Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Maisto atliekų mažinimas. ES atsakas sprendžiant pasaulinio masto problemą

Briuselis, 2016 m. lapkričio 28 d.

Kasmet ES išmetama 88 mln. tonų maisto – apie 20 % viso pagaminto maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia 143 mlrd. eurų. Ieškome visų galimų būdų užkirsti kelią maisto švaistymui ir didinti maisto sistemos tvarumą.

Maisto atliekos. Kas tai?

Maisto atliekos – atliekos, atsirandančios maisto gaminimo, platinimo ir vartojimo metu. Norėdami kovoti su maisto švaistymu, turime žinoti, kur, kiek ir kodėl prarandama maisto. Todėl vadovaudamasi 2015 m. priimtu Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu Komisija parengs maisto atliekų kiekio matavimo metodiką. Ši metodika atsižvelgiant į ES „maisto“ ir „atliekų“ apibrėžtis atskleis, kurie produktai kiekviename maisto tiekimo grandinės etape gali būti laikomi maisto atliekomis ir kurie ne. Dėl nuoseklaus maisto atliekų kiekio matavimo ES ir šių duomenų teikimo valstybės narės bei maisto vertės grandinės dalyviai galės lyginti ir stebėti maisto atliekų kiekį ir įvertinti, ar maisto atliekų prevencijos iniciatyvos yra veiksmingos.

Koks problemos mastas?

Maisto atliekos yra didelė Europos problema. Apskaičiuota, kad kasmet ES išmetama apie 88 mln. tonų maisto – apie 20 % viso pagaminto maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia 143 mlrd. eurų [1]. Maistas prarandamas arba išmetamas visoje maisto tiekimo grandinėje: ūkiuose, perdirbimo ir gamybos įmonėse, parduotuvėse, restoranuose ir valgyklose, namuose. Maisto švaistymas turi didžiulį neigiamą poveikį ribotiems gamtos ištekliams ir aplinkai. Pasak Maisto ir žemės ūkio organizacijos, prarandamas ar iššvaistomas beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto, kuriam gauti panaudojamas Kinijos teritorijos dydžio pasėlių plotas ir išmetama apie 8 % pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Be reikšmingų ekonominių pasekmių ir poveikio aplinkai, maisto švaistymas yra svarbus ekonominis ir socialinis aspektas pasaulyje, kur daugiau nei 800 mln. žmonių badauja, todėl turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos maisto perteklių surinkti ir perskirstyti, kad saugus ir valgomas maistas atitektų tiems, kuriems jo reikia labiausiai.

Ar ES jau ėmėsi kokių nors su tuo susijusių veiksmų? Ką galima pasakyti apie nacionalinę politiką?

Nuo 2012 m. Komisija palaikė ryšius ir aktyviai bendradarbiavo su visais dalyviais, kad nustatytų, kuriose maisto grandinės dalyse susidaro maisto atliekos, kur susiduriama su maisto atliekų prevencijos kliūtimis ir kuriose srityse reikia imtis veiksmų ES lygmeniu. Šiuo pagrindu, siekiant kovoti su maisto švaistymu, parengtas bendrasis veiksmų planas, kuris buvo įtrauktas į Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį.

Maisto švaistymo prevencija gali būti veiksminga, jeigu bus imtasi veiksmų visais lygmenimis (pasauliniu, ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos) ir visi svarbiausi dalyviai prisidės prie integruotų programų, kurios reikalingos norint įgyvendinti pokyčius visoje maisto vertės grandinėje, rengimo. Nacionaliniu lygmeniu kai kurios valstybės narės parengė nacionalines maisto švaistymo prevencijos programas, kurios jau davė konkrečių rezultatų [2]. 2016 m. dvi ES valstybės narės (Prancūzija [3] ir Italija [4]), siekdamos skatinti ir palengvinti su maisto švaistymo prevencija susijusių veiksmų įgyvendinimą ir svarbiausių dalyvių bendradarbiavimą, taip pat priėmė atitinkamus teisės aktus.

2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino 2030 m. darnaus vystymosi tikslus: be kita ko, perpus sumažinti mažmeniniame ir vartotojų sektoriuje vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį ir sumažinti gamybos ir tiekimo grandinėse prarandamą maisto kiekį. ES ir valstybės narės yra įsipareigojusios šį tikslą pasiekti.

Ką tiksliai Komisija siūlo atnaujinti šioje ES veiksmų srityje?

Maisto švaistymo prevencija Komisijos Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje išskiriama kaip prioritetinė veiksmų sritis. Valstybės narės taip pat raginamos mažinti maisto atliekų susidarymą, laikantis darnaus vystymosi tikslų. Naujame atliekų teisės akto pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės kiekviename maisto tiekimo grandinės etape sumažintų maisto atliekų kiekį, jį stebėtų ir tuos duomenis praneštų, kad susiję subjektai galėtų aptarti padarytą pažangą.

Komisijos veiksmų plano, kuriuo siekiama kovoti su maisto švaistymu ES, uždaviniai:

  • parengti bendrą maisto atliekų kiekio matavimo ES metodiką ir nustatyti atitinkamus rodiklius (įgyvendinimo aktas turi būti pateiktas priėmus Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Atliekų pagrindų direktyvos peržiūros);
  • sukurti valstybes nares ir visus maisto tiekimo grandinės dalyvius suburiančią ES platformą dėl maisto nuostolių ir maisto švaistymo, kuri padės nustatyti, kokių priemonių trūksta su maisto švaistymu susijusiems darnaus vystymosi tikslams pasiekti, ir dalytis geriausia patirtimi bei pasiektais rezultatais;
  • aiškiau išdėstyti ES teisės nuostatas dėl atliekų, maisto ir pašarų, palengvinti maisto aukojimą ir nebevartojamų maisto produktų ir šalutinių produktų panaudojimą pašarams nepakenkiant maisto ir pašarų saugai;
  • ištirti būdus, kaip maisto tiekimo grandinės subjektai galėtų geriau žymėti maisto produktų galiojimo datas ir kaip tokį žymėjimą (visų pirma užrašą „tinka vartoti iki“) geriau paaiškinti vartotojams.

Kokių priemonių imsis Komisija, kad tinkamas vartoti maistas nebūtų išmetamas?

Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais parengs maisto donorams, maisto bankams ir kitoms labdaros organizacijoms skirtas ES maisto aukojimo gaires, kuriose išdėstys, kaip laikytis atitinkamų ES teisės aktų (maisto saugos, atsekamumo, maisto higienos, ženklinimo ir kt.). Šias gaires numatoma priimti 2017 m. pabaigoje.

Komisija taip pat parengs nebevartojamų maisto produktų panaudojimo pašarams gaires ir jau aiškiai nurodė, kad pašarinės žaliavos nepatenka į atliekų teisės akto pasiūlymo taikymo sritį. Taip bus užtikrinta, kad nebevartojami maisto produktai (pavyzdžiui, sulūžę sausainiai ar sužiedėjusi duona), kurie yra saugūs valgyti, tačiau dėl rinkodaros priežasčių netinka maisto grandinei, niekur ES nebūtų laikomi atliekomis ir galėtų būti naudojami pašarams gaminti.

Kas yra ES platforma dėl maisto nuostolių ir maisto švaistymo?

Platforma, kuri pradės veikti 2016 m. lapkričio 29 d., bus svarbiausias ES lygmens forumas, leisiantis visiems dalyviams rasti ir įgyvendinti su maisto švaistymo prevencija susijusius sprendimus, padėsiančius pasiekti atitinkamus darnaus vystymosi tikslus. Svarbu, kad platforma skatins tarpsektorinį bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi ir rezultatais. ES platforma dėl maisto nuostolių ir maisto švaistymo siekiama padėti visiems dalyviams apsvarstyti kitokią maisto vertės grandinę, – kurioje maisto švaistoma kuo mažiau, o pagamintas maistas išnaudojamas kuo daugiau, taip palengvinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir tvaresnių maisto sistemų.

Svarstydama platformos sudėtį Komisija siekė užtikrinti ne tik aukštą dalykinių žinių lygį, bet ir proporcingą pasiskirstymą pagal praktinę patirtį bei su maisto vertės grandine susijusias interesų sritis, taip pat atsižvelgti į platformos įgaliojimus ir būsimas veiklos sritis.

Galiausiai nuspręsta, kad platformą iš viso sudarys 70 narių. Platformoje dalyvaus 33 viešųjų subjektų – ES valstybių narių, ELPA šalių, ES institucijų (Regionų komiteto, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto), tarptautinių organizacijų (EBPO, Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP)) – atstovai ir 37 privataus sektoriaus atstovai, kurie bus atrinkti paskelbus viešą kvietimą teikti paraiškas.

Laikotarpiui iki dabartinės Komisijos kadencijos pabaigos (t. y. 2019 m. lapkričio 31 d.) paskirti nariai rengs reguliarius susitikimus (2017 m. jau numatyti du susitikimai).

Taip pat numatoma pasitelkiant konsultacinius tinklus ir priemones, susitikimus ir viešas konferencijas keistis informacija ir bendradarbiauti su platformai nepriklausančiomis organizacijomis.

Be to, Komisija į platformos ar jos pogrupių narių susitikimus gali ad hoc kviesti dalyvauti kitų organizacijų atstovus, kad jie suteiktų papildomų tam tikrų sričių dalykinių žinių.

Siekdama skleisti informaciją apie platformos veiklą Komisija reguliariai ją skelbs savo interneto svetainėje ir transliuos internetu platformos susitikimus.

Kaip dėl datos žymėjimo? Ar tai geras problemos sprendimo būdas?

2015 m. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas [5] atskleidė, kad, nors dauguma vartotojų (58 %) pareiškė, kad apsipirkdami ir gamindami maistą visada atkreipia dėmesį į užrašus su data (t. y. maisto produkto etiketėse pateiktus užrašus „tinka vartoti iki“ ir „geriausias iki“), mažiau nei vienas iš dviejų supranta jų reikšmę. Manoma, kad klaidingas vartotojų supratimas apie datos žymėjimą turi reikšmingą poveikį maisto švaistymui buityje (15–33 % priklausomai nuo tyrimo).

Be to, didelį poveikį maisto švaistymui gali turėti ir tai, kaip siekdami valdyti maisto tiekimo grandinę datos užrašus naudoja maisto tvarkymo subjektai ir reguliavimo institucijos.

Todėl siekdama išvengti saugaus ir valgyti tinkamo maisto išmetimo kiekvienoje maisto tiekimo grandinės dalyje Komisija ieško būdų gerinti visų dalyvių supratimą apie datos ženklinimo taisykles ir jų taikymą.

Norėdama paaiškinti skirtumą tarp šių dviejų datų užrašų ant maisto produktų pakuočių Komisija parengė informacinį lankstinuką visomis ES kalbomis ir infografiką.

Kaip Komisija spręs datų užrašų ant maisto produktų painiojimo problemą?

Tam, kad galėtų pagrįsti būsimus veiksmus dėl datos žymėjimo, Komisija pradėjo išorės tyrimą, kurio tikslas nustatyti, kaip maisto tvarkymo subjektai ir kontrolės institucijos naudoja datos užrašus rinkoje. Šio tyrimo išvadomis, kurios turėtų būti parengtos iki 2017 m., bus prisidedama prie datos žymėjimo ir maisto švaistymo prevencijos politikos formavimo.

Atsižvelgdama į tai, kad už datos žymėjimą atsako maisto tvarkymo subjektai, Komisija galbūt parengs ir pramonės subjektams skirtas pagalbines gaires, kurios padės nuosekliau naudoti datos užrašus remiantis bendrais visiems suprantamais terminais.

Atsižvelgdama į ženklinimo taisykles Komisija svarsto galimybes supaprastinti datos žymėjimą ant maisto produktų, pavyzdžiui, išplėsti maisto produktų, kuriems netaikomas įpareigojimas ant maisto produktų nurodyti datos užrašą „geriausias iki“, sąrašą. Šiandien toks reikalavimas netaikomas actui, cukrui, druskai, kramtomajai gumai, tačiau į šį sąrašą galėtų būti įtraukta ir kitų maisto produktų, kurie panaikinus datos žymėjimą nekeltų saugos problemų.

Komisija taip pat gali pasiūlyti pakoreguoti datos žymėjimo ant maisto produktų etikečių formuluotę, jei būtų įrodymų, kad kitokia formuluotė būtų suprantamesnė ir naudingesnė vartotojams.

Komisija šias galimybes išsamiau aptars su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ir užtikrins, kad bet kokie siūlomi pakeitimai padėtų gerinti maisto švaistymo prevenciją, atitiktų vartotojų informavimo poreikius ir, svarbiausia, nekeltų grėsmės vartotojų saugai.

Be to, siekdama prisidėti prie valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų įgyvendinamų nacionalinio lygmens iniciatyvų, Komisija toliau teiks informaciją apie datos užrašų ant maisto produktų reikšmę. Šiuo atžvilgiu ES platforma dėl maisto nuostolių ir maisto švaistymo bus svarbus forumas, kuriame nariai galės dalytis patirtimi ir ieškoti geriausios patirties gerinant vartotojų supratimą apie datos žymėjimą pavyzdžių.

Ką galiu padaryti aš, kaip ES vartotojas, kad prisidėčiau prie maisto švaistymo mažinimo?

Taupyti maistą ir už jį mokamus pinigus mums gali padėti paprasti kasdieniai dalykai. Komisija išleido lankstinuką, kuriame vartotojams pateikiama 10 patarimų, kaip mažinti maisto švaistymą. Ką galiu padaryti kasdien, kad maisto atliekų būtų kuo mažiau?

Vietos, regioniniu, nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis organizuotų vartotojams skirtų maisto švaistymo prevencijos kampanijų pavyzdžius galima rasti Komisijos interneto svetainėje apie maisto švaistymą. Viena iš tokių – Jungtinės Karalystės kampanija Love Food, Hate Waste, kuri 2007–2012 m. padėjo 15 % sumažinti namų ūkių maisto atliekų kiekį. Taip pat pasaulinės daugiašalės kampanijos, pavyzdžiui, UNEP, FAO ir jų partnerių pradėta kampanija Think.Eat.Save, kuri yra iniciatyvos SAFE FOOD dalis.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/food/safety/food_waste_en

 

[1] „Apytikris Europos maisto atliekų kiekis“, projektas „Fusions“ (2016 m. kovas)

[2] Projektas „EU Fusions“ – Šalių ataskaitos: http://www.eu-fusions.org/index.php/country-reports

[3] 2016 m. vasario 11 d. Įstatymas Nr. 2016-138 dėl kovos su maisto švaistymu

[4] Įstatymas dėl maisto atliekų (2016 m. rugpjūčio 19 d. Įstatymas Nr. 166) http://www.gazzettaufficiale.it/eli/id/2016/08/30/16G00179/sg.

[5] „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 425 dėl maisto švaistymo ir datos ženklinimo, 2015 m. spalis

MEMO/16/3989

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar