turiną); Ispanijoje (3 oro kokybės zonose, iš kurių viena yra Madridas, o kitos dvi apima Barseloną). Valstybių narių institucijos gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamas priemones NO2 ribinių verčių viršijimo problemai spręsti, tačiau tam, kad būtų įvykdyti ES teisės nuostatomis nustatyti įsipareigojimai ir apsaugota visuomenės sveikata, reikalingos kur kas aktyvesnės pastangos vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis. Šių valstybių narių valdžios institucijoms per du mėnesius nesiėmus veiksmų Komisija gali nuspręsti perduoti bylas ES Teisingumo Teismui. Daugiau informacijos – pranešime spaudai.

 

4. Finansinis stabilumas, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjunga

(Daugiau informacijos: Vanessa Mock, tel. +32 229 56194, Letizia Lupini, tel. +32 229 51958)

Auditas. Komisija prašo KROATIJOS, KIPRO, ESTIJOS, LENKIJOS, RUMUNIJOS IR SLOVĖNIJOS taikyti ES audito taisykles

Europos Komisija paprašė Kroatijos, Kipro, Estijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovėnijos įgyvendinti visas ES teisės nuostatas dėl audito. Audito direktyvoje (Direktyva 2014/56/ES dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito) nustatytos teisės aktų nustatytą auditą vykdančių asmenų patvirtinimo ir registravimo sąlygos. Taip pat joje taip pat išdėstytos tiems asmenims taikomos taisyklės dėl nepriklausomumo, objektyvumo ir profesinės etikos, taip pat jų viešosios priežiūros sistema. Naujosios taisyklės, kuriomis iš dalies pakeista ankstesnė Audito direktyva (Direktyva 2006/43/EB), užtikrina, kad auditą vykdantiems asmenims taikomi reikalavimai būtų skaidresni ir nuspėjamesni. Be to, šiaip pakeitimas dar sustiprintas auditorių nepriklausomumas ir objektyvumas. Valstybės narės šias nuostatas į nacionalinę teisę turėjo perkelti iki 2016 m. birželio 17 d. Šioms šešioms valstybėms narėms praleidus pradinį terminą, 2016 m. liepos mėn. pabaigoje joms buvo išsiųsti oficialūs pranešimai. Atsakydamos į šiuos pranešimus, jos įsipareigojo kuo greičiau įgyvendinti naująjį teisės aktą. Kadangi tai nebuvo padaryta, šiandien šis prašymas išdėstomas pagrįstoje nuomonėje. Kroatijai, Kiprui, Estijai, Lenkijai, Rumunijai ir Slovėnijai per du mėnesius nesiėmus veiksmų, jų bylos gali būti perduotos ES Teisingumo Teismui.

Pranešimas apie pažeidimus. Komisija prašo LENKIJOS, NYDERLANDŲ, ISPANIJOS ir PORTUGALIJOS taikyti ES teisės nuostatas dėl informatorių

2015 m. Komisija priėmė įgyvendinimo direktyvą dėl pranešimo kompetentingoms institucijoms apie faktinius arba galimus Piktnaudžiavimo rinka reglamento pažeidimus (Informatorių direktyva; Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2015/2392). Ši direktyva yra dalis kovos su piktnaudžiavimu rinka priemonių sistemos, ir pagal ją valstybės narės turi nustatyti veiksmingus mechanizmus, sudarančius galimybę pranešti apie Piktnaudžiavimo rinka reglamento pažeidimus. Joje yra nuostatų dėl informatorių apie tokius pažeidimus apsaugos, taip pat joje konkrečiau nustatytos informatorių ir asmenų, apie kuriuos pranešta, apsaugos procedūros, įskaitant nuostatas dėl veiksmų reaguojant į informatorių pranešimus ir asmens duomenų apsaugos. Valstybės narės šias nuostatas į nacionalinę teisę turėjo perkelti iki 2016 m. liepos 3 d. Lenkijai, Nyderlandams, Ispanijai ir Portugalijai praleidus pradinį terminą, 2016 m. rugsėjo mėn. joms buvo išsiųsti oficialūs pranešimai. Kadangi Komisijai nepranešta apie perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatas, ji teikia Lenkijai, Nyderlandams, Ispanijai ir Portugalijai pagrįstą nuomonę ir prašo jų suderinti savo teisės aktus su ES teisės nuostatomis dėl pranešimo apie pažeidimus. Per du mėnesius šioms valstybėms narėms nesiėmus veiksmų bylos gali būti perduotos ES Teisingumo Teismui.

 

5. Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ

(Daugiau informacijos: Lucia Caudet, tel. +32 229 56182, Mirna Talko, tel. +32 229 87278)

Oficialūs pranešimai

Laisvas prekių judėjimas. Komisija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš VENGRIJĄ ir RUMUNIJĄ dėl mažmeninės prekybos ir žemės ūkio ir maisto produktais

Šiandien Komisija nusprendė išsiųsti oficialius pranešimus Vengrijai ir Rumunijai, nes jų nacionalinės teisės nuostatos dėl mažmeninės prekybos ir žemės ūkio ir maisto produktais neatitinka ES teisės. Pagal naują Vengrijos įstatymą mažmenininkai privalo taikyti tokį patį antkainį ir vidaus, ir importuotiems žemės ūkio ir maisto produktams, nepaisant to, kad importuotų produktų kaina priklauso nuo vidaus ir užsienio valiutos kursų svyravimų. Tai gali sumažinti prekybos importuotais žemės ūkio ir maisto produktais patrauklumą lyginant su vidaus produktais. Komisija išreiškė susirūpinimą dėl laisvo prekių judėjimo principo (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis) įgyvendinimo. Rumunijoje didelės mažmeninės prekybos bendrovės bent 51 proc. maisto ir žemės ūkio produktų privalo pirkti iš vietos gamintojų. Tai kelia abejonių dėl atitikties laisvo prekių judėjimo principui. Pagal tą patį įstatymą mažmenininkai turi reklamuoti Rumunijos kilmės produktus, kas apriboja jų komercinę laisvę spręsti, kuriuos produktus siūlyti, o tai prieštarauja įsisteigimo laisvei (SESV 49 straipsnis).Pagal ES teisę šios laisvės gali būti ribojamos tik esant pagrįstai būtinybei apginti viršesnį viešąjį interesą, kaip antai visuomenės sveikatos, ir nėra galimybės pritaikyti mažiau ribojančias priemones. Nei Vengrija, nei Rumunija nepateikė įrodymų, kad jų taikomos nacionalinės priemonės yra pagrįstos ir proporcingos. Vengrijos ir Rumunijos valdžios institucijos turi per du mėnesius atsakyti į Komisijos pateiktus argumentus.

 

Oficialūs pranešimai, pagrįsta nuomonė ir sprendimas užbaigti bylą

Pavėluoti mokėjimai. Komisija ragina keturias valstybes nares laikytis Pavėluotų mokėjimų direktyvos ir taip užtikrinti MVĮ komercinių santykių apsaugą

Graikijos, Italijos, Slovakijos ir Ispanijosbylose Europos Komisija pereina prie kito pažeidimų nagrinėjimo procedūros etapo, siekdama užtikrinti tinkamą Pavėluotų mokėjimų direktyvos (Direktyva 2011/7/ES) taikymą ir užkirsti kelią galimiems įmonių – visų pirma labai mažų, mažųjų ir vidutinių – nuostoliams šiose šalyse. Pavėluoti mokėjimai kenkia įmonėms, nes neigiamai veikia jų likvidumą ir grynųjų pinigų srautus, apsunkina jų finansų valdymą ir stabdo jų plėtrą. Pavėluotų mokėjimų direktyva kreditoriams suteikiama daugiau teisių nustatant įmonėms ir viešosioms institucijoms taikytinus mokėjimo už prekes ir paslaugas terminus. Jei šių terminų nesilaikoma, įmonės įgyja teisę gauti sąžiningą kompensaciją. Siekiant užkirsti kelią pavėluotų mokėjimų praktikai itin svarbu, kad valdžios institucijos rodytų gerą pavyzdį greitai ir skaidriai atsiskaitydamos su savo tiekėjais. Komisija prašo valstybių narių imtis priemonių šiose srityse: Graikija – dėl naujo teisės akto, kuriuo panaikinama kreditorių teisėms į palūkanas ir kompensaciją (papildomas oficialus pranešimas); Italija – dėl smarkiai vėluojančių viešųjų institucijų mokėjimų (pagrįsta nuomonė); Slovakija – dėl smarkiai vėluojančių mokėjimų viešajame sveikatos apsaugos sektoriuje (oficialus pranešimas); Ispanija – dėl teisės aktų, kuriais teisiškai įtvirtintas mokėjimo terminas sistemiškai pratęsiamas 30 dienų (oficialus pranešimas). Šios keturios valstybės narės turi per du mėnesius pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Italijos atveju negavusi tokio pranešimo Komisija gali nuspręsti perduoti jos bylą ES Teisingumo Teismui. Komisija taip pat nusprendė užbaigti bylą dėl Portugalijos, nes ji suderino savo nacionalinės teisės aktus su Direktyva. Daugiau informacijos – pranešime spaudai.

 

Pagrįstos nuomonės

Bendroji rinka. Komisija prašo keturių valstybių narių į nacionalinę teisę perkelti naująsias taisykles dėl laivų ir jų sudedamųjų dalių

Šiandien Komisija pateikė pagrįstas nuomones Kiprui, Suomijai, Airijai ir Rumunijai, kuriose jų prašoma į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą dėl pramoginių ir asmeninių laivų (Direktyva 2013/53/ES). Pramoginių laivų direktyvoje nustatyti reikalavimai dėl sportui ir laisvalaikiui skirtų laivų konstrukcijos, saugumo ir kitų aspektų. Valstybės narės turėjo perkelti Direktyvą į nacionalinę teisę iki 2016 m. sausio 18 d. Atitinkamos 4 valstybės narės Komisijai dar nepranešė apie visišką šių direktyvų perkėlimą į jų nacionalinę teisę. Šios valstybės narės turi per du mėnesius pranešti Komisijai apie visišką direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę. Priešingu atveju Europos Komisija gali nuspręsti perduoti jų bylas ES Teisingumo Teismui.

 

Sprendimas užbaigti bylą

AUSTRIJA iš dalies pakeitė nuostatas dėl sektorinio draudimo naudotis Ino slėnio greitkeliu A12, todėl Komisija užbaigia pažeidimo nagrinėjimo procedūrą

Šiandien Komisija nusprendė užbaigti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl Austrijos nacionalinės teisės akto, kuriuo tam tikra Ino slėnio greitkelio A12 atkarpa draudžiama važiuoti sunkiasvorių krovinių transporto priemonėmis. 2016 m. liepos mėn. Austrijai išsiųstame oficialiame pranešime Komisija teigė, kad dėl šios priemonės taikymo praktikoje gali būti apribotas laisvas tranzitas ir dėl to pažeistas laisvo prekių judėjimo principas (SESV 34 straipsnis). Pagal Aplinkos oro kokybės direktyvą (Direktyva 2008/50/EB) Austrija privalo nustatyti priemones oro taršai Ino slėnyje mažinti, tačiau, Komisijos nuomone, šio tikslo buvo galima siekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. 2016 m. spalio mėn. Austrija iš dalies pakeitė atitinkamas teisės nuostatas. Komisija teigiamai vertina padarytas pataisas ir užbaigia pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

 

6. Jūrų reikalai ir žuvininkystė

(Daugiau informacijos: Enrico Brivio, tel. +32 229 56172, Iris Petsa, tel. +32 229 93321)

Pagrįsta nuomonė

Komisija prašo RUMUNIJOS laikytis vienodų galimybių naudotis ES vandenimis ir ištekliais Juodojoje jūroje principo

Komisija ragina Rumuniją laikytis vienodų galimybių naudotis ES vandenimis ir ištekliais Juodojoje jūroje principo. Šiandien Rumunijai išsiųstoje pagrįstoje nuomonėje Komisija, atsižvelgdama į daugkartinius su Bulgarijos vėliava plaukiojančių laivų incidentus, išreiškė nuomonę, kad Rumunija nesudaro vienodų galimybių naudotis ES vandenimis ir ištekliais. Vienodos galimybės yra vienas iš pagrindinių ES bendros žuvininkystės politikos principų. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ES žvejybos laivams sudaromos vienodos galimybės naudotis visais ES vandenimis ir juose esančiais ištekliais. Valstybės narės turi užtikrinti, kad su kitos ES šalies vėliava plaukiojantys laivai galėtų laisvai naudotis jų jurisdikcijoje esančiais vandenimis žvejybos tikslais. Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad už žvejybos kontrolę atsakingos nacionalinės institucijos netaikytų laivams diskriminacinių priemonių. Rumunija per du mėnesius turi pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti, o jai to nepadarius Komisija gali nuspręsti perduoti bylą ES Teisingumo Teismui.

