Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Klausimai ir atsakymai apie Europos solidarumo korpusą

Briuselis, 2016 m. gruodžio 7 d.

Šiandien Europos Komisija paskelbė apie Europos solidarumo korpuso veiklos pradžią

Žr. IP/16/4165 ir MEMO/16/4166

 

Kodėl buvo sukurtas Europos solidarumo korpusas?

Europos Sąjungos pagrindas – solidarumas. Tai piliečių solidarumas, tarptautinis valstybių narių solidarumas ir Sąjungos solidarumas imantis veiksmų jos viduje ir už jos ribų. Solidarumas – bendra, Europos visuomenėje kruopščiai puoselėjama vertybė.

2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J. C. Junckeris pranešė apie kuriamą Europos solidarumo korpusą: „Dažnai solidarumą aiškiausiai rodome susidūrę su pavojais. Kai degė Portugalijos kalvos, ugnį gesino Italijos lėktuvai. Kai dėl potvynių nutrūko elektros tiekimas Rumunijoje, energiją tiekė Švedijos generatoriai. Kai tūkstančiai pabėgėlių išsilaipino Graikijos pakrantėse, jiems užuovėja buvo suteikta Slovakijos palapinėse. Ta pačia dvasia šiandien Komisija siūlo sukurti Europos solidarumo korpusą.“

Europos solidarumo korpuso paskirtis – suteikti jaunuoliams galimybę dalyvauti įvairioje solidarumo veikloje, kuria padedama spręsti problemas visoje ES. Jaunuolių dalyvavimas bus naudingas ne tik jiems patiems, bet ir nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir įmonėms, kurios stengiasi spręsti įvairias problemas ir įveikti krizes.

Kas yra Europos solidarumo korpusas?

Komisijai skyrus finansavimą, solidarumo veiklą vykdančios organizacijos – vietos valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar įmonės – galės įdarbinti jaunuolius, norinčius imtis jų siūlomos savanoriškos veiklos, jose dirbti arba atlikti mokomąją ar gamybinę praktiką. Šios organizacijos turės atitikti priimančiosioms organizacijoms keliamus kriterijus ir prisijungti prie Europos solidarumo korpuso chartijos.

Komisija suteikia jaunimui galimybę dalyvauti dviejų rūšių Solidarumo korpuso veikloje. 18–30 metų asmenys galės nuo dviejų iki dvylikos mėnesių dalyvauti:

  • savanoriškoje veikloje, kai, skiriant dotaciją, jiems sudaroma galimybė dirbti etatiniu savanoriu arba
  • profesinėje veikloje, kai sudaroma galimybė dirbti, atlikti mokomąją arba gamybinę praktiką įvairiuose sektoriuose.

Kokią veiklą vykdys korpusas?

Europos solidarumo korpuso savanoriai galės įgyvendinti įvairaus pobūdžio veiksmus. Pastarieji bus vykdomi tokiose srityse, kaip švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės integracijos, paramos teikiant maisto produktus, stovyklų įkūrimo, migrantų ir pabėgėlių priėmimo, rėmimo ir integracijos, aplinkos apsaugos ir gaivalinių nelaimių prevencijos (išskyrus greitą reagavimą į nelaimes, nes šioje srityje reikalingi specialūs įgūdžiai ir pasirengimas).

Paspirties savo veiklai vykdyti ieškančioms nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), vietos ir nacionalinėms institucijoms arba privačioms įmonėms bus siūlomi jų poreikius atitinkantys Europos solidarumo korpuso savanoriai.

Užsiregistravęs asmuo projekte galės būti pasamdytas savanoriauti (savanoriškos veiklos sritis) arba atlikti mokomąją ar gamybinę praktiką arba būti įdarbintas (profesinės veiklos sritis). Abiem atvejais asmuo bus pasamdytas laikotarpiui nuo dviejų iki dvylikos mėnesių.

Kas gali registruotis Europos solidarumo korpuse?

Europos solidarumo korpuse gali registruotis 17–30 metų asmenys, turintys ES valstybės narės pilietybę arba teisėtai joje gyvenantys. Dalyvauti solidarumo projektuose galima nuo 18 metų.

Profesine veikla norintys užsiimti jaunuoliai turi būti ES valstybių narių arba Norvegijos ir Islandijos piliečiai. Šiuo pirmuoju Europos solidarumo korpuso gyvavimo etapu savanoriškai veiklai gali registruotis ES valstybėse narėse arba Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Turkijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje teisėtai gyvenantys arba šių šalių pilietybę turintys jaunuoliai.

Europos solidarumo korpuse gali registruotis visi: tiek besimokantys, tiek dirbantys ar nedirbantys jaunuoliai. Svarbiausia yra jų motyvacija.

