Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

MEMO

Briuselis, 2013 m. lapkričio 6 d.

ES politika dėl GMO auginimo ir importo. Klausimai ir atsakymai

Kokia šiuo metu taikoma leidimų auginti GMO suteikimo tvarka?

Bendrovėms pateikus prašymą ES lygmens leidimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) suteikiamas kiekvieną atvejį svarstant atskirai. Prašymai dėl GMO auginimo gali būti pateikiami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų arba pagal direktyvą dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (Direktyva 2001/18/EB). Abiem atvejais valstybėms narėms tenka svarbus vaidmuo – jos atlieka auginimui skirtų GMO pradinį rizikos vertinimą.

Daugiau informacijos apie leidimų suteikimo tvarką:

http://ec.europa.eu/food/plant/gmo/authorisation/index_en.htm

Ar Europos Sąjungoje jau auginami kokie nors GMO?

Taip. Europos Sąjungoje komerciniu būdu auginama viena genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšis – „MON 810“. Ši auginama kultūra buvo genetiškai modifikuota norint ją apsaugoti nuo žalingo kenkėjo – kukurūzinio ugniuko. Ją auginti leista 1998 m.

2012 m. kukurūzai „MON 810“ daugiausiai buvo auginami Ispanijoje (116 306 hektarai), Portugalijoje (9 278 hektarai), Čekijoje (3 052 hektarai), Rumunijoje (217 hektarų) ir Slovakijoje (189 hektarai)1. Tai sudaro 1,35 proc. nuo viso 9,5 mln. hektarų ES auginamų kukurūzų ploto ir 0,23 proc. nuo 55,1 mln. hektarų visame pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų kukurūzų ploto2.

2010 m. Europos Sąjungoje buvo leista auginti ir pramoniniu būdu perdirbti genetiškai modifikuotas krakmolines bulves „Amflora“. Nuo 2011 m. šios bulvės Europos Sąjungoje nebeauginamos.

Ar valstybės narės jau uždraudė auginti GMO?

Taip. Aštuonios valstybės narės (Austrija, Bulgarija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija ir Vokietija) nustatė apsaugines priemones ir uždraudė savo teritorijose auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus „MON 810“. Prancūzijoje irgi galiojo draudimas auginti GMO, bet 2013 m. rugpjūčio mėn. Prancūzijos valstybės taryba (Conseil d'Etat) jį panaikino. Be to, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Lenkija ir Vengrija pranešė Komisijai, kad jos uždraudė auginti bulves „Amflora“. Visos apsaugos priemonės, apie kurias informacija pateikta EMST, buvo pripažintos moksliškai nepagrįstomis.

Kodėl šiandien Komisija pateikė Tarybai sprendimo leisti auginti kukurūzus „Pioneer 1507“ projektą?

2001 m. bendrovė „Pioneer“, remdamasi Direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, pateikė prašymą dėl leidimo auginti 1507 linijos kukurūzus (jiems suteiktas atsparumas konkrečios kandžių rūšies – europinio kukurūzinio ugniuko lervoms). 2007 m. bendrovė „Pioneer“ Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateikė pirmą ieškinį dėl neveikimo prieš Komisiją, nes reguliavimo komitete ji nepateikė balsavimui sprendimo dėl leidimo auginti šiuos kukurūzus. 2009 m. vasario mėn. Komisijai pateikus sprendimo dėl leidimo projektą reguliavimo komitetui, Teismas nutraukė šio ieškinio nagrinėjimą, tačiau komitetas savo nuomonės nepateikė.
2010 m. „Pioneer“ pateikė antrą ieškinį dėl neveikimo (byla
T-164/10) prieš Komisiją dėl to, kad ši, negavusi reguliavimo komiteto nuomonės, sprendimo suteikti leidimą pasiūlymo neperdavė Tarybai, kaip numatė tuo metu galiojusi komitologijos procedūra (Tarybos sprendimas 1999/468/EB).

2013 m. rugsėjo 26 d. Bendrasis Teismas byloje T-164/10 priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Komisija neatliko veiksmų pagal Direktyvą 2001/18/EB – ji nepateikė Tarybai pasiūlymo pagal Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 4 dalį.

Todėl pagal SESV 266 straipsnį Komisija ėmėsi reikiamų priemonių, kad įvykdytų teismo sprendimą ir būtų panaikintas neveikimo faktas. Ji pateikė Tarybai sprendimo leisti auginti 1507 linijos kukurūzus projektą. Siekiant užtikrinti aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsaugą sprendimo dėl leidimo projektas buvo šiek tiek iš dalies pakeistas į jį įtraukiant 2011 ir 2012 m. EMST pateiktas rekomendacijas.

Ar tai reiškia, kad Europos Komisija pritaria „Pioneer 1507“ auginimui?

Komisija nepareiškia nei teigiamos, nei neigiamos nuomonės dėl konkrečių GMO. Komisija kaip Sutarčių sergėtoja įpareigota taikyti galiojančius teisės aktus. Reikia priminti, kad 2001 m. Taryba ir Parlamentas priėmė Direktyvą 2001/18/EB, kuri yra pagrindinis teisės aktas dėl šio leidimo, siekiant sustiprinti leidimų auginti GMO suteikimo sistemą. Taip pat primenama, kad valstybėms narėms paprašius 2010 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti minėtą teisės aktą, kad valstybėms narėms būtų suteikta laisvės apriboti arba drausti auginti GMO savo teritorijoje.

Kaip toli pasistūmėta su 2010 m. liepos mėn. Komisijos pateiktu teisės akto pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas teisės aktas dėl GMO auginimo? (žr. 2010 m. liepos 13 d. MEMO/10/325)

Reaguodama į seniai pateiktą kelių valstybių narių prašymą, 2010 m. liepos mėn. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo pataisoma Direktyva 2001/18/EB, kad suteiktų valstybėms narėms teisinį pagrindą spręsti dėl GMO auginimo kitais pagrindais nei susijusieji su moksliniu sveikatos ir aplinkos rizikos įvertinimu, atliktu europiniu lygmeniu. Atlikus šį dalinį pakeitimą, valstybės narės galės riboti arba drausti auginti GMO visoje savo teritorijoje ar jos dalyje, nesinaudodamos apsaugos sąlygomis, kurių EMST lig šiol nėra patvirtinusi.

2011 m. liepos mėn. Europos Parlamentas pirmojo svarstymo metu priėmė nuomonę dėl pasiūlymo. Nežiūrint keleto pirmininkavusių šalių, visų pirma 2012 m. pirmininkavusios Danijos, pastangų, susidarius blokuojančių valstybių narių mažumai Taryboje susitarti nepavyko. Komisija, įgijusi didžiosios valstybių narių daugumos paramą pasiūlymui, niekada nenustojo siekusi pašalinti blokavusių valstybių narių nerimo priežastis.

Kodėl Komisija tikisi, kad valstybės narės imsis tolesnių veiksmų dėl šio teisės akto pasiūlymo, susijusio su GMO auginimu?

Komisija mano, kad toliau lieka neišspręstos opios problemos, paskatinusios 2010 m. parengti teisės akto pasiūlymą dėl auginimo – tai parodo šiandien Tarybai pateiktas sprendimo dėl leidimo auginti 1507 linijos kukurūzus projektas, parengtas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui priėmus sprendimą byloje T-164/10.

Taip pat atsižvelgdama į konstruktyvias pastabas, nurodytas Europos Parlamento nuomonėje po pirmo svarstymo, į nuolatinius daugumos pritariančių valstybių narių raginimus gauti teisę uždrausti arba apriboti GMO auginimą savo teritorijoje vadovaujantis pasiūlyme dėl auginimo išdėstytu principu, Komisija mano, kad dabar akivaizdžiai pats laikas iš naujo sukurti palankų politinį klimatą, kad per ateinančius mėnesius Taryboje ir Parlamente būtų gerokai pasistūmėta svarstant šį teisės aktą.

Kokie pašarams ir maistui skirti genetiškai modifikuoti augalai yra leidžiami Europos Sąjungoje?

ES leidimas būtinas ne tik dėl auginimo, bet ir dėl GMO pateikimo rinkai ir iš jų gautų produktų naudojimo maisto ir pašarų grandinėje. Šis leidimas suteikiamas įrodžius, kad GMO nekelia rizikos žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai, ir gavus iš Europos maisto saugos tarnybos išsamų įvertinimą.

Šiuo metu maistui ir pašarams leidžiamų 49 GMO sąrašą sudaro 27 kukurūzų, 8 medvilnės, 7 sojos pupelių, 3 aliejinių rapsų, 1 cukrinių runkelių, 1 bulvių ir 3 mikroorganizmų rūšys.

Leidžiamų GMO sąrašas ir konkreti jiems suteiktų leidimų aprėptis nurodyta ES genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų registre, kuris pateiktas šiuo adresu

http://ec.europa.eu/food/dyna/gm_register/index_en.cfm.

Daugiau informacijos:

IP/13/1038

http://ec.europa.eu/food/plant/index_en.htm

1 :

Šaltinis: „Monsanto“ pateikta 2012 m. metinė „MON 810“ auginimo ES stebėsenos ataskaita (Annual monitoring report on the cultivation of MON 810 in 2012 in the EU). http://ec.europa.eu/food/plant/gmo/reports_studies/report_2012_mon_810_en.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website