Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys. Klausimai ir atsakymai

Briuselis, 2015 m. gruodžio 2 d.

Šiandien Komisijos priimtu nauju plataus užmojo žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu siekiama paskatinti Europoje formuoti žiedinę ekonomiką, kuri yra raktas į didesnį mūsų konkurencingumą pasaulyje, tvarų ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų radimąsi.

Kas gi yra žiedinė ekonomika?

Siekdami, kad ES ekonomika augtų tvariai, savo išteklius turime naudoti išmoningiau ir taupiau. Akivaizdu, kad anksčiau taikytas linijinis ekonomikos augimo modelis nebegali patenkinti šiuolaikinių globalizuoto pasaulio visuomenių poreikių. Ateitis negali būti kuriama pagal principą „imti, gaminti, išmesti“. Daugelis gamtos išteklių yra baigtiniai, todėl turime rasti tiek aplinkos apsaugos atžvilgiu, tiek ekonomiškai tvarų jų naudojimo būdą. Be to, optimalus išteklių išnaudojimas atitinka ir verslo ekonominį interesą.

Žiedinėje ekonomikoje siekiama kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę, išmesti kuo mažiau atliekų ir naudoti kuo mažiau išteklių, o produktui atgyvenus, išteklius išlaikyti ekonomikos cikle, kad jie galėtų būti dar ne kartą naudojami naujai vertei sukurti. Taikant tokį modelį, Europoje galima sukurti stabilių darbo vietų, paskatinti konkurencinį pranašumą teikiančias inovacijas ir užtikrinti pasididžiavimo vertą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Be to, taikant šį modelį, vartotojams gali būti suteikiama patvaresnių ir naujoviškesnių produktų, o taip sutaupoma vartotojų pinigų ir užtikrinama geresnė gyvenimo kokybė.

Kas sudaro Komisijos žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį?

Siekdama, kad Europos ekonomika įgautų vis daugiau žiedinės ekonomikos bruožų, Komisija pateikė žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kurį sudaro persvarstytų atliekų teisės aktų pasiūlymai ir išsamus veiksmų planas, kuriame išdėstoma, ką konkrečiai Komisija įsipareigoja nuveikti per šią kadenciją. Pasiūlymuose dėl atliekų pateikiama aiški ilgalaikė plataus užmojo vizija didinti atliekų perdirbimą ir mažiau jų šalinti sąvartynuose, taip pat siūloma konkrečių priemonių, kaip pašalinti praktines kliūtis geriau tvarkant atliekas, ir atsižvelgiama į tai, kad padėtis valstybėse narėse labai skiriasi.

Šį pasiūlymą papildo Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriame apibūdinamos priemonės, galinčios padėti „uždaryti“ žiedinės ekonomikos ciklą ir skirtos visiems produkto gyvavimo ciklo etapams: nuo gamybos ir vartojimo iki atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų rinkos. Į planą įtraukta veiksmų, kuriais siekiama pašalinti rinkos kliūtis konkrečiuose sektoriuose arba susijusias su konkrečių medžiagų srautais, pavyzdžiui, plastiko, maisto atliekomis, svarbiausiomis žaliavomis, statybos ir griovimo atliekomis, biomase ir biologinės kilmės produktais; be to, įtraukta horizontaliųjų priemonių, skirtų tokioms sritims kaip inovacijos ir investicijos.

Plano tikslas – sutelkti dėmesį į tuos dalykus, kuriuos sprendžiant visos Europos mastu galima pasiekti daugiausia ir iš tikrųjų pakeisti padėtį.

Kaip perėjimas prie žiedinio ekonomikos modelio padės sumažinti sąnaudas ir sukurti darbo vietų?

Atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas ir panašios priemonės galėtų padėti ES įmonėms sutaupyti 600 mlrd. eurų grynųjų lėšų, arba 8 proc. metinės apyvartos, o bendras per metus išmetamas ŠESD kiekis sumažėtų 2–4 procentais. Pakartotinio naudojimo, atnaujinamosios gamybos ir taisymo sektoriuose, pavyzdžiui, pergaminti mobiliuosius telefonus būtų perpus pigiau, jei juos būtų galima lengviau išardyti. Jei būtų surenkama 95 proc. mobiliųjų telefonų, jiems pagaminti reikiamų medžiagų išlaidos sumažėtų daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Jei lengvosios komercinės transporto priemonės, kurių surinkimo rodikliai jau dabar aukšti, būtų ne perdirbamos, o atnaujinamos, per metus būtų galima sutaupyti medžiagų už 6,4 mlrd. eurų (apie 15 proc. medžiagoms reikiamo biudžeto), energijos išlaidas sumažinti 140 mln. eurų, o išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 6,3 mln. tonų.

Kokių priemonių bus imamasi gamybos etape?

Produktų projektavimas – svarbiausias etapas, kuriame galima užtikrinti, kad produktai būtų lengviau perdirbami, pataisomi ar būtų tiesiog patvaresni, ir taip tausoti brangius išteklius, skatinti inovacijas ir pateikti vartotojams geresnių ir kartu pigiau eksploatuojamų produktų. Tačiau dabartiniai rinkos signalai ne visada tam palankūs, todėl reikia imtis tam tikrų iniciatyvų.

Komisija ketina:

  • naujuose darbo planuose, kuriais bus įgyvendinama Ekologinio projektavimo direktyva, produktams nustatyti tokius reikalavimus, kurie skatintų kurti patvarius ir tinkamus taisyti ar perdirbti produktus, atsižvelgiant į konkrečias su skirtingais produktais susijusias reikmes;
  • pagal programą „Horizontas 2020“ sukurti nepriklausomą bandymų programą, kuri padėtų nustatyti problemas, susijusias su galimu suplanuotu produktų nusidėvėjimu;
  • pasiūlyti nustatyti reikalavimus, kurie padėtų lengviau išardyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti elektroninius ekranus;
  • pasiūlyti didesnės gamintojo atsakomybės sistemoje numatytus gamintojų mokamus finansinius įnašus diferencijuoti pagal produktų gyvavimo ciklo pabaigos sąnaudas. Tokia į persvarstytą atliekų teisės akto pasiūlymą įtraukta nuostata sukurs ekonominių paskatų projektuoti lengviau perdirbamus ir pakartotinai panaudojamus produktus;
  • išnagrinėti, kaip būtų galima nuosekliau reglamentuoti skirtingus ES produktų sektorius ir kaip jie galėtų prisidėti prie žiedinės ekonomikos;
  • rengdama ekologinio projektavimo srities pasiūlymus taip pat apsvarstyti, kokie informacijos apie taisymą pateikimo ir dėl atsarginių dalių reikalavimai būtų proporcingi;
  • persvarstytame atliekų teisės akto pasiūlyme valstybėms narėms pasiūlyti įsteigti nacionalinius apdovanojimus už tam tikrą atliekų parengimo pakartotinai naudoti veiklą;
  • siekti, kad būtų geriau taikomos fizinių produktų garantijos, ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti geriau, taip pat spręsti melagingų teiginių apie produktų ekologiškumą klausimą;
  • imtis su žaliuoju viešuoju pirkimu susijusių veiksmų – naujuose arba persvarstytuose kriterijuose pabrėžti žiedinės ekonomikos aspektus, skatinti dažniau naudotis žaliuoju viešuoju pirkimu ir pati rodyti pavyzdį naudodama Komisijos ir ES lėšas.

Ką Komisija siūlo dėl gamybos proceso?

Gamybos procesus galima patobulinti taip, kad ištekliai būtų naudojami efektyviau, o atliekų susidarytų mažiau. Taip galime atverti naujų galimybių verslui ir paskatinti inovacijas, o sykiu saugoti savo aplinką.

Komisija ketina:

  • į dokumentus, kuriuose pateikiami geriausi gamybos būdai, įtraukti geriausio atliekų tvarkymo ir tausaus išteklių naudojimo įvairiuose pramonės sektoriuose gaires;
  • parengti kasybos atliekų gaires ir skatinti taikyti geriausią šios srities patirtį bei regeneruoti žaliavas;
  • persvarstyto atliekų teisės akto pasiūlyme aiškiau išdėstyti taisykles dėl šalutinių produktų ir taip paskatinti pramonės simbiozę ir sudaryti vienodas sąlygas visoje ES.

Kaip Komisija užtikrins, kad pirminės žaliavos būtų perkamos atsakingai?

Labai svarbu, kad tiek Europoje, tiek visame pasaulyje žaliavos būtų gaminamos tvariai. Be reglamentavimo veiksmų, kurių Komisija jau ėmėsi (pavyzdžiui, dėl savavališko miško kirtimo, mineralinių išteklių gavybos konfliktų zonose ar skaidrumo reikalavimų dėl pinigų, kuriuos vyriausybėms sumoka gavybos ir medienos ruošos įmonės), tvarų žaliavų pirkimą ji ketina toliau skatinti politikos dialogais, ES prekybos ir vystymosi politikos priemonėmis ir bendraudama su savo partnerėmis už ES ribų. Labai svarbus vaidmuo tenka ir pačiai pramonei – ji turi prisiimti tvaraus žaliavų pirkimo įsipareigojimus ir bendradarbiauti visoje vertės grandinėje.

Kaip skatinama, kad produktai būtų lengviau pataisomi, ir kaip kovojama su suplanuotu produktų nusidėvėjimu?

Siekdama, kad produktai būtų tinkamesni taisyti, Komisija imsis iniciatyvų įvairiose srityse:

  • ateityje persvarstydama arba rengdama naujas Ekologinio projektavimo direktyvos įgyvendinimo priemones (numatoma pradėti 2016 m. pradžioje) sistemingai atsižvelgs į produktų pataisomumo klausimą;
  • prašymas į ekologinio projektavimo standartus įtraukti ir medžiagų efektyvumą apima ir standartų, kuriais numatoma palengvinti produktų taisymą, rengimą (iki 2019 m.);
  • Komisija išnagrinės galimybę į Ekologinio projektavimo direktyvą įtraukti horizontaliuosius reikalavimus dėl informacijos apie taisymą teikimo;
  • be to, Komisija parengs nepriklausomą bandymo programą, skirtą galimo suplanuoto nusidėvėjimo metodams tirti.

Kokių numatoma atliekų tvarkymo priemonių?

Kol kas Europa kasmet kartu su atliekomis išmeta apie 600 milijonų tonų medžiagų, kurios galėtų būti perdirbtos arba panaudotos pakartotinai. Europoje perdirbama tik apie 40 proc. ES namų ūkių atliekų – vienur net 80 proc., o kitur – mažiau negu 5 procentai. Siekiant didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir kurti žiedinę ekonomiką, būtina atliekas paversti ištekliais.

Komisija ketina:

  • nustatyti bendrą ES tikslą iki 2030 metų perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų;
  • nustatyti bendrą ES tikslą iki 2030 metų perdirbti 75 proc. pakuočių atliekų;
  • nustatyti privalomą tikslą iki 2030 m. sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 10 proc. visų atliekų;
  • aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad atliekų tvarkymas pagerėtų praktiškai;
  • supaprastinti ir patobulinti atliekų apibrėžtis ir suderinti skaičiavimo metodus;
  • užtikrinti, kad struktūriniai fondai būtų naudojami ES atliekų teisės aktų tikslams pasiekti ir atsižvelgiant į ES atliekų hierarchiją, kurioje eiliškumas nustatytas atsižvelgiant į poveikį aplinkai: visų pirma pirmenybė teikiama prevencijai, paskui – parengimas pakartotinai naudoti, perdirbimas, energijos gavimas ir tik galiausiai šalinimas, pavyzdžiui, sąvartyne;
  • pasiūlyti nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės sistemų minimaliuosius reikalavimus, kurie būtų palankesni ekologiškesnius produktus rinkai pateikiantiems gamintojams ir skatintų regeneruoti ir perdirbti produktus pasibaigus jų gyvavimo ciklui.

Ar bus keičiami nebelaikymo atliekomis kriterijai?

Komisija pakeis teisės aktus, kad perdirbtos medžiagos galėtų būti nebelaikomos atliekomis, jei jos atitinka visoje ES taikomų bendrųjų sąlygų rinkinį. Tokiu pakeitimu siekiama supaprastinti teisinius reikalavimus perdirbimo verslo subjektams ir užtikrinti vienodas sąlygas. Dabartiniai ES nebelaikymo atliekomis kriterijai (pvz., taikomi stiklui, vario laužui) bus palikti galioti.

Atliekų teisės akto pasiūlyme kalbama tik apie komunalines atliekas. O kaip bus sprendžiamas visų kitų atliekų klausimas?

Persvarstytame atliekų teisės akto pasiūlyme griežtinami pakuočių perdirbimo tikslai, o jų poveikis sustiprins komunalinių atliekų tikslų poveikį. O dėl pramonės atliekų įvairovės jų tvarkymo reglamentavimas teisės aktais nėra pats tinkamiausias būdas. Todėl daug tinkamesnis sprendimas yra pramonei skirti informaciniai dokumentai, kuriuose aptariami tinkamiausi konkrečių atliekų rūšių tvarkymo būdai. Be to, pramoninių ir komercinių pakuočių atliekoms taikoma Direktyva 94/62/EB ir Direktyva 2008/98/EB.

Kaip Komisija numato kovoti su neteisėtu atliekų išvežimu į ES nepriklausančias šalis?

Neseniai sugriežtintas ES reglamentas dėl atliekų vežimo – inspektoriams suteikta daugiau įgaliojimų. Be to, valstybės narės turi iki 2017 m. sausio parengti tikrinimo planus ir juose nustatyti, kiek mažiausiai patikrų turi būti atlikta. Komisija bendradarbiauja su ES aplinkos apsaugos inspektoriais, Interpolu ir Europolu. Taip pat vykdomos atskiros iniciatyvos, skirtos konkretiems atliekų, kaip antai elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, srautams.

Kaip Komisija skatina atliekas paversti ištekliais (antrinėmis žaliavomis)?

Antrinės žaliavos vis dar sudaro tik nedidelę dalį gamybai naudojamų medžiagų Europos Sąjungoje. Joms naudoti ekonomikoje vis dar yra didelių kliūčių, pavyzdžiui, dėl to, kad nėra aiški jų sudėtis. Norint, kad gamintojai pasitikėtų tokiomis žaliavomis, reikalingi standartai.

Komisija ketina:

  • inicijuoti atitinkamų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, plastiko, kokybės standartų rengimą;
  • imtis priemonių, kad palengvintų teisėtą atliekų transportavimą tarp valstybių narių, ir toliau dėti pastangas, kad būtų sumažinta neteisėto vežimo atvejų;
  • persvarstyti ES reglamentą dėl trąšų, kad būtų palengvintas organinių ir atliekų kilmės trąšų pripažinimas ir taip kuriama visos ES rinka;
  • imtis priemonių dėl pakartotinio vandens naudojimo, be kita ko, parengti teisės akto pasiūlymą dėl pakartotinai naudojamo vandens (pvz., laistyti ar požeminio vandens telkiniams papildyti) minimaliųjų reikalavimų;
  • parengti analizę ir pasiūlyti variantų, kaip užtikrinti cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąsajas, įskaitant tai, kaip pagerinti susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų atsekamumą produktuose. Tai padės užtikrinti stabilų žaliavų iš perdirbtų medžiagų tiekimą pramonei.

Ar, priėmus pasiūlymus, valstybės narės galės vežti savo atliekas į kitų šalių sąvartynus?

Dabartiniai atliekų išvežimo į kitas šalis apribojimai galios ir toliau. Atliekos negali būti vežamos iš vienos valstybės narės į kitą be išankstinio pranešimo ir sutikimo. Be to, Komisija siūlo sąvartynuose šalinamo atliekų kiekio sumažinimo tikslus, pagal kuriuos visos ES valstybės iki 2030 m. turės labai sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, taigi galimybių vežti jas į kitos valstybės narės sąvartynus mažėja.

Ar pagal šiuos pasiūlymus vis dar galima deginti atliekas?

Jei atliekų neįmanoma išvengti ar perdirbti, daugeliu atvejų tiek ekonomiškai, tiek aplinkos apsaugos atžvilgiu geriau jas sudeginti ir iš jų pagaminti energiją negu vežti į sąvartyną. Taigi energijos gamyba iš atliekų atlieka tam tikrą funkciją ir teikia energetikos ir klimato politikos derinimo galimybių, tačiau tai turi būti daroma laikantis ES atliekų hierarchijos. Komisija išnagrinės, kaip būtų galima optimaliai išnaudoti šią funkciją, netrukdant siekti aukštesnių pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslų, ir kaip būtų geriausia išnaudoti atitinkamą energijos gamybos potencialą. Tuo tikslu, įgyvendindama energetikos sąjungą, Komisija priims energijos gamybos iš atliekų iniciatyvą.

Kaip skatinamos inovacijos ir investicijos? Kaip sprendžiami horizontalieji klausimai?

Žiedinėje ekonomikoje turi būti vykdoma daugiau mokslinių tyrimų ir kuriama inovacijų, kad ES pramonė taptų konkurencingesnė pasaulio mastu. Tam reikės viešųjų ir privačiųjų investicijų. Šiuo atžvilgiu svarbios paramos priemonės bus programos „Horizontas 2020“ ir COSME, Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Strateginių investicijų fondas ir kitos ES programos. Ypač aktyvios perdirbimo, taisymo ir inovacijų srityse yra MVĮ, tarp jų ir socialinės įmonės. Todėl kuriant žiedinę ekonomiką jos atliks svarbų vaidmenį.

Komisija ketina:

  • sukurti Europos efektyvaus išteklių naudojimo kompetencijos centrą ir taip padėti MVĮ pasinaudoti efektyvaus išteklių naudojimo teikiamomis verslo galimybėmis;
  • pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias teikia „Horizonto 2020“ 2016–2017 m. darbo programa, be kita ko, apimanti ir didelę „Žiedinės ekonomikos pramonės 2020“ iniciatyvą, kuriai skirtas daugiau kaip 650 mln. eurų biudžetas;
  • kartu su EIB ir Europos investavimo konsultacijų centru skatinti teikti paraiškas dėl paramos ir finansavimo su žiedine ekonomika susijusiems projektams.

Kaip privačiojo sektoriaus investicijos prisidės prie žiedinės ekonomikos? Ar Europos strateginių investicijų fondo lėšos gali būti naudojamos investicijoms į žiedinę ekonomiką paskatinti?

Žiedinės ekonomikos teikiamos verslo galimybės pritrauks privačius finansuotojus. Prisiminkime, kaip ženklinimas padidino energiškai efektyvių produktų paklausą. Kuo daugiau visuomenė bus informuojama apie mums visiems kylančias problemas, tuo daugiau žmonių rinksis atsakingai pagamintus produktus. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) papildo žiedinės ekonomikos projektams jau teikiamą Europos investicijų banko (EIB) paramą patariamosiomis ir finansavimo priemonėmis pagal programą „InnovFin“. Komisija taip pat svarsto galimybę drauge su EIB ir nacionaliniais bankais sukurti žiedinės ekonomikos projektų finansavimo platformą.

Kaip sprendžiamos plastiko atliekų keliamos problemos?

Norint pereiti prie žiedinės ekonomikos turi būti perdirbama daugiau plastiko. Šiandien plastiko naudojama vis daugiau, tačiau jo perdirbimo efektyvumo rodikliai nėra geri – perdirbama mažiau kaip 25 proc. surinkto plastiko, o apie 50 proc. jo atsiduria sąvartynuose. Šiame sektoriuje svarbus aspektas, galintis prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo, yra inovacijos, kurias naudojant galima geriau išsaugoti maistą, padaryti plastiką tinkamesnį perdirbti ar sumažinti transporto priemonėse naudojamų medžiagų kiekį.

Komisija ketina:

  • priimti strategiją dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje – ja būtų sprendžiami tokie klausimai kaip plastiko perdirbamumas, biologinis skaidumas, pavojingosios medžiagos plastiko sudėtyje ir jūrų tarša plastiko šiukšlėmis;
  • persvarstyto atliekų teisės akto pasiūlyme iškelti aukštesnį plastiko pakuočių perdirbimo tikslą.

Kaip žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje sprendžiama jūrų taršos šiukšlėmis problema?

Komisija siekia labai sumažinti ir apskritai nutraukti bet kokią jūrų taršą, taip pat ir teršimą šiukšlėmis. Apskaičiuota, kad įgyvendinant atliekų teisės aktus jūrų tarša šiukšlėmis bus sumažinta bent 25 procentais. Dokumentų rinkinyje taip pat numatytos konkrečios jūrų taršos šiukšlėmis sumažinimo priemonės, kurias įdiegus bus pasiekti 2030 m. darnaus vystymosi tikslai ir dabartinis pagrindinis ES jūrų taršos mažinimo tikslas. Ši tema bus įtraukta ir į strategiją dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje.

Kaip siūlote spręsti maisto atliekų problemą?

Maisto atliekos yra didelė Europos problema. Apskaičiuota, kad kasmet ES išmetama apie 100 milijonų tonų maisto. Maisto prarandama arba išmetama visoje maisto tiekimo grandinėje: ūkiuose, perdirbimo ir gamybos įmonėse, parduotuvėse, restoranuose ir namų ūkiuose. Be susijusių ekonominių pasekmių ir poveikio aplinkai, su maisto atliekomis susijęs ir svarbus socialinis aspektas, todėl turėtų būti sudarytos geresnės maisto aukojimo sąlygos, kad saugus ir valgomas maistas atitektų tiems, kuriems jo reikia labiausiai.

2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino 2030 m. darnaus vystymosi tikslus: be kita ko, perpus sumažinti mažmeniniame ir vartotojų sektoriuje vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį ir sumažinti gamybos ir tiekimo grandinėse prarandamą maisto kiekį. ES ir jos valstybės narės yra pasiryžusios šį tikslą pasiekti. Naujame atliekų teisės akto pasiūlyme valstybės narės raginamos kiekviename maisto tiekimo grandinės etape sumažinti maisto atliekų kiekį, jį stebėti ir tuos duomenis pranešti, kad susiję subjektai galėtų aptarti padarytą pažangą.

Komisija ketina:

  • parengti bendrą maisto atliekų kiekio matavimo ES metodiką ir nustatyti atitinkamus rodiklius;
  • suburti valstybes nares ir visus maisto tiekimo grandinės subjektus vienijančią diskusijų grupę aptarti, kokių priemonių trūksta su atliekomis susijusiems darnaus vystymosi tikslams pasiekti, ir dalytis geriausia patirtimi ir pasiektais rezultatais;
  • aiškiau išdėstyti ES teisės nuostatas dėl atliekų, maisto ir pašarų, palengvinti maisto aukojimą ir buvusių maisto produktų bei jų šalutinių produktų saugų naudojimą pašarų gamybai;
  • išnagrinėti, kaip maisto tiekimo grandinės subjektai galėtų geriau ženklinti maisto produktų galiojimo datas ir kaip tokį ženklinimą (visų pirma tinkamumo naudoti termino) geriau paaiškinti vartotojams.

Kokių priemonių imsis Komisija, kad valgyti tinkamas maistas nebūtų išmetamas?

Drauge su valstybėmis narėmis Komisija imsis priemonių siekdama aiškiau išdėstyti ES teisės aktus, susijusius su atliekomis, maistu ir pašarais, kad būtų sudarytos sąlygos saugų ir valgyti tinkamą maistą perskirstyti vargstantiems žmonėms ir, jei saugu, buvusius maisto produktus naudoti gyvuliams šerti. Pavyzdžiui, atliekų teisės akto pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad jis pašarams netaikomas. Taip bus užtikrinta, kad buvę maisto produktai (pavyzdžiui, sulūžę sausainiai ar sužiedėjusi duona), kurie yra saugūs, tačiau dėl rinkodaros priežasčių netinka maisto grandinei, niekur ES nebūtų laikomi atliekomis ir galėtų būti naudojami gyvulių pašarui gaminti. Be to, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais Komisija maisto donorams ir maisto bankams parengs ES maisto aukojimo gaires, kuriose išdėstys, kaip laikytis atitinkamų ES teisės aktų (maisto saugos, atsekamumo, teisinės atsakomybės, PVM ir kt.).

Kaip sprendžiamas svarbiausių žaliavų klausimas?

Svarbiausios žaliavos – tai ES ekonomiškai labai svarbios ir su didele tiekimo rizika siejamos medžiagos. Jos naudojamos daugelyje kasdieninių elektroninių įtaisų – pavyzdžiui, išmaniajame telefone gali būti iki 50 skirtingų metalų, tarp kurių yra ir svarbiausių žaliavų. Perdirbama tik labai maža šių medžiagų dalis – tai reiškia, kad prarandama daug ekonominių galimybių. Kuriant žiedinę ekonomiką būtina atrasti būdų, kaip perdirbti daugiau svarbiausių žaliavų.

Komisija ketina:

  • imtis priemonių, skatinančių regeneruoti svarbiausias žaliavas, ir parengti ataskaitą dėl geriausios patirties ir tolesnių ES veiksmų variantų;
  • persvarstytame pasiūlyme dėl atliekų paraginti valstybes nares imtis veiksmų šioje srityje;
  • apsvarstyti galimybę pagal ekologinio projektavimo direktyvą reikalauti gerinti elektroninių įtaisų tinkamumą perdirbti ir priimti labai efektyvaus perdirbimo standartus.

Kas siūloma dėl statybos ir griovimo atliekų?

Statybos ir griovimo atliekos – pagal tūrį vienos iš gausiausių Europos atliekų rūšių. Per metus vienam gyventojui susidaro viena tona statybos ir griovimo atliekų – per visą ES tai 500 milijonų tonų kasmet. Vertingos medžiagos nuo jų atskiriamos ir regeneruojamos ne visuomet. Geresnis atliekų tvarkymas šiame sektoriuje gali turėti reikšmingą poveikį žiedinei ekonomikai.

Komisija ketina:

  • imtis įvairių priemonių, kad užtikrintų, jog statybos ir griovimo sektoriuje būtų regeneruojamos vertingos medžiagos ir tinkamai tvarkomos atliekos, taip pat kad būtų lengviau atlikti pastatų aplinkos apsaugos veiksmingumo vertinimą;
  • siekdama paskatinti vertingų medžiagų perdirbimą sektoriuje, parengti gaires dėl veiksmų, kurie turi būti atlikti prieš griovimo darbus, ir savanoriško perdirbimo protokolus, kuriais siekiama kokybiškiau perdirbti statybines medžiagas ir didinti pasitikėjimą jomis.

Kas siūloma dėl biomasėsir biologinės kilmės produktų?

Biologinės kilmės medžiagos, kaip antai mediena, javai ar pluoštas, gali būti naudojami įvairiausiuose produktuose ir energijai gauti. Biologinės kilmės medžiagos yra ne tik iškastinio kuro produktų alternatyva – jos yra atsinaujinančios, biologiškai skaidžios ir kompostuojamos. Tačiau naudojant biologinius išteklius reikia atsižvelgti į jų gyvavimo ciklą, poveikį aplinkai ir tvarius jų šaltinius. Žiedinėje ekonomikoje turėtų būti skatinamas pakopinis atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas ir naujų medžiagų, cheminių medžiagų ir procesų inovacinis potencialas.

Komisija ketina:

  • įvairiomis priemonėmis, kaip antai biomasės pakopinio naudojimo gairėmis ir geriausios patirties sklaida, skatinti efektyviai naudoti biologinės kilmės išteklius ir remti bioekonomikos inovacijas;
  • persvarstyto atliekų teisės akto pasiūlyme nustatyti medienos pakuočių ir perdirbimo tikslą ir nuostatą, kuria užtikrinamas atskiras biologinių atliekų surinkimas.

Kaip bus stebimas žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas?

Pagrindinių žiedinės ekonomikos veiksmų plano elementų įgyvendinimui stebėti Komisija pasiūlys paprastą ir veiksmingą sistemą. Joje bus, be kita ko, nustatyti svarbiausių žaliavų tiekimo saugumo, taisymo ir pakartotinio naudojimo, atliekų susidarymo, atliekų tvarkymo, prekybos antrinėmis žaliavomis ES viduje ir už jos ribų, taip pat perdirbtų medžiagų naudojimo produktuose rodikliai. Komisija taip pat parengs bendrą maisto atliekų kiekio matavimo ES metodiką ir nustatys atitinkamus rodiklius.

Kaip atsižvelgta į konsultacijų su visuomene rezultatus?

Per viešas konsultacijas dėl žiedinės ekonomikos gauta apie 1500 atsakymų, kuriuose nuomonę išreiškė pagrindinės suinteresuotųjų subjektų grupės: 45 proc. atsakymų gauta iš privačiojo sektoriaus atstovų, 25 proc. – iš pavienių asmenų, 10 proc. – iš pilietinės visuomenės organizacijų ir 6 proc. – iš valdžios institucijų. Gautos nuomonės buvo įkvėpimo šaltinis rengiant žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir į jas atsižvelgta, pavyzdžiui, renkantis prioritetinius sektorius.

Daugiau informacijos

Pranešimas spaudai: Uždaro ciklo kūrimas. Komisija priima naują plataus užmojo žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama didinti konkurencingumą, kurti darbo vietas ir skatinti tvarų augimą

Bendroji informacija. Uždaro ciklo kūrimas. Plataus užmojo ES žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys

Faktų suvestinė. Uždaro ciklo kūrimas. Padėti vartotojams rinktis tvarius produktus ir paslaugas

Faktų suvestinė. Uždaro ciklo kūrimas. Žiedinės ekonomikos ciklo gamybos etapas

Faktų suvestinė. Uždaro ciklo kūrimas. Aiškūs geresnio atliekų tvarkymo uždaviniai ir priemonės

Faktų suvestinė. Uždaro ciklo kūrimas. Nuo atliekų prie išteklių

Komunikatas. Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas

Priedas prie komunikato dėl žiedinės ekonomikos

Siūloma direktyva dėl atliekų

Siūloma direktyva dėl pakuočių atliekų

Siūloma direktyva dėl sąvartynų

Siūloma direktyva dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų                       

Viešų konsultacijų rezultatai

MEMO/15/6204

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar