Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Kaip kovojama su miškų gaisrais Europoje

Briuselis, 2015 m. liepos 17 d.

Kiekvienais metais Europą nusiaubia miškų gaisrai, kurie sunaikina tūkstančius hektarų miškų. Pietų Europos šalims kyla didesnis pavojus, tačiau nuo jo neapsaugota nė viena šalis.

(Atnaujinta 2017 8 10)

Kai miškų gaisras labai išplinta ir šalis nepajėgia savarankiškai jo užgesinti, gali būti suaktyvinamas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas ir užtikrinamas koordinuotas reagavimas.

Bendras ir koordinuotas reagavimas

Kai išnaudojami visi nacionaliniai reagavimo į miškų gaisrus pajėgumai, Europos šalys dažnai išreiškia solidarumą: siunčia paramą, kaip antai lėktuvus su vandens liejimo įranga, sraigtasparnius, gaisrų gesinimo įrangą ir darbuotojus. Yra sukurta šių veiksmų struktūra Europos lygmeniu.

Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (angl. ERCC) yra Europos Komisijos reagavimo į nelaimes centras. Jis per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą koordinuoja pagalbos teikimą visos Europos mastu ir užtikrina, kad visos mechanizme dalyvaujančios šalys būtų greitai informuojamos apie krizę patiriančios paveiktos šalies poreikius. Sprendimą suaktyvinti civilinės saugos mechanizmą priima ne Komisija. Jį privalo priimti paveiktos šalies nacionalinės valdžios institucijos.

Be to, ES civilinės saugos mechanizmas palengvina pagalbos transportavimą į paveiktą teritoriją ir prisideda prie jos finansavimo.

Pasirengimas miškų gaisrų sezonui

ERCC aktyviai stebi miškų gaisrų riziką Europoje ir sujungia visos Europos civilinės saugos institucijas.

Tai atliekama pasitelkiant

  • nacionalines stebėjimo tarnybas ir priemones, tokias kaip Europos miškų gaisrų informacijos sistema (angl. EFFIS), kurioje pateikiama Europos šalių nacionalinių miškų gaisrų stebėsenos programų duomenų apžvalga.
  • Prieš prasidedant miškų gaisrų sezonui, reguliariai organizuojami visų ES civilinės saugos mechanizme dalyvaujančių valstybių posėdžiai, siekiant dalytis informacija apie parengties padėtį.
  • Vasaros laikotarpiu ERCC kas savaitę rengia vaizdo konferencijas su šalimis, kurioms gresia didžiausias miškų gaisrų pavojus: Kroatija, Prancūzija, Graikija, Italija, Portugalija ir Ispanija.
  • Be to, kiekvieną vasarą į ERCC komandiruojami visų ES civilinės saugos mechanizme dalyvaujančių valstybių ekspertai. Jie ne tik prisideda prie bendros ERCC veiklos, bet ir reguliariai palaiko ryšius su nacionalinėmis civilinės saugos institucijomis; tai labai svarbu tais atvejais, kai prireikia suaktyvinti ES civilinės saugos mechanizmą.

Kova su miškų gaisrais

Europos civilinės saugos mechanizmas dažnai suaktyvinamas dėl miškų gaisrų Europoje ir kitose pasaulio dalyse kaip atsakas į išankstinį perspėjimą arba prašymą suteikti pagalbą.

Per 2012 m. miškų gaisrų sezoną buvo pateikti 9 prašymai suteikti pagalbą ir vienas išankstinis perspėjimas. Prašymus suteikti pagalbą iš oro pateikė Bulgarija, Juodkalnija, Albanija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina, Graikija ir Portugalija, o Ispanija pateikė išankstinį perspėjimą. 2013 m. mechanizmas suaktyvintas atsakant į prašymus suteikti pagalbą dėl miškų gaisrų Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Portugalijoje. 2014 m. ES civilinės saugos mechanizmas suaktyvintas gavus Švedijos ir Graikijos prašymus suteikti pagalbą ir Norvegijos išankstinį perspėjimą. 2015 ir 2016 m. mechanizmas suaktyvintas dėl Graikijos, Kipro, Prancūzijos ir Portugalijos miškų gaisrų. 2017 m. vasaros sezonas pasižymi ypač gausiais miškų gaisrais. Iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. mechanizmas jau buvo suaktyvintas Portugalijoje, Juodkalnijoje, Prancūzijoje, Albanijoje ir du kartus Italijoje.

Reaguojant į su miškų gaisrais susijusias ekstremalias sąlygas ne kartą aktyvinta ES „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo palydovinio kartografavimo paslauga.

Apie ES civilinės saugos mechanizmą

ES civilinės saugos mechanizmas palengvina bendradarbiavimą reaguojant į nelaimes 34 Europos valstybėse (28 ES valstybėse narėse, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Islandijoje, Juodkalnijoje, Norvegijoje, Serbijoje ir Turkijoje). Dalyvaujančios valstybės sutelkia išteklius, kuriuos galima skirti nelaimės ištiktoms šalims visame pasaulyje.

Pati Komisija nesiunčia nei lėktuvų, nei įrangos, tačiau koordinuoja mechanizme dalyvaujančių valstybių reagavimą.

ES civilinės saugos mechanizmas pradėjo veikti 2001 m., ir nuo to laiko pagal jį stebėta per 400 nelaimių ir gauta beveik 300 prašymų suteikti pagalbą. Taikant šį mechanizmą kovota su labiausiai pasaulį nusiaubusiomis nelaimėmis, įskaitant potvynius Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje 2014 m., ebolos karštligės protrūkį Vakarų Afrikoje 2014 m., konfliktą Ukrainoje 2014 m., žemės drebėjimą Nepale 2015 m., konfliktą Irake 2016 m. ir uraganą „Matthew“ Haityje 2016 m.

2013 m. peržiūrėti ES civilinės saugos mechanizmo teisės aktai, įtraukta svarbių naujovių. Viena iš šių naujovių – sukurtas Europos reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (EERC), kurį sudaro savanoriškai sutelkti iš anksto skirti dalyvaujančių valstybių reagavimo pajėgumai. Dėl šių savanoriškai skirtų pajėgumų, kurie pradėjo veikti 2014 m. spalio mėn., ES civilinės saugos mechanizmas gali geriau numatyti ir patikimiau reaguoti į nelaimes, be to, tai padeda geriau planuoti ir koordinuoti reagavimo veiksmus.

Priešgaisrinė miškų apsauga

Visų pirma už priešgaisrinę apsaugą, kaip ir už reagavimą, atsakinga valstybė, kurioje įvyko nelaimė. Pagrindinis Komisijos vaidmuo – koordinuoti spartų ir veiksmingą reagavimą, suaktyvinus ES civilinės saugos mechanizmą. Be to, Komisija bendradarbiauja su nacionalinėmis civilinės saugos institucijomis ir remia, papildo bei koordinuoja jų pastangas priešgaisrinės miškų apsaugos srityje, pasirengimą ir rizikos valdymo planavimą.

Siekiant šio tikslo

  • dalyvaujančioms valstybėms teikiama parama, finansuojant prevencijos ir parengties projektus.
  • Gali būti dislokuojami ekspertai, kurie įvertina riziką, teikia vietos ar nacionalinėms institucijoms patarimus ir paramą.
  • Komisija organizuoja metinius susitikimus su valstybėmis narėmis, kuriuose aptaria miškų gaisrų sezono Europoje problemas ir ieško sprendimų, kaip geriausiai stiprinti dalyvaujančių valstybių prevencijos ir reagavimo sričių veiksmus.
  • Komisija atsižvelgia į vykdant prevencijos ir pasirengimo veiklą įgytą patirtį ir tobulina geriausius jos pavyzdžius.

Projektų pavyzdžiai

2017 m. sausio mėn. pradėtas įgyvendinti dviejų metų trukmės pasirengimo miškų gaisrams srities projektas dėl Viduržemio jūros regiono kovos su miškų gaisrais mokymų standartizacijos. Šį projektą finansavo Europos Komisija. Jos indėlis sudarė 325 732 EUR. Vienas iš partnerių yra Portugalijos Escola Nacional de Bombeiros. Anksčiau Portugalija jau dalyvavo panašiuose projektuose, kaip antai 2014 m. pradėtame Ispanijos ir Portugalijos meteorologinės informacijos tarpvalstybinės veiklos miškų gaisrų srityje sistemų projekte (angl. SPITFIRE). Šiam projektui ES skyrė beveik 500 000 EUR paramą. Juo buvo siekiama gerinti keitimąsi meteorologijos ir miškų gaisrų rizikos Ispanijos ir Portugalijos pasienio teritorijose informacija (Nuoroda http://ec.europa.eu/echo/funding-evaluations/financing-civil-protection-europe/selected-projects_en). 

Sprendime 1313/2013/ES pirmą kartą nustatyti valstybių narių įpareigojimai nelaimių prevencijos srityje. Jame valstybėms narėms nustatoma užduotis plėtoti rizikos įvertinimą ir keistis rezultatų santraukomis, be to, atlikti savo rizikos valdymo pajėgumų įvertinimą ir juo dalytis.

Daugiau informacijos

Europos Komisijos humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos svetainė

Europos miškų gaisrų informacijos sistema

 

MEMO/15/5411

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar