Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Investicijų planas Europai. Klausimai ir atsakymai

Briuselis, 2015 m. liepos 20 d.

.

1.      Kas yra Investicijų planas Europai? Kodėl mums jo reikia?

Nuo pat pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pradžios investicijų lygis ES mažėjo. Kad ši neigiama tendencija pasikeistų ir Europos ekonomika atsigautų, reikia bendrų ir suderintų Europos lygmens pastangų ir tai yra didžiausias J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetas. Palyginti su 2007 m. pakilimu, investicijos ES sumažėjo maždaug 15 %. Trumpuoju laikotarpiu vangus investavimas stabdo ekonomikos atsigavimą. Ilguoju laikotarpiu investicijų trūkumas kenkia augimui ir konkurencingumui. Vangus investavimas euro zonoje turi didelį poveikį kapitalui, o tai savo ruožtu varžo Europos augimo potencialą, produktyvumą, užimtumo lygį ir darbo vietų kūrimą.

Investicijų planu Europai siekiama trijų tikslų: pašalinti investicijų kliūtis stiprinant bendrąją rinką, teikiant techninę pagalbą investiciniams projektams bei didinant jų matomumą ir sumaniau panaudojant naujus ir esamus finansinius išteklius. Europos Komisijos apskaičiavimais Investicijų planas turi potencialo artimiausiais metais padidinti ES BNP 330–410 mlrd. EUR ir sukurti 1–1,3 mln. naujų darbo vietų. ES likvidumas yra pakankamas, tačiau dėl nepakankamo pasitikėjimo ir neužtikrintumo (be kitų veiksnių) privatūs investuotojai neinvestuoja tiek, kiek reikėtų, todėl Investicijų planas Europai skirtas šiai problemai spręsti. Daugiau informacijos rasite informacijos suvestinėje.

2.      Kas yra Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)? Kaip jis finansuojamas? Kaip bus pasiektas 315 mlrd. EUR tikslas?

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) yra esminis Investicijų plano elementas. ESIF uždavinys yra pralaužti užburtą nepakankamo pasitikėjimo ir nepakankamo investavimo ratą ir pasinaudoti finansinių institucijų, įmonių ir asmenų turimomis lėšomis, kai viešieji ištekliai yra nepakankami.

ESIF kuriamas kaip Europos investicijų banko (EIB) dalis. Jo tikslas – pritraukti papildomų investicijų į realiąją ekonomiką tokiose srityse kaip infrastruktūra, švietimas, moksliniai tyrimai, inovacijos, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas. Fondas taip pat teiks finansavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms (įmonėms, kuriose dirba 250–3 000 darbuotojų). ESIF bus orientuotas į projektus, kuriais, be kitų tikslų, bus skatinamas darbo vietų kūrimas, ilgalaikis augimas ir konkurencingumas.

ESIF įsteigti bus sukurta 16 mlrd. EUR garantija. ES garantiją parems 8 mlrd. EUR (puse sumos) garantijų fondas iš ES biudžeto. EIB įsipareigos skirti 5 mlrd. EUR, suteikdamas ESIF 21 mlrd. EUR pajėgumą padengti riziką. EIB ir Europos Komisijos patirtis rodo, kad 1 subordinuotosios skolos euras paskatina 5 eurų vertės investiciją: 1 eurą subordinuotosios skolos, plius 4 eurus pirmaeilės skolos. Tai reiškia, kas 1 fondo garantuojamas euras į realiąją ekonomiką pritraukia 15 eurų privačiųjų investicijų, kurių kitu atveju nebūtų buvę. Šis 1:15 didinamasis poveikis yra konservatyvus vidurkis, grindžiamas ankstesne ES programų įgyvendinimo ir EIB patirtimi. Daugiau informacijos rasite šioje informacijos suvestinėje.

3.      Kokie yra tolesni veiksmai pagal Investicijų planą? Kada ESIF pradės veikti?

2015 m. gegužės 28 d. ES teisės aktų leidėjai pasiekė politinį susitarimą dėl Reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF). Tai įvyko praėjus vos keturiems su puse mėnesio po to, kai sausio 13 d. Komisija priėmė teisės akto pasiūlymą. Kovo 10 d. valstybės narės vienbalsiai jį patvirtino, o balandžio 20 d. Europos Parlamentas balsavo komitete. Birželio 24 d. Europos Parlamento plenariniame posėdyje jis buvo galutinai patvirtintas ir ESIF galėjo pradėti veiklą rudens pradžioje, kaip buvo planuota.

2014 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose EIB raginamas „nuo 2015 m. sausio mėn. bpradėti veiklą naudojantis nuosavomis lėšomis“. EIB jau yra paskelbęs keletą projektų, kuriems bus suteiktas išankstinis finansavimas pagal Investicijų planą Europai, kuriuose jis yra Komisijos strateginis partneris.

2015 m. liepos 22 d. Komisija nusprendė išplėsti ES garantiją: ją suteikti projektams, kuriuos iš anksto finansuoja EIB ir Europos investicijų fondas (EIF), ir kartu su EIB paskyrė Valdančiosios tarybos narius. Investicijų komiteto nariai bus išrinkti iki 2015 m. rugsėjo mėn., paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras. Taip pat rugsėjo mėn. Europos Parlamentas surengs klausymus, kad patvirtintų kandidatus ESIF vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti. Komisija planuoja, kad 2015 m. rudenį pradės veikti Europos investavimo konsultacijų centras, o iki 2015 m. pabaigos – Europos investicinių projektų portalas (EIPP).

4.      Kas yra Europos investicinių projektų portalas? Kas jį tvarko?

Europos investicinių projektų portalas (EIPP) padės investuotojams sužinoti apie esamus ir būsimus projektus visoje Europoje, kad padaugėtų skaidrumo ir kuo daugiau investuotojų dalyvautų finansuojant projektus (be jokių garantijų, kad šiuos projektus finansuos valdžios institucijos).Projektų portalas suteiks galimybę ES įsteigtiems projektų vykdytojams, ieškantiems išorės finansavimo, pasidalinti savo investiciniais projektais ir idėjomis su potencialiais investuotojais. Jį tvarkys Europos Komisija ir jis turėtų pradėti veikti iki 2015 m. pabaigos.

5.      Kas yra Europos investavimo konsultacijų centras? Kokią paramą jis teiks?

Europos investavimo konsultacijų centras suteiks vieną bendrą prieigą prie įvairių konsultacinių paslaugų, padedančių nustatyti projektus, juos parengti ir įgyvendinti, gauti finansavimą, pasinaudoti finansinėmis priemonėmis ir stiprinti gebėjimus. Centras padės stiprinti visos Sąjungos viešųjų ir privačiųjų veiklos vykdytojų gebėjimus parengti finansiškai perspektyvius projektus, kad juos būtų galima įgyvendinti. Centras turėtų pradėti veikti 2015 m. rudenį.

6.      Kokia ESIF valdymo struktūra?

ESIF turės Valdančiąją tarybą, kuri teiks bendras politikos gaires ir bus sudaryta iš trijų Komisijos ekspertų ir vieno EIB eksperto, ir Investicijų komitetą, kuris remdamasis bendrąja politika priims atskirus investicinius sprendimus dėl to, ar taikyti ES garantiją EIB vykdomoms ESIF operacijoms. Investicijų komitetą sudarys aštuoni nariai, o jam pirmininkaus ESIF vykdomasis direktorius. Investicijų komiteto narių kompetencijos nustatytos ESIF reglamente.

Valdančioji taryba pasiūlys ESIF vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo kandidatūras. Europos Parlamentas joms pritars prieš tai surengęs klausymus. Tada EIB pirmininkas oficialiai paskirs vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją. Nustatyta jų kadencijos trukmė – treji metai ir ji gali būti atnaujinta vieną kartą.

7.      Kaip ESIF valdymo struktūra bus užtikrintas nepriklausomumas nuo viešojo ir privačiojo sektorių įnašų mokėtojų? Kokios atskaitomybės priemonės bus taikomos?

Investicijų komiteto nariai bus nepriklausomi ekspertai, turintys aukšto lygio atitinkamos rinkos patirties. Taip bus užtikrinta, kad atrenkant projektus nebūtų jokio politinio kišimosi.

Siekiant užtikrinti aukšto lygio atskaitomybę, Valdančiosios tarybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius turi atsiskaityti už ESIF veiklą Europos Parlamentui arba Tarybai, jiems to paprašius, be kita ko, dalyvaudami klausymuose.

EIB pirmininkas taip pat atsiskaitys Europos Parlamentui su EIB finansavimu ir ESIF investavimo operacijomis susijusiais klausimais. Jo gali būti paprašyta dalyvauti klausymuose, jei Europos Parlamentas turėtų klausimų ta tema.

8.      Koks EIB vaidmuo sprendimų priėmimo procese?

Kaip įnašų į ESIF mokėtojas, EIB bus atstovaujamas Valdančiojoje taryboje. Kadangi ESIF veikia kaip EIB dalis, bet kuris ESIF remiamas projektas taip pat turės būti patvirtintas pagal EIB įprastą tvarką. MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms ESIF skiriamas finansavimas per Europos investicijų fondą (EIF) taip pat turės būti patvirtintas pagal įprastą EIF tvarką.

9.      Koks Europos Parlamento ir Audito Rūmų vaidmuo vykdant ESIF priežiūrą?

ESIF reglamento projekte numatomos išsamios taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ESIF atsiskaitytų Europos Parlamentui. Priežiūra grindžiama dviem pagrindiniais principais:

a)            ataskaitų teikimas. EIB i) du kartus per metus Komisijai ir ii) kasmet Europos Parlamentui ir Tarybai teiks ataskaitą apie EIB finansavimo ir investavimo operacijas pagal šį reglamentą. Ataskaita bus skelbiama viešai. Komisija taip pat teiks ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio reglamento taikymą;

b)            atskaitomybė. Europos Parlamentas turės teisę bet kuriuo metu surengti ESIF Valdančiosios tarybos pirmininko ir vykdomojo direktoriaus klausymus apie Fondo veiklą. Valdančiosios tarybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius taip pat bus teisiškai įpareigoti greitai žodžiu arba raštu atsakyti į Europos Parlamento pateiktus klausimus. Europos Parlamentas ir Taryba taip pat gali prašyti Komisijos pateikti ataskaitas. EIB pirmininkas gali būti pakviestas dalyvauti klausymuose Europos Parlamente ir jis privalo greitai žodžiu arba raštu atsakyti į Europos Parlamento pateiktus klausimus.

ES garantijos ir išmokėtų bei išieškotų sumų, priskiriamų Sąjungos bendrajam biudžetui, auditą Audito Rūmai vykdo laikydamiesi savo įprastų taisyklių. Jų esamas vaidmuo, susijęs su EIB veiklos auditu (išdėstytas trišaliame EIB, Audito Rūmų ir Komisijos susitarime), nesikeičia. Kiekvienais metais EIB pateiks Komisijai ir Audito Rūmams EIB ir EIF vykdomų ESIF finansavimo operacijų rizikos įvertinimą.

10.    Kaip valstybės narės gali prisidėti prie Investicijų plano?                        

ESIF struktūra yra labai lanksti, todėl valstybės narės turi galimybę dalyvauti. Valstybės narės tiesiogiai arba per nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus galės prisidėti prie Fondo arba rizikos prisiėmimo pajėgumo lygmeniu (papildant įnašus iš ES biudžeto ir EIB įnašus), arba per investicijų platformą, arba tiesiogiai bendrai finansuodamos tam tikrus projektus ir veiklą.

11.    Ar nacionaliniai našai į Investicijų planą bus įskaičiuojami į šalių deficitą arba skolą ir ar į juos bus atsižvelgta taikant Stabilumo ir augimo paktą?

Į ESIF reglamentą įtrauktas Komisijos pareiškimas dėl valstybių narių įnašų vertinimo pagal Stabilumo ir augimo paktą. Investavimo platformų vertinimas pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP) pirmiausia priklauso nuo to, kaip tokias platformas klasifikuoja Eurostatas. Statistinis vertinimas įtraukiant arba neįtraukiant į valdžios sektoriaus balansą, grindžiamas tomis pačiomis Eurostato taisyklėmis, kaip patiems nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams taikomos taisyklės. Juridinio asmens statusą turinčios investavimo platformos galėtų būti šiuo tikslu vertinamos kaip specialiosios paskirties įmonės (SPĮ).

Apskritai SPĮ priskiriamos vyriausybei, jei jas įsteigė vyriausybė ir jos yra pavaldžios vyriausybės padaliniui. Kai investavimo platforma turi daug akcininkų ar rėmėjų, platformos statusas priklauso nuo ją pagal nacionalines apskaitos taisykles kontroliuojančio (-ių) subjekto ar subjektų. Jei nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai būtų priskirti prie valdžios sektoriaus arba jų veikla vykdoma per valdžios sektorių, pagrindinis klausimas būtų – kuris subjektas steigia ir kontroliuoja SPĮ.

Vienkartiniai valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, priskiriami prie valdžios sektoriaus arba veikiantys valstybės vardu, moka į ESIF, temines ir daugiašales investavimo platformas, iš esmės turėtų būti laikomi vienkartinėmis priemonėmis. Jei taip, į tokių vienkartinių priemonių sąnaudas neturėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant struktūrinį deficitą pagal Stabilumo ir augimo paktą. Tačiau jos vis tiek turi būti įtrauktos į viešojo sektoriaus apskaitą.

Pareiškime nenumatyta jokių taisyklių pakeitimų. Jame paprasčiausiai primenamas esamų taisyklių taikymas. Akivaizdu, kad Komisija ir toliau kiekvieną atvejį vertina atskirai.

12.    Jei valstybė narė prisideda prie Investicijų plano, ar tie pinigai bus panaudojami tik projektams toje šalyje?

Ne, valstybių narių įnašai nebūtinai turi pasilikti toje šalyje. Pavyzdžiui, kai kurie nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai gali finansuoti investicijas kitose valstybėse narėse. Jie taip pat gali kurti bendras investavimo platformas su kaimyninėmis šalimis ir investuoti į tarpvalstybinius projektus.

13.    Kaip nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai gali prisidėti finansiniais arba žmogiškaisiais ištekliais?

Kalbant apie finansinius įnašus, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai yra kviečiami prisidėti Fondo, bendro investavimo platformų ar projektų lygmenimis. Kalbant apie bendradarbiavimą su nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų darbuotojais, EIB ir nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai jau dabar glaudžiai koordinuoja veiksmus ir dalijasi praktine patirtimi. Tai bus ir toliau skatinama, nes nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, turėdami vertingos patirties vietoje, gali padėti siekti Investicijų plano tikslų ir juos įgyvendinti.

14.    Kas yra investavimo platformos? Kaip jos veikia?

Kalbant apie investicijas, mastas yra svarbus, todėl viešųjų ir privačių projektų vykdytojams naudingakurti temines investavimo platformas (kurios yra panašios į specialiosios paskirties įmones), kad būtų sutelkiami projektai, pavyzdžiui, efektyvaus energijos naudojimo ar plačiajuosčio ryšio srityse. Tai suteiktų galimybę ESIF ir kitoms šalims kartu finansuoti projektus. Techniškai ESIF bus lengviau ir veiksmingiau investuoti į didelio masto nacionaliniu arba tarptautiniu mastu veikiančią specialiąją įmonę, negu sudaryti smulkius sandorius su pavieniais investuotojais.

Investavimo platformos taip pat gali būti kuriamos geografiniu pagrindu: regioniniu, nacionaliniu ar tarpvalstybiniu. Tam tikriems projektams, pavyzdžiui, energijos jungiamųjų linijų srityje, gali būti reikalingas kelių regionų ar šalių bendradarbiavimas ir bendras finansavimas. Šių platformų organizavimo taisyklės nėra nurodomojo pobūdžio.

15.    Ar ES nepriklausančios šalys gali dalyvauti įgyvendinant Investicijų planą? Kaip jos gali prisidėti?

Siekiant kuo labiau padidinti ESIF poveikį svarbu, kad įnašais prie jo galėtų prisidėti trečiosios šalys, įskaitant už ES ribų esančias įmones. ES nepriklausančios šalys gali bendrai investuoti į ESIF projektus – tiesiogiai arba per bendro investavimo platformas. Susitarusios su Valdančiąja taryba, ES nepriklausančios šalys taip pat gali prisidėti pinigais prie ESIF, bet tai nesuteikia joms teisės dalyvauti Valdančiajai tarybai priimant sprendimus ar balsuojant.

ES nepriklausančių šalių įmonės gali gauti ESIF finansavimą, bet tik vykdant tarpvalstybinius projektus, kuriuose dalyvauja ES valstybės. Tai galėtų būti šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika (įskaitant strateginę partnerystę, plėtros politiką), Europos ekonominės erdvės, Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys arba užjūrio šalys ar teritorijos.

16.    Kokios rūšies projektus ESIF rems?                        

Kontaktai su privačiuoju sektoriumi parodė, kad investuotojams ypač svarbu, jog projektai, kurie galėtų būti remiami pagal Investicijų planą, būtų itin kokybiški, ir kad būtų užtikrinta nepriklausoma projektų atranka. Projektai turėtų būti: 1) su parama, teikiama pagal iniciatyvą, ekonomiškai gyvybingi, 2) pakankamai brandūs, kad juos būtų galima vertinti visuotiniu ar vietos lygmenimis, 3) teiktų europinę pridėtinę vertę ir atitiktų ES politikos prioritetus, 4) galiausiai, jais turėtų būti, kai tik įmanoma, didinamas privačiojo sektoriaus finansavimas. Projektai neturi būti tarpvalstybiniai.

Pasinaudodamas ES garantija EIB galės nuveikti daugiau, nei apima jo įprasta veikla, ir imtis rizikingesnių investicijų. Tokiu būdu EIB gali kartu su privačiuoju sektoriumi investuoti į rizikingesnius projektus nerizikuodamas netekti savo trijų A reitingo.

17.    Pagal kokius kriterijus bus atrenkami projektai? Kokie projektai bus finansuojami? Kas spręs, ar projektai atitinka kriterijus?

Projektai bus atrenkami nesiremiant politinėmis priežastimis. Nustatyti griežti tinkamumo kriterijai ir nėra jokių konkrečioms šalims ar konkretiems sektoriams nustatytų kvotų. Tai yra būtina norint pritraukti privačius investuotojus dalyvauti ESIF. Bet kas, kas gali būti suvokta kaip valstybės kišimasis, atgrasys privačius investuotojus. Remdamasis investavimo gairėmis ir rodiklių suvestine, iš nepriklausomų ekspertų sudarytas Investicijų komitetas (aprašytas pirmiau), spręs, ar konkretūs projektai gali būti remiami suteikiant ES garantiją.

Projektai bus atrenkami remiantis jų papildomumu (t. y. tuo, kad be ES garantijos jie negalėtų būti įgyvendinti), ekonominiu gyvybingumu, patikimumu bei įtikimumu ir jų indėliu į pagrindines augimą skatinančias sritis, atitinkančias ES politiką. Tarp jų: švietimas ir žinios, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika; energetikos sąjunga, transporto infrastruktūra, socialinė infrastruktūra, gamtos ištekliai ir aplinka. Kai įmanoma, jiems taip pat turi būti pritrauktas privačiojo sektoriaus finansavimas.

18.    Kas gali kreiptis dėl ESIF finansavimo ir kaip? Ar yra nustatyta mažiausia suma?

Dėl ESIF finansavimo gali kreiptis: visų dydžių įmonės, įskaitant komunalines įmones, specialiosios paskirties įmones ar projektų įmones; mažosios ir vidutinės įmonės (iki 250 darbuotojų) ir vidutinės kapitalizacijos įmonės (iki 3 000 darbuotojų); viešojo sektoriaus subjektai (išskyrus pačias valstybes nares); nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar kiti bankai, norintys skolinti per tarpininkus; fondai ar bet kokio kito tipo kolektyvinio investavimo subjektai, užsakytos investavimo platformos.

Paprastai kreiptis dėl ESIF finansavimo galima dviem būdais. Pirma, bet kuris projekto vykdytojas bet kuriuo metu gali tiesiogiai kreiptis į EIB su savo pasiūlymu, pateikęs įprastą paraišką EIB svetainėje dėl strateginio investavimo. Valstybių narių vyriausybės šio proceso nekontroliuoja. Projektai gali būti pateikti bet kada; tai yra dinamiškas procesas. Gavęs projekto pasiūlymą EIB jį analizuoja ir sprendžia, ar jis yra tinkamas EIB ar ESIF finansavimui (su ES garantija) gauti. Antra, MVĮ, kurias domina ESIF operacijos, finansuojamos per Europos investicijų fondą (EIF) – MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių linija – gali ieškoti informacijos apie EIF finansų tarpininkus EIF svetainėje.

19.    Ką ESIF konkrečiai darys siekdamas finansuoti ilgalaikius investicinius projektus, visų pirma projektus, kuriems reikalingos didelės viešosios investicijos (50 % arba daugiau)?                                 

Energijos vartojimo efektyvumo, infrastruktūros ir skaitmeninės darbotvarkės (pvz., plačiajuosčio ryšio įrengimo atokiose vietovėse) projektų gyvybingumui užtikrinti dažnai reikia didelių viešųjų investicijų. ESIF paprastai teiks rizikingesnę investicijų dalį, kad, sumažinus riziką (suteikus apsaugą nuo pirmojo nuostolio), būtų maksimaliai padidintas privačiųjų šaltinių finansavimas. Valstybės narės ir nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai gali teikti bendrą finansavimą skirtingų projektų lygmeniu. Tokiu būdu jie gali užtikrinti didesnį tam tikro projekto viešojo finansavimo lygį. Priklausomai nuo sektoriaus ir srities, kai kurių projektų grąža bus didesnė nei kitų. Tai nėra problema, nes ESIF turės didžiulį įvairių projektų portfelį, apimantį įvairias sritis, nuo transporto iki švietimo, nuo energetikos iki inovacijų.

Be to, norėdamos finansuoti projektus, kuriems reikalingas aukšto lygio valstybės dalyvavimas ir į kuriuos, turint omenyje mažesnį investicijų grąžos lygį, gali būti sunkiau pritraukti privačius investuotojus, valstybės narės gali pasinaudoti struktūriniais fondais.

20.    Kaip ESIF padės mažosioms ir vidutinėms įmonėms?

ESIF teiks finansavimą (panaudodamas tokias priemones kaip nuosavas kapitalas, kvazinuosavas kapitalas ir kitos) labai rizikingais laikomiems projektams, kurio dabartinėje ekonominėje aplinkoje dažnai trūksta. Tai galėtų būti naudinga naujai susikūrusioms mažoms, novatoriškoms įmonėms, kurios investuotojų akyse kelia didesnę riziką nei senesnės ar didesnės įmonės. Ketvirtis visų per trejus metus ESIF pritrauktų investicijų arba 75 mlrd. EUR bus skirta MVĮ bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms per Europos investicijų fondą (EIF), kuris yra EIB grupės dalis. MVĮ paprastai gauna finansavimą per specialius fondus, kaip antai specialiosios paskirties įmones arba tokius tarpininkus kaip bankai.

EIF jau pradėjo bendrai finansuoti MVĮ: 2015 m. gegužės mėn. jis pasirašė pirmą susitarimą su Prancūzijos banku dėl padidinto skolinimo novatoriškoms įmonėms; vėliau buvo pasirašyti panašūs susitarimai su bankais kitose šalyse.

ESIF MVĮ linija parems esamą finansavimą pagal Konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) ir padės įgyvendinti COSME paskolų garantijų priemonę, kuri turi didelę paklausą rinkoje, bet jos biudžeto ištekliai yra riboti. Gavęs ESIF garantiją Europos investicijų fondas (EIF) galės paankstinti sandorių su finansų tarpininkais pasirašymą, palyginti su tuo, kas būtų buvę įmanoma vien tik su COSME biudžetu. Tai turės daugialypį teigiamą poveikį, kuris paskatins tolesnes investicijas, augimą ir greitesnį ekonomikos atsigavimą.

21.    Kuo skiriasi tarp dabar EIB finansuojami projektai ir ESIF finansuojami projektai? Ką reiškia vadinamasis papildomumas?

Papildomumas reiškia, kad projektas negalėtų būti įgyvendintas be ES garantijos ir kad dėl projekto rizikos pobūdžio kitų formų finansavimo negalima gauti.

ESIF veiksmai papildo EIB tradicinius veiksmus, nes jie paprastai orientuoti į skirtingo pobūdžio riziką. Pavyzdžiui, ESIF vykdys veiklą pažangiausių naujųjų technologijų ir inovacijų sektoriuose, taip pat finansuos projektus, kurie laikomi rizikingesniais dėl jų šalies rizikingumo arba dėl privačiojo sektoriaus rizikos vengimo.

Kaip visada EIF toliau finansuos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, bet ESIF suteiks galimybę tai daryti didesniu mastu, finansuoti rizikingesnes ir novatoriškesnes įmones ir padaryti tai greičiau, negu EIF numatyta.

22.    Kaip Komisija užtikrins, kad iš esmės nuo privačių investuotojų dalyvavimo priklausomas Fondas investuotų į projektus, kuriais siekiama skatinti tvarų ir aplinką tausojantį ekonomikos augimą?

Į kuriuos projektus investuoti Fondas spręs remdamasis investavimo gairėmis. Dėl atskirų projektų, atsižvelgdamas į jų privalumus, spręs Investicijų komitetas. Gyvybingumo kriterijai skiriasi priklausomai nuo sektoriaus: atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorius aiškiai skiriasi nuo transporto sektoriaus, o šis skiriasi nuo švietimo. Greičiausiai būtų atsižvelgta į tokius aspektus: tvaraus ir aplinką tausojančio ekonomikos augimo skatinimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, taip pat vertinant konkurencingumo požiūriu, visų pirma taikant projektų vertinimui naudojamą rezultatų suvestinę.

23.    Kaip Komisija užtikrins, kad ESIF padėtų naikinti makroekonominį disbalansą ES valstybėse narėse ir kad šios investicijos visų pirma būtų naudingos labiausiai pažeidžiamos ekonomikos šalims?

Pažeidžiamos ekonomikos šalys paprastai kelia didesnę riziką investuotojams. Suteikdamas galimybę EIB prisiimti didesnę riziką, ESIF taip pat skatina investicijas krizės labiausiai paveiktuose regionuose.

Valstybės narės raginamos ir toliau naudotis struktūriniais fondais regioniniams ir vietos projektams, kuriais prisidedama prie socialinės ir ekonominės sanglaudos, finansuoti. ESIF lėšos nėra skirtos tam tikriems sektoriams ar regionams. Tačiau, kaip jau minėta, gyvybingumo kriterijai skirsis priklausomai nuo sektoriaus ir naudos visuomenei, į kurią bus atsižvelgta šiomis aplinkybėmis. Bet kuriuo atveju ESIF finansuos projektus visoje ES, taip pat bus gerokai sustiprinta techninė pagalba, kad visos šalys galėtų pateikti gerai parengtus, gyvybingus projektus, į kuriuos būtų galima investuoti.

24.    Ar ESIF projektams bus taikomos valstybės pagalbos taisyklės?          

ESIF finansavimas nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta ES sutartyse, ir Europos Komisija neturi patvirtinti ESIF finansavimo pagal ES valstybės pagalbos taisykles. ESIF operacijomis bus sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba nepakankamai optimalios investavimo aplinkos problemos, kurios priešingu atveju nebūtų buvusios sprendžiamos arba būtų buvusios sprendžiamos mažesniu mastu, o ESIF remiami projektai paprastai bus rizikingesni negu įprastomis EIB operacijomis remiami projektai.

Tačiau ESIF remiamiems projektams taip pat gali būti panaudota ir ES valstybių narių finansinė parama (bendras finansavimas). Toks bendras finansavimas laikomas valstybės pagalba, kurią turi patvirtinti Komisija, nebent jis būtų suteiktas rinkos sąlygomis.

Per paskutinius dvejus metus Komisija iš esmės atnaujino savo valstybės pagalbos taisykles. Ji atnaujino visas taisykles, taikomas svarbiausiems ekonomikos sektoriams, kaip antai plačiajuosčio ryšio, aviacijos ar energetikos sektoriams, kad užtikrintų tinkamą mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą pažangioms pagalbos priemonėms, kuriomis prisidedama prie ekonomikos augimo ir nekenkiama sąžiningai konkurencijai. Komisija vertins valstybės narės bendrai finansuojamus ESIF projektus remdamasi atnaujinta valstybės pagalbos sistema.

Siekdama paremti ESIF, Komisija vertins valstybės narės teikiamą bendrą finansavimą prioritetine skubos tvarka. Komisija siekia atlikti vertinimą per šešias savaites nuo reikalingos informacijos gavimo iš valstybės narės. Siekdama paremti šią skubos tvarką, Komisija sudarys vidaus darbo grupę, įsteigs specialią darbo grupę, kurioje valstybės narės keisis geriausiąja patirtimi, ir realiuoju laiku teiks konsultacijas valstybėms narėms dėl to, kaip parengti projektus pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

Skubos tvarka yra atsakas į išskirtinį poreikį užpildyti esamą investicijų trūkumą ES ir ekonomiškai perspektyvių projektų rizikos finansavimo trūkumą. ESIF siekia šį klausimą spręsti pritraukdamas privačiąsias investicijas ir teikdamas specialios formos finansavimą.

ES valstybės pagalbos taisyklės visiškai atitinka Investicijų plano tikslą mažinti rinkos nepakankamumą ir pritraukti privačiųjų investicijų. Jomis užtikrinama, kad projektai atitiktų realius poreikius, kad būtų kontroliuojamos išlaidos ir kad norint sėkmingai pradėti įgyvendinti projektus iš tiesų būtų reikalingos viešosios lėšos.

25.    Iš kur ketinama gauti 8 mlrd. EUR ES garantijų fondui? Kas tai finansuoja?

Iš 16 mlrd. EUR, kuriuos ES siūlo kaip garantiją, bus sudarytas 8 mlrd. EUR (50 % visos vertės) garantijų fondas, skirtas sušvelninti galimą poveikį ES biudžetui, jei prireiktų pasinaudoti ES garantija. Tokia jo suma pasirinkta tam, kad ES galėtų reaguoti į bet kokią galimą riziką su pakankama atsarga. 8 mlrd. EUR garantijų fondas steigiamas tik tam, kad būtų lengviau apmokėti garantiją, jei jos būtų pareikalauta, nes taip išvengiama būtinybės staiga mažinti išlaidas ar keisti programas. Taip užtikrinama, kad biudžeto sistema būtų skaidri ir nuspėjama, tačiau pats fondas nėra būtinas, kad garantija būtų veiksminga.

ES garantijų fondui įsteigti iš ES biudžeto bus pervesta 8 mlrd. EUR. Iš šios sumos 5 mlrd. EUR bus perkelti iš esamų ES finansavimo programų (2,2 mlrd. EUR iš programos „Horizontas 2020“ ir 2,8 mlrd. EUR iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės), o 3 mlrd. EUR – iš esamų ES biudžeto maržų.

26.    Kodėl Komisija mažina programų „Horizontas 2020“ ir EITP biudžetus? Ar Komisija nemano, kad moksliniams tyrimams reikia teikti prioritetą?

Investicijos į mokslinius tyrimus yra ir bus ES prioritetas, o Investicijų planui Europai teks svarbus vaidmuo remiant su moksliniais tyrimais susijusius projektus visoje Europoje. Įgyvendinant Investicijų planą bendra investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas suma, sukaupta ES biudžete per kelerius artimiausius metus, bus didesnė nei vien įgyvendinant programą „Horizontas 2020“.

Komisijos tikslas – užtikrinti, kad pasinaudodamos tinkamomis finansinėmis priemonėmis sėkmingos naujos įmonės galėtų pristatyti rinkai Europos inovacijas. ESIF finansuos rizikingesnius – o kartu ir novatoriškesnius – projektus, kurie paprastai yra pirmas žingsnis steigiant naujas ir didesnes mokslinius tyrimus atliekančias įmones.

Iš programos „Horizontas 2020“ perkeliama 2,2 mlrd. EUR. Ši suma sudaro tik 2,9 % viso programos „Horizontas 2020“ 2014–2020 m. finansinio paketo. Po šio perskirstymo programos „Horizontas 2020“ finansinis paketas dabartinėmis kainomis vis tiek yra 39 % didesnis negu 2007–2013 m. Septintosios bendrosios programos (26 % palyginamosiomis kainomis). Pagal programą „Horizontas 2020“ ES biudžeto eilutės, skirtos Europos mokslinių tyrimų tarybai, programoms „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“, nebus panaudotos ESIF finansavimui.

27.    Kodėl mažinamos inovacijoms, o ne kitoms politikos sritims (pvz., žemės ūkiui) skirtos lėšos?

2013 m. po sunkių derybų ES patvirtino 2014–2020 m. 1 trln. EUR daugiametę finansinę programą (DFP). DFP suskirstyta į išlaidų kategorijas (pvz., konkurencingumas, sanglauda, žemės ūkis, išorės veiksmai). Kad lėšas būtų galima perkelti iš vienos išlaidų kategorijos į kitą, reikalingas toks DFP pakeitimas, dėl kurio turi vieningai nuspręsti valstybės narės. Tokiam pakeitimui reikėtų sudėtingų ir ilgai trunkančių derybų, o jų rezultatas būtų neaiškus.

Be to, investicijos į rizikingesnius projektus ir įmones yra vienas iš ESIF prioritetų, todėl perskirstytomis lėšomis vis tiek bus remiamos inovacijos, tik taikant skirtingas priemones.

28.    Kaip šie 8 mlrd. EUR bus paskirstyti laiko požiūriu?

Pirmieji įnašai ESIF bus pervesti 2015 ir 2016 m. Tada, likę biudžeto asignavimai bus paskirstyti per ateinančius metus. Pavyzdžiui, 2016 m. biudžeto projekte numatyta 500 mln. EUR mokėjimų ir 2 mlrd. EUR įsipareigojimų ESIF; iš jų 707 mln. EUR iš programos „Horizontas 2020“, 620 mln. EUR iš EITP ir 703 mln. EUR iš maržų. Šios sumos buvo galutinai nustatytos specialiame taisomajame rašte, parengtame siekiant suderinti 2016 m. biudžeto projektą su 2015 m. gegužės 28 d. pasiektu susitarimu.

29.     Ar reikia iš dalies keisti biudžetą, kad būtų galima panaudoti 2015 m. maržas?

2015 m. biudžetas jau buvo iš dalies pakeistas siekiant skirti pradines ESIF reikalingas lėšas, priėmus Taisomojo biudžeto Nr. 1 projektą(TB Nr. 1 projektas).

29.    Jei ESIF teiks pirmojo nuostolio garantiją, ar neatsitiks taip, kad jam teks kelis dešimtmečius remti nuostolingus projektus? Ar ESIF suteiks galimybę finansuoti projektus, kurie būtų per daug rizikingi EIB?

EIB yra viešasis bankas ir vykdydamas veiklą pelno nesiekia. Jam galioja tam tikri apribojimai, turint omenyje, kad jis turi susigrąžinti lėšas, kurias naudoja skolindamas pinigus ir valdydamas savo rizikos portfelį. ESIF padengs tam tikrą riziką, kad bankas galėtų papildomai skolinti lėšas rizikingesniems projektams vykdyti.

Tačiau ESIF neturėtų tapti vieninteliu finansavimo šaltiniu. Siekiama, kad ESIF apsaugotų kitus investuotojus nuo pirmojo nuostolio, todėl galimybė investuoti jiems taptų patrauklesnė. Bus atrenkami tik tokie projektai, kuriuos įgyvendinant su ESIF parama gali būti pasiektas tinkamas didinamasis poveikis, t. y. pavyktų pritraukti privačių investuotojų, ir projektai, kurie yra perspektyvūs. Akivaizdu, kad vienų projektų grąža bus didesnė nei kitų.

Garantijų suteikimą projektui, atsižvelgdama į jų kokybę, patvirtins nepriklausoma ekspertų komisija – Investicijų komitetas. Gali būti, kad tam tikri projektai bus nuostolingi, tačiau apskritai Fondo veikla užtikrins ilgalaikę grąžą viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams, o kartu ir teigiamą mokesčių mokėtojų investicijų grąžą.

30.    Kodėl paskolų, nuosavo kapitalo ir garantijų sverto poveikis didesnis nei dotacijų?

Papildomas sverto efektas sukuriamas, kai EIB naudodamasis turimomis lėšomis skolinasi, o ne tuomet, kai lėšos teikiamos tiesiogiai galutiniam gavėjui. 21 mlrd. EUR iš ESIF suteikia galimybę EIB pasiskolinti beveik tris kartus didesnę sumą ir tuomet ją investuoti į galutinio gavėjo projektus ar juos finansuoti, užuot suteikus 21 mlrd. EUR tiesiogiai dotacijų pavidalu.

31.    Pagal planą numatyta per mažai kapitalo ir per mažai pinigų – vien finansų inžinerija.

Tai būdas protingai panaudoti viešąsias lėšas siekiant nukreipti privačiąsias lėšas į investicijas. ESIF įsteigti bus sukurta 16 mlrd. EUR ES biudžeto garantija. Šie pinigai suteiks EIB pajėgumą prisiimti riziką. Garantija, kurią papildys iš EIB išteklių skiriami 5 mlrd. EUR, leis padengti didesnę strateginių investicijų riziką – taip bus pritraukta privačiojo sektoriaus išteklių, kurie šiuo metu į realiąją ekonomiką neinvestuojami. Taigi Fondas pradės veiklą su nemažais ištekliais, o ilgainiui galės savo veiklą išplėsti dar labiau. Komisija ir EIB nustatė sverto koeficientą – 1:15, kuris vertinamas kaip patikimas ir įmanomas. EIB turi daug patirties šioje srityje.

Be 315 mlrd. EUR, kuriuos numatoma pritraukti per ESIF, reikia veiksmingiau panaudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus – tai padėtų padidinti Fondo poveikį. Galiausiai, valstybės narės ir privatūs investuotojai gali dalyvauti platformos arba projektų lygmeniu.

32.    Pinigai nebus skiriami palyginti saugiems projektams, kuriems bet kuriuo atveju būtų skirtas finansavimas. Ar įgyvendinant Investicijų planą nebus išstumiami privatūs investuotojai?                     

ESIF siekia finansuoti rizikingesnius projektus nei tie, kuriuos savarankiškai finansuotų privatusis sektorius be ES garantijos. Jis padeda finansuoti projektus, kurių viešasis ar privatusis sektorius patys vieni nefinansuotų. ESIF nesiekia finansuoti projektų, kurie galėtų gauti finansavimą iš privačiojo sektoriaus, nacionaliniu lygmeniu ar pagal kitas ES programas. ESIF vidutiniškai skirs tik 20 % visos investicijos, o 80 % bus finansuojama iš kitų šaltinių.

33.    Komisija ir EIB mano, kad 1:15 didinamasis poveikis yra „konservatyvus vidurkis, grindžiamas ankstesne ES ir EIB programų įgyvendinimo patirtimi“. Kokią konkrečią patirtį turite omenyje?

Kaip ne kartą teigė EIB atstovai, didinamasis poveikis laikomas konservatyviu remiantis EIB patirtimi. EIB rizikos departamentas jau seniai užsiima skolinimo veikla įvairiuose sektoriuose. Pavyzdžiui, 2012–2013 m. atlikto EIB kapitalo padidinimo didinamasis poveikis yra 1:18. Komisijos patirtis įgyvendinant KIP MVĮG programą (MVĮ finansavimas) rodo maždaug 1:30 didinamąjį poveikį.

34.    Kokių konkrečių duomenų turite? Ar šie istoriniai duomenys tinkami dabartinei situacijai, kai nacionaliniai biudžetai gana suvaržyti?

Didinamasis poveikis yra įvertintas vidurkis, ir tiesioginės sąsajos su nacionalinių biudžetų padėtimi nėra. Svarbus didinamojo poveikio aspektas – gebėjimas pritraukti privačius investuotojus. Priešingai nei ankstesniais metais, šiandien Europoje likvidumo lygis yra aukštas, o tai reiškia, kad privatūs investuotojai turi lėšų, kurias gali skirti investicijoms.

35.    Kokias finansines priemones naudos ESIF, kad pritrauktų privačius ir (arba) viešuosius investuotojus ir paskatintų juos finansuoti projektą?   

ESIF naudos įvairias finansines priemones ir jas rinksis lanksčiai, atsižvelgdamas į konkretų projektą, siekdamas užtikrinti veiksmingiausius finansavimo sprendimus. Pavyzdžiui, ESIF gali naudoti skolos priemones, garantijas, nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo priemones, kredito vertės didinimo priemones ar rizikos kapitalą. Jis galės finansuoti projektus tiesiogiai arba dalyvauti įvairius projektus finansuojančiuose fonduose.

36.    Kiek laiko veiks ESIF? Koks yra Fondo gyvavimo laikas?

Pradinis ESIF investavimo laikotarpis – ketveri metai. Po trejų metų bus atliekamas nepriklausomas vertinimas. Komisija paskelbs ataskaitą, kurioje įvertins jo poveikį investicijoms, darbo vietų kūrimui ir MVĮ bei vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybėms gauti finansavimą visoje ES. Remdamasi šia ataskaita, Komisija pasiūlys teisės aktų leidėjams nustatyti naują investavimo laikotarpį ir tinkamą finansavimą, jei:

  • ataskaitoje bus padaryta išvada, kad ESIF pasiekia savo tikslus ir kad yra pagrindo toliau taikyti investicijų rėmimo schemą, arba
  • ataskaitoje bus padaryta išvada, kad ESIF savo tikslų nepasiekia, bet vis tiek yra pagrindo toliau taikyti investicijų rėmimo schemą. Tokiu atveju Komisija priimtų pasiūlymą iš dalies keisti ESIF, kad pašalintų nustatytus trūkumus.

37.    Daugelis investicijų perspektyvų yra ilgesnės negu ESIF gyvavimo laikas. Kaip tai bus tvarkoma?

Su ESIF parama įgyvendinami projektai yra EIB ir EIF projektai ir jie tuos projektus stebės nepriklausomai nuo investavimo laikotarpio trukmės.

38.    Ar ESIF naudojamas skolos ir rizikos finansavimo priemones galima derinti su struktūriniais fondais?

Valstybės narės, siekdamos investuoti į reikalavimus atitinkančius projektus, gali kartu su ESIF naudoti struktūrinius fondus. Valstybės narės ir regioninės valdžios institucijos taip pat raginamos joms prieinamas ES lėšas naudoti kuo efektyviau, kad paremtų investicijas: jos turėtų sutelkti dėmesį į pagrindines sritis ir siekti, kad kiekvieno investuoto euro didinamasis poveikis būtų maksimalus. Tai reiškia, kad, užuot skyrus tradicines dotacijas, reikia daugiau naudoti finansines priemones – paskolas, nuosavą kapitalą ir garantijas.

Įgyvendinant Investicijų planą siekiama, kad 2014–2020 m. naudojant Europos struktūrinius ir investicijų fondus novatoriškų finansinių priemonių būtų bent dvigubai daugiau. Vietoje dotacijų naudojant daugiau novatoriškų finansinių priemonių turėtų padidėti kiekvieno pritraukto euro poveikis.

Padvigubinus novatoriškų priemonių sumą ir pasinaudojus didinamuoju poveikiu, 2015–2017 m. per struktūrinius fondus būtų galima pritraukti bent 20 mlrd. EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką.

Valstybės narės raginamos kuo naudingiau panaudoti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio likusias ES lėšas ir užtikrinti, kad jos visos tektų šiam Investicijų planui įgyvendinti.

39.    Ar ESIF ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų veikla nedubliuojama?                                         

Ne. ESIF reglamentu siekiama, kad ESIF rizikos finansavimo galimybės visapusiškai papildytų Europos struktūrinių ir investicinių fondų galimybes.

Šių dviejų šaltinių tikslai yra skirtingi ir jų siekiama skirtingomis finansinėmis priemonėmis. ESIF siekia pritraukti privačius investuotojus investuoti į ekonomiškai perspektyvius projektus, o didžiąją dalį Europos struktūrinių ir investicijų fondų sudaro dotacijos.

Komisija rengia konkrečias gaires valdymo institucijoms dėl to, kaip geriau suderinti šias galimybes. Be to, valstybės narės raginamos bent jau dvigubai padidinti novatoriškų finansinių priemonių naudojimą siekiant ateityje optimizuoti struktūrinių fondų poveikį.

Panagrinėkime išgalvotą pavyzdį: pramoniniame centre tiesiamas kelias su kelių rinkliavos sistema. Toks projektas galėtų pritraukti investuotojų, taigi jį būtų lengviau finansuoti iš ESIF. Tačiau jei kelias tiesiamas kaimo vietovėje ir kelių rinkliavos sistema nenumatyta, privačių investuotojų pritraukti greičiausiai nepavyks, todėl projektą geriau finansuoti iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų.

MEMO/15/5419


Side Bar