Registruodamiesi Europos solidarumo korpuse, jaunuoliai turės įsipareigoti atlikti Europos solidarumo korpuso veiklos uždavinius ir laikytis jo principų. Jie grindžiami pagrindinėmis ES vertybėmis, tokiomis kaip solidarumas, pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisės, sąžiningos ir teisingos visuomenės, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lygybė, puoselėjimas. Savanoriai stengsis stiprinti žmonių solidarumą ir gerbs jų kultūras ir tradicijas.

Kaip registruotis?

Užsiregistruoti labai paprasta. Tai galima padaryti specialiame tam skirtame Europos jaunimo portalo tinklalapyje, kurį galite rasti adresu www.europa.eu/solidarity-corps.

Registruodamiesi savanoriai turi pateikti asmens duomenis, nurodyti savo interesų sritis ir pasirinkti, kokia veikla – savanoriška ir (arba) profesine – jie nori užsiimti.

Ar užsiregistravus tikrai bus gautas pasiūlymas dirbti projekte?

Ne, vien registracijos nepakanka, kad būtų gautas pasiūlymas dirbti projekte. Tai labai priklausys nuo projektų gausos ir kandidatų susidomėjimo. Asmuo, pasirinkęs įvairesnių rūšių veiklą ir daugiau šalių, turės didesnes galimybes būti pakviestas dirbti.

Ne ES piliečiai, nors ir gali registruotis savanoriškai veiklai, gali neturėti visų teisių ar leidimų gyventi kitoje ES šalyje darbo projekte metu. Tokių teisių ir leidimų suteikimu asmeniui, kurį norima pasamdyti dirbti projekte, rūpinasi dalyvaujančioji organizacija.

Ar savanoriai gali pasirinkti organizaciją, kurioje norėtų dirbti?

Savanoriams užsiregistravus, organizacijos, ieškodamos savanorių solidarumo projektams, galės matyti užsiregistravusių kandidatų profilius. Jaunuoliai gali atsisakyti bet kokio organizacijos pasiūlymo.

Ar organizacijos gali imti iš savanorių mokestį už dalyvavimą projekte?

Ne. Nei užsiregistravusios, nei tarpininkaujančios organizacijos negali iš Europos solidarumo korpuso nario reikalauti jokio finansinio įnašo ar mokesčio už jo dalyvavimą projekte.

Kokios išlaidos bus padengiamos?

Dalyvaujantiems savanoriškos veiklos projektuose bus padengiamos tokios pragyvenimo išlaidos, kaip maitinimosi, apsigyvendinimo ir kišenpinigių, taip pat paprastai bus padengiamos jų kelionės ir draudimo išlaidos.

Su dalyvaujančiais profesinės veiklos projektuose (dirbančiais arba atliekančiais mokomąją ar gamybinę praktiką) bus sudaryta darbo sutartis ir jiems suteikta piniginė parama kelionės išlaidoms padengti (atlyginamos kelionės į darbo pokalbį ir apsigyvenimo išlaidos, mokamos persikėlimo ir kelionės į abi puses išmokos). Be to, gali būti padengta tam tikra dalis su kvalifikacijų pripažinimu susijusių išlaidų, jei tai būtina, išvykstant dirbti į kitą šalį. Faktinis išlaidų kompensacijos dydis kaskart gali būti kitoks.

Dirbančių asmenų atlyginimo dydis bus nustatomas, laikantis šalies, kurioje dirbama, galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių.

Mokomąją arba gamybinę praktiką atliekantiems asmenims bus mokama pragyvenimo išmoka. Pagal darbo sutartį dirbantys savanoriai bus apdrausti šalies, kurioje dirba, valstybiniu sveikatos draudimu.

Ar projektų dalyviai bus apdrausti socialinės apsaugos ir kitokiais draudimais?

Su profesine veikla užsiimančiais asmenimis (dirbančiais arba atliekančiais mokomąją ar gamybinę praktiką) bus sudaryta darbo sutartis, todėl jiems bus taikomi nacionaliniai darbo ir socialinės apsaugos įstatymai ir užtikrinama galimybė turėti valstybinį sveikatos draudimą. Papildomu, pvz., civilinės atsakomybės draudimu ir draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, turės apsidrausti pats savanoris.

Savanorišką veiklą vykdantys asmenys bus apdrausti gydymosi išlaidas padengsiančiu draudimu, gyvybės draudimu, evakuacijos ir repatriacijos išlaidas padengsiančiu draudimu, civilinės atsakomybės draudimu, pamestų arba pavogtų dokumentų ar kelionės bilietų atveju patirtų išlaidų draudimu.

Kokio pobūdžio veikloje dalyvaus Europos solidarumo korpuso nariai?

Europos solidarumo korpuso nariams gali būti pasiūlyta prisidėti prie pačios įvairiausios veiklos. Ji galėtų būti susijusi su visuotinės svarbos paslaugomis ir būti vykdoma toliau nurodytose srityse:

  • pilietiškumas ir demokratinis dalyvavimas;
  • aplinka ir gamtos apsauga;
  • sveikata ir gerovė;
  • švietimas ir mokymas;
  • užimtumas ir verslumas;
  • kūrybiškumas ir kultūra;
  • kūno kultūra ir sportas;
  • socialinė parama ir apsauga;
  • pabėgėlių ir migrantų priėmimas ir integracija;
  • nelaimių prevencija ir atkūrimas.

Korpuso veikla neapima greito reagavimo į nelaimes, pavyzdžiui, miškų gaisrų gesinimo arba paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose, nes šiai veiklai reikalingi itin kvalifikuoti specialistai. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, kaimo bendruomenė nori pašalinti krūmynus, kad sumažintų miškų gaisrų riziką, Europos solidarumo korpuso nariai galėtų jai būti naudingi.

Kur Europos solidarumo korpuso nariai gali būti siunčiami dirbti?

Jie gali būti siunčiami į visas 28 ES valstybes nares ir, atsižvelgiant į tai, pagal kokią ES programą remiamas konkretus projektas, taip pat dar į kitas šalis (pvz., Islandiją, Norvegiją, Turkiją, Lichtenšteiną ar buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją).

Ar bus išduodamas pažymėjimas?

Europos solidarumo korpuso nariai galės gauti Europos solidarumo korpuso pažymėjimą, kai baigs atlikti jiems pavestas užduotis. Pažymėjimu bus patvirtintas jų dalyvavimas Europos masto operacijose, skirtose visuomeninėms problemoms spręsti, ir jų įsipareigojimas įgyvendinti pokyčius. Toks asmens įsipareigojimas, atvirumas kitoms tautoms ir kultūrai, kaip ir vykdant Europos korpuso solidarumo veiklą įgyti įgūdžiai, patrauks darbdavių, ieškančių tokio tipo darbuotojų, dėmesį.

Kokios organizacijos gali dalyvauti?

Dalyvauti gali pačios įvairiausios organizacijos, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos, nacionalinės ir vietos institucijos. Visos organizacijos turi atitikti aukštus kokybės standartus ir prisijungti prie Europos solidarumo korpuso chartijos.

Europos savanorių tarnyboje užsiregistravusios organizacijos leidimus vykdyti projektus turėtų gauti savaime.

Ieškodamos savanorių profesinei veiklai, organizacijos ir įmonės gali nuspręsti kreiptis į tarpininką, pavyzdžiui, valstybinę užimtumo tarnybą.

Kai, atsižvelgiant į konkrečios ES finansavimo programos reikalavimus, organizacijai suteikiamas leidimas, ji solidarumo veiklai vykdyti gali pradėti ieškoti potencialių darbuotojų, stažuotojų, pameistrių ar savanorių.

Užsiregistravusi organizacija turi įsipareigoti atlikti Europos solidarumo korpuso veiklos uždavinius ir laikytis jo principų, taip pat prisijungti prie Europos solidarumo korpuso chartijos, kurioje nustatomos šalių teisės ir pareigos visais solidarumo veiklos etapais.

Kaip bus finansuojamas Europos solidarumo korpusas?

Europos solidarumo korpusas bus finansuojamas iš esamų ES programų, skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus ir naudojant turimus, toliau nurodytoms programoms skirtus finansinius išteklius: programos „ERASMUS+“, ES užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI), programos „LIFE“, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Trečiosios sveikatos programos, programos „Europa piliečiams“, Europos regioninės plėtros fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išteklius. Dalyvaujančios organizacijos galės prašyti skirti finansavimą pagal tam tikrą programą. Dotacijos bus skiriamos pagal kiekvienos programos vertinimo taisykles.

Kada bus sukurtas Europos solidarumo korpusas ir kokių rezultatų iš jo tikimasi?

2016 m. gruodžio 7 d. Europos jaunimo portale prasidėjo visų susidomėjusiųjų jaunuolių registracija: www.europa.eu/solidarity-corps.

Tikimasi, kad 2017 m. pavasarį dalyvaujančios organizacijos galės pradėti ieškoti jų poreikius atitinkančių kandidatų, o pirmieji savanoriai išvyks dirbti 2017 m. birželio mėn.

Tikslas – pasiekti, kad iki 2020 m. pabaigos prie Europos solidarumo korpuso prisijungtų 100 000 jaunuolių.

 

 

MEMO/16/4168

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar