Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Klausimai ir atsakymai apie Europos solidarumo korpusą

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 15 d.

.

*** FOR THE LATEST INFORMATION ON THE EUROPEAN SOLIDARITY CORPS, PLEASE REFER TO OUR PRESS RELEASE (IP/16/4165) AND MEMOS (MEMO/16/4166 and MEMO/16/4168), PUBLISHED ON 7/12/2016***

 

Šiandien Komisija pateikė pasiūlymą sukurti Europos solidarumo korpusą. Jauni žmonės iš visos ES galės savanoriškai siūlyti savo pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia, ir taip padėti reaguoti į krizines situacijas. Noriu, kad šis Europos solidarumo korpusas būtų sukurtas ir pradėtų veikti kuo greičiau.

 

Kas yra Europos solidarumo korpusas?

Jį pristatė Europos Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį: „Europos Sąjunga taip pat gali padėti kurti galimybes jauniems žmonėms. Europoje yra daug visuomeniškų pažiūrų jaunų žmonių, norinčių prasmingai prisidėti prie visuomenės reikalų ir padėti parodyti solidarumą. […] Esu įsitikinęs, kad reikia daug daugiau solidarumo. Tačiau taip pat žinau, kad solidarumas turi būti savanoriškas. Jis turi būti nuoširdus. Jis negali būti priverstinis. […] Ta pačia dvasia šiandien Komisija siūlo sukurti Europos solidarumo korpusą. Jauni žmonės iš visos ES galės savanoriškai siūlyti savo pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia, kad būtų galima reaguoti į krizines situacijas, tokias kaip pabėgėlių krizė ar pastarieji žemės drebėjimai Italijoje. Noriu, kad šis Europos solidarumo korpusas būtų sukurtas ir pradėtų veikti kuo greičiau. Ir kad iki 2020 m. jo veikloje dalyvautų pirmieji 100 000 jaunų europiečių. Savanoriškai stodami į Europos solidarumo korpusą, šie jauni žmonės galės plėtoti savo įgūdžius ir gauti ne tik gauti darbo, bet ir neįkainojamos žmogiškosios patirties.“

Europos solidarumo korpusas bus sukurtas siekiant suteikti galimybę jaunesniems nei 30 metų žmonėms Europoje padėti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), vietos valdžios institucijoms ar privačiosioms bendrovėms, sprendžiančioms sudėtingas problemas visoje Europos Sąjungoje, pavyzdžiui: atkuriančioms bendruomenes po gaivalinių nelaimių; sprendžiančioms socialinius, pvz., socialinės atskirties, skurdo, sveikatos ir demografinius uždavinius arba dirbančioms pabėgėlių priėmimo ir integracijos srityse.

Korpusas susiformuos savitą tapatybę, pagrįstą pagrindinėmis ES bendradarbiavimo ir solidarumo vertybėmis. Prisijungdami prie korpuso dalyviai taip pat parodys savo pasiryžimą ir norą savo gyvenimo tarpsnį paskirti pagalbai kitiems. Paremdami kitus, įskaitant pažeidžiamiausius mūsų visuomenes narius ir bendruomenes, jauni žmonės ne tik praktiškai puoselės pagrindinę ES solidarumo vertybę, bet ir įgis įgūdžių ir patirties, pavyzdžiui, kalbos įgūdžių, kurie gali būti naudingi ieškant darbo arba planuojant toliau studijuoti ar mokytis.

Kaip jis veiks ir kada bus įsteigtas?

Korpusas bus sukurtas remiantis esamomis jaunimui skirtomis ES profesinės ir savanoriškos veiklos programomis, taip pat sutelkus esamus užimtumo, švietimo ir pilietinės visuomenės veikėjų visoje Europoje tinklus. Sistemą plėtosime glaudžiai bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis ir NVO.

Kandidatai į korpusą, ir subjektai, norintys pasinaudoti korpuso narių pagalba, galės tai padaryti vienoje vietoje – per specialų Europos solidarumo korpuso interneto portalą.

Asmenys tam tikrame projekte galės dalyvauti nuo dviejų mėnesių iki vienų metų. Įdarbinimo laikotarpis bus bent keturi mėnesiai.

Europos solidarumo korpusas bus įsteigtas kuo greičiau. Pirmiausia bus sukurtas interneto portalas. Tikslas – pasiekti, kad iki 2020 m. prie korpuso prisijungtų 100 000 jaunuolių.

Kas gali prisijungti ir kokie yra kriterijai?

Prie korpuso gali prisijungti bet kuris Europoje gyvenantis jaunesnis nei 30 m. asmuo, nesvarbu, kokia jo kilmė ir ar šiuo metu jis studijuoja, mokosi, dirba, ar ne. Įdarbinimo galimybių turėtų būti siūloma įvairių profilių asmenims: nuo mokyklos nebaigusių asmenų iki aukštojo mokslo įstaigų absolventų, kurie galbūt jau turi darbo patirties.

Europos solidarumo korpusas, kaip rodo jo pavadinimas, bus pirmiausia grindžiamas solidarumu. Jaunuoliai, norintys būti korpuso nariais, turės registracijos metu deklaruoti pritariantys jo misijai ir patvirtinti savo pasiryžimą ir norą aktyviai dalyvauti solidarumu grįstoje veikloje, kai tik jiems bus rasta organizacija arba jie bus priimti kaip savanoriai.

Tačiau registracija dar nereiškia, kad vieta būtinai bus skirta.
Kadangi uždaviniai daugialypiai ir jiems spręsti reikia įvairių įgūdžių, bus reikalingi labai įvairūs profesiniai profiliai. 

Kokioje veikloje dalyvaus Europos solidarumo korpuso nariai?

Europos solidarumo korpuso nariai galės dalyvauti bet kokios rūšies veikloje, susijusioje su pasirengimu nelaimėms ir ilgalaikiu atsaku, taip pat veikloje, kuria siekiama spręsti tokius socialinius uždavinius kaip socialinė atskirtis, skurdas, sveikatos ir demografinės problemos, arba veikloje, kuria siekiama spręsti pabėgėlių krizę.

Pagal šią iniciatyvą, pavyzdžiui, gali būtų padedama vystyti socialinės, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugas asmenims, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, kaip antai romams, neįgaliesiems, tam tikroms imigrantų grupėms ir kitiems asmenims, susiduriantiems su diskriminacija ir išankstiniu nusistatymu.

Korpuso veikla neapima skubaus reagavimo į nelaimes, pavyzdžiui, miškų gaisrų gesinimo arba paieškos ir gelbėjimo operacijos miestuose, nes šiai veiklai reikalingi itin kvalifikuoti specialistai. Tačiau jeigu kaimo bendruomenė nori sumažinti miškų gaisrų riziką, pavyzdžiui, sumažindama krūmynus, Europos solidarumo korpuso nariai galėtų naudingai padėti.

Kur bus siunčiami Europos solidarumo korpuso nariai ir kuriam laikui?

Korpuso nariai gali būti skiriami dirbti jų kilmės šalyje ar kitoje ES valstybėje narėje, atsižvelgiant į dalyvaujančių organizacijų poreikius ir kandidato profilį bei pageidavimus.

Kokios organizacijos gali dalyvauti?

Portalu naudotis ir susisiekti su korpuso nariais bei juos samdyti gali NVO, vietos valdžios institucijos arba privačiosios bedrovės, sprendžiančios sudėtingus atvejus.

Siekiant užtikrinti, kad visos savanoriškoje veikloje dalyvaujančios organizacijos laikytųsi būtinųjų kokybės standartų, jos turi turėti galiojančią akreditaciją, kuria patvirtinama, kad jos laikosi Europos savanorių tarnybos chartijos.

Ar dalyviai gaus atlygį?

Jei asmuo bus įdarbintas kaip nuolatinis darbuotojas, stažuotojas arba pameistrys kitoje valstybėje narėje, jis gaus atlyginimą (pagal darbo sutartį) ir (arba) išmoką (už stažuotę arba pameistrystę), kuri padengtų pragyvenimo ir kelionės išlaidas. Tam gali būti naudojama finansinė parama, pavyzdžiui, pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą.

Jeigu asmuo dirba kaip savanoris, jo pagrindinės dalyvavimo išlaidos
(pvz., maisto, būsto, kelionės) padengiamos teikiant dotaciją organizacijai per Europos savanorių tarnybą. Asmuo taip pat gaus dienpinigius, kurių suma priklausys nuo šalies, kurioje savanoriaujama. Be to, visi savanoriai bus apdrausti privalomuoju Europos savanorių tarnybos sukurtu grupiniu draudimu.

Kaip ši iniciatyva bus finansuojama?

Su judėjimu tarp valstybių narių ir pragyvenimu susijusios finansinės išlaidos bus daugiausia padengiamos ES lėšomis pasitelkiant jau esamas struktūras, kaip antai Europos savanorių tarnybą ir Jaunimo garantijų iniciatyvą.

Kokią naudą gaus dalyvaujančios NVO, bendrovės ar vietos valdžios institucijos?

 Europos solidarumo korpusas suteiks visoms bendrovėms, NVO ir vietos valdžios institucijoms, ieškančioms darbuotojų, stažuotojų ar savanorių solidarumu grindžiamiems projektams, lengvą bendrą prieigą prie informacijos, įdarbinimo ir samdos tarnybų. Be to, motyvuotų jaunuolių sąrašas bus gerokai didesnis, nei įprastai vietos ar nacionaliniu lygmeniu.

 Be to, kadangi visi Europos solidarumo korpuse užsiregistravę jaunuoliai turi pareikšti savo pritarimą korpuso misijai ir pagrįsti savo motyvaciją, organizacijos ir bendrovės galės lengviau ir greičiau atsirinkti kandidatus, geriausiai atitinkančius jų organizacijos kultūrą ir jų konkrečius poreikius.

Galimi pavyzdžiai

- Kroatijos organizacija, dirbanti regione po konflikto, yra priėmusi nemažai savanorių iš kelių ES valstybių narių. Jie organizuoja veiklą jaunimui iš skirtingų bendruomenių, kad padėtų jiems taikiai sugyventi. Kadangi savanoriai nėra kilę iš to regiono, juos lengviau priims abi bendruomenės, o tai leis padaryti didesnį poveikį.

- Po naftos išsiliejimo Šiaurės jūroje jauna Danijos pilietė devyniems mėnesiams vyks į Švediją, kad padėtų vietos valdžios institucijai labiausiai nukentėjusiame regione. Ji padės savivaldybei atlikti teritorijos valymo darbus ir reabilituoti gyvūnus. Už jos apgyvendinimo, maisto ir kelionės išlaidas, taip pat draudimą ir dienpinigius vietos valdžios institucijai sumokės Europos savanorių tarnyba.

- Pasitaręs su karjeros konsultantu vietos užimtumo centre, jaunas socialinis darbuotojas iš Atėnų priėmė pasiūlymą dirbti pabėgėlių priėmimo centre Salonikuose. Jis aštuoniems mėnesiams prisijungs prie psichologų, socialinių darbuotojų ir mokytojų komandos, kad padėtų pabėgėlių vaikams prisitaikyti prie naujų sąlygų. Jis gaus grynąjį mėnesinį atlyginimą ir 200 EUR mėnesinę išmoką pragyvenimo ir transporto išlaidoms.

 

 

***: [updated: 22/12/2016 – 11:00]

 

 

MEMO/16/3062

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar