Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Autres langues disponibles: FR EN DE ES NL IT PT EL ET SK SL

Europos Komisija

PRANEŠIMAS

Briuselis, 2013 m. vasario 14 d.

Finansinių sandorių mokestis vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą: klausimai ir atsakymai

(taip pat žr. IP/13/115)

Kodėl Komisija pasiūlė taikyti finansinių sandorių mokestį vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą?

2011 m. rugsėjo mėn. Komisija pirmiausia pasiūlė finansinių sandorių mokestį įvesti visoms 27 valstybėms narėms (IP/11/1085). Tačiau po intensyvių diskusijų Taryboje tapo aišku, kad vieningo pritarimo šiam pasiūlymui artimiausioje ateityje pasiekti nepavyks.

Vis dėlto kelios valstybės narės išreiškė tvirtą norą imtis įgyvendinti finansinių sandorių mokesčio sistemą. Taigi 2012 m. rudenį vienuolika valstybių narių nusiuntė raštą Komisijos nariui A.Šemetai oficialiai prašydamos leisti tvirčiau bendradarbiauti finansinių sandorių mokesčio srityje remiantis 2011 m. Komisijos pasiūlymu.

Komisija atidžiai patikrino, ar šie prašymai atitinka Sutartyse numatyto tvirtesnio bendradarbiavimo kriterijus. Vadovaudamasi šiuo vertinimu, 2012 m. spalio mėn. Komisija pasiūlė sprendimą, kuriuo būtų leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje (žr. IP/12/1138). Gruodžio mėn. šį sprendimą parėmė Europos Parlamentas, o 2013 m. sausio mėn. – Europos finansų ministrai ECOFIN taryboje.

Uždegus žalią šviesą tvirtesniam bendradarbiavimui, Komisija parengė išsamų finansinių sandorių mokesčio, kurį taikys vienuolika valstybių narių, pasiūlymą. Šis pasiūlymas pristatytas šiandien.

Kas yra tvirtesnis bendradarbiavimas?

Tvirtesnis bendradarbiavimas – tai bent 9 valstybių narių grupės sprendimas įgyvendinti Komisijos pasiūlytą iniciatyvą, paaiškėjus, kad per pagrįstą laikotarpį vieningo pritarimo šiam pasiūlymui pasiekti neįmanoma. Šis principas taikomas tik toms politikos sritims, kurių teisės aktams reikia vieningo pritarimo ir juo stengiamasi rasti išeitį, kai tam tikroms valstybėms narėms užkertamas kelias žengti pirmyn ir įgyvendinti bendrą požiūrį dėl kitų valstybių narių nenoro arba nepritarimo.

Aiškios tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatos ir sąlygos yra nustatytos ES sutarties 20 straipsnyje ir SESV 326–334 straipsniuose.

Išsamesnės informacijos apie tvirtesnio bendradarbiavimo tvarką galima rasti MEMO/12/799.

Kurios valstybės narės tvirčiau bendradarbiaudamos ketina taikyti bendrą finansinių sandorių mokestį ?

Nustatyti bendrą finansinių sandorių tvirčiau bendradarbiaujant mokestį leista vienuolikai valstybių narių, kurių BVP sudaro du trečdalius ES BVP. Šio valstybės narės: Belgija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Austrija, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija.

Ar kitos valstybės narės gali vėliau prisijungti prie šios grupės ir kaip jos gali tą padaryti?

Taip, gali. Pagal Sutartis viena iš tvirtesnio bendradarbiavimo sąlygų – galimybė bet kuriai pageidaujančiai valstybei narei prisijungti vėliau. Norėdama prisijungti, valstybė narė turėtų pateikti prašymą Komisijai, kuri šį prašymą įvertintų pagal Sutartyje nustatytus kriterijus (taip pat, kaip buvo įvertinti pirminiai prašymai).

Kokios yra pagrindinės šiandien vienuolikai valstybių narių pasiūlyto finansinių sandorių mokesčio ypatybės?

Pagal vienuolikos valstybių narių prašymus į šiandien pristatomą pasiūlymą įtraukta didelė pirminio Komisijos finansinių sandorių mokesčio pasiūlymo dalis, susijusi su taikymo sritimi ir tikslais.

Kalbant apie tikslus, jie yra tokie patys. Šie tikslai:

- išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo, kurį galėtų sukelti nekoordinuojamas atskirų valstybių finansinių sandorių mokesčių taikymas;

- užtikrinti, kad finansų sektorius įneštų deramą ir esminį indėlį į viešuosius finansus ir padėtų padengti krizės išlaidas, nes šiuo metu finansų sektoriui taikomi mokesčiai, palyginti su kitais sektoriais, yra per maži;

- parengti atitinkamas atgrasomąsias priemones už finansinius sandorius, kuriais nedidinamas finansų rinkų veiksmingumas arba nepadedama realiajai ekonomikai.

Kalbant apie finansinių sandorių mokesčio taikymo sritį, pastaroji taip pat atitinka taikymo sritį, nustatytą 2011 m. pateiktame pasiūlyme:

- šio mokesčio bazė yra labai plati: į ją įtraukti su visomis finansinėmis priemonėmis susiję finansų įstaigų sandoriai visose rinkose, jei tik nustatomas ekonominis ryšys su finansinių sandorių mokesčio taikymo zona;

- šio mokesčio normos yra nedidelės: 0,1 % mokesčio tarifas, taikomas akcijoms ir obligacijoms, kolektyvinio investavimo fondų investiciniams vienetams, pinigų rinkos priemonėms, atpirkimo sandoriams ir vertybinių popierių skolinimo sandoriams, ir 0,01 % tarifas, taikomas išvestinių finansinių priemonių sandoriams. Tokios mažiausios normos buvo pasiūlytos, o dalyvaujančios valstybės narės, jei pageidauja, gali taikyti didesnes. Šį mokestį turės mokėti kiekviena su sandoriu susijusi finansų įstaiga;

- siekiant apsaugoti realiąją ekonomiką, finansinių sandorių mokestis netaikomas kasdienei piliečių ir įmonių finansinei veiklai (pvz., draudimo sutartims, hipotekos ir verslo paskoloms, kreditinių kortelių operacijoms, mokėjimo paslaugoms, indėliams, neatidėliotiniems valiutos sandoriams);

- mokestis nebus taikomas sandoriams, kuriais siekiama padidinti kapitalą (t. y. pirminiam akcijų ir obligacijų išleidimui, kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų išleidimui), ir tam tikroms restruktūrizavimo operacijoms. Taip pat į finansinių sandorių mokesčio taikymo sritį neįtraukiami sandoriai su Europos Centriniu Banku (ECB) ir nacionaliniais centriniais bankais, Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmu (ESM);

- įsisteigimo šalies principas išlieka pagrindinė apsaugos priemonė nuo finansinių sandorių perkėlimo. Pagal įsisteigimo šalies principą svarbu ne kur vyksta sandoris, bet kokios yra sandorio šalys. Jei su sandoriu susijusi finansų įstaiga yra įsisteigusi finansinių sandorių mokesčio taikymo zonoje arba veikia šioje zonoje įsisteigusios šalies vardu, sandoris bus apmokestintas, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje jis vykdomas;

Be to, kad būtų užkirstas kelias vengti mokėti mokestį, Komisija į pasiūlymą įtraukė išleidimo šalies principą. Laikantis šio principo, sandoris bus apmokestintas, nepriklausomai nuo to, kur ir kada jis vykdomas, jei jis yra susijęs su finansinėmis priemonėms, išleistomis vienoje iš šį mokestį taikančių valstybių narių.

Kokie buvo pagrindiniai 2011 m. finansinių sandorių mokesčio pasiūlymo pakeitimai ir kodėl jie buvo įtraukti?

Visi į šiandienos pasiūlymą įtraukti 2011 m. pasiūlymo pakeitimai atitinka vieną iš dviejų tikslų: arba jais suteikta daugiau teisinio aiškumo, jei jo reikia, arba jais siekiama sustiprinti kovos su mokesčio vengimu ir piktnaudžiavimu juo nuostatas, kaip prašė vienuolika mokestį norinčių taikyti valstybių narių. Pagrindiniai pakeitimai yra šie:

- įtrauktas išleidimo vietos principas, kaip kovos su mokesčio vengimu, priemonė (išsamesnės informacijos pateikta toliau). Pasiūlymas taip pat papildytas bendra ir konkrečia kovos su piktnaudžiavimu sąlygomis;

- direktyva tikslingai netaikoma valstybėms narėms ir kitoms viešosioms įstaigoms, kai joms pavesta valdyti valstybės sektoriaus skolą;

- aiškiai pasakyta, kad finansinių sandorių mokesti netaikomas ECB, EFSF ir ESM;

- pasikeitimai finansinėmis priemonėmis bus laikomi dviem sandoriais mokesčio tikslais, o atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandoriai ir vertybinių popierių skolinimasis ir skolinimasis – tik vienu sandoriu, nes jie yra ekonomiškai lygiaverčiai vienai (vienintelei) kredito operacijai;

- mokestis taip pat netaikomas kolektyvinio investavimo fondų akcijų ir investicinių vienetų išleidimui ir restruktūrizavimo operacijoms.

Ar finansinių sandorių mokestis yra naudingas, jei jo netaiko visos valstybės narės?

Taip, žinoma. Komisija norėjo, kad finansinių sandorių mokestis būtų taikomas visoje ES. Kadangi paaiškėjo, kad tai neįmanoma, tvirtesnis bendradarbiavimas yra teisingas kelias. Komisijos nustatyti tikslai tebėra pagrįsti ir pasiekiami. Taikant bendrą finansinių sandorių mokestį bus užtikrintas deramesnis finansų sektoriaus indėlis į viešuosius finansus, nes šiuo metu Europos Sąjungoje šis sektorius per metus mokesčių sumoka maždaug 18 mlrd. EUR mažiau, negu turėtų, nors gavo didžiulę naudą iš bankų gelbėjimo operacijų, kurias iš anksto finansavo mokesčių mokėtojai. Be to, vienuolikoje valstybių narių įvedus vieną finansinių sandorių apmokestinimo sistemą bus sumažintas bendrosios rinkos susiskaidymas. Svarbiausia, tvirtesnį bendradarbiavimą finansinių sandorių mokesčio srityje vykdančios valstybės taip pat turės svarbų naują pajamų šaltinį, neperkeldamos papildomos naštos piliečiams.

Kiek pajamų tikimasi gauti iš finansinių sandorių mokesčio? Kaip jos bus panaudotos?

Taikant pasiūlytą finansinių sandorių mokestį pagal tvirtesnio bendradarbiavimo principą numatoma gauti 30–35 mlrd. EUR per metus, t. y. 1 proc. visų mokestį taikančių valstybių narių mokestinių pajamų.

Komisija siūlo dalį šių pajamų naudoti kaip ES biudžeto nuosavus išteklius ir mokestį taikančioms valstybėms narėms atitinkamai sumažinti nacionalinius BNP grindžiamus įnašus. Į nacionalinius biudžetus patekę pinigai galėtų būti panaudoti viešiesiems finansams konsoliduoti, investicijoms į augimą skatinančią veiklą arba paramos vystymuisi įsipareigojimams vykdyti. Galiausiai pačios mokestį taikančios valstybės narės galės nuspręsti, kur panaudoti iš finansinių sandorių mokesčio gautas pajamas.

Ar yra rizikos, kad mokestį taikančių valstybių narių finansų sektoriai persikels į bendro finansinių sandorių mokesčio netaikančias valstybes nares arba ES nepriklausančias šalis?

Dabartiniame pasiūlyme numatytos griežtos priemonės, kad būtų sumažinta perkėlimo rizika. Visų pirma, taikant įsisteigimo šalies principą užtikrinama, kad jei bet kuri iš sandorio šalių yra įsisteigusi finansinių sandorių mokesčio taikymo zonoje, sandoris yra apmokestinamas, nepriklausomai nuo, kurioje pasaulio dalyje jis vykdomas. Todėl finansinių sandorių mokesčio pavyktų išvengti tik toms finansų įstaigoms, kurios būtų pasiruošusios persikelti, atsisakyti visų savo klientų vienuolikoje valstybių narių ir neturėtų jokių sąsajų su mokestį taikančiose valstybėse narėse įsisteigusiomis finansų įstaigomis. Todėl nesitikima, kad finansų sektoriaus atsaku į mokestį taptų persikėlimas, ypač atsižvelgiant į mažą siūlomo finansinių sandorių mokesčio normą ir tai, kad mokestį taikančių šalių BVP sudaro du trečdalius ES BVP.

Vis dėlto šiandienos pasiūlyme Komisija numatė priemones, kuriomis bus dar labiau sustiprinta apsauga nuo perkėlimo. Pagal išleidimo vietos principą vienuolikoje valstybių narių išleistos finansinės priemonės, jei jomis prekiaujama, bus apmokestintos, net jei jomis prekiaujantys subjektai nebus įsisteigę finansinių sandorių mokesčio taikymo zonoje. Taigi paskata persikelti tam, kad būtų galima išvengti mokesčio, dar labiau susilpnės.

Todėl finansų įstaigoms pavyktų išvengti mokesčio tik jei atsisakytų savo klientų bazės su finansinėmis priemonėmis susijusioje finansinių sandorių mokesčio jurisdikcijoje ir jei jos nebeprekiautų joje išleistomis finansinėmis priemonėmis.

Ar taikant siūlomą finansinių sandorių mokestį laikomasi atitinkamų teritoriškumo taisyklių?

Taip. Finansinių sandorių mokestis, kurį siūloma taikyti vienuolikai valstybių narių, visapusiškai atitinka tarptautinę teisę ir ES apmokestinimo principus. Tarpvalstybinių paslaugų apmokestinimas yra nusistovėjęs apmokestinimo principas. Tokio apmokestinimo pavyzdžiu gali būti PVM. Kai Belgijos pilietis perka programinę įrangą iš Amerikos bendrovės, programinei įrangai taikoma Belgijos mokesčio norma.

Be to, daug nacionalinių finansų sektoriui taikomų mokesčių yra pagrįsti išleidimo vietos principu, todėl jei parduodama finansinė priemonė išleista teritorijoje, kurioje taikomi šie mokesčiai, jie taikomi sandoriams, vykdomiems ir už šios teritorijos ribų. Toks pats yra ir siūlomo finansinių sandorių mokesčio principas. Jei nustatomas sandorio ir šį mokestį taikančios valstybės narės teritorijos ryšys, šis mokestis taikomas teisėtai. Vis dėlto į pasiūlymą įtraukta bendra taisyklė, kurią taikant asmeniui, kuris privalo mokėti finansinių sandorių mokestį, leidžiama įrodyti, kad sandoris ir ta teritorija yra nepakankamai susiję (ekonominės esmės sąlyga), todėl jam šio mokesčio mokėti nereikia.

Koks bus finansinių sandorių mokesčio poveikis ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui?

Iš naujausių Komisijos pateiktų tyrimų matyti, kad taikant finansinių sandorių mokestį darbo vietų nesumažės. Kalbant apie poveikį ekonomikai, apskaičiuota, kad ilguoju laikotarpiu jis būtų neigiamas, t. y. BVP sumažėtų 0,28 proc. Jei taikant finansinių sandorių mokestį surinktos pajamos bus sumaniai grąžintos į ekonomiką, potencialus poveikis galėtų būti net teigiamas, t. y. BVP padidėtų 0,2 proc. Abu šie skaičiai – kaupiamasis šio mokesčio poveikis per keletą dešimtmečių, remiantis ekonominiais modeliais. Svarbiau už skaičius yra tai, kad pradėjus taikyti finansinių sandorių mokestį nebus neigiamo poveikio ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

Ar finansinių sandorių mokestį pajus paprasti piliečiai?

Siūlomas finansinių sandorių mokestis nebus taikomas kasdienei paprastų piliečių ir įmonių finansinei veiklai siekiant apsaugoti juos ir realiąją ekonomiką. Iš tiesų, šis mokestis skirtas tik finansų sektoriui. Į pasiūlymą įtraukti tik sandoriai, kuriuos vykdo finansų įstaigos; beveik 85 proc. visų sandorių vykdo vien tik finansų įstaigos.

Be to, siūlomos mažiausios mokesčio normos yra labai mažos, kad dėl išaugusių kapitalo sąnaudų būtų išvengta reikšmingų netiesioginio poveikio sukeltų pasekmių realiajai ekonomikai. Žinoma, kaip ir vertindamos kitas sąnaudas, finansų įstaigos turės įvertinti, ar jos perims tokį mokestį, ar atsižvelgdamos į rinkos sąlygas ir (arba) konkurenciją, jį perkels. Netgi jei finansų sektorius kai kurias šių sąnaudų perkels klientams, neproporcingų pasekmių nebus. Bet kuris pilietis, pirkdamas, pavyzdžiui, 10 000 EUR akcijų, už sandorį mokės tik 10 EUR mokestį .

Ar finansinių sandorių mokestį pajus kiti sektoriai ir kaip šis mokestis paveiks tradicinę investicinę bankininkystę?

Siūlomas finansinių sandorių mokestis nebus taikomas kasdienei finansų sektoriui nepriklausančių įmonių finansinei veiklai. Todėl jei MVĮ arba didesnėms įmonėms reikės pinigų ir jos skolinsis jų iš bankų arba jei jos išleis naujų akcijų arba įmonių obligacijų, mokėti šio mokesčio nereikės. Taip pat šio mokesčio mokėti nereikia, kai vykdoma susijungimo arba įsigijimo veikla arba įsigyjamos valdymo teisės, o finansų įstaiga vaidina pagrindinį tarpininko vaidmenį.

Kainos galėtų šiek tiek padidėti tik tais atvejais, jei finansų įstaigos perkeltų su mokesčiu susijusias sąnaudas savo įmonių klientams. Tačiau tokių atvejų turėtų būti nedaug, nes labiausiai bus paveiktas pats finansų sektorius, kadangi 85 proc. visų sandorių vykdo finansų įstaigos, o šie sandoriai nesusiję su išorės klientais.

Ar finansinių sandorių mokestis bus taikomas pensijų fondams ir ar dėl to gali būti neigiamas poveikis pensijoms ir pensininkams?

Pensijų fondams finansinių sandorių mokestis taikomas. Šie fondai yra svarbūs finansų rinkų dalyviai ir tiesiogiai konkuruoja su kitais investiciniais fondais, pavyzdžiui, indeksų fondais, kurių veikla panaši į akcijų biržų arba obligacijų rinkų veiklą. Tačiau poveikis gali būti labai mažas, priklausomai nuo turto paskirstymo (portfelio) ir nuo investavimo strategijos (pavyzdžiui, pasirenkant didesnio ar mažesnio dažnio prekybą). Pensijų fondai dažnai diversifikuoja turto portfelius ir investuoja pinigus į finansines priemones (dažniausiai obligacijas), bet taip pat ir į turtą, kuriam finansinių sandorių mokestis netaikomas, pavyzdžiui, grynuosius pinigus ir (arba) valiutas, nekilnojamąjį turtą, paskolas, auksą, sidabrą ir kt.

Konservatyvūs pensijų kaupimo fondai paprastai vykdo mažos rizikos investavimo strategijas – daugiausia perka obligacijas arba akcijas, kai jos yra išleidžiamos, ir laiko jas iki išpirkimo termino. Tokiems sandoriams šis mokestis netaikomas.

Pensijų fondams, kurie daugiau prekiauja turtu, bus taikomas didesnis mokestis. Tačiau finansinių sandorių mokesčio poveikis galėtų būti ir toks, kuris stabdytų didelę pensijų fondų apyvartą ir skatintų imtis labiau ilgalaikio fondų valdymo. Todėl galėtų apčiuopiamai sumažėti tų fondų, į kuriuos pensijų fondai investuoja dažniausiai, valdymo mokesčiai.

Koks bus finansinių sandorių mokesčio pagal tvirtesnio bendradarbiavimo principą poveikis šio mokesčio netaikančioms valstybėms narėms?

Prieš pasiūlydama leisti vienuolikai valstybių narių pradėti taikyti finansinių sandorių mokestį vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą, Komisija atidžiai įvertino, kad būtų laikomasi Sutartyse nustatytų kriterijų.

Vienas šių kriterijų – nuostata, kad neturėtų būti su tvirtesniu bendradarbiavimu susijusio neigiamo poveikio mokesčio netaikančių valstybių narių prievolėms, teisėms ir kompetencijoms, taip pat neturėtų būti konkurencinių arba kitokių bendrosios rinkos iškraipymų. Komisijos atlikto tyrimo išvados dėl visų šių aspektų buvo palankios.

Be to, šio mokesčio netaikančios valstybės narės turės naudos, nes dėl suderinto finansinių sandorių mokesčio, kurį taikys vienuolika valstybių narių, bus teigiamų bendrosios rinkos pokyčių, t. y. supaprastės taisyklės ir sumažės administracinė našta įmonėms.

Koks bus finansinių sandorių mokesčio pagal tvirtesnio bendradarbiavimo principą poveikis bendrajai rinkai?

11 valstybių narių taikomas finansinių sandorių mokestis turės teigiamą poveikį bendrajai rinkai. Vienuolikai valstybių narių nustačius bendrą finansinių sandorių mokesčio taikymo sistemą, sumažės skirtingų nacionalinių požiūrių į finansų sektoriaus apmokestinimą. Todėl sumažės konkurencijos iškraipymų, bus mažiau galimybių išvengti mokesčio, daugiau skaidrumo, pagerės mokestį taikančių valstybių keitimasis informacija, sumažės visos ES įmonių ir operatorių mokestinių prievolių vykdymo sąnaudos.

Kada numatoma, kad vienuolika valstybių narių pradės taikyti finansinių sandorių mokestį?

Šiandienos pasiūlyme numatyta, kad finansinių sandorių mokestis vienuolikoje valstybių narių įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d. Be abejo, ar mokestis bus pradėtas taikyti nuo siūlomos datos priklausys ir nuo to, ar laiku pavyks dėl šio pasiūlymo susitarti Taryboje. Taip pat bus pasitarta su Europos Parlamentu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir nacionaliniais parlamentais, o po to reikės šį teisės aktą perkelti į nacionalinę teisę.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site