Navigation path

Left navigation

Additional tools

Pagrindinių BŽŪP reformos elementų paaiškinimas

European Commission - MEMO/13/937   25/10/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

2013 m. spalio 25 d., Briuselis

Pagrindinių BŽŪP reformos elementų paaiškinimas

Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas (EP) pasiekė politinį susitarimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos, kurį Taryba ir Europos Parlamentas turi oficialiai patvirtinti kaip pirmuoju svarstymu priimtą susitarimą. Dėl daugelio klausimų susitarta birželio 26 d. trišaliame susitikime, o dėl likusių klausimų (susijusių su Daugiametės finansinės programos paketu) galutinai susitarta rugsėjo 24 d. 2011 m. spalio mėn. Komisijos pasiūlymais (IP/11/1181 ir MEMO/11/685) grindžiamas susitarimas yra susijęs su keturiais pagrindiniais Europos Parlamento ir Tarybos bendrosios žemės ūkio politikos reglamentais: i) tiesioginių išmokų, ii) vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo, iii) kaimo plėtros, iv) horizontaliojo reglamento dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo. Komisija jau rengia visus reikalingus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, kad naujosios taisyklės įsigaliotų kitais metais, arba, daugelio naujų tiesioginių išmokų sistemų atveju, nuo 2015 m. sausio mėn. Tariamasi dėl atskirų pereinamojo laikotarpio taisyklių 2014 m., kurias iki metų pabaigos turėtų patvirtinti Taryba ir Europos Parlamentas.

Toliau apibendrinti esminiai politinio susitarimo elementai.

1. Tiesioginės išmokos

Siekiant paramą skirstyti teisingiau, pagal BŽŪP tiesioginių išmokų sistemą jų skyrimas valstybėms narėms ir ūkininkams valstybėje narėje nebebus grindžiamas istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais. Tai reikš, kad bus aiškiai iš tiesų suvienodinamos ne tik išmokos įvairioms valstybėms narėms, bet ir išmokos jų viduje. Be to, įvedus ekologinio elemento išmoką ir 30 % valstybėms narėms numatytų lėšų susiejus su tam tikra tvaria ūkininkavimo veikla, nemaža dalis subsidijų bus ateityje naudojama atlyginti ūkininkams už aplinkos viešųjų gėrybių teikimą. Visoms išmokoms ir toliau bus taikomos kompleksinės paramos taisyklės [žr. toliau, 4 punkto apie horizontalųjį reglamentą dalį apie kompleksinę paramą].

Bazinės išmokos schema. Valstybės narės skirs iki 70 % savo tiesioginėms išmokoms numatytų lėšų naujai bazinės išmokos schemai, atėmusios lėšas, skirtas papildomoms išmokoms (priedams prie išmokų jauniems ūkininkams ir kitoms sritims, kaip antai priedams prie išmokų mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, perskirstymo išmokai) ir su produktais susietoms išmokoms. ES-12 šalims paprastesnės fiksuoto dydžio vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymas bus pratęstas iki 2020 m.

Išorės išmokų vienodinimas. Kiekvienai valstybei narei numatytos tiesioginių išmokų lėšos bus palaipsniui pritaikytos taip, kad sumažėtų didžiulis valstybių narių išmokų už hektarą vidurkio skirtumas. Toms valstybėms, kuriose vidutinė išmoka (EUR už hektarą) šiuo metu mažesnė nei 90 % ES vidurkio, palaipsniui bus skiriama vis daugiau lėšų (suma bus padidinta trečdaliu skirtumo tarp dabartinės sumos ir 90 % ES vidurkio). Be to, garantuojama, kad visos valstybės narės minimalų lygį bus pasiekusios ne vėliau kaip 2019 m. Atitinkamai bus koreguojamos sumos, numatytos toms valstybėms narėms, kurios gauna daugiau nei vidurkį.

Vidaus išmokų