Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Faktų apžvalga

Klausimai apie Europos Komisijos komunikatą „Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.?“ ir atsakymai į juos

Briuselis, 25 Vasario 2015

1. Ko siekiama šiuo komunikatu?

Komunikate išdėstoma ES vizija, koks turi būti skaidrus ir progresyvus teisiškai privalomas Jungtinių Tautų susitarimas dėl klimato kaitos, kuriuo pasaulio valstybės įsipareigos siekti, kad visuotinis atšilimas nepasiektų pavojingo lygio. Šiuo metu vyksta tarptautinės derybos, kurias numatyta užbaigti 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vyksiančioje JT klimato kaitos konferencijoje.

Šiame komunikate, remiantis 2014 m. spalio mėn. Europos aukščiausiojo lygio susitikime priimtais sprendimais, nustatytas ES išmetamųjų teršalų mažinimo tikslas – vadinamasis numatomas nacionalinis indėlis, kurį siūloma įtraukti į naująjį susitarimą.

2. Ką šis komunikatas turi bendro su šiandien paskelbta Europos energetikos sąjungos strategija?

Komunikatas yra vienas iš pagrindinių elementų, kuriais remiamasi įgyvendinant J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetą sukurti atsparią energetikos sąjungą ir vykdyti perspektyvią klimato kaitos politiką.

2014 m. spalio mėn. ES valstybių vadovai susitarė iki 2030 m. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. ir nustatė kitus pamatinius 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslus. Taip siekiama, kad Europos Sąjungos ekonomikos ir energetikos sistema taptų konkurencingesnė, saugesnė ir tvaresnė, ir nustatomas kitas tikslas – sunaudojamos atsinaujinančiosios energijos dalį iki 2030 m. padidinti ne mažiau kaip 27 proc. ir apskritai sutaupyti tiek pat energijos. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus po 2020 m. galiosiančios teisėkūros sistemos dalis.

Norint išspręsti klimato kaitos problemą būtina imtis tarptautinių politinių veiksmų. ES išmeta apie 10 proc. viso pasaulyje išmetamų teršalų kiekio ir ši dalis ateinantį dešimtmetį dar mažės. 2011 m. 196 Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys nusprendė parengti naują susitarimą, prie kurio jos visos prisijungs iki 2015 m. pabaigos, kai Paryžiuje įvyks klimato kaitos konferencija. Komunikate siūloma, kaip susitarime struktūriškai išdėstyti pagrindinius jo elementus.

3. Kam reikalingas naujas susitarimas dėl klimato kaitos?

Tarptautinė bendruomenė pripažino mokslinius įrodymus, patvirtinančius, kad vidutinei metinei pasaulio temperatūrai negalima leisti padidėti nė 2 °C (3,6 °F), palyginti su ikipramoninės epochos temperatūra, nes kitaip klimato kaita pasieks pavojingą lygį. Tačiau ligšiolinių tarptautinių veiksmų nepakanka – apskaičiuota, kad 2100 m. vidutinė žemės paviršiaus temperatūra 1850–1900 m. vidutinę temperatūrą viršys 3,7–4,8 °C, o kol kas ji pakilusi 0,85 °C.

Naujausiame Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos atliktame mokslinių klimato kaitos duomenų vertinime pabrėžiama, kad galimybė išlaikyti mažesnę nei 2 °C temperatūros pakilimo ribą labai sparčiai mažėja. Kad apribotų temperatūros kilimą, visos valstybės turės smarkiai ir nuosekliai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jei bus delsiama imtis veiksmų, prireiks daugiau išlaidų ir technologinių pastangų, taip pat sumažės galimybių veiksmingai sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos.

1994 m. įsigaliojusioje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje, kurios 196 šalys yra beveik visos pasaulio valstybės, taip pat ir ES, pagrindinis dėmesys skiriamas kovai su pavojinga žmogaus įtaka pasaulio klimato sistemai. Kioto protokolas buvo pirmasis esminis žingsnis, tačiau jį buvo sudariusios tik 39 pramoninės šalys, kurios negalėjo vienos išspręsti šios problemos. Po Kopenhagos konferencijos iki 2014 m. daugiau kaip 90 valstybių – tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių – prisiėmė savanoriškus įsipareigojimus 2020 metams. Tačiau jų nepakanka sutartam tikslui – neleisti pasaulio temperatūrai pakilti 2 °C – pasiekti.

Todėl 2011 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatas pradėjo derybas dėl naujo visoms šalims teisiškai privalomo susitarimo, kuris padės pasauliui siekti minėto tikslo. Šį susitarimą numatyta sudaryti 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje ir jis įsigalios 2020 m.

ES nuomone, naujajame protokole, be kita ko, turėtų būti nustatyti teisiškai privalomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai. Tai bus akivaizdžiausias ženklas vyriausybėms, rinkoms ir visuomenei, kad protokolo šalys įsipareigojusios kovoti su klimato kaita. Prisiimdama tokį įsipareigojimą šalis aiškiausiai išreiškia politinį pasiryžimą jį vykdyti, visiems viešiesiems ir privatiems suinteresuotiesiems subjektams suteikia būtiną nuspėjamumą ir tikrumą, taip pat garantuoja, kad įsipareigojimai bus vykdomi net pasikeitus vidaus politikai. Visa tai galima užtikrinti tik sudarius naują visoms šalims privalomą susitarimą.

4. Kokie pagrindiniai komunikato aspektai?

Pagrindiniai komunikato aspektai:

  • Jame, remiantis 2014 m. spalio mėn. Europos aukščiausiojo lygio susitikime priimtais sprendimais, nustatytas ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas, kurį siūloma įtraukti į naująjį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Šis tikslas nustatytas laikantis Limoje sutartų informacijos teikimo reikalavimų. Pasiūlymą dėl savo indėlio ES bus pasirengusi pateikti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui iki 2015 m. kovo mėn. pabaigos.
  • Komunikate visos valstybės raginamos savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo nuo 2020 m. iki 2025 ar 2030 m. tikslus pasiūlyti gerokai prieš Paryžiaus konferenciją. Kinija, JAV ir kitos Didžiojo dvidešimtuko valstybės ypač turėtų būti pasirengusios tai padaryti dar iki pirmojo 2015 m. ketvirčio pabaigos.
  • Komunikate išdėstoma ES vizija, koks turi būti skaidrus ir progresyvus teisiškai privalomas susitarimas, kuriame nustatyti visų šalių sąžiningi plataus užmojo įsipareigojimai, grindžiami kintančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Jei šių įsipareigojimų visuma atitiks mokslininkų reikalavimus, jie turėtų padėti pasaulio valstybėms iki 2050 m. bendrą išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 60 proc., palyginti su 2010 m. lygiu.
  • Komunikate siūloma 2015 m. susitarimą sudaryti kaip Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos protokolą, kuris įsigaliotų kai tik jį ratifikuotų pakankamai šalių, kurių bendrai išmetamų teršalų kiekis atitiktų 40 Gt CO2 ekvivalento. Tai sudarytų apie 80 proc. pasaulinio 2010 m. išmetamųjų teršalų kiekio. ES, Kinija ir JAV turėtų parodyti politinį pavyzdį ir kuo anksčiau prisijungti prie protokolo.
  • Pagal naująjį protokolą visos valstybės turėtų ne tik prisiimti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, bet ir turėtų būti raginamos prisidėti prie klimato srities priemonių finansavimo, technologijų plėtojimo ir platinimo ir gebėjimų stiprinimo.
  • Kad valstybėms pavyktų užtikrinti klimato kaitai atsparią ir tvarią plėtrą, protokole turėtų būti šalims nustatyti papildomi įpareigojimai imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, bendradarbiauti ir skatinti veiksmingai įgyvendinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir prisitaikymo prie neigiamo klimato kaitos poveikio strategijas.
  • Komunikate pabrėžiama, kad protokole turi būti reikalaujama visuose sektoriuose, įskaitant aviacijos ir laivybos, mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (įskaitant fluorintas dujas), kiekį. Iki 2016 m. pabaigos veiksmų šiose srityse turėtų imtis, atitinkamai, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, Tarptautinė jūrų organizacija ir Monrealio protokolo šalys.
  • Komunikate išdėstoma, kaip kitomis ES politikos kryptimis (prekybos, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų), taip pat bendradarbiavimu ekonomikos ir plėtros srityse gali būti remiama ir stiprinama ES tarptautinė klimato kaitos politika.
  • Komunikatas papildytas Diplomatijos klimato kaitos srityje veiksmų planu, kuriuo siekiama išplėsti ES užmojus ir kurti aljansus su kitomis pažangiomis valstybėmis partnerėmis rengiantis Paryžiaus konferencijai.

5. Kodėl būtinas visų šalių indėlis ir koks jis turi būti?

Naujajame protokole turi būti atsižvelgiama į kintančius nacionalinius vaidmenis pasaulio ekonomikoje, nūdienos geopolitines realijas ir valstybių galimybes prisidėti prie jo įgyvendinimo.

2014 m. lapkričio mėn. Kinija ir JAV – dvi didžiausią teršalų kiekį pasaulyje išmetančios valstybės – pasekė ES pavyzdžiu ir paskelbė savuosius po 2020 m. įgyvendintinus tikslus. Jau vien šie du tikslai kartu atitinka apie pusę dabartinio pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio. Kad naujasis protokolas būtų veiksmingas, jis turi būti kuo platesnės geografinės apimties ir užmojo. Valstybės, kurioms tenka didžiausia atsakomybė ir kurios turi daugiausiai galimybių, privalo prisiimti didžiausius įsipareigojimus, tačiau svarbu, kad susitarime dalyvautų ir savo indėlį įneštų visos šalys. Kiekvienos šalies indėlis turi būti daug platesnio užmojo ir apimties nei dabartinis jos įsipareigojimas. Jis turi būti suderinamas ir su tikslu siekti kuo mažesnio bendro išmetamųjų teršalų kiekio, ir su siekiu ilgainiui mažinti taršos intensyvumą.

6. Kaip naujasis susitarimas gali padėti sutelkti finansavimą kovai su klimato kaita?

Kad būtų galima pereiti prie klimato kaitai atsparios mažataršių technologijų ekonomikos, prireiks smarkiai keisti investavimo modelius. Šiuo atžvilgiu bus svarbios tiek viešosios, tiek privačiosios lėšos. Protokole turėtų būti nustatyta, kaip telkti investicijas į naujojo protokolo šalių įgyvendinamas mažataršių klimato kaitai atsparių technologijų diegimo programas ir projektus. Tai būtų galima užtikrinti visoms naujojo protokolo šalims prisiėmus įsipareigojimą stiprinti vadinamąją palankią aplinką, kurioje būtų užtikrinamos sąlygos investuoti į mažataršes klimato kaitai atsparias technologijas. Siekiant sėkmingai pritraukti klimato srities veiksmų finansavimą, būtina nustatyti tinkamą specialių vietos sąlygų – teisinių, organizacinių, mokestinių, informacinių ir politinių – derinį. Naujojo protokolo šalys taip pat turėtų įsipareigoti klimato aspektą įtraukti į savo politiką, plėtros strategijas ir investicijų planus, kad išnaudotų įvairialypę plėtros ir klimato srities veiksmų finansavimo sinergiją. Kiek iš viso lėšų prireiks klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmams po 2020 m., išsamiau paaiškės kai tik bus paskelbta dauguma numatomų nacionalinių indėlių ir nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos planų.  

7. Ar ES ir toliau rems klimato srities veiksmus besivystančiose valstybėse?

Taip, ES yra įsipareigojusi toliau remti besivystančias valstybes. Ji yra parengusi įvairiausių finansinių priemonių, skirtų įvairių valstybių ir sektorių finansiniams poreikiams tenkinti. Mažiausiai išsivysčiusioms ir labiausiai pažeidžiamoms valstybėms toliau bus taikomos lengvatinės subsidijų finansavimo sąlygos, pvz., pagal ES Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso priemones arba ES bendradarbiavimo su konkrečiomis valstybėmis ir regionais programas. Be subsidijų finansavimo, savo regioninėmis investicinėmis priemonėmis ES sudaro sąlygas paskoloms ir privačioms investicijoms telkti. Nuo 2007 m. pagal šias priemones apie 1 mlrd. EUR ES subsidijų papildė daugiau kaip 6 mlrd. EUR valstybės paskolų, ir iš viso susidarė daugiau kaip 25 mlrd. EUR lėšų, kuriomis finansuota per 120 su klimato kaita susijusių projektų besivystančiose šalyse. Be to, daugelis ES valstybių narių remia besivystančias šalis pagal labai reikšmingas dvišalio bendradarbiavimo programas, taip pat daugiašalių fondų, kaip antai Žaliojo klimato fondo ir Pasaulio aplinkos fondo, lėšomis. Vien 2013 m. ES ir jos valstybės narės drauge skyrė apie 9,5 mlrd. EUR (apie 12 mlrd. JAV dolerių) subsidijų ir paskolų klimato srities veiksmams besivystančiose šalyse remti.

8. Kaip nustatomi ir siūlomi į 2015 m. susitarimą įtrauksimi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo indėliai?

Numatomus nacionalinius indėlius kiekviena Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalis parengia savarankiškai, kaip tai padarė ES ir jos valstybės narės. Informacijos, kuria aiškiai, skaidriai ir suprantamai apibūdinami siūlomi tikslai, teikimo reikalavimai nustatyti sprendime „Lima: raginimas imtis veiksmų klimato kaitos srityje“, dėl kurio sutarta 2014 m. gruodžio mėn. Peru vykusioje klimato kaitos konferencijoje.

Visos šalys savo pasiūlymus dėl numatomų nacionalinių indėlių turi pateikti gerokai prieš Paryžiaus konferenciją. ES tikisi, kad visos Didžiojo dvidešimtuko valstybės, kitos ekonomiškai stiprios valstybės ir visos likusios valstybės savo pasiūlymus suspės pateikti iki pirmojo 2015 m. ketvirčio pabaigos.

ES pasiūlymas įtrauktas į komunikatą, kuriame, laikantis sutartų reikalavimų, nustatytas numatomas jos nacionalinis indėlis ­– išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas. ES pasirengusi savo indėlio pasiūlymą pateikti iki 2015 m. kovo mėn. pabaigos.

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatas sukūrė specialų portalą numatomų nacionalinių indėlių pasiūlymams teikti. Vėliau tie indėliai bus skelbiami sekretoriato svetainėje. Laikydamasis Limos klimato konferencijoje jam suteiktų įgaliojimų, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatas iki 2015 m. lapkričio 1 d. parengs suvestinę ataskaitą dėl šalių indėlių, pasiūlytų iki 2015 m. spalio mėn., suminio poveikio.

9. Koks bus ES indėlis?

ES indėlis pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą bus privalomas, visus ekonomikos sektorius apimantis tikslas ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Kad bendras tikslas būtų pasiektas, sektoriuose, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema , išmetamų teršalų kiekis turės iki 2030 m. savo būti sumažintas 43 proc., palyginti su 2005 m. kiekiu. Sektoriuose, kuriems apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema netaikoma, išmetamų teršalų kiekis, palyginti su 2005 m. lygiu, turės būti sumažintas 30 proc. Tikslas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ne mažiau kaip 40 proc. yra plataus užmojo, sąžiningas ir atitinka siekį iki 2050 m. ES išmetamų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviomis priemonėmis sumažinti ne mažiau kaip 80 proc.

10. O jei susumavus visus pasiūlymus paaiškėtų, kad Paryžiaus konferencijai pasiūlytų indėlių nepakaks sutartam tikslui – neleisti temperatūrai pakilti 2°C – pasiekti?

Jei susumavus visus Paryžiuje nustatytus indėlius paaiškės, kad jų nepakanka šiam mokslo duomenimis pagrįstam tikslui pasiekti, naujuoju protokolu ir Paryžiuje priimtais sprendimais reikėtų užtikrinti, kad pasaulis kuo greičiau prisiimtų trūkstamus įsipareigojimus.

Pirma, labai svarbu, kad susitarimas būtų progresyvus ir jame būtų nustatyta procedūra, pagal kurią, atsižvelgiant į ilgalaikį tikslą ir naujausius mokslinius duomenis, būtų atliekamos reguliarios peržiūros ir būtų galima padidinti įsipareigojimus. Jei bendrų pasaulio pastangų nepakaks, šis penkerių metų trukmės procesas turėtų paskatinti šalis vėlesniais laikotarpiais padidinti įsipareigojimų užmojį. Peržiūros procedūra, kuri bus pradėta 2020 m. ir vykdoma kas penkerius metus, padės užtikrinti, kad šalių klimato kaitos švelninimo įsipareigojimai būtų skaidrūs bei aiškūs, ir geriau suprasti, kodėl šalis būtent taip prisideda prie minėto tikslo – neleisti temperatūrai pakilti 2°C –įgyvendinimo. Per peržiūrą šalys turėtų būti raginamos išdėstyti, kokią pažangą jos padarė vykdydamos savo klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus ir kodėl, jų manymu, jų veiksmai yra sąžiningi ir pakankamo užmojo. Vykdant peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama ir į kintančias šalių galimybes, ir nacionalines aplinkybes.

Antra, Paryžiuje reikėtų nuspręsti procedūros, kuri bus pradėta vykdyti 2016 m. ir pagal kurią bus nustatomi didelio klimato kaitos švelninimo potencialo rajonai ir neišnaudotos galimybės, kurias atvertų tarptautinis bendradarbiavimas, pvz., padedant Žaliajam klimato fondui.

Trečia, reikėtų dar labiau išplėsti vyriausybių veiksmus papildančius subnacionalinius, nevyriausybinius ir privačiuosius veiksmus. Apie daugelį iniciatyvų paskelbta 2014 m. rugsėjo mėn. JT generalinio sekretoriaus sušauktame aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais ir Limos klimato kaitos konferencijoje.

 11. Kaip sužinosime, ar valstybės sėkmingai siekia savo tikslų?

Vienintelis būdas užtikrinti pasitikėjimą naujuoju protokolu – įtraukti į jį griežtą skaidrumo užtikrinimo ir atskaitomybės sistemą. Ją turi sudaryti bendros teisiškai privalomos taisyklės, susijusios su rezultatų įvertinimu, teikimu, tikrinimu ir pristatymu visoms šalims, ir atitinkamas reikalavimų laikymosi užtikrinimo procesas.

Bendra rezultatų įvertinimo, teikimo, tikrinimo ir pristatymo visoms šalims sistema padėtų užtikrinti įsipareigojimų integralumą, nes šalys galėtų skaidriai ir vienodai parodyti, jog vykdo savo įsipareigojimus, o jų pateikti rezultatai yra tikri. Sistema taip pat padės šalims pademonstruoti, kaip toli jos visos drauge jau pažengė, ir gauti būtinos informacijos veiksmingai nacionalinei klimato kaitos švelninimo politikai formuoti. Reikalavimų laikymosi užtikrinimo procedūra padės paskatinti visas šalis veiksmingai ir laiku vykdyti įsipareigojimus ir sudaryti tam palankias sąlygas, taip pat padidinti pasitikėjimą individualiomis šalių pastangomis ir užtikrinti teisinį tikrumą bei nuspėjamumą. Tai būtina, kad šalys galėtų sėkmingai siekti savo tikslo – neleisti pasaulio temperatūrai pakilti 2°C.

 12. Kiek reikšmės naujajame susitarime dėl klimato kaitos bus skirta prisitaikymui prie jos?

Nors būtini ryžtingi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo veiksmai, ne mažiau svarbios ir individualios bei bendros pastangos pasirengti neigiamam klimato kaitos poveikiui ir prie jo prisitaikyti. Todėl prisitaikymo veiksmai bus vienas iš svarbiausių naujojo protokolo elementų. Naujajame protokole turėtų būti aiškiai nustatytas visų šalių įsipareigojimas imtis priemonių, kuriomis siekiama palengvinti būtiną prisitaikymą prie klimato kaitos, integruoti šį aspektą į nacionalinio bei regioninio planavimo procesus ir bendradarbiauti siekiant tvarios ir klimato kaitai atsparios plėtros.

Kad būtų galima įvertinti Konvencijos tikslų įgyvendinimo pažangą, protokole turi būti nustatyti griežtesni prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmingumo ir atsparumo jai didinimo patirties ataskaitų teikimo nacionaliniuose pranešimuose reikalavimai. Protokole turėtų būti numatyta didesnė pagalba tiems regionams ir valstybėms, kurie itin pažeidžiami neigiamo klimato kaitos poveikio, be kita ko, skiriant finansinę bei techninę paramą ir stiprinant pajėgumus.

 13. Kokia tikimybė, kad pavyks pasiekti pasaulinį susitarimą?

Tikimybė pasiekti susitarimą yra didelė. Svarbus uždavinys – užtikrinti, kad naujasis protokolas atitiktų savo paskirtį daugelį ateinančių metų. Todėl jis turi būti plataus užmojo, griežtas, progresyvus ir padėti pasaulio valstybėms siekti, kad temperatūra nepakiltų nė 2°C.

ES įsitikinusi, kad naujasis protokolas padės gerokai sustiprinti ir išplėsti bendras tarptautines kovos su klimato kaita pastangas. Pastaruosius 12 mėnesių buvo jaučiamas stiprėjantis visuotinis visuomeninis ir politinis impulsas imtis intensyvesnių klimato srities veiksmų. Pastarųjų metų spalio mėn. ES vadovų patvirtintas tikslas ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir netrukus po to JAV ir Kinijos paskelbti būsimi jų tikslai aiškiai liudija tarptautinės bendruomenės pasiryžimą. Limos klimato konferencijoje įsipareigota skirti lėšų Žaliajam klimato fondui – jos bus panaudotos besivystančioms valstybėms padėti. Susitarta dėl daugiau nei 10 mlrd. EUR, iš kurių beveik pusę skirs ES valstybės narės.

Svarbiausia, kad Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengtoje penktojoje vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad vis dar įmanoma išlaikyti mažesnę nei 2°C temperatūros pakilimo ribą, tačiau pabrėžta, kad būtina nedelsiant imtis visuotinių plataus užmojo veiksmų.

Veiksmingam susitarimui pasiekti prireiks tvirtos politinės visų šalių, ypač Didžiojo dvidešimtuko ir kitų dideles ir vidutines pajamas gaunančių valstybių, valios.

14. Kokie bus tolesni veiksmai?

Komunikatas bus pristatytas ES aplinkos ministrams kovo 6 d. susitikime. Per ateinančias savaites ES baigs rengti savo pasiūlymą dėl indėlio pagal naująjį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos, kad iki kovo mėn. pabaigos galėtų jį pateikti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

Ateinančiais mėnesiais ES sieks šių prioritetų: užtikrinti intensyvų dialogą ir bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis ir paraginti Didžiojo dvidešimtuko valstybes ir kitas dideles bei vidutines pajamas gaunančias valstybes parodyti pavyzdį – nedelsti paskelbti apie savo plataus užmojo indėlius – visų pirma Stipriausios ekonomikos valstybių forume ir Didžiojo dvidešimtuko bei Didžiojo septynetuko susitikimuose.

Europos Komisija ketina organizuoti specialią tarptautinę konferenciją, kurioje prieš Paryžiaus susitikimą šalys bus geriau informuojamos apie pasiūlytų indėlių spektrą ir bendro tikslo reikšmę.

15. Kam šis susitarimas bus naudingas?

Visoms pasaulio valstybėms ir jų piliečiams svarbu išvengti pavojingo klimato kaitos lygio. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengtoje penktojoje vertinimo ataskaitoje išdėstyta, kokių neigiamų padarinių laukti, jei veiksmingai nesušvelninsime klimato kaitos.

Tikimasi, kad susitarimas padės ne tik sumažinti klimato kaitos poveikį, bet ir duos konkrečios naudos ekonomikai bei aplinkai:

– padidės energetinis saugumas, visų pirma todėl, kad bus mažiau naudojama iškastinio kuro ir mažiau importuojama;

– energijos vartojimo efektyvumas bus didesnis nei šiuo metu; tai padės sumažinti išlaidas, sukurti naujų darbo vietų ir padidinti konkurencingumą;

– sumažės oro tarša ir jos poveikis žmonių sveikatai;

– tikimasi, kad nauji augantys ekonomikos sektoriai, pavyzdžiui, inžinerijos, pagrindinės gamybos, transporto įrangos, statybos ir verslo paslaugų, atvers naujų darbo galimybių.

MEMO/15/4487

Visuomenei:


Side Bar