Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

ES ekonomikos valdymo paaiškinimas

Commission Européenne - MEMO/13/979   28/05/2014

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

Briuselis, 2014 m. gegužės 28 d.

ES ekonomikos valdymo paaiškinimas

Pasimokius iš patirties, įgytos per pastarąją ekonomikos, finansų ir valstybių skolos krizę, buvo imtasi ES taisyklių reformų, be kita ko, įdiegtos naujos biudžeto ir ekonominės politikos priežiūros sistemos bei sudarytas naujas euro zonos biudžeto tvarkaraštis.

Naujosios taisyklės (įdiegtos šešių ir dviejų dokumentų rinkiniais bei Sutartimi dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo) grindžiamos Europos semestru – ES politikos formavimo kalendoriumi. Šia integruota sistema užtikrinamos aiškesnės taisyklės, geresnis nacionalinės politikos koordinavimas visus metus, nuolatinis stebėjimas ir greitesnės sankcijos už taisyklių pažeidimus. Taip valstybėms narėms padedama vykdyti jų biudžeto ir reformų įsipareigojimus ir sutvirtinama ekonominė ir pinigų sąjunga.

Toliau išdėstomos esminės naujosios sistemos ypatybės.

KOORDINAVIMAS VISUS METUS. EUROPOS SEMESTRAS

Prieš krizę biudžeto ir ekonominės politikos planavimo tvarka ES buvo įvairi. Visapusiško nacionalinio lygmens veiksmų vaizdo nebuvo, o valstybės narės neturėjo galimybės aptarti bendros ES ekonomikos strategijos.

Koordinavimas ir gairės

2010 m. įdiegtu Europos semestru užtikrinama, kad valstybės narės aptartų savo biudžeto ir ekonomikos planus su ES partnerėmis tam tikru metų laikotarpiu. Taip jos gali pateikti pastabų dėl viena kitos planų, o Komisija – laiku, dar prieš priimant sprendimus nacionaliniu lygmeniu, suteikti politikos gairių. Komisija taip pat stebi, ar valstybės narės siekia ES ilgalaikio augimo strategijos „Europa 2020“ darbo vietų kūrimo, švietimo, inovacijų, klimato ir skurdo mažinimo tikslų.

Aiškus tvarkaraštis

Ciklas pradedamas kiekvienų metų lapkričio mėn. Komisijai paskelbus metinę augimo apžvalgą (bendruosius ES ekonomikos prioritetus), kuria valstybėms narėms suteikiamos ateinančių metų politikos gairės.

Pavasarį skelbiamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose valstybėms narėms suteikiama individualiai pritaikytų patarimų dėl didesnių struktūrinių reformų, kurioms baigti dažnai reikia daugiau negu vienų metų.

Euro zonos šalių biudžetai imami stebėti atidžiau artėjant metų pabaigai, kai valstybės narės pateikia savo biudžeto planų projektus. Juos įvertina Komisija ir aptaria euro zonos finansų ministrai. Komisija taip pat tikrina visos euro zonos fiskalinę padėtį.

Kaip įgyvendinami prioritetai ir vykdomos reformos, Komisija stebi kelis kartus per metus daug dėmesio skirdama euro zonai ir valstybėms narėms, kuriose kyla fiskalinių arba finansinių problemų.

  • Lapkričio mėn. Metinėje augimo apžvalgoje išdėstomi bendri ateinančių metų ES ekonomikos prioritetai. Siekiant patikrinti, ar valstybėse narėse nėra ekonominio disbalanso, rengiama įspėjimo mechanizmo ataskaita. Komisija skelbia savo nuomones dėl biudžeto planų projektų (visų euro zonos šalių) ir ekonominės partnerystės programų (euro zonos šalių, kurių biudžeto deficitas perviršinis). Biudžeto planus aptaria ir euro zonos finansų ministrai.

  • Gruodžio mėn. Euro zonos valstybės narės, atsižvelgdamos į Komisijos rekomendaciją ir finansų ministrų nuomones, patvirtina galutinius metinius biudžetus.

  • Vasario–kovo mėn. Metinę augimo apžvalgą aptaria Europos Parlamentas ir Taryboje susitinkantys atitinkami ES ministrai (užimtumo, ekonomikos ir finansų bei konkurencingumo). Komisija paskelbia savo žiemos ekonominę prognozę. Europos Vadovų Taryba, remdamasi metine augimo apžvalga, patvirtina ES ekonomikos prioritetus. Maždaug tuo metu Komisija paskelbia valstybių narių, kuriose galimas disbalansas (jos nurodytos įspėjimo mechanizmo ataskaitoje), nuodugnias apžvalgas.

  • Balandžio mėn. Valstybės narės pateikia savo stabilumo arba konvergencijos programas (vidutinės trukmės biudžeto planus) ir nacionalines reformų programas (ekonomikos planus), kurios turėtų atitikti visas ankstesnes ES rekomendacijas. Pageidautina, kad programos būtų kasmet pateikiamos iki balandžio 15 d. Bet kokiu atveju jos turi būti pateiktos ne vėliau kaip balandžio 30 d. Eurostatas paskelbia patikrintus praėjusių metų skolos ir deficito duomenis. Tai svarbu siekiant įsitikinti, ar valstybės narės laikosi savo fiskalinių tikslų.

  • Gegužės mėn. Komisija siūlo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas – individualiai pritaikytus politikos patarimus valstybėms narėms, grindžiamus metinėje augimo apžvalgoje nustatytais prioritetais ir balandžio mėn. gautuose planuose pateikta informacija. Gegužės mėn. Komisija taip pat paskelbia savo pavasario ekonominę prognozę.

  • Birželio–liepos mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtina konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, o Taryboje susitinkantys ES ministrai jas aptaria. Galiausiai liepos mėn. jas priima ES finansų ministrai.

  • Spalio mėn. Euro zonos valstybės narės Komisijai pateikia savo ateinančių metų biudžeto planų projektus (iki spalio 15 d.). Jei planas neatitinka valstybės narės vidutinės trukmės laikotarpio tikslų, Komisija gali paprašyti parengti naują projektą.

ATSAKINGESNIS BIUDŽETO SUDARYMAS

Stabilumo ir augimo paktas buvo sudarytas tuo pat metu, kai buvo įvedama bendra valiuta, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų patikimumas. Tačiau tai, kaip buvo užtikrinamas jo laikymasis prieš krizę, neužkirto kelio didelio fiskalinio disbalanso susidarymui kai kuriose valstybėse narėse.

Paktas reformuotas šešių dokumentų (teisės aktu tapo 2011 m. gruodžio mėn.) ir dviejų dokumentų (įsigaliojo 2013 m. gegužės mėn.) rinkiniais ir sustiprintas Sutartimi dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo (įsigaliojo 2013 m. sausio mėn. 25 ją pasirašiusiose šalyse).

Geresnės taisyklės

  1. Nominaliojo deficito ir skolos ribos. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos ir Sutartyje įtvirtintos 3 % BVP lygios deficito ir 60 % BVP lygios skolos ribos. Jos tebegalioja.

  2. Daugiau dėmesio skolai. Pagal naująsias taisykles dabartinė 60 % BVP lygi skolos riba turi būti veiksmingai taikoma. Tai reiškia, kad valstybėms narėms gali būti taikoma perviršinio deficito procedūra, jei jų skola didesnė kaip 60 % BVP ir ji mažinama nepakankamai (jei didesnis kaip 60 % perviršis nesumažinamas vidutiniškai bent 5 % per metus trejų metų laikotarpiu).

  3. Naujas išlaidų kriterijus. Pagal naująsias taisykles viešosios išlaidos negali didėti greičiau už potencialų BVP augimą vidutinės trukmės laikotarpiu, nebent išlaidų didėjimą kompensuotų atitinkamos pajamos.

  4. Pamatinės biudžeto būklės svarba. Stabilumo ir augimo pakte daugiau dėmesio skiriama viešųjų finansų struktūriniam gerinimui (atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukio arba vienkartinių priemonių poveikį deficitui). Valstybės narės nustato savo vidutinės trukmės biudžeto tikslus, atnaujinamus bent kas trejus metus, kad pagerintų savo struktūrinį balansą 0,5 % BVP per metus. Taip numatoma patikimumo riba, kad nebūtų viršyta 3 % nominaliojo deficito riba, o valstybės narės, ypač tos, kurių skola viršija 60 % BVP, skatinamos dėti daugiau pastangų ekonomikos pakilimo ir mažiau – ekonomikos nuosmukio laikotarpiais.

  5. 25 valstybių narių fiskalinis susitarimas. Pagal Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo nuo 2014 m. sausio mėn. vidutinės trukmės biudžeto tikslai turi būti įtvirtinti nacionalinėje teisėje, o struktūrinis deficitas turi neviršyti 0,5 % BVP (ši riba gali būti pakelta iki 1 %, jei skolos ir BVP santykis gerokai mažesnis negu 60 %). Tai vadinama fiskaliniu susitarimu. Sutartyje taip pat numatoma, kad, jei būtų pažeista struktūrinio deficito riba (arba jai pasiekti numatytas koregavimo planas), reikėtų pradėti taikyti automatinio koregavimo mechanizmus. Tam valstybės narės nacionalinėje teisėje turėtų nurodyti, kaip ir kada jos ištaisytų pažeidimą būsimų biudžetų laikotarpiais.

  6. Lankstumas per krizę. Dėmesį telkiant į pamatinę biudžeto būklę vidutinės trukmės laikotarpiu, Stabilumo ir augimo paktą galima lanksčiai taikyti per krizę. Jei augimas netikėtai sulėtėtų, valstybės narės, kurių biudžeto deficitas yra didesnis kaip 3 % BVP, gali gauti papildomo laiko jam panaikinti, jei jos ėmėsi būtinų struktūrinių veiksmų. Tai buvo taikoma 2012 m. Ispanijai, Portugalijai ir Graikijai, o 2013 m. – Prancūzijai, Nyderlandams, Lenkijai ir Slovėnijai.

Geresnis taisyklių laikymosi užtikrinimas

  1. Geresnė prevencija. Valstybės narės vertinamos, kaip siekia savo vidutinės trukmės biudžeto tikslų, nustatytų jų stabilumo arba konvergencijos programose – trejų metų biudžeto planuose, iš kurių pirmuosius teikia euro zonos šalys, antruosius – kitos ES šalys kiekvienų metų balandžio mėn. Jos paskelbiamos ir Komisija ir Taryba jas išnagrinėja. Į jas atsižvelgiama Komisijos kiekvieną pavasarį skelbiamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.

  2. Išankstinis įspėjimas. Jei pastebimas didelis nukrypimas nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo arba jam pasiekti numatyto koregavimo plano, Komisija įspėja valstybę narę. Įspėjimą, kuris gali būti paskelbtas viešai, turi patvirtinti Taryba. Tuomet visus metus padėtis stebima ir, jei ji neištaisoma, Komisija gali pasiūlyti 0,2 % BVP dydžio palūkaninį indėlį (tik euro zonai), kuriam turi pritarti Taryba. Jis gali būti grąžintas valstybei narei, jei ji ištaiso nukrypimą.

  3. Perviršinio deficito procedūra. Jei valstybės narės pažeidžia deficito arba skolos kriterijus, joms taikoma perviršinio deficito procedūra, pagal kurią jos stebimos papildomai (paprastai kas tris arba šešis mėnesius) ir joms nustatomas deficito ištaisymo terminas. Komisija tikrina atitiktį visus metus remdamasi reguliariomis ekonominėmis prognozėmis ir Eurostato duomenimis. Komisija gali prašyti pateikti daugiau informacijos arba rekomenduoti tolesnius veiksmus valstybėms, kurioms kyla pavojus, kad joms nepavyks laikytis deficito sumažinimo terminų.

  4. Greitesnės sankcijos. Euro zonos valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, finansinės nuobaudos skiriamos anksčiau ir gali būti palaipsniui didinamos. Nesumažinus deficito gali būti skirtos 0,2 % BVP dydžio baudos. Baudos gali būti didinamos daugiausiai iki 0,5 %, jei nustatoma, kad klastojami statistiniai duomenys. Viena iš nuobaudų (net ne euro zonos šalims) gali būti ES regioninio finansavimo sustabdymas. Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo pasirašiusioms 25 valstybėms narėms taip pat gali būti skirta 0,1 % BVP dydžio bauda, jei jos į nacionalinę teisę tinkamai neperkeltų fiskalinio susitarimo.

  5. Nauja balsavimo sistema. Sprendimai dėl daugumos sankcijų pagal perviršinio deficito procedūrą priimami atvirkštine kvalifikuota balsų dauguma, t. y. laikoma, kad Taryba pritarė baudoms, jeigu valstybės narės kvalifikuota balsų dauguma jų neatmeta. Tai nebuvo įmanoma prieš įsigaliojant šešių dokumentų rinkiniui. Be to, Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo pasirašiusios 25 valstybės narės sutarė taikyti atvirkštinę kvalifikuotą balsų daugumą atitinkantį mechanizmą net ankstesniu proceso etapu, pavyzdžiui, spręsdamos, ar valstybei narei taikyti perviršinio deficito procedūrą.

SUSTIPRINTA EURO ZONOS PRIEŽIŪRA

Krizė parodė, kad vienos euro zonos valstybės narės patiriami sunkumai gali turėti užkrečiamojo poveikio kaimyninėse šalyse. Todėl pagrįsta numatyti papildomą priežiūrą, kad problemų plitimas būtų sustabdytas, kol jos netapo sisteminėmis.

2013 m. gegužės 30 d. įsigaliojusiu dviejų dokumentų rinkiniu įdiegtas naujas euro zonos stebėjimo ciklas, pagal kurį valstybės narės (išskyrus tas valstybes, kuriose vykdomos makroekonominio koregavimo programos) kiekvienų metų spalio mėn. pateikia biudžeto planų projektus. Tuomet Komisija dėl jų paskelbia nuomonę.

Tokiu būdu taip pat galima atidžiau stebėti euro zonos šalis, kurių deficitas perviršinis, ir griežčiau prižiūrėti valstybes, kuriose kyla didesnių sunkumų.

  • Valstybės narės, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, privalo pateikti ne tik biudžeto planus, bet ir ekonominės partnerystės programas, į kurias įtrauktos išsamios fiskalinės struktūrinės reformos (pavyzdžiui, pensijų sistemų, apmokestinimo arba viešosios sveikatos priežiūros), kuriomis jų deficitas bus ištaisytas ilgam laikui.

  • Finansinių sunkumų patiriančios valstybės narės arba tos valstybės narės, kurioms taikomos Europos stabilumo mechanizmo prevencinės paramos programos, prižiūrimos griežčiau, t. y. jose Komisija vykdo reguliarius išvykstamuosius patikrinimus ir jos privalo pateikti papildomų duomenų, pavyzdžiui, apie savo finansų sektorius.

  • Finansinės paramos programos. Valstybių narių, kurių sunkumai gali turėti „didelio neigiamo poveikio“ kitoms euro zonos valstybėms, gali būti paprašyta parengti išsamias makroekonominio koregavimo programas. Šį sprendimą, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Šių programų vykdymas tikrinamas kas ketvirtį rengiant išvykstamuosius patikrinimus, o bet kokią finansinę paramą gaunančios šalys turi laikytis griežtų sąlygų.

  • Priežiūra po programos įgyvendinimo. Valstybės narės bus prižiūrimos po programos įgyvendinimo tol, kol tebebus negrąžinta 75 % finansinės paramos.

MAKROEKONOMINIO DISBALANSO STEBĖJIMAS

Remiantis per krizę įgyta patirtimi, šešių dokumentų rinkinio reformomis įdiegta platesnio ekonominės politikos stebėjimo sistema, kad problemos, tokios kaip nekilnojamojo turto burbulai, bankų krizės arba mažėjantis konkurencingumas, būtų nustatytos gerokai anksčiau. Ji vadinama makroekonominio disbalanso procedūra, o ją sudaro keletas etapų.

  • Geresnė prevencija. Visos valstybės narės ir toliau teikia nacionalines reformų programas – dabar tai daroma kiekvienų metų balandžio mėn. Jas skelbia ir, siekdama užtikrinti, kad visos planuojamos reformos atitiktų ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo prioritetus, įskaitant ilgalaikio augimo strategiją „Europa 2020“, nagrinėja Komisija.

  • Išankstinis įspėjimas. Remiantis 11 rodiklių rezultatų suvestine ir papildomais rodikliais bei kita informacija, siekiama įvertinti valstybių narių ekonomikos raidą bėgant laikui ir tikrinama, ar jose nėra disbalanso grėsmės. Kiekvienų metų lapkričio mėn. Komisija paskelbia rezultatus įspėjimo mechanizmo ataskaitoje (žr. MEMO/12/912). Joje nurodomos valstybės narės, kurių padėtį reikia nagrinėti toliau (nuodugni apžvalga), tačiau nedaroma jokių išvadų.

  • Nuodugnios apžvalgos. Komisija atlieka tų valstybių narių nuodugnias apžvalgas, dėl kurių įspėjimo mechanizmo ataskaitoje nurodoma, kad joms gali kilti disbalanso pavojus. Nuodugni apžvalga paskelbiama pavasarį ir joje arba patvirtinama, kad disbalansas yra, arba tai paneigiama, ir nurodoma, ar jis perviršinis, ar ne. Valstybių narių prašoma į nuodugnios apžvalgos išvadas atsižvelgti savo kitų metų reformų planuose. Visi tolesni veiksmai įtraukiami į patarimus, kuriuos Komisija kiekvienai valstybei narei pateikia gegužės mėn. pabaigoje savo konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.

  • Perviršinio disbalanso procedūra. Jei Komisija daro išvadą, kad valstybėje narėje perviršinis disbalansas yra susidaręs, ji gali rekomenduoti, kad valstybė narė parengtų taisomųjų veiksmų planą, į kurį būtų įtraukti naujų priemonių terminai. Šią rekomendaciją priima Taryba. Komisija visus metus tikrina, ar plane numatytos strategijos įgyvendinamos.

  • Baudos euro zonos valstybėms narėms. Baudos skiriamos tik kraštutiniu atveju ir jei pakartotinai nesiimama veiksmų, bet ne dėl paties disbalanso. Pavyzdžiui, jei Komisija pakartotinai padaro išvadą, kad taisomųjų veiksmų planas netinkamas, ji gali pasiūlyti Tarybai skirti tai valstybei baudą, lygią 0,1 % BVP per metus (taikoma tik euro zonai). Be to, nuobaudos gali būti skiriamos, jei valstybės narės nesiimtų pagal planą numatytų veiksmų (pirmiausia nustatomas 0,1 % BVP dydžio palūkaninis indėlis, kuris gali virsti bauda pakartotinio veiksmų nesiėmimo atveju). Laikoma, kad sankcijoms pritarta, jeigu valstybės narės jų neatmeta kvalifikuota balsų dauguma.

ATEITIES PROJEKTAS

Reformos, kurių imtasi per pastaruosius trejus metus, neturi precedento, bet krizė parodė, kiek nuo ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo padidėjo mūsų valstybių ekonomikos tarpusavio priklausomybė. Ypač svarbu, kad euro zonos šalys glaudžiau bendradarbiautų siekdamos priimti politinius sprendimus, kuriais būtų atsižvelgiama į platesnius kitų euro zonos narių interesus.

Europos Komisija pateikė savo ateities viziją 2012 m. lapkričio 28 d. paskelbtame Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekte (žr. IP/12/1272). Jame išdėstoma, kaip ateinančiais mėnesiais ir metais remtis jau įvykdytomis reformomis.

Atsižvelgdama į šį projektą Komisija pateikė minčių, kaip skatinti ir remti sudėtingas reformas įgyvendinančias valstybes nares (žr. IP/13/248). Susiję pasiūlymai bus rengiami po diskusijų Europos Vadovų Taryboje.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Europos semestras

http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/index_lt.htm

Perviršinio deficito procedūra (įskaitant atskiroms šalims taikomas perviršinio deficito procedūras)

http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/corrective_arm/index_en.htm

Makroekonominio disbalanso procedūra (įskaitant nuodugnias atskirų šalių apžvalgas)

http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/macroeconomic_imbalance_procedure/index_en.htm


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site