Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Tvirtesnė ir teisingesnė vidaus rinka

Briuselis, 2015 m. spalio 28 d.

1. Kam mums reikalinga ši strategija?

 

Bendroji rinka yra vienas didžiausių Europos laimėjimų. Laisvas asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimas didžiausioje pasaulyje ekonomikoje, kurios BVP – 14 trln. EUR, Europos įmonėms atveria didžiulių galimybių, o vartotojai turi didesnį pasirinkimą mažesnėmis kainomis. Bendroji rinka suteikia piliečiams galimybę keliauti, gyventi, dirbti ir studijuoti ten, kur jie pageidauja. Tačiau šiais privalumais ne visada pavyksta pasinaudoti, nes trūksta žinių apie bendrosios rinkos taisykles, jos nėra netaikomos arba paprasčiausiai esama kitų kliūčių. Be to, bendrąją rinką būtina modernizuoti, kad būtų galima diegti novatoriškas idėjas ir naujoviškus verslo modelius.

Būtent todėl Komisija nusprendė imtis konkrečių plačių užmojų ir praktinių bendrosios rinkos modernizavimo veiksmų trijose pagrindinėse srityse:

  • vartotojams, specialistams ir įmonėms suteikti daugiau galimybių;
  • skatinti Europai būtiną modernizaciją bei inovacijas;
  • užtikrinti vartotojams kasdienės praktinės naudos duodančius rezultatus.

Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama paslaugų ir produktų rinkoms. Šia strategija papildomos Komisijos pastangosskatinti investicijas, didinti konkurencingumą ir gerinti galimybes gauti finansavimą, užtikrinti tinkamai veikiančiąenergijos vidaus rinką, išnaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos privalumus, skatinti ir lengvinti darbo jėgos judumą kartu užkertant kelią piktnaudžiavimui taisyklėmis.

 

 

I. VARTOTOJAMS IR ĮMONĖMS SUTEIKTI DAUGIAU GALIMYBIŲ

2. Palankios sąlygos subalansuotai dalijimosi ekonomikos plėtotei skatinti

Trumpa apžvalga. Dalijimosi ekonomika – sparčiai plintanti užsakomųjų paslaugų ir laikino turto naudojimo sistema, kuria vartotojams suteikiamas didesnis pasirinkimas mažesnėmis kainomis, o novatoriškoms naujai įsteigtoms įmonėms ir jau veikiančioms Europos bendrovėms – galimybės plėsti veiklą. Šioje srityje būtina atsižvelgti į svarbius klausimus, susijusius su vartotojų teisėmis, mokesčiais ir darbo teise. Dėl skirtingų nacionalinių taisyklių ir politikos priemonių atsiranda teisinis netikrumas, galintis kliudyti dalijimosi ekonomikos plėtotei Europoje.

Numatyti veiksmai. Komisija pateiks gaires dėl dabartinių teisės nuostatų, įskaitant Paslaugų direktyvą ir Elektroninės komercijos direktyvą, ir vartotojų teisės nuostatų, įskaitant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyvą ir Vartotojų teisių direktyvą, taikymo dalijimosi ekonomikos srityje. Taip pat bus įvertinta, ar yra reglamentavimo spragų, ir nustatyti jų šalinimo būdai neteikiant pirmenybės nė vienam verslo modeliui.


...


2016 m.:

Europos dalijimosi ekonomikos darbotvarkė, gairės dėl ES teisės nuostatų taikymo dalijimosi ekonomikos verslo modeliams ir galimų reglamentavimo spragų vertinimas

 

Klausimai ir atsakymai

  • Ką Komisija planuoja dalijimosi ekonomikos srityje? Dalijimosi ekonomika pagrįsta vartotojų ir įmonių poreikių tenkinimu, grindžiamu novatoriškais verslo modeliais ir naujais prekių ir paslaugų pasiūlymais. Vartotojams tai gali būti naudinga dėl didesnio veiksmingumo, skaidrumo, pasirinkimo, patogumo ir mažesnių išlaidų. Dalijimosi ekonomikos teikiamais privalumais gali naudotis piliečiai, sparčiai augančios naujai įsteigtos ir jau veikiančios įmonės. Komisija nagrinėja, kaip būtų galima skatinti naujoviškų paslaugų plėtotę ir laikiną turto naudojimą, neteikiant pirmenybės nė vienam verslo modeliui. Be to, būtina siekti tokių viešosios politikos tikslų kaip vartotojų apsauga ir laikytis mokesčių bei darbo teisės nuostatų.

 

3. MVĮ ir naujai įsteigtųįmonių plėtros skatinimas

Trumpa apžvalga. MVĮ, naujai įsteigtos įmonės ir jauni verslininkai, siekiantys išplėtoti veiklą ES, vis dar susiduria su daug kliūčių. Svarbus klausimas – galimybė gauti finansavimą, tiek paskolų, tiek kapitalo pavidalu. Daug verslininkų nutraukia veiklą Europoje, nes negali gauti jiems reikalingo kapitalo, o MVĮ neturi galimybių naudotis įvairesnėmis finansavimo priemonėmis. MVĮ taip pat dažnai skundžiasi PVM reglamentavimo sudėtingumu, bendrovių teisės aspektais ir apskritai teigia, kad sudėtinga laikytis įvairių skirtingose rinkose galiojančių norminių reikalavimų.

Numatyti veiksmai. Komisija jau nustatėES finansavimo priemones ir taip pat siekia, kad įgyvendinant Investicijų planą ir kuriant kapitalo rinkų sąjungąįmonėms būtų suteikta daugiau galimybių naudotis privačiojo sektoriaus finansavimo šaltiniais. Komisija pateiks pasiūlymų dėl Europos rizikos kapitalo fondų fondo, kuris būtų finansuojamas ES biudžeto lėšomis ir prie kurio galėtų prisidėti kiti dalyviai, kad būtų pritrauktas privačiojo sektoriaus kapitalas, kūrimo. Ji taip pat supaprastins PVM reikalavimus, mažins bendrovių registravimo išlaidas ir pateiks pasiūlymą dėl įmonių nemokumo reglamentavimo, kad verslininkams, kuriems nepasisekė, būtų suteikta dar viena galimybė. Informacija apie norminius reikalavimus turėtų būti prieinama vadinamuosiuose bendruosiuose skaitmeniniuose vartuose ir Komisija sieks, kad būtų teikiamos kokybiškos viešosios paslaugos internetu, mažinama administracinė našta ir Europa taptų patrauklesniu novatorių iš viso pasaulio traukos centru.


...

 

2016 m.:

PVM veiksmų planas

Teisėkūros iniciatyva dėl įmonių nemokumo, įskaitant ankstyvą restruktūrizavimą ir dar vieną galimybę

Naujai įsteigtų įmonių iniciatyva

 

2017 m.:

Iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti skaitmeninių technologijų naudojimą visais įmonės gyvavimo etapais ir palengvinti tarpvalstybinius susijungimus ir skaidymus

 

Klausimai ir atsakymai

  • Ar ketinama padėti MVĮ, siekiančioms plėtoti tarpvalstybinę veiklą? Ne kiekviena MVĮ turi ar gali turėti užmojų vykdyti tarpvalstybinę veiklą. Tačiau to pageidaujančioms įmonėms turėtų būti suteikta tokių galimybių.
  • Kokie bus privačiojo sektoriaus finansavimo šaltiniai? Investicijų plano ir kapitalo rinkų sąjungos tikslas pasinaudoti lėšų gausa rinkose ir Europos įmonių, visų pirma MVĮ, labui išnaudoti privačiojo sektoriaus investicijas ir finansavimą. Naujai įsteigtoms įmonėms ypač svarbu rizikos kapitalas, kuris Europoje nėra pakankamai išplėtotas. Jeigu ES rizikos kapitalo rinkos būtų tokios stiprios kaip JAV, 20082013 m. bendrovės būtų galėjusios gauti 90 mlrd. EUR papildomų lėšų. Kaip paskelbta Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane, Komisija, be kitų iniciatyvų, pasiūlys sukurti Europos rizikos kapitalo fondų fondą. Įgyvendindama šį planą, Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl Reglamentų dėl Europos rizikos kapitalo fondo ir Europos socialinio verslumo fondo peržiūros.

 

4. Praktinis paslaugų rinkos be sienų kūrimas

Trumpa apžvalga. Du trečdalius ES ekonomikos sudaro paslaugos, tačiau tarpvalstybinis paslaugų teikimas nėra pakankamai išplėtotas. Pašalinus nepagrįstas tarpvalstybinio paslaugų teikimo kliūtis įmonėms atsirastų didelių paskatų patekti į naujas rinkas, didėtų konkurencingumas ir mažėtų kainos. Tačiau išnaudojama tik nedidelėPaslaugų direktyvos potencialo dalis. Pavyzdžiui,verslo paslaugų teikėjai – architektų, inžinierių ar apskaitininkų paslaugas teikiančios įmonės, norinčios vykdyti veiklą kitoje ES valstybėje narėje, dažnai susiduria su tokiais griežtais reikalavimais kaip teisinės formos arba akcijų valdymo reikalavimai. Statybos bendrovės savo ruožtu turi laikytis apsunkinančių procedūrų, kad patvirtintų, jog laikosi leidimų išdavimo ir atsakomybės draudimo reikalavimų. Be to, Europoje yra daugiau kaip 5 000 reglamentuojamųjų profesijų, kurių atstovai privalo turėti konkrečias kvalifikacijas arba specialų išsilavinimą. Nors profesijų reglamentavimas tebėra išimtinė valstybių teisė, akivaizdu, kad dėl nacionalinių taisyklių asmenims sunku įsidarbinti tam tikroje darbo vietoje, o kvalifikuotiems specialistams nelengva pradėti veiklą kitose ES šalyse, jose teikti paslaugas arba dirbti. Taip ribojamas vartotojų pasirinkimas ir palaikomos aukštos kainos. Komisija koordinavo valstybių narių atliekamąreglamentuojamųjų profesijų tarpusavio vertinimą, kuris suteikė galimybęįvertinti dabartines reglamentavimo sistemas, pasisemti gerosios patirties ir nustatyti būtinas reformas.

Numatyti veiksmai. Komisija parengs paslaugų teikėjo pasą ir padės valstybėms narėms atnaujinti reglamentuojamųjų profesijų sistemą. Ji pasiūlys teisėkūros veiksmą, kad būtųšalinamos tokios reglamentavimo kliūtys kaip skirtingi teisinės formos bei akcijų valdymo reikalavimai ir svarbiausioms verslo paslaugoms taikomi daugiadalykiai apribojimai, ir, jei tinkama, statybos bendrovėms nustatyti organizaciniai reikalavimai. Komisija peržiūrės pokyčius rinkoje ir prireikus imsis veiksmų, susijusių su verslo ir statybos paslaugų teikėjams taikomais draudimo reikalavimais.

 

...

 

2016 m.:

 

Gairės dėl valstybėse narėse vykdytinų reformų profesijų reglamentavimo srityje

Analitinė sistema, kuria valstybės narės naudotųsi peržiūrėdamos esamas arba siūlydamos papildomas profesijų reglamentavimo nuostatas

Teisėkūros veiksmas konkrečioms pagrindinių verslo ir statybos paslaugų reglamentavimo kliūtims šalinti

Teisėkūros iniciatyva dėl paslaugų teikėjo paso svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose, kaip antai statybos ir verslo paslaugų

 

Klausimai ir atsakymai

  • Ar ketinama persvarstyti Paslaugų direktyvą? Ne. Peržiūrėti ar keisti Paslaugų direktyvąšiuo metu nenumatyta. Daugiausia dėmesio bus skirta įgyvendinimui.
  • Kodėl Komisija tiek daug dėmesio skiria paslaugų sektoriui? 2006 m. priėmus Paslaugų direktyvą paskatintos nacionalinės reformos, kuriomis panaikintos kitose valstybėse narėse paslaugas norinčioms teikti įmonėms kylančios kliūtys, tačiau būtina tobulinti šios direktyvos įgyvendinimą. Tyrimai rodo, kad dinamiškesnėse paslaugų rinkose siūlomos pigesnės paslaugos ir vartotojai turi didesnį pasirinkimą. Atvėrus paslaugų rinkas atsiranda naujų galimybių: vertinimai rodo, kad pašalinus tam tikras reglamentavimo kliūtis steigiama daugiau įmonių. Be to, veiksmingiau paskirstant išteklius didėja našumas ir kartu mūsų paslaugų sektoriaus konkurencingumas. Kadangi paslaugų ir gamybos sektoriai glaudžiai susiję, veiksmai šioje srityje taip pat padės didinti mūsų pramonės sektorių konkurencingumą. Minėdami Paslaugų direktyvos įgyvendinimo dešimtmetį galime pasinaudoti proga ir padidinti pastangas, kad galiausiai būtų išnaudotas visas šios direktyvos potencialas.
  • Kas yra paslaugų teikėjo pasas ir ar laikantis kilmės šalies darbo teisės aktų kartelė nebus nuleista per žemai? Paslaugų teikėjo pasas nacionalinių valdžios institucijų išduodamas dokumentas, kuris paslaugų teikėjams padės įrodyti, kad kitoje valstybėje narėje veiklą norintys vykdyti paslaugų teikėjai tenkina jiems taikomus reikalavimus. Be paslaugų teikėjo paso, bus sukurta bendra nacionalinė dokumentų saugykla, padėsianti užtikrinti, kad informacijos ir dokumentų nebūtų prašoma kelis kartus, taip pat bus suvienodintos prašomos informacijos teikimo formos. Paslaugų teikėjo pasu nekeičiama taikomų taisyklių visuma ir neatsisakoma darbo teisės arba socialinės apsaugos reikalavimų, kurių paslaugų teikėjai ir toliau privalės laikytis.
  • Kaip tai susiję su būsimais pasiūlymais dėl darbo jėgos judumo? Darbo jėgos judumo dokumentų rinkinyje bus nustatytas subalansuotas požiūris, kuriuo skatinamas darbo jėgos judumas mažinant bet kokių neigiamų padarinių galimybę. Komisija labai rimtai atsižvelgs į galimus piktnaudžiavimo atvejus. Skatindama darbo jėgos judumą, Komisija siekia suteikti galimybę piliečiams pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais privalumais ir kartu užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Bendrosios rinkos strategija ir darbo jėgos judumo dokumentų rinkiniu siekiama to paties tikslo tvirtesnės ir teisingesnės bendrosios rinkos. Į minėtą dokumentų rinkinį bus įtrauktos darbo jėgos judumo rėmimo priemonės, tikslinėDarbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūra ir pasiūlymas dėl tinkamesnio socialinės apsaugos sistemų koordinavimo Europoje.
  • Kodėl daugiausia dėmesio skiriama verslo paslaugoms ir statybos sektoriui? Tokios verslo paslaugos kaip apskaitos ir inžinerijos paslaugos labai svarbios gamybos sektoriui ir daugeliui kitų paslaugų sektorių. Tokių paslaugų sektoriui tenka 11 proc. ES BVP, tačiau jam būdingas mažas konkurencingumas ir našumas, didelės kainos ir nesugebėjimas išnaudoti bendrosios rinkos teikiamų privalumų. ES statybos sektoriuje dirba apie 15 mln. žmonių, jame sukuriama beveik 6 proc. ES BVP. ES veikia beveik 3 mln. statybos įmonių, iš jų apie 99 proc. MVĮ. Nors statybos sektoriaus darbuotojai komandiruojami į kitas valstybes narės, įmonės teikia labai mažai tarpvalstybinių statybos paslaugų ir šis sektorius yra vienas prasčiausiai integruotų paslaugų sektorių.
  • Ar ketinama liberalizuoti reglamentuojamąsias profesijas ir pašalinti specialias profesines kvalifikacijas, pvz., Vokietijos amatininkų sertifikatąMeisterbrief? Komisija palaiko vadinamąsias dualinio švietimo sistemas, pvz., Vokietijos dualinio švietimo sistemą, ir neketina prašyti panaikinti sertifikatąMeisterbrief. Ji pripažįsta skirtingas valstybių narių taisykles ir tradicijas šioje srityje ir jokiu būdu nenori mažinti standartų ir bloginti paslaugų kokybės. Tačiau dėl nacionalinių reikalavimųįvairovės ir skirtumų stabdomas visas Europos ekonomikos augimas. ES yra daugiau kaip 5 000 reglamentuojamųjų profesijų. Kai kuriose šalyse jų yra 400, kitose mažiau kaip 100. Pavyzdžiui, kirpėjų ir kosmetologų profesijų reglamentavimas valstybėse narėse labai skiriasi: vienose netaikoma jokių taisyklių, kitose privalomas 3 metų profesinis mokymas. Tyrimai parodė, kad ne tokie griežti reikalavimai padeda kurti naujas darbo vietas, mažinti kainas ir apskritai veiksmingiau paskirstyti išteklius ekonomikoje. Komisija profesijų nereglamentuoja ir neliberalizuoja šią išimtinę teisę turi valstybės narės, tačiau ji rekomenduoja atnaujinti taisykles ir remia šios srities reformas valstybėse narėse.


5. Apribojimų mažmeninės prekybos sektoriuje šalinimas

Trumpa apžvalga. ES mažmeninės prekybos sektoriuje dirba kas aštuntas darbuotojas, tačiau našumo augimo jame neužfiksuota. Mažmeninės prekybos subjektųįsisteigimo taisyklių peržiūra parodė, kad yra nemažai kliūčių, įskaitant apribojimus, susijusius su mažmeninės prekybos centrų dydžiu arba buvimo vieta, reikalavimu prašyti įvairių leidimų arba procedūrų trukme. Nors kai kurie mažmeninės prekybos subjektųįsisteigimo apribojimai gali būti pagrįsti, pavyzdžiui, dėl miestų planavimo arba aplinkos apsaugos priežasčių, kartais jie neatitinka siekiamų tikslų arba yra jiems neproporcingi.

Numatyti veiksmai. Remdamasi tinkamai įvairiose valstybėse narėse veikiančiomis priemonėmis, Komisija pasiūlys gerosios patirties pavyzdžių, padėsiančių nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti trūkumus ir atnaujinti mažmeninės prekybos teisines sistemas. Taip bus sumažinta kliūčių ir mažmeninės prekybos subjektams bus lengviau lengviau pradėti prekybą visoje ES. Be to, valstybėms narėms turėtų būti padedama nustatyti veiksmingiausias priemones, padedančias siekti viešosios politikos tikslų, pvz., aplinkos apsaugos ir miestų ir kaimo vietovių planavimo.


...

 

2017 m.:

Komunikatas dėl gerosios patirties, kad būtų lengvinamas mažmeninės prekybos subjektųįsisteigimas ir šalinami veiklos apribojimai

 

Klausimai ir atsakymai

  • Kodėl mažmeninės prekybos subjektų įsisteigimo apribojimai kelia problemų? Kliūtys šiame sektoriuje stabdo inovacijas ir riboja vartotojų pasirinkimą. Mažmeninės prekybos subjektų įsisteigimo lengvinimas skatina tokių subjektų konkurenciją, todėl mažėja kainos ir vartotojai gauna didesnę naudą.
  • Ar dėl šios iniciatyvos didieji prekybos centrai nesužlugdys smulkių mažmeninės prekybos subjektų? Didesni prekybos tinklai jau veikia valstybėse narėse ir panašu, kad mažmeninės prekybos srityje ryškėja ilgalaikė mažesnių prekybos centrų specializavimosi tendencija. Kliūčių mažinimas gali būti naudingas tiek mažiems, tiek dideliems mažmeninės prekybos subjektams. Visų pirma biurokratinių reikalavimų ir reguliavimo naštos sumažinimas ir didesnis skaidrumas bus naudingas MVĮ, kurioms trūksta išteklių siekiant laikytis sudėtingų teisinių ir administracinių reikalavimų.

 

6. Vartotojų ir verslininkų diskriminacijos prevencija

Trumpa apžvalga. Europos vartotojai dažnai skundžiasi nepagrįsta diskriminacija dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, nors tai draudžiama ES teise (Paslaugų direktyvos 20 straipsnis). Tokio diskriminacinio elgesio pavyzdžiai: telekomunikacijų bendrovė atsisako suteikti interneto ryšį kitos šalies piliečiams, komunalinių paslaugų bendrovė nenuolatiniams gyventojams taiko didesnius vandens tiekimo mokesčius, pramogų parkas interneto svetainės lankytojus automatiškai nukreipia į kitą, pagal gyvenamąją vietą nustatytą svetainę, ir tik nacionalinio banko sąskaitą turintiems vartotojams leidžia tiesioginio nuskaitymo būdu sumokėti už metinius bilietus.

Numatyti veiksmai. Komisija imsis veiksmų siekdama užtikrinti, kad vartotojai, norintys pirkti paslaugas ar prekes kitoje valstybėje narėje tiek internetu, tiek tiesiogiai, nesusidurtų su skirtingomis kainomis, pardavimo ar pristatymo sąlygomis, nebent tai pateisinama dėl objektyvių ir patikrinamų priežasčių. Vykdydama Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje nurodytą iniciatyvą dėl kovos su geografiniu blokavimu ir apskritai siekdama sąžiningesnės bendrosios rinkos, Komisija imsis tiek teisėkūros, tiek vykdymo užtikrinimo veiksmų, kad būtų kovojama su neteisėta vartotojų diskriminacija dėl jų gyvenamosios vietos ar pilietybės.


...

 

2016 m.:

Teisėkūros veiksmai siekiant užkirsti kelią vartotojų diskriminacijai dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos šalies

 

Klausimai ir atsakymai

  • Ar to paties gaminio arba paslaugos kaina turėtų būti tokia pati visoje ES? Skirtingų kainų nustatymas skirtingose rinkose nėra neteisėtas, Komisija neturi įgaliojimųšioje srityje ir neketina vienodinti kainų visoje ES. Kainos gali skirtis dėl daugelio objektyvių ir pagrįstų priežasčių. Tačiau vartotojams turi būti užtikrintas skaidrumas ir tinkamesnės galimybės įsigyti prekes arba paslaugas priimtiniausia kaina ir naudotis geriausiomis paslaugomis bendrojoje rinkoje. Vartotojams neturėtų būti kliudoma pasinaudoti patrauklesniais pasiūlymais kitose šalyse nei jų gyvenamoji šalis. Skirtingas elgesys su vartotojais gali būti pateisinamas tik objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, skirtingomis pristatymo išlaidomis.
  • Kodėl reikalingi papildomi veiksmai, jei tokia praktika jau draudžiama ES teisės nuostatomis? Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonės vartotojams netaikytų diskriminacinių reikalavimų, susijusių su jų gyvenamąja vieta arba pilietybe. Tačiau efektyviam šios nuostatos taikymui trukdo pernelyg plačios teisinės formuluotės, tikslinių teisių gynimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių trūkumas. Komisijos iniciatyva siekiama stiprinti vartotojų teisinę padėtį ir galimas vykdymo užtikrinimo priemones, be kita ko, keičiant Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje.
  • Kaip tai susiję su geografiniu blokavimu? Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje jau paskelbta apie teisėkūros veiksmus, kuriais bus siekiama panaikinti geografinį blokavimą. Geografinio blokavimo pavyzdžiai: blokuojama prieiga prie tinklalapių, automatiškai nukreipiama į kitą svetainę ir dėl vartotojo gyvenamosios vietos ribojami pasiūlymai. Bendrosios rinkos strategija ketinama šalinti visus geografinio pobūdžio apribojimus ir diskriminacinius veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar perkama tiesiogiai, ar internetu. Siekdama sužinoti nuomonę apie geografinį blokavimą ir kitus geografinio pobūdžio diskriminacinius veiksmus, su kuriais susiduria ES vartotojai, Komisija 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo viešas konsultacijas.
  • Ką Komisija jau nuveikė kovodama su vartotojų diskriminacija? Komisija valstybių narių, kurios neužtikrina, kad būtų laikomasi Paslaugų direktyvos 20 straipsnyje įtvirtinto pagrindinio principo, atžvilgiu gali imtis veiksmų. 2014 m. rugsėjo mėn. Komisija atkreipė dėmesįį diskriminacinius automobilių nuomos bendrovių veiksmus vartotojų atžvilgiu. 2014 m. spalio mėn. automobilių nuomos bendrovės įsipareigojo pakeisti praktiką. Skirtingas kainas pagal vartotojo gyvenamosios vietos šalį jos galės nustatyti tik dėl pagrįstų objektyvių priežasčių. 2015 m. vasarą Komisija pradėjo tyrimą dėl panašių vieno didžiausių Prancūzijos pramogų parko veiksmų. Tyrimas tebevyksta.

 

 

II. SKATINTI MODERNIZAVIMĄ IR INOVACIJAS

 

7. Mūsų standartų sistemos modernizavimas

Trumpa apžvalga. Standartais užtikrinamas saugumas, inovacijos ir sąveikumas ir prisidedama prie bendrosios rinkos stiprinimo. Standartų yra pačiųįvairiausių: nuo minimalių apsauginiųšalmų, chirurginių kaukių arba liftų apsaugos arba saugos reikalavimų iki bendros grindų pločio matavimo metodikos (esminis klausimas bendrovėms, veikiančioms pagal priežiūros sutartis). Tačiau dėl kintančio ekonomikos pobūdžio ir verslo modelių diversifikacijos (globalizacijos, išplėstinių tiekimo grandinių ir pan.), vis svarbesnio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) vaidmens, vis didesnę svarbąįgyjančių paslaugų ir prekių bei paslaugų grupavimo į bendrus paketus standartizacijos srityje kyla naujų uždavinių.

Numatyti veiksmai. Įgyvendindama bendrą iniciatyvą Komisija atnaujins dabartinę standartus nustatančių subjektų partnerystę drauge su susijusiais subjektais: pramonės sektorių atstovais, Europos standartizacijos organizacijomis, MVĮ ir visais kitais suinteresuotaisiais subjektais. Atsižvelgiant į sėkmingą patirtį gaminių standartų srityje rengiama bendra standartizacijos iniciatyva bus konkrečiai siekiama užtikrinti, kad Europa išliktų tarptautiniu standartizacijos centru, išnaudotų paslaugų standartizacijos potencialą ir Europos standartų sistemos rezultatus priderintų prie plačių ES politikos prioritetų.


...

 

2016 m.:

Bendra standartizacijos iniciatyva

Specialios rekomendacijos dėl paslaugų standartizacijos

 

Klausimai ir atsakymai

  • Ar Komisija ketina nustatyti visiems vienodus standartus? Standartai padeda skatinti inovacijas ir konkurenciją: jais nustatomas stabilus ir priimtinas techninis pagrindas, kuriuo remiantis siekiama tolesnės pažangos. Tačiau standartai paprastai nėra privalomi ir norintys laikytis kitokio požiūrio gali nevaržomai tai daryti, su sąlyga, kad įrodoma, jog laikomasi atitinkamų saugos ir kitų pagrindinių reikalavimų.
  • Ar dera nustatyti paslaugų standartus? Rinkos poreikius atitinkantys neprivalomi standartai gali padėti pastebimai padidinti įmonės veiksmingumą, tinkamiau paskirstyti išteklius ir sutelkti dėmesį į svarbiausią veiklą. Standartai gali padėti pagerinti paslaugų kokybę. Paslaugų standartai daugiausia nustatomi nacionaliniu lygmeniu. Europos lygmeniu paslaugų standartai galėtų padėti skatinti tarpvalstybinių paslaugų teikimą, didinti rinkos skaidrumą, gerinti paslaugų kokybę ir paslaugų teikėjų veiklos rezultatus.

 


8. Skaidresni, efektyvesni ir atskaitingesni viešieji pirkimai

Trumpa apžvalga. Viešieji pirkimai gyvybiškai svarbūs Europos ekonomikai. ES taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų veiksmingai panaudojami, būtų mažinama korupcija ir modernizuojamas viešasis administravimas. Viešosios išlaidos prekėms, darbams ir paslaugoms sudaro beveik 19 proc. ES BVP: ES šioje srityje kasmet išleidžiama 2,3 trln. EUR. Skaidrūs ir konkurencingi viešieji pirkimai visoje bendrojoje rinkoje atveria verslo galimybių ir padeda užtikrinti veiksmingesnį viešąjį administravimą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. ES teisėje nustatytos minimalios suderintos viešųjų pirkimų taisyklės, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2016 m. balandžio mėn. (e. viešųjų pirkimų atveju – iki 2018 m. balandžio mėn.).

Numatyti veiksmai. Siekdama paskatinti investicijas ir išvengti pernelyg ilgo bylinėjimosi, Komisija sukurs tam tikrų stambių infrastruktūros projektų viešojo pirkimo aspektų savanoriško ex ante vertinimo mechanizmą, kuriuo galės naudotis valstybės narės. Bus skatinamas pirmosios instancijos peržiūros institucijų tarpusavio ryšių palaikymas, teikiama teisinė ir techninė pagalba valstybėms narėms, kurios siekia sukurti sparčiai veikiančias ir sąžiningas teisių gynimo institucijas. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad būtų kuriami sutarčių registrai, apimantys visą sutarčių galiojimo ciklą. Bus didinamas nacionalinių viešųjų pirkimų sistemų skaidrumas ir remiamas duomenų analizės ir anomalijų nustatymo priemonės sukūrimas ir įdiegimas. Trumpai tariant, siūlome tinkamiau valdyti vieną penktadalį mūsų BVP. Šiuo savanorišku ex ante vertinimu nedaromas poveikis Komisijos prerogatyvoms pagal Sutartį.

 

...

 

2017 m.:

Tam tikrų stambių infrastruktūros projektų viešojo pirkimo aspektų savanoriško ex ante vertinimo mechanizmas

20172018 m.:

Iniciatyvos, kuriomis siekiama geresnio viešųjų pirkimų valdymo kuriant sutarčių registrus, tobulinant duomenų rinkimą ir peržiūrą vykdančių institucijų ryšių palaikymą

 

 

Klausimai ir atsakymai

  • Ko siekia Komisija: tobulinti konkursus valstybėse narėse ar skatinti sudaryti daugiau visos ES masto sutarčių? Siekiama abiejų tikslų. Šiuo metu sudaroma mažai tarpvalstybinių viešųjų pirkimų sutarčių. Taip ribojama konkurencija viešųjų sutarčių sudarymo srityje, todėl mokesčių mokėtojų pinigai nėra tinkamiausiai panaudojami ir netiekiamos geriausios viešosios gėrybės ir neteikiamos kokybiškiausios paslaugos.
  • Ar dėl infrastruktūros projektų vertinimo mechanizmo nebus vėluojama įgyvendinti projektus, kurie Europai labai reikalingi? Ne, priešingai. Šiuo metu pernelyg daug laiko sugaištama vertinant, ar stambus investicijų projektas atitinka viešųjų pirkimų taisykles. Pagal siūlomą mechanizmą Komisija savo nuomonę pareikš per laikotarpį, kuris iš principo neturėtų viršyti trijų mėnesių nuo pranešimo apie projektą.

 

 

9. Europos intelektinės nuosavybės sistemos įtvirtinimas

Trumpa apžvalga. Intelektinės nuosavybės (IN) apsauga svarbi skatinant inovacijas ir kūrybiškumą, o tai padeda kurti darbo vietas ir didinti konkurencingumą. ES būtina patraukli, prieinama ir veiksminga intelektinės nuosavybės teisių (INT) sistema, kad ji galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu. Tai itin svarbu MVĮ, kurių IN portfelio valdymo ištekliai yra gerokai mažesni, palyginti su didesniųįmonių ištekliais. Nors pastaruoju metu padaryta pažanga – priimta Bendrojo patento sistema ir vykdoma prekės ženklų reforma, Europos Sąjungoje IN apsauga tebėra netolygi.

Numatyti veiksmai. Komisija skatins užbaigti paskutinius bendrojo patento diegimo etapus ir pateiks paaiškinimų, kaip bendrasis patentas bus taikomas kartu su nacionaliniais patentais ir nacionaliniais papildomos apsaugos liudijimais. Kaip jau paskelbta pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, Komisija peržiūrės ES intelektinės nuosavybės taisyklių užtikrinimo įgyvendinimą laikydamasi „pinigų sekimo“ principo, pagal kurį, užuot persekiojus INT pažeidėjus, būtų siekiama užkirsti kelią komercinio masto pažeidėjų pajamų srautams.

 

...

 

20162017 m.:

Pirmojo bendrojo patento suteikimas

Intelektinės nuosavybės sistemos modernizavimo iniciatyvos, įskaitant priemones, kuriomis MVĮ skatinamos naudoti IN, ir IN gynimo sistemos peržiūra

               

Klausimai ir atsakymai

  • Kaip bus peržiūrima ES intelektinės nuosavybės gynimo sistema? Ar taip nebus dubliuojami veiksmai pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją? Bus vykdomi vieni kitus papildantys veiksmai: kuriant bendrąją skaitmeninę rinką visų pirma bus siekiama atnaujinti ES autorių teisių taisykles, įskaitant autorių teisių gynimą, o įgyvendinant bendrosios rinkos strategiją daugiausia dėmesio bus skiriama intelektinės nuosavybės gynimui apskritai, taip pat aspektams, nesusijusiems su intelektinės nuosavybės pažeidimais internete. Atsižvelgdama įviešų konsultacijų rezultatus, Komisija nuspręs, ar ateityje reikės reglamentavimo ir nereglamentavimo veiksmų.
  • Kokia dabartinė bendrojo patento padėtis? Italijai neseniai prisijungus prie bendrojo patento sistemos, joje dalyvaujančių ir tvirtesnį bendradarbiavimą palaikančių valstybių narių skaičius išaugo iki 26. 2015 m. taip pat pasiektas susitarimas dėl patentinės apsaugos mokesčių. Komisija ragina visas likusias dalyvaujančias valstybes nares kuo greičiau ratifikuoti Susitarimą dėl bendro patentų teismo, kad bendrojo patento dokumentų rinkinys įsigaliotų iki 2016 m. pabaigos.
  • Kas yra papildomos apsaugos liudijimai (PAL)? PAL yra intelektinės nuosavybės teisė, kuria tam tikram laikotarpiui pratęsiama patento suteikiama teisė. Jie taikomi konkretiems vaistams ir augalų apsaugos produktams, kuriems priežiūros institucijos išdavė leidimus.
  • Ar PAL bus naudingi tik vaistų pramonės sektoriui? Ne. Papildomos apsaugos liudijimai gyvybiškai reikalingi ne tik vaistų ir medicinos įrangos, bet gyvūnų sveikatos priežiūros produktų ir pasėlių apdorojimo produktų gamintojams, taip pat kitiems sektoriams, kurių produktams turi būti išduoti rinkodaros leidimai.


III. UŽTIKRINTI PRAKTINĘ NAUDĄ

 

10. Taisyklių laikymosi ir pažangiojo vykdymo užtikrinimo kultūros skatinimas, bendrosios paslaugų ir prekių rinkos stiprinimas

Trumpa apžvalga. Viena iš priežasčių, kodėl ne visos teorinės bendrosios rinkos teikiamos galimybės praktiškai išnaudojamos, yra nepakankamas ES teisės įgyvendinimas ir vykdymas. 2015 m. viduryje buvo vykdoma maždaug 1 090 pažeidimo tyrimo procedūrų. Dėl taisyklių nesilaikymo silpnėja bendroji rinka ir mažėja vartotojų pasitikėjimas ja. Didelę pažangą galima padaryti griežčiau taikant dabartines taisykles.

Be to, į vykdymo užtikrinimo procesąįtraukiamos nacionalinės valdžios institucijos, užtikrinančios, kad gaminiai būtų saugūs ir atitiktų taisykles. ES rinkoje vis dar parduodama pernelyg daug nesaugių ir ES taisyklių neatitinkančių gaminių, todėl taisyklių besilaikančios įmonės atsiduria mažiau palankioje padėtyje ir kyla pavojus vartotojams.

Keliose srityse netaikomas abipusio pripažinimo principas, kuriuo užtikrinama, kad vienos valstybės narės rinkoje teisėtai parduodamoms prekėms galiotų laisvo judėjimo teisė ir jos galėtų būti parduodamos kitoje valstybėje narėje. Todėl įmonės, visų pirma MVĮ, negali parduoti savo gaminių kitose ES šalyse.

Numatyti veiksmai. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų kuriama pažangaus ir bendradarbiavimu pagrįsto taisyklių laikymosi kultūra. Be to, siekdama tinkamiau stebėti ES taisykles bei užtikrinti jų vykdymą, Komisija pasiūlys reglamentavimo iniciatyvą, kuri leis jai rinkti išsamią, patikimą ir nešališką informaciją iš atrinktų rinkos dalyvių. Be to, bus stiprinamas rinkos priežiūros mechanizmas, padedantis aptikti nesaugius ir reikalavimų neatitinkančius gaminius ir šalinti juos iš ES rinkos. Komisija taip pat sieks griežtesnio abipusio pripažinimo principų taikymo. Galiausiai bus sustiprintos naujų kliūčių kūrimo paslaugų rinkoje prevencinės priemonės.


...

 

2016 m.:

Pasiūlymas dėl rinkos informacijos rinkimo priemonių, kurios leistų Komisijai rinkti informaciją iš atrinktų rinkos dalyvių

 

Pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo būtų patobulinta ir paslaugų sektoriuje taikoma Direktyva (ES) Nr. 2015/1535 nustatyta pranešimų tvarka

 

Veiksmų planas siekiant didinti informuotumą apie abipusio pripažinimo principą

 

20162017 m.:

Visapusiški veiksmai siekiant užkirsti kelią reikalavimų neatitinkančių gaminių patekimui į ES rinką (įskaitant galimą teisėkūros iniciatyvą)

 

2017 m.:

Abipusio pripažinimo reglamento peržiūra

Duomenų analizės priemonė bendrosios rinkos teisės aktų stebėsenai tobulinti

 

Klausimai ir atsakymai

  • Kam bus naudojama bendrosios rinkos informacijos rinkimo priemonė? Patirtis konkurencijos politikos srityje rodo, kad tokios priemonės padeda Komisijai rinkti patikimą informaciją, kuria remdamasi ji formuoja tikslingesnę ir veiksmingesnę politiką ir vykdymo užtikrinimo priemones. Nors padėtis bendrosios rinkos srityje skiriasi, informacijos rinkimo priemonės gali padėti geriau suprasti rinkos dalyvių, visų pirma privačiųįmonių, elgesį bendrosios rinkos srityse, pavyzdžiui, susijusį su geografiniu blokavimu arba tarpvalstybinių siuntų siuntimo kainų nustatymu.
  • Ar bendrosios rinkos informacijos rinkimo priemone bendrovėms bus nustatyta papildoma našta? Rinkos informacijos rinkimo priemonės būtų naudojamos tik tais atvejais, kai Komisija turėtų pagrindo manyti, kad jos gali padėti išspręsti tam tikrą problemą. Priemonė bus naudojama atrankiniu būdu ir tik labai svarbiais atvejais, pavyzdžiui, tik tada, kai deramai patikrinus visą turimą informaciją paaiškėja, kad informaciją reikia rinkti tiesiogiai iš rinkos dalyvių.
  • Kokia pranešimų tvarkos paskirtis?Dėl naujų ar keičiamų techninių reglamentų valstybėse narėse gali atsirasti nereikalingų ir nepagrįstų techninių prekybos kliūčių. Dėl nacionalinių taisyklių skirtumų eksportuojančios įmonės gali patirti papildomų išlaidų ir gali būti ribojama ES vidaus prekyba. Veiksmingesnė procedūra, apimanti įvairesnes paslaugas ir leidžianti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms nagrinėti nacionalinių įstatymų projektus ir teikti pastabas, padės užtikrinti tinkamesnį paslaugų rinkos veikimą. Bus didinamas skaidrumas ir tinkamiau vertinamas naujų priemonių proporcingumas.
  • Ar Komisija galės priversti įmones imtis veiksmų, pavyzdžiui, nustatydama sankcijas? Šis klausimas bus įvertintas ir sprendimas dėl jo bus priimtas būsimame pasiūlyme.
  • Kaip Komisija sieks užkirsti kelią reikalavimų neatitinkančių gaminių pardavimui ES rinkoje? Komisija padės įmonėms užtikrinti, kad jos turėtų visą reikiamą informaciją apie gaminių atitiktį reikalavimams. Bus atnaujintos ir aiškiau nustatytos įmonių prievolės tiekti tik reikalavimus atitinkančius gaminius. Be to, Komisija taip pat imsis veiksmų, kad būtų griežčiau stebimi ES rinkoje parduodami gaminiai, kad jie būtų dažniau ir greičiau tikrinami ir kad sparčiau būtųšalinami reikalavimų neatitinkantys gaminiai.
  • Kaip šalinti dabartines kliūtis ir užkirsti kelią naujų kliūčių atsiradimui? Dabartines kliūtis Komisija siekia šalinti griežtindama abipusio pripažinimo principo taikymą. Tinkamesnis abipusis pripažinimas prekių srityje bus užtikrintas visų pirma peržiūrėjus Abipusio pripažinimo reglamentą, kuriuo siekiama, kad vienos valstybės narės rinkoje teisėtai parduodamoms prekėms galiotų laisvo judėjimo teisė ir jos galėtų būti parduodamos kitoje valstybėje narėje.Komisija siekia pasinaudoti teigiama patirtimi, įgyta bendrojoje rinkoje įgyvendinant Skaidrumo direktyvą (ES) Nr. 2015/1535. Joje numatyta pranešti apie prekių (pramonės, žemės ūkio ir žuvininkystės) srities ir informacinės visuomenės paslaugų srities teisės aktų projektus, kad Komisija ir kitos valstybės narės turėtų galimybęįvertinti, ar tokių teisės aktų projektų nuostatomis galėtų būti kliudoma prekybai vidaus rinkoje. Taip, palaikant tarpusavio bendradarbiavimą ir netaikant pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, būtų galima galima nustatyti problemas ir užkirsti joms kelią, o tokią pranešimų tvarką būtų galima išplėsti ir paslaugų srityje.

 

 

 

MEMO/15/5910

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar