Navigation path

Left navigation

Additional tools

Bankų sąjunga – finansinio stabilumo atkūrimas euro zonoje

European Commission - MEMO/14/294   15/04/2014

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

Briuselis, 2014 m. balandžio 15 d.

Bankų sąjunga – finansinio stabilumo atkūrimas euro zonoje

1. Glaustai apie bankų sąjungą

Nuo krizės pradžios 2008 m. Europos Komisija dėjo daug pastangų, kad pasimokiusi iš krizės padidintų finansų sektoriaus patikimumą ir saugumą. Siekdama geresnio finansų sektoriaus reguliavimo, priežiūros ir valdymo, ji pasiūlė 28 naujas taisykles, kad mokesčių mokėtojams ateityje nereikėtų mokėti už bankų klaidas. Dauguma tų taisyklių jau įsigaliojo arba baigiamos tobulinti.

1 pav. Svarbiausi ES finansų reformos elementai

Finansų krizei plečiantis ir 2010–2011 m. virtus euro zonos skolų krize, tapo aišku, kad šalys, kurių valiuta bendra ir tarpusavio priklausomybė didesnė, turi veikti aktyviau, visų pirma siekdamos panaikinti ydingas bankų ir nacionalinių finansų tarpusavio sąsajas. (žr. 1 langelį).

Todėl 2012 m. birželio mėn. valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė sukurti bankų sąjungą, kuri papildytų ekonominę ir pinigų sąjungą, kad bankams euro zonoje (ir visose ne euro zonos valstybėse narėse, kurios norėtų prisijungti) būtų galima centralizuotai taikyti europines taisykles.

Naujoji reguliavimo sistema, pagal kurią visose 28 valstybėse narėse bankams bus taikomos bendros į vieną rinkinį sujungtos taisyklės, yra bankų sąjungos pagrindas. Bendros taisyklės (ypač Kapitalo reikalavimų direktyva ir reglamentas, MEMO/13/690) padės užkirsti kelią bankų krizėms, o atvejams, kai bankus ištinka sunkumai, yra nustatyta bendra proceso valdymo sistema. Tarp jos elementų yra ir tvarkingo bankų veiklos nutraukimo priemonės (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, MEMO/14/297). Bendromis taisyklėmis taip pat bus užtikrinta indėlių iki 100 000 eurų (kiekvienam indėlininkui kiekviename banke) apsaugos garantija visiems ES indėlininkams visoje ES (Indėlių garantijų sistemų direktyva, MEMO/14/296).

Bankų sąjunga užtikrina, kad šios taisyklės euro zonoje būtų įgyvendinamos bendrai. Pirma, nuo 2014 m. lapkričio mėn. Europos Centrinis Bankas (ECB) vykdys visų 6 000 euro zonoje veikiančių bankų priežiūrą pagal bendrą priežiūros mechanizmą (MEMO/13/780). Siekiant užtikrinti, kad ECB nuo pat pradžios gerai žinotų prižiūrimų bankų padėtį, dabar atliekamas išsamus bankų finansinės būklės vertinimas.

Antra, tais retais atvejais, kai nepaisant griežtesnės priežiūros bankai žlugtų, laikantis neseniai priimto bendro bankų pertvarkymo mechanizmo (BPM, žr. MEMO/14/295) ir pasitelkus Bendrą pertvarkymo valdybą bei Bendrą pertvarkymo fondą, bankų pertvarkymą bus galima vykdyti efektyviau. Žlugus bankui, BPM, kurio sprendimų dėl tarpvalstybinių bankų priėmimo taisyklės aiškios, o darbuotojai – labai patyrę, bankus pertvarkys daug efektyviau nei šiuo metu veikiančios labai skirtingos nacionalinės pertvarkymo institucijos.

Bankų sąjunga kartu su visoje ES veikiančia nauja finansų sektoriaus reguliavimo sistema yra didžiulis ES ekonominės ir pinigų sistemos integracijos laimėjimas (MEMO/14/244). Sulig ja baigiasi laikai, kai bankai buvo masiškai gelbėjami už mokesčių mokėtojų pinigus. Ji padės atkurti finansinį stabilumą, o šis savo ruožtu sudarys tinkamas sąlygas finansų sektoriui skolinti realiajai ekonomikai ir skatinti ekonomikos atsigavimą bei darbo vietų kūrimą (žr. 2 langelį).

1 langelis. Uždaras bankų ir nacionalinių finansų tarpusavio priklausomybės ratas

Euro zonos valstybių skolos krizė atskleidė galimą bankų ir valstybės skolos tarpusavio priklausomybės grėsmę.

Uždaro rato principas

Bankų sąjunga padės nutraukti bankų ir valstybių skolos priklausomybę:

  • Bankai sustiprės ir taps atsparesni sukrėtimams. Bendra priežiūra užtikrins veiksmingą didesnių rizikos ribojimo reikalavimų bankams vykdymą, nes bus reikalaujama bankuose sukaupti pakankamą kapitalo rezervą ir turėti pakankamą likvidumą. Dėl to ES bankai sustiprės, pagerės jų gebėjimas tinkamai valdyti su veikla susijusią riziką ir padengti galimus nuostolius;

  • Žlungantys bankai bus pertvarkyti be mokesčių mokėtojų pinigų ir taip sumažės neigiama įtaka vyriausybių fiskalinei būklei. bankų pertvarkymas bus finansuojamas bankų akcininkų ir kreditorių lėšomis ir iš sektoriaus įnašų suformuoto pertvarkymo fondo. Bankai neturėtų būti gelbėjami valstybės lėšomis, ir dėl to vyriausybių fiskalinė būklė nebeturėtų silpnėti.

  • Apie bankus nebebus galima sakyti, kad klestėdami jie naudojasi Europa, o žlugdami prislegia valstybę narę, nes ir jų priežiūra būtų vykdoma, ir į jų nesėkmes būtų reaguojama taikant realiai europinį mechanizmą.

2 langelis:

Bankams sudaromos geresnės sąlygos skolinti įmonėms ir namų ūkiams

Nekoordinuota valstybių reakcija į bankų žlugimą (kartais finansuojant sprendimus, kurie nesiekia toliau šalies sienų) ir didelė bankų ir valstybių narių, kuriose yra jų buveinė, tarpusavio priklausomybė lėmė didelį skolinimo ir finansavimo bendrosios rinkos susiskaldymą. Nuo šio susiskaldymo ypač nukentėjo euro zona, nes dėl jo kilo kliūčių veiksmingai skolinti realiajai ekonomikai, taigi ir palaikyti augimą.

Naujausiais duomenimis, 80 % paskolos prašančių Vokietijos MVĮ pavyksta gauti visą kredito sumą. Pietų Europos šalyse tai pasiseka tik 40 % MVĮ, o Graikijoje – vos 25 %. Be to, vis dar skiriasi įmonėms ir namų ūkiams nustatomos palūkanų normos, ir tai galėtų trukdyti atsigauti ekonomikai.

Kadangi bankų sąjungoje visus bankus prižiūri ta pati priežiūros institucija ir jiems visiems galioja tas pats pertvarkymo mechanizmas, turėtų sustiprėti pasitikėjimas visais bankais. Bankų patikimumo rinkoje laipsnis labiau priklausys nuo konkretaus rizikos pobūdžio ir vis mažiau nuo valstybių narių, kuriose jie įsisteigę, finansinis pajėgumo. Tai turėtų padėti bankams visose valstybėse narėse gauti finansavimą vienodomis sąlygomis, todėl jiems bus lengviau toliau teikti paskolas namų ūkiams ir įmonėms visoje ES.

2. Kaip bankų sąjunga didina bankų sektoriaus saugumą euro zonoje?

Mes pasimokėme iš krizės – parengėme ir patvirtinome visapusišką bankų reguliavimo priemonių kompleksą. Mes:

- pirmiausia didiname visų bankų saugumą (krizių prevencija);

- užtikriname, kad, susidūrusios su problemomis, priežiūros institucijos galėtų įsikišti anksčiau ir jas valdyti (ankstyvas įsikišimas);

- jei išsipildytų blogiausias scenarijus, užtikriname, kad turėtume veiksmingas kovos su krize priemones (bankų pertvarkymas).

2.1 1 etapas. Krizių prevencija

Siekdama geriau reguliuoti, prižiūrėti ir valdyti finansų sektorių, Europos Komisija pateikė 28 teisės aktų pasiūlymus, kurie apima visus finansų sektoriaus dalyvius ir produktus. Teisės aktai sujungti į vieną taisyklių rinkinį. Bankai turi jo laikytis visoje bendrojoje rinkoje. Kad galėtume užtikrinti vienodas veiklos sąlygas bankams ir tikrai vieną bendrą finansinių paslaugų rinką, labai svarbu užtikrinti, kad griežtas reguliavimas būtų vykdomas visur, nepaliekant jokių spragų. Bendra finansinių paslaugų rinka naudinga bankams ir kitiems finansų sektoriaus dalyviams, taip pat piliečiams, vartotojams ir mokesčių mokėtojams.

2.1.1 Stipresnė nepriklausoma institucija, prižiūrinti, kad bankai taikytų bendras taisykles

Pagal bendrą priežiūros mechanizmą Europos Centriniam Bankui (ECB) pavesta atsakomybė už bankų priežiūrą euro zonoje (ir kitose į bendrą priežiūros mechanizmą įsitraukusiose valstybėse narėse).

ECB užtikrins realiai europinį priežiūros mechanizmą (ne tokį, pagal kurį būtų linkstama apsaugoti nacionalinius interesus), silpnins bankų ir nacionalinių finansų sąsajas ir atsižvelgs į finansiniam stabilumui kylančią riziką. ECB naujas – vienintelės priežiūros institucijos – funkcijas pradės vykdyti 2014 m. lapkričio mėn. Ji užtikrins, kad vienas bendras taisyklių rinkinys euro zonoje būtų taikomas nuosekliai ir darniai. O šiuo metu ECB atlieka išsamų didelių bankų ir jų balansų vertinimą. Pirmąja bendro priežiūros mechanizmo valdybos pirmininke paskirta Danièle Nouy (MEMO/13/1155).

2.1.2 Griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai, kad bankai būtų atsparesni

Bankų kapitalo reikalavimų teisės aktais, vadinamuoju KRD IV dokumentų rinkiniu, kurį sudaro Ketvirtoji direktyva dėl kapitalo reikalavimų ir Kapitalo reikalavimų reglamentas (žr. MEMO/13/690), į ES teisinę sistemą integruojami nauji tarptautiniai bankų kapitalui taikomi standartai (paprastai vadinami sistema „Bazelis III“).

2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis naujosiomis taisyklėmis dabar užtikrinama, kad nuo šiol bankai turėtų pakankamai kapitalo tiek kiekio, tiek kokybės požiūriu. Šiomis taisyklėmis ES įvykdė Didžiajame dvidešimtuke (G-20) duotą įsipareigojimą laiku įgyvendinti sistemą „Bazelis III“.

2.1.3 Tinkamas planavimas bankams atsidūrus kritiškoje padėtyje

Kai bankai pateks į bėdą, finansų sektorius visoje ES dabar galės remtis stipria sistema. Dėl pastarosios bankų krizės ir pagal pertvarkymo sistemą (MEMO/14/297) bankai įpareigojami parengti gaivinimo planus, kuriuose aprašytų priemones, kurių imtųsi siekdami išlikti gyvybingi, jeigu jų padėtis pablogėtų, ir pertvarkymo planus, kaip būtų vykdomas pertvarkymas, jei jie taptų negyvybingi.

Bankų sąjungoje kompetentinga institucija yra ECB. Tuose planuose turėtų būti nurodytos pertvarkymo priemonių taikymo galimybės (pavyzdžiui, turto perdavimas laikinam bankui, kapitalo priemonių nurašymas ar kiti įsipareigojimai gelbėjant privačiomis lėšomis) ir būdai, kaip užtikrinti svarbiausių funkcijų tęstinumą.

2.2 2 etapas. Ankstyvas įsikišimas –priemonių imamasi laiku, vos kilus problemoms

Jau įsigaliojo taisyklės, kurios sudaro sąlygas priežiūros institucijoms įsikišti anksti – kai bankams kyla problemų. Bankų priežiūros institucijoms suteikta daugiau įgaliojimų, kuriais naudodamosi jos gali imtis priemonių, kai finansų įstaigai kyla finansinių sunkumų, kurie dar nėra kritiniai, o finansinė būklė nėra pablogėjusi nepataisomai (pavyzdžiui, kai bankas pažeidžia arba jam kyla grėsmė pažeisti teisinius kapitalo reikalavimus). Bankų gaivinimo planuose numatomos tokios priemonės: galimybė atleisti vadovus ir paskirti specialų valdytoją, sušaukti akcininkų susirinkimą, kuris patvirtintų būtiniausias reformas, uždrausti skirstyti dividendus arba skirti premijas ir kt. Kitos priemonės, kurių gali imtis atitinkama priežiūros institucija – tai reikalauti, kad bankas sumažintų savo poziciją tam tikros rizikos atžvilgiu, padidintų kapitalą arba įgyvendintų teisinių ar korporacinių struktūrų pokyčius.

Kai manoma, kad banko gyvybingumui kyla rizika, bankų sąjungoje ECB, kaip vienintelė priežiūros institucija, prižiūrės ankstyvą įsikišimą, koordinuodama veiksmus su atitinkamomis pertvarkymo institucijomis.

2.3 3 etapas. Jei banko finansinė padėtis nebepataisoma, krizė valdoma apsaugant indėlininkus ir mokesčių mokėtojus

2.3.1 Mokesčių mokėtojų apsauga

Bankų gelbėjimo veiksmai, kurie teko imtis daugelį kartų, padidino valstybių skolas ir užkrovė didelę naštą mokesčių mokėtojams. Nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. patvirtintos valstybės pagalbos priemonės, skirtos kapitalui atkurti ir paramai turtui, siekia 591,9 mlrd. EUR, arba 4,6 % 2012 m. ES BVP (Komisijos duomenimis). Jei įskaičiuotume garantijas, vien 2008–2010 m. pagalbos skirta už 1,6 trln. EUR, arba 13 % ES BVP (Komisijos duomenimis). Žr. IP/13/1301.

Jei banko finansinė padėtis pablogėtų neatitaisomai, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva užtikrins, kad, naudodami gelbėjimo privačiomis lėšomis mechanizmą, bankų akcininkai ir kreditoriai sumokėtų savo dalį išlaidoms padengti. (žr. 3 langelį)

Bendru pertvarkymo mechanizmu užtikrinama, kad bankų sąjungoje tos taisyklės būtų taikomos centralizuotai ir veiksmingai. Juo užtikrinama, kad sudėtingi sprendimai, kuriuos reikia priimti pertvarkymo, ypač tarpvalstybinio, atveju, būtų priimti greitai ir taptų privalomi visoms bankų sąjungoje dalyvaujančioms valstybėms narėms.

Bendras pertvarkymo mechanizmas glaudžiai susietas su Bendra pertvarkymo valdyba. Mechanizmo vykdomąjį organą sudarys nuolatiniai nariai ir Komisija, Taryba, ECB ir nacionalinės pertvarkymo institucijos. Daugeliu atveju, kai reikės pertvarkyti euro zonos banką ar bankų sąjungoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigusį banką, ECB apie atvejį praneš valdybai, Komisijai ir atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Sprendimo priėmimo procedūros buvo rūpestingai nustatytos taip, kad dėl pertvarkymo atvejo būtų galima apsispręsti per savaitgalį (žr. 2 pav.).

2 pav.

Tam, kad neprireiktų naudotis mokesčių mokėtojų pinigais, visiems bankams Europos Sąjungoje reikės mokėti į fondą, kuris padės bankus pertvarkyti sklandžiau. Bankų sąjungoje tie fondai palaipsniui sujungiami: jeigu banko vidutinės trukmės finansavimui prireiktų papildomų išteklių tam, kad pertvarkomas jis liktų pajėgus veikti, lėšos būtų imamos iš bendro pertvarkymo fondo, į kurį nuo 2016 m. turėtų mokėti visi bankų sąjungos šalių bankai. Iki 2024 m. jame bus sukaupta 55 mlrd. EUR.

3 langelis. Kaip praktiškai veiktų gelbėjimo privačiomis lėšomis mechanizmas?

Gelbėjimas privačiomis lėšomis – kapitalo atkūrimas nurašant įsipareigojimus ir (arba) juos konvertuojant į nuosavybės vertybinius popierius – sudarytų sąlygas įstaigai toliau tęsti veiklą, išvengti finansų sistemos sutrikimo, kurį sukeltų svarbiausių paslaugų sustabdymas ar nutraukimas, ir suteiktų laiko valdžios institucijoms įstaigą pertvarkyti arba tvarkingai nutraukti jos verslo padalinių veiklą.

Trumpai tariant, jei banką reikia gelbėti privačiomis lėšomis, valdžios institucijos pirmiausia nurašys visų akcininkų turtą ir tada pagal iš anksto nustatytą eilę privačiomis lėšomis padengs kitus įsipareigojimus. Nuostoliai pirmiausia tenka akcininkams ir kitų priemonių, tokių kaip konvertuojamųjų obligacijų ir subordinuotųjų obligacijų, turėtojams.

Indėliai iki 100 000 EUR niekada nebus paliesti: jie visiškai saugomi bet kokiu atveju.

Kiek įmanoma, atsakomybė už banko nuostolių padengimą atitenka privatiems bankų investuotojams bei bankų sektoriui kaip visumai ir neatitenka mokesčių mokėtojams.

2.3.2 Indėlininkų apsauga

Banko indėliai visose valstybėse narėse ir toliau bus garantuojami iki 100 000 EUR kiekvienam indėlininkui kiekviename banke net ir tuo atveju, kai bankas žlunga. Ši garantija suteikia indėlininkams finansinio stabilumo jausmą ir reiškia, kad jiems nebūtina paskubom atsiimti pernelyg daug pinigų iš savo bankų. Taip išvengiama rimtų ekonominių padarinių.

Be to, indėlininkams priklausantys pinigai bus išmokami greičiau, per 7 darbo dienas (ligšiolinis terminas – 20 dienų), o norint sustiprinti garantijas nacionalinės indėlių garantijų sistemos bus daug geriau finansuojamos, visų pirma didesniu išankstiniu finansavimu: per 10 metų laikotarpį iš bankų bus surinkta 0,8 % garantuojamų indėlių dydžio suma. Jei išankstinio finansavimo lėšų nepakaktų, į indėlių garantijų sistemą iš bankų sektoriaus bus nedelsiant surinkta specialiųjų įnašų. Blogiausiu atveju indėlių garantijų sistemai reikės panaudoti alternatyvius finansavimo susitarimus, tokius kaip paskolos iš viešųjų ar privačiųjų trečiųjų šalių. Taip pat veiks savanoriškas mechanizmas, pagal kurį indėlių garantijų sistemos iš skirtingų ES valstybių narių galės skolintis viena iš kitos. (MEMO/13/1176)

Pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą asmenims ir mažosioms įmonėms, kurių indėliai didesni nei 100 000 EUR, bus taikomas lengvatinis režimas („pirmenybė indėlininkams“). Jie nepatirtų nuostolių pirmiau nei kiti garantijų neturintys kreditoriai, taigi gelbėjant banką privačiomis lėšomis jų pinigai bus imami paskiausiai. Valstybės narės gali netgi pasirinkti tokias lankstumo priemones, kad jie visai nenukentėtų.

2.3.4 Finansinio stabilumo stiprinimo priemonės

Kai įgyvendinamos visos minėtosios priemonės, beveik niekada neprireiks jokios viešosios finansinės paramos mokesčių mokėtojų lėšomis. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis gali prireikti papildomų išteklių, ir tokiems atvejams būtina priimti aiškius tinkamus susitarimus dėl finansinio stabilumo stiprinimo priemonių. Visos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės turi būti fiskaliniu požiūriu neutralios vidutinės trukmės laikotarpiu, ir bankų sektorius privalo jas palaipsniui sugrąžinti sektoriaus rinkliavų forma.

BPM reglamente nustatyta, kad bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis valdyba turėtų gauti kredito liniją, kad iki reglamento įsigaliojimo datos padidintų fondo skolinimosi pajėgumą. BPM reglamente dar nenustatytas bendras finansinio stabilumo stiprinimo priemonės rezervas. Tai bus svarstoma artimiausiais metais, kaip teigiama gruodžio mėn. Tarybos deklaracijoje1.

3. Kas atsitiktų, jei kiltų problemų, sistemai dar nepradėjus veikti?

ECB ir Europos bankininkystės institucija atlieka išsamų tyrimą, siekdami įvertinti bankų būklę ir testuoti juos nepalankiausiomis sąlygomis iki bendro priežiūros mechanizmo visapusiško veikimo pradžios 2014 m. lapkričio mėn.

Nustačius, kad bankų sąjungos bankams trūksta kapitalo, pradeda veikti sutarta kapitalo atkūrimo sistema: pirmiausia bankai turėtų gauti kapitalo rinkose arba iš kitų privačiųjų šaltinių. Jei to nepakanka, nacionaliniu lygmeniu galima panaudoti viešojo sektoriaus lėšas, laikantis griežtų sąlygų ir valstybės pagalbos taisyklių (žr. 4 langelį). Antruoju etapu, jei nacionalinių finansinio stabilumo stiprinimo priemonių nepakanka, gali būti naudojamos Europos lygmens priemonės, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmas 2. Jei bankai neteko gyvybingumo, jie gali būti pradėti pertvarkyti nacionaline tvarka.

4 langelis. Valstybės pagalbos taisyklės

Europos Komisija iš dalies pakeitė laikinąsias valstybės pagalbos taisykles, susijusias su viešąja parama finansų įstaigoms per krizę. 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Europos Komisijos komunikate išdėstytos atnaujintos europinės taisyklės dėl valstybės pagalbos bankams krizės metu.

Pagrindinė naujovė – labiau padalyti naštą: norėdami pretenduoti į kapitalo atkūrimo ar turto apsaugos priemones, bankai privalo parengti patikimą pertvarkymo arba tvarkingo veiklos nutraukimo planą. Be to, sustiprinti naštos pasidalijimo reikalavimai: jei bankams pristinga kapitalo, pirmiausia, prieš skiriant viešąjį finansavimą, jiems privalo padėti akcininkai ir mažesnės svarbos kreditoriai.

Žr. IP/13/672 ir MEMO/13/886


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website