Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Pasaulinė humanitarinės pagalbos diena. ES humanitarinė veikla

Briuselis, 2016 m. rugpjūčio 19 d.

Pasaulinė humanitarinės pagalbos diena. ES humanitarinė veikla

Kasmet rugpjūčio 19 d. Europos Sąjunga pagerbia humanitarinės pagalbos darbuotojų, kasdien rizikuojančių savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus, neįkainojamą indėlį. Pasaulinę humanitarinės pagalbos dieną minimos 2003 m. Jungtinių Tautų būstinės Bagdade (Irakas) sprogdinimo, pražudžiusio 22 humanitarinės pagalbos darbuotojus, metinės.

Pasaulinė humanitarinės pagalbos lyderė beprecedenčių krizių laikais

Drauge su ES valstybių narių teikiamu finansavimu Europos Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje.

2015 m. iš ES biudžeto suteikta humanitarinė pagalba daugiau kaip 134 mln. žmonių, nukentėjusių nuo gaivalinių nelaimių ar konfliktų daugiau kaip 80 pasaulio šalių.

2016 m. Europos Komisija patvirtino iki šiol didžiausią pradinį humanitarinės pagalbos biudžetą – 1,1 mlrd. eurų. Toks rekordinis biudžetas pasiūlytas todėl, kad dėl karinių konfliktų, didėjančio gaivalinių nelaimių poveikio, klimato kaitos ir ekonomikos krizės daugėjant pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų didėja ir pasaulinės humanitarinės pagalbos poreikiai.

Nors tokios gaivalinės nelaimės kaip žemės drebėjimas Nepale 2015 m. paveikė milijonus žmonių, daugiausia humanitarinės pagalbos reikmių kilo dėl ginkluotų konfliktų.

Remiantis Jungtinių Tautų aukščiausio krizių lygio standartais, praėjusiais metais buvo keturios didelio masto ekstremaliosios situacijos (Sirijoje, Irake, Jemene ir Pietų Sudane). 2015 m. vyko ir didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų priverstinė migracija.

Todėl didelė dalis ES humanitarinės pagalbos skiriama pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims – Europos Komisija per 1 mlrd. EUR arba apie 73 proc. savo metinio humanitarinės pagalbos biudžeto 2015 m. skyrė projektams, kuriais padedama pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims. Didžiausią humanitarinės pagalbos pabėgėliams dalį sudaro maisto ir mitybos srities pagalba (47 proc.). Kiti svarbūs sektoriai – sveikata (13 proc.), vanduo, sanitarijos ir higienos priemonės (10 proc.), pastogė ir pagalba ne maisto produktais (9 proc.), apsauga (8 proc.).

Atsižvelgdama į beprecedentes humanitarines krizes 2015 m., Europos Komisija politinėmis priemonėmis užtikrino, kad humanitarinės pagalbos sulauktų labiausiai skurstantys ir pažeidžiamiausi asmenys. 2016 m. gegužės mėn. vykusiame pirmajame pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais ES džiaugėsi, kad pradėtas vykdyti svarbus susitarimas („Grand Bargain“) per artimiausius penkerius metus ne mažiau kaip vieną milijardą JAV dolerių perskirti svarbiausiems humanitariniams veiksmams ten, kur to labiausiai reikia.

Humanitarinė pagalba yra nešališka ir nepriklausoma, ji teikiama per nevyriausybines ir tarptautines organizacijas, Jungtines Tautas ir Raudonojo Kryžiaus draugijas.

Humanitarinės pagalbos darbuotojų darbas darosi vis pavojingesnis

Per pastaruosius du dešimtmečius humanitarinių problemų padaugėjo, jos tapo sudėtingesnės, o humanitarinės pagalbos organizacijoms darosi vis sunkiau pasiekti tuos, kuriems reikia padėti. Per pastaruosius 19 metų didelių išpuolių aukomis tapo beveik 4 000 humanitarinės pagalbos darbuotojų, daugiau kaip trečdalis jų buvo nužudyti[1]. Dauguma išpuolių aukų – piliečiai, dirbantys savo šalyse.

Nors 2013–2015 m. išpuolių prieš pagalbos darbuotojus sumažėjo, tai nereiškia, kad ši profesija tapo saugesnė. Išpuolių sumažėjo todėl, kad dėl nestabilios saugumo padėties į vietas buvo siunčiama mažiau pagalbos darbuotojų. Todėl, jei pagalbos organizacijos dėl nesaugumo bus priverstos sustabdyti veiklą ar pasitraukti iš pavojingų regionų, be gyvybiškai svarbios paramos gali likti milijonai į nelaimę patekusių žmonių.

Išpuoliai prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę, kuria siekiama sumažinti ginkluotų konfliktų poveikį civiliniams asmenims. Joje išdėstytos valstybinių ir nevalstybinių subjektų pareigos ginkluotų konfliktų metu ir apibrėžiami tokie svarbiausi dalykai kaip teisė gauti humanitarinę pagalbą, civilinių asmenų, tarp jų ir medikų bei humanitarinės pagalbos darbuotojų, apsauga ir pažeidžiamų asmenų grupių teisė į apsaugą.

Tarptautinėje humanitarinėje teisėje įtvirtinti ir principai, kuriais grindžiama humanitarinė veikla, t. y. žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo.

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi siekti, kad tarptautinės humanitarinės teisės būtų laikomasi visame pasaulyje. Be to, Europos Komisija finansuoja civilinio ir karinio personalo, dalyvaujančio ES krizių valdymo operacijose, tarptautinės humanitarinės teisės mokymus.

Daugiau informacijos

Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato (ECHO) interneto svetainė:

http://ec.europa.eu/echo/index_en.htm

Už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo Komisijos nario Christo Stylianidžio svetainė:

http://ec.europa.eu/commission/2014-2019/stylianides_en

Solidarumo pavyzdžiai:

http://ec.europa.eu/echo/files/core_achievements/solidarity_in_action/index_en.htm?#intro

Pagalbos darbuotojų saugumo duomenų bazė:

http://aidworkersecurity.org

 

[1] 1997–2015 m. Šaltinis: Humanitarian Outcomes (2016), Aid Worker Security Databasehttps://aidworkersecurity.org

 

MEMO/16/2802

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar