Navigation path

Left navigation

Additional tools

RAPEX 2013 m.

European Commission - MEMO/14/214   25/03/2014

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

Briuselis, 2014 m. kovo 25 d.

RAPEX 2013 m.

1. Kas yra RAPEX?

RAPEX yra Europos ankstyvojo perspėjimo dėl pavojingų produktų sistema. Ji užtikrina, kad informacija apie bet kurioje Europos dalyje pašalintus iš rinkos ir (arba) susigrąžintus iš vartotojų pavojingus produktus būtų greitai perduota valstybėms narėms ir Europos Komisijai, kad visoje ES teritorijoje būtų galima imtis atitinkamų veiksmų. Šiuo metu sistemoje dalyvauja trisdešimt viena šalis. 2013 m. liepos 1 d. prie RAPEX prisijungė Kroatija. RAPEX sistemoje dalyvauja visos Europos Sąjungos šalys bei ELPA / EEE šalys (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija).

Kokio pobūdžio priemonės gali būti pritaikytos?

Dažniausiai taikomos priemonės yra draudimas prekiauti ir (arba) pardavimo sustabdymas, pavojingo produkto pašalinimas iš rinkos ar jo susigrąžinimas iš vartotojų, taip pat muitinės tarnybų draudimas importuoti.

Kam taikoma RAPEX?

RAPEX taikoma vartotojams skirtiems pavojingiems ne maisto produktams (pvz., žaislams, kosmetikos gaminiams, drabužiams) bei profesiniam naudojimui skirtiems pavojingiems produktams (pvz., elektriniams grąžtams, mašinoms, statybos medžiagoms), kurie kelia rimtą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai (pavojų susižeisti, cheminį pavojų ir pan.), taip pat įvairaus pobūdžio visuomeniniams interesams, pavyzdžiui, aplinkai (pavojų medžiams, vandeniui, orui, dirvožemiui ir pan. dėl produkto sudėtyje esančių pavojingų cheminių medžiagų), darbuotojų sveikatai ir saugai, viešajam saugumui.

RAPEX taikoma daugumai ne maisto produktų. Apie kitų kategorijų ne maisto produktus, pavyzdžiui, vaistus ir medicinos prietaisus, pranešama naudojantis kitomis specialiai tam skirtomis perspėjimo sistemomis.

Kokios yra nacionalinių valdžios institucijų pareigos?

Nacionalinės valdžios institucijos užtikrina, kad verslo atstovai laikytųsi prievolės rinkai teikti tik saugius produktus. Jos privalo paskirti institucijas, kurios gali imtis priemonių, kad rinkoje nebūtų pavojingų produktų arba kad prekiavimas jomis ar jų naudojimas būtų ribojamas. Kiekviena šalis skiria RAPEX informacijos centrą, kuris koordinuoja sistemą nacionaliniu lygmeniu ir informuoja Komisiją apie savo rinkoje nustatytus pavojingus produktus. Perspėjimų pavidalu gauta ir Komisijos patvirtinta informacija skubiai išplatinama nacionaliniams informacijos centrams, kad būtų imamasi atitinkamų veiksmų. Apie šios tolesnės veiklos rezultatus pranešama naudojant tą pačią sistemą (vadinamosios reakcijos).

Kokios yra gamintojų prievolės?

Gamintojai (t. y. gaminantys ir importuojantys asmenys) yra atsakingi už tai, kad rinkai būtų pateikiami tik saugūs produktai. Sužinojęs, kad produktas yra pavojingas, gamintojas nedelsdamas privalo imtis veiksmų, kad užkirstų tolesnį pavojų vartotojams. Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos taip pat turi būti informuojamos apie iškilusią saugos problemą, aiškiai nurodant konkretų gaminį, jo keliamus pavojus ir jam atsekti būtiną informaciją. Po to, jei produktas kelia rimtą pavojų, ši informacija per RAPEX perduodama Komisijai ir kitoms RAPEX sistemoje dalyvaujančioms šalims.

2. RAPEX 2013 m.

Kokie svarbiausi pokyčiai įvyko 2013 m.?

2013 m. RAPEX sukako dešimt metų. 2013 m. RAPEX sukako dešimt metų. Iš pradžių kasmet per sistemą būdavo pateikiama apie kelis šimtus perspėjimų, o šiuo metu pateikiama per 2000 perspėjimų.

Per šiuos dešimt metų RAPEX veikla sėkmingai prisidėjo prie Europos vartotojų apsaugos. Per tą laiką valstybės narės pateikė per 16 600 perspėjimų dėl pavojingų produktų.

Svarbiausi laimėjimai 2013 m.:

  • daugiau perspėjimų dėl pavojingų produktų;

  • ankstesnis pavojų nustatymas;

  • geresnė nacionalinių institucijų atliekama rinkos priežiūra ir produktų saugos užtikrinimas, be kita ko, vykdant specialius projektus;

  • didesnis su RAPEX pranešimais susijusių tolesnių veiksmų skaičius;

  • geresnis valdžios institucijų atliekamas rizikos vertinimas;

  • geresnis atsekamumas (mažiau nežinomos kilmės produktų);

  • daugiau dėmesio skiriama perspėjimų kokybei ir naudingumui;

  • glaudžiau bendradarbiaujama su muitinėmis;

  • koordinuojant Europos Komisijai toliau kuriami tinklai ir tęsiami mokymai.

2013 m. rinkos priežiūros tarnybos su finansine Komisijos pagalba visoje Europoje tęsė bendras pastangas glaudžiau bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi produktų saugos taisyklių, ir imantis veiksmingų priemonių prieš pavojingus ir reikalavimų neatitinkančius produktus. Vykdant Europos gaminių saugos reikalavimų įgyvendinimo forumo (PROSAFE) veiklą, buvo įgyvendinti ir baigti projektai, kuriais daugiausia dėmesio buvo skirta vaikų priežiūros prekėms, fejerverkams, vejapjovėms ir baterijų krovikliams. Kai kurie kiti projektai (t. y. dėl aukštų kėdučių, virvelių ir drabužių raištelių) vis dar vykdomi. 2014 m. pradžioje pradėti nauji bendri veiksmai dėl žaislų, vaikų priežiūros prekių (lopšių ir nešiojamų lopšių), paspirtukų, cheminių medžiagų tekstilės gaminiuose ir dūmų detektorių.

Muitinės tarnybos vis labiau įsitraukia į produktų saugos priežiūros veiksmus ir priemonių, kurių ėmėsi pasienio kontrolės tarnybos, bei perspėjimų per RAPEX sistemą skaičius per pastaruosius keletą metų stabiliai didėjo. 2012 m. 11 proc. privalomų priemonių ėmėsi muitinės tarnybos. 2013 m. šis skaičius padidėjo ir siekė 13 proc.

Kokių svarbiausių rezultatų pasiekta 2013 m.?

2013 m. valstybės narės per RAPEX sistemą iš viso pateikė 2 364 perspėjimus dėl pavojingų produktų. Tai 3,8 proc. daugiau perspėjimų nei 2012 m. Iš 2 364 perspėjimų 1 981 perspėjimas buvo susijęs su produktais, kurie kelia didelį pavojų vartotojams. Likusieji perspėjimai susiję su vidutiniu ar nedideliu pavojumi arba buvo pateikti tik dėl informacijos (su galimybe, bet ne prievole, imtis tolesnių veiksmų).

Kodėl 2013 m. išaugo perspėjimų apie pavojingus produktus skaičius?

Kiekvienais metais, išskyrus 2011 m., RAPEX perspėjimų skaičius stabiliai augo ir siekė apie 2000 perspėjimų per metus.

Šis didėjimas paliudija, kad valstybių narių valdžios institucijos ir Komisija yra apsisprendusios išlaikyti budrumą ir aktyviai ginti vartotojų saugą. Padidėjęs perspėjimų skaičius reiškia, kad vartotojai yra saugesni, nes didesnį pavojų keliantys produktai iš ES rinkos buvo pašalinti.

RAPEX sistema dabar pasiekė stabilumo ir brandos lygį, o kadangi rizikos vertinimo gairės naudojamos aktyviau, perspėjimai tapo kokybiškesni ir išsamesni. Taip pat dėl nuolat tobulinamos IT sistemos valstybėms narėms ir Europos Komisijai buvo sudarytos sąlygos sistemą naudoti efektyviau ir veiksmingiau.

Be to, valstybės narės sistema naudojasi veiksmingiau, nes dabar aiškiau, kur ir kaip tinkamiausiai reaguoti. Ypač daug dėmesio skirta per sistemą perduodant išsamesnę informaciją, pavyzdžiui, apie ekonominės veiklos vykdytojus, atsekamumą, dėl kurio valdžios institucijoms lengviau atsekti produktus.

Kokie yra 2013 m. (palyginti su 2012 m.) padidėjusio tolesnių veiksmų („reakcijų“) skaičiaus padariniai?

Tolesni veiksmai rodo, kad ES valstybės narės ėmėsi veiksmų po to, kai per RAPEX tinklą buvo išplatintas perspėjimas. Dažniausia tai reiškia, kad produkto buvo ieškota, jis rastas nacionalinėje rinkoje ir dėl jo buvo imtasi atitinkamų priemonių. Iš viso tolesnių veiksmų (RAPEX sistemoje – „reakcijų“) 2013 m. buvo 2147, o tai, palyginti su 2012 m., reikšmingas padidėjimas – tais metais reakcijų skaičius siekė 1700. Tai rodo, kad RAPEX sistema naudojama dažniau ir kad ji yra veiksmingesnė.

RAPEX perspėjimai, kurie sulaukia kelių reakcijų iš kitų valstybių narių, nurodančių, kad ir jos rado produktą ir ėmėsi priemonių, rodo, kad RAPEX sistema veikia efektyviai.

Kurios valstybės narės pateikė daugiausia perspėjimų?

2013 m. 48 proc. visų RAPEX perspėjimų apie pavojingus produktus pateikė penkios šalys:

  • Vengrija (278 perspėjimai, 12 proc.),

  • Vokietija (259 perspėjimai, 11 proc.),

  • Ispanija (254 perspėjimai, 11 proc.),

  • Bulgarija (191 perspėjimas, 8 proc.),

  • Jungtinė Karalystė (142 perspėjimai, 6 proc.).

2013 m. maždaug trečdalis sistemoje dalyvaujančių šalių pateikė daugiau nei 2012 m. perspėjimų dėl pavojingų produktų. Į bendrą perspėjimų skaičių įtraukus tolesnius veiksmus (reakcijas), Ispanija yra aktyviausia šalis (458 perspėjimai), po jos eina Vengrija (377 perspėjimai) ir Vokietija (361 perspėjimas).

Kokie yra pagrindiniai per RAPEX sistemą nustatyti produktai ir pavojai?

Produktų, dėl kurių perspėjama dažniausiai ir kurie sudarė 70 proc. visų perspėjimų, kategorijos:

  • drabužiai, tekstilės gaminiai ir madingi aksesuarai (583 perspėjimai, 25 proc.),

  • žaislai (580 perspėjimų, 25 proc.),

  • elektros prietaisai ir įranga (207 perspėjimų, 9 proc.),

  • variklinės transporto priemonės (160 perspėjimai, 7 proc.),

  • kosmetikos produktai (106 perspėjimai, 4 proc.),

Penkios pavojų, dėl kurių perspėjama dažniausiai, rūšys:

  • pavojus susižeisti (656 perspėjimai, 23 proc.),

  • cheminis pavojus (580 perspėjimų, 20 proc.),

  • pavojus užspringti (398 perspėjimai, 14 proc.),

  • elektros smūgio pavojus (329 perspėjimai, 12 proc.),

  • pavojus pasismaugti (266 perspėjimai, 9 proc.),

Lyginant su padėtimi ankstesniaisiais metais, šių kategorijų produktai ir pavojai nuolat patekdavo į produktų ir pavojų, dėl kurių per RAPEX sistemą pateikiama daugiausia perspėjimų, kategorijų penketuką, skirdavosi tik eiliškumas. Tokią padėtį galima paaiškinti dideliu pirmiau nurodytoms kategorijoms priklausančių produktų vartojimu ir pasiūla (pvz., elektros prietaisų kategorijai priskiriami mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, pailginimo laidai, baterijų krovikliai), o dėl to padidėja galimybė tarp jų taip pat rasti pavojingų produktų. Valstybių narių valdžios institucijos taip pat vykdo pavojais grindžiamus ir prieš pavojus nukreiptus rinkos priežiūros veiksmus, ir daugiausia dėmesio skiria pavojingiausiems produktams arba labiausiai pažeidžiamiems vartotojams, pavyzdžiui, vaikams.

Ką tai reiškia, jei viena šalis pateikia daugybę perspėjimų? Ar tai reiškia, kad toje konkrečioje rinkoje yra daugiau pavojingų produktų?

Konkrečios valstybės narės pateiktų perspėjimų skaičiaus negalima tiesiogiai sieti su produktų jos rinkoje saugos lygiu. Gali būti daugybė priežasčių, dėl kurių viena valstybė narė gali pateikti daugiau perspėjimų negu kita, pavyzdžiui, didelė rinka, didelio masto importas, patyrę inspektoriai ir pan. Paprastai Europos šalyse, kurių rinkos didžiausios ir į kurias daugiausia importuojama, taip pat yra daugiausia inspektorių ir jie nustato daugiau pavojingų prekių, todėl per RAPEX jos pateikia daugiau perspėjimų negu mažesnės šalys.

Kokios buvo nacionalinių valdžios institucijų priemonės reaguojant į nustatytas pavojingas prekes?

Dažniausiai 2013 m. taikytos privalomosios priemonės dėl pavojingų vartojimo prekių buvo pašalinimas iš rinkos, draudimas prekiauti, susigrąžinimas iš vartotojų, muitinių tarnybų draudimas importuoti ir taisomieji veiksmai.

Kokia yra didžiosios dalies 2013 m. nustatytų pavojingų produktų kilmė?

Remiantis RAPEX statistika, dauguma pavojingų produktų, apie kuriuos perspėta per RAPEX sistemą, kilmė yra ne ES šalys, tarp jų yra Kinija ir Turkija.

Kinija (įskaitant Honkongą) buvo nurodyta kaip 64 proc. (1459 perspėjimų) produktų kilmės šalis.

Dėl Europos kilmės pavojingų produktų buvo pateikti 284 perspėjimai (15 proc.), įskaitant 55 produktus, kurių kilmės šalis buvo Vokietija (2 proc.), 42 produktus, kurių kilmės šalis – Italija (2 proc.) ir 31 produktą, kurio kilmės šalis buvo Bulgarija (1 proc.).

Nuo 2012 m. nesaugių ES pagamintų produktų skaičius sumažėjo; šis sumažėjimas dar reikšmingesnis, lyginant šiuos duomenis su tais laikais, kai RAPEX sistema tik pradėjo veikti – 2004 m. pavojingų ES kilmės produktų dalis sudarė 27 proc. Tą patį galima pasakyti apie produktus, kurių kilmės šalis nežinoma. Nuo 2012 m. tokių produktų skaičius sumažėjo; lyginant šį skaičių su pirmųjų RAPEX veiklos metų duomenimis, skirtumas stulbinamas – 2004 m. ir 2005 m. apie 20 proc. produktų buvo nežinomos kilmės. Pastarąjį faktą, be abejonės, galima laikyti didesnio vartotojų produktų tiekimo grandinės atsekamumo rodikliu.

Ar padaugėjo perspėjimų dėl Kinijos kilmės produktų?

Taip, 2013 m., palyginti su 2012 m., ir toliau didėjo Kinijos kilmės vartojimo produktų, apie kuriuos perspėta per RAPEX sistemą – nuo 58 proc. 2012 m. iki 64 proc. 2013 m. Iš viso pateikti 1497 perspėjimai dėl Kinijoje (įskaitant Honkongą) pagamintų produktų.

Nors šis skaičius didesnis nei 2012 m., jis vis dar neviršija per pastaruosius kelerius metus stebėto vidurkio. Be to, didesnis Kinijos kilmės produktų skaičius gali būti didesnio atsekamumo pasekmė – dėl produktų, kurių kai kuriais atvejais kilmė buvo nežinoma, dabar gali būti pateikiami perspėjimai (su išsamesne informacija apie grandinę) kaip dėl Kinijos kilmės produktų. Be to, didelis perspėjimų skaičius priklauso ir nuo didelės Kinijoje pagamintų vartojimo produktų skvarbos Europos rinkose. Produktai tikrinami pagal tuos pačius griežtus saugos reikalavimus, nepriklausomai nuo jų kilmės, paprastai atsižvelgiant į tipinius pavojus, siejamus su atitinkamos kategorijos produktais. Nuolat intensyvėjantys kontaktai su Kinijos administracija ir verslo atstovais yra vaisingi – dėl jų produktai geriau identifikuojami ir atsekami, o tai sudaro sąlygas veiksmingiau taikyti taisomąsias priemones. Bendradarbiaujama bus ir toliau.

Produktų atsekamumas. Ką daro Komisija, kad produktai būtų geriau identifikuojami ir kad būtų veiksmingiau taikomi tolesni veiksmai, susiję su RAPEX perspėjimais?

2011 m. buvo sukurta Gaminių atsekamumo klausimų ekspertų darbo grupė. Šios grupės tikslas buvo atsakyti į tokius klausimus:

  • kokie dabar yra pažangiausi produktų atsekamumo metodai?

  • kokia yra dabartinė kai kurių pagrindinių ne maisto vartojimo produktų padėtis?

  • ką būtų galima patobulinti šioje srityje?

Šią ekspertų grupę sudarė 15 ekspertų iš rinkos priežiūros tarnybų, gamybos ir prekybos sektoriaus bei vartotojų asociacijų. Galutinėje ataskaitoje, pateiktoje 2013 m. rugsėjo mėn., nurodytos rekomendacijos:

  • ekonominės veiklos vykdytojams įdiegti veiksmingą atsekamumo sistemą;

  • rinkos priežiūros tarnybos turėtų būti mokomos, kaip geriausiai išnaudoti atsekamumo informaciją brūkšniniuose ir produktų koduose;

  • pagerinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą;

  • vartotojams apdairiau pirkti produktus; jie turėtų patikrinti, ar su juo pateikiama informacija apie gamintojo tapatybę ir pan.

Informacija apie grupės veiklą pateikiama interneto svetainėje EUROPA

http://ec.europa.eu/consumers/safety/projects/ongoing-projects_en.htm

3. Bendradarbiavimas su Kinija

ES ir Kinija yra didžiausios pasaulyje prekybos partnerės; Kinija yra didžiausia ES tiekėja ir antra pagal dydį (po JAV) ES klientė. Produktų saugos klausimais Europos Komisija ir valstybės narės reguliariai bendradarbiauja su Kinijos valdžios institucijomis.

Ar Komisija gauna grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip Kinijos valdžios institucijos įgyvendina tolesnius veiksmus, susijusius su informacija, pateikta per sistemą RAPEX-CHINA?

Bendradarbiavimas RAPEX-CHINA sistemos klausimais yra glaudus: kiekvieną ketvirtį kompetentingos Kinijos valdžios institucijos (AQSIQ) Komisijai teikia ataskaitas su išvadomis dėl tolesnių veiksmų, kurių imtasi remiantis duomenimis, gautais per RAPEX-CHINA sistemą.

Ataskaitose pateikta informacija Komisijai ir valstybėms narėms leidžia vykdyti stebėseną ir analizuoti tolesnę rinkos priežiūros veiklą, kurią atlieka Kinijos valdžios institucijos savo teritorijoje; ji sudaro galimybę bendradarbiaujant nustatyti iškilusias problemas ir jas spręsti. Iki šiol Komisijai buvo pateiktos 26 ketvirčio ataskaitos.

Kiek RAPEX perspėjimų išnagrinėjo AQSIQ nuo to laiko, kai buvo sukurta RAPEX-CHINA sistema?

2006–2013 m. AQSIQ užtikrino su 2 549 RAPEX pranešimais susijusius tolesnius veiksmus. 26 ketvirčio ataskaitų dėl tolesnių veiksmų analizė rodo, kad per trijų mėnesių laikotarpį AQSIQ išnagrinėja maždaug šimtą RAPEX bylų. 1459 bylų (57 proc.) atvejais pritaikytos prevencinės arba ribojamosios priemonės, kurių ėmėsi AQSIQ arba – savanoriškai – Kinijos gamintojas ar eksportuotojas (pvz., eksporto sustabdymas arba didesnė priežiūra); 1090 atvejais (43 proc.) nebuvo imtasi jokių priemonių, nes Kinijos įmonės, atsakingos už produkto gamybą ir (arba) eksportavimą į ES, nebuvo įmanoma surasti.

4. Rinkos priežiūra ir elektroninė prekyba

Kadangi vartojimo produktams įsigyti vis dažniau naudojamasi internetu, taip parduodamų produktų priežiūrą Europos Komisija ir valstybės narės laiko savo prioritetu.

Aktualu tai, kad Komisija skatino Internetu parduodamų produktų saugos ekspertų grupės veiklą, kuri buvo vartojimo gaminių saugos ir rinkos priežiūros dokumentų rinkinio dalis. Neseniai įvyko pirmasis šios darbo grupės posėdis ir manoma, kad vėliau ši grupė parengs rekomendacijas.

RAPEX neturi konkrečių statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima atskirai pateikti duomenis apie internetu parduodamus pavojingus produktus. Vis dėlto iš kokybinės naujausių RAPEX perspėjimų analizės matyti, kad vis daugiau pateikiama perspėjimų dėl internetu įsigytų produktų. Neseniai Vokietijos pateiktas perspėjimas dėl tatuiruočių rinkinio yra vienas iš tokių pavyzdžių. Kalbant apie Jungtinės Karalystės perspėjimą, nors atitinkamų produktų rasta įprastose parduotuvėse, Jungtinės Karalystės valdžios institucijos vis dėlto atliko paiešką pagrindinėse e. parduotuvėse (Amazon ir E-bay), o kadangi tų produktų buvo galima įsigyti ir jose, Jungtinės Karalystės valdžios institucijos abu internetinius platintojus informavo apie priemones ir būtinybę turimus pavojingus produktus pašalinti nuo „prekystalių“.

Daugiau informacijos:

  1. IP/14/311

  2. Produktų sauga:

http://ec.europa.eu/consumers/safety/news/index_en.htm

  1. Nuoroda į RAPEX informacinę medžiagą:

http://ec.europa.eu/consumers/safety/rapex/reports/index_en.htm

  1. Savaitinės RAPEX ataskaitos arba specifiniai duomenys:

www.ec.europa.eu/rapex

  1. RAPEX nacionaliniai informacijos centrai:

http://ec.europa.eu/consumers/safety/rapex/contact_points.pdf

  1. Produktų saugos ir rinkos priežiūros dokumentų rinkinys:

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-13-93_en.htm

  1. Produktų atsekamumas:

http://ec.europa.eu/consumers/safety/projects/ongoing-projects_en.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website