 

7. Migracija, vidaus reikalai ir pilietybė

(Daugiau informacijos: Tove Ernst, tel. +32 229 86764, Katarzyna Kolanko, tel. +32 229 63444)

Pagrįstos nuomonės

Migracija. Komisija ragina BELGIJĄ įgyvendinti visas taisykles dėl vieno leidimo

Komisija nusprendė pateikti papildomą pagrįstą nuomonę, kurioje Belgija raginama iki galo perkelti į nacionalinę teisę Vieno leidimo direktyvą (Direktyva 2011/98/ES), kurią visos valstybės narės turėjo perkelti iki 2013 m. gruodžio 25 d. Direktyva nustatoma viena prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūra ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendros teisės (įskaitant vienodą požiūrį, palyginti su šalies piliečiais). Iki nustatyto termino Belgija į nacionalinę teisę perkėlė tik dalį Direktyvos nuostatų. Dėl nepranešimo apie priemones 2014 m. kovo mėn. Komisija išsiuntė Belgijai oficialų pranešimą, 2015 m. balandžio mėn. pateikė pagrįstą nuomonę, o 2015 m. lapkričio mėn. perdavė Belgijos bylą ES Teisingumo Teismui. Vėliau Belgija pranešė Komisijai apie pradėtas teisėkūros procedūras, įskaitant regioniniu lygmeniu, todėl bylos perdavimas Teisingumo Teismui buvo laikinai sustabdytas. Tačiau kol kas Direktyva į nacionalinę teisę perkelta tik iš dalies, ir nėra patikimo šio proceso užbaigimo tvarkaraščio. Todėl Komisija nusprendė pateikti Belgijos valdžios institucijoms papildomą pagrįstą nuomonę. Jos turi per du mėnesius pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi, kad nacionalinės teisės aktai būtų suderinti su ES teise. Priešingu atveju Komisija gali nuspręsti perduoti Belgijos bylą ES Teisingumo Teismui.

Saugumo sąjunga. Komisija prašo KIPRO, PRANCŪZIJOS ir RUMUNIJOS įgyvendinti visas Europos teisės nuostatas dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų

Europos Komisija prašo Kipro, Prancūzijos ir Rumunijos užtikrinti visišką Reglamento (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo įgyvendinimą. Reglamentas, įsigaliojęs 2014 m. rugsėjo 2 d., yra svarbus teisės aktas, padedantis riboti ir kontroliuoti prieigą prie tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų, kurias teroristai gali panaudoti savadarbiams sprogmenims gaminti. Kipras, Prancūzija ir Rumunija dar nėra priėmusios reikiamų nuostatų, kuriomis nustatomos sankcijos už Reglamento pažeidimus. Todėl Komisija siunčia šioms trims valstybėms narėms pagrįstas nuomones, ragindama imtis reikiamų priemonių, kad būtų skiriamos Reglamente numatytos sankcijos. Be to, Prancūzijai ir Rumunijai ji primena, kad jos turi reguliariai platinti ekonominės veiklos vykdytojams gaires dėl pirmtakų. Jei Kipras, Prancūzija ir Rumunija per du mėnesius neištaisys padėties, Komisija gali nuspręsti perduoti jų bylas ES Teisingumo Teismui. Tinkamas šio reglamento dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų taikymas yra svarbus įgyvendinant Europos saugumo darbotvarkę ir Komisijos komunikatą dėl realios ES saugumo sąjungos sukūrimo.

 

Sprendimas užbaigti bylą

Komisija užbaigia pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl Šengeno sienų kodekso įgyvendinimo VOKIETIJOJE

Šiandien Komisija nusprendė užbaigti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl Vokietijoje taikomos policijos patikrų vidaus pasienio zonose tvarkos. Vokietijos valdžios institucijos priėmė patariamąjį dekretą, kuriuo šioje srityje užtikrinamas reikiamas teisinis tikrumas. Todėl Komisija gali užbaigti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Iš esmės Komisija skatina valstybes nares naudotis Šengeno sienų kodekse numatyta galimybe pasienio zonose vykdyti policijos patikras.

 

8. Judumas ir transportas

(Daugiau informacijos: Anna-Kaisa Itkonen, tel. +32 229 56186, Katarzyna Kolanko, tel. +32 229 69143)

Bylų perdavimas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui

Transportas. Komisija perduoda ES Teisingumo Teismui bylas dėl KROATIJOS, NYDERLANDŲ, PORTUGALIJOS ir ŠVEDIJOS, kurios į nacionalinę teisę tinkamai neperkėlė ES teisės nuostatas dėl vairuotojo pažymėjimų

Europos Komisija nusprendė perduoti ES Teisingumo Teismui bylas dėl Kroatijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Švedijos, nes jos tinkamai neperkėlė į nacionalinę teisę europinių nuostatų dėl vairuotojo pažymėjimų (Direktyva 2006/126/EB). Komisija nustatė keletą Direktyvos perkėlimo problemų: Nyderlandai tinkamai neįgyvendino nuostatos dėl suderintų vairuotojo pažymėjimų galiojimo laikotarpių; Portugalija neužtikrino, kad vienas asmuo galėtų turėti tik vieną vairuotojo pažymėjimą; Švedija tinkamai neperkėlė reikalavimų dėl tinkamos sveikatos būklės, ypač taikomų nuo alkoholio priklausomiems vairuotojams. Be to, Europos Komisija nusprendė perduoti ES Teisingumo teismui bylą dėl Kroatijos, kuri neprisijungė prie ES vairuotojo pažymėjimų tinklo (RESPER), kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2006/126/EB. Šis tinklas gali padėti valstybėms narėms bendradarbiauti ir užtikrinti, kad vairuotojo pažymėjimai būtų išduodami laikantis ES taisyklių. Keitimasis informacija RESPER tinkle turėjo prasidėti 2013 m. sausio 19 d. Europos Komisija pažeidimo nagrinėjimo procedūras pradėjo 2015 m. spalio mėn., o 2016 m. birželio mėn. šioms valstybėms narėms buvo išsiųstos pagrįstos nuomonės. Kadangi jos vis dar neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvą 2006/126/EB, Komisija nusprendė perduoti jų bylas Teisingumo Teismui. Daugiau informacijos – pranešime spaudai.

 

9. Mokesčiai ir muitų sąjunga

(Daugiau informacijos: Vanessa Mock, tel. +32 229 56194, Patrick Mc Cullough, tel. +32 229 87183)

Bylos perdavimas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui

Mokesčiai. Komisija perduoda Teisingumo Teismui Graikijos bylą dėl mažesnio akcizo tarifo, taikomo „Tsipouro“ ir „Tsikoudià“

Europos Komisija perduoda ES Teisingumo Teismui bylą dėl Graikijos, nes ji netaiko standartinio akcizo tarifo dviejų rūšių alkoholiniams gėrimams – „Tsipouro“ ir „Tsikoudià“. Pagal ES teisę alkoholinių gėrimų gamyboje naudojamam etilo alkoholiui turėtų būti taikomas vienas akcizo tarifas, nebent būtų taikoma išimtis ar nukrypti leidžianti nuostata. Graikijos teisėje nėra nukrypti leidžiančios nuostatos, taikytinos „Tsipouro“ ir „Tsikoudià“, tačiau šiuo metu ji taiko sumažintą akcizo tarifą (50 proc.) gėrimams „Tsipouro“ ir „Tsikoudià“ ir itin mažą tarifą (apie 6 proc.) šių alkoholinių gėrimų gamybai mažose įmonėse, kurios vadinamos dvidieniais distiliuotojais. Taikydama šiuos lengvatinius tarifus Graikija pažeidžia ES teisę, nes sudaro palankesnes sąlygas savo šalyje pagamintiems alkoholiniams gėrimams. Taip pažeidžiamas principas, pagal kurį draudžiami vidaus mokesčiai, kuriais netiesiogiai apsaugomi tos šalies produktai, arba kitų valstybių produktų apmokestinimas bet kokiais vidaus mokesčiais, kurie netaikomi panašiems tos šalies produktams. Be to, nors tam tikromis sąlygomis mažoms distiliavimo įmonėms gali būti taikomas lengvatinis akcizo tarifas, jis negali būti mažesnis kaip 50 proc. standartinio nacionalinio tarifo. Graikijoje nustatyta sistema, pagal kurią dvidieniams distiliuotojams taikomas itin mažas tarifas, šių sąlygų neatitinka. Daugiau informacijos – pranešime spaudai.

 

Pagrįsta nuomonė

Mokesčiai. Komisija prašo ISPANIJOS užtikrinti nacionalinės teisės nuostatų dėl užsienyje laikomo turto proporcingumą

Šiandien Komisija išsiuntė Ispanijai pagrįstą nuomonę prašydama pakeisti jos teisės nuostatas dėl turto, laikomo kitoje ES šalyje arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse narėse („Modelo 720“). Nors Komisija sutinka, kad Ispanija turi teisę reikalauti, kad mokesčių mokėtojai pateiktų institucijoms informaciją apie tam tikrą užsienyje laikomą turtą, jos nuomone, baudos. Ispanijos taikomos to nepadarius, yra neproporcingai didelės. Kadangi šios baudos yra daug didesnės nei panašios nacionaliniais atvejais skiriamos baudos, tokia tvarka gali atgrasyti įmones ir privačius asmenis nuo investicijų kitose šalyse ar judėjimo bendrojoje rinkoje. Todėl šios nuostatos yra diskriminacinės ir pažeidžia ES pagrindines laisves. Per du mėnesius negavusi tinkamo atsakymo Komisija gali perduoti Ispanijos bylą ES Teisingumo Teismui.

MEMO/17/234

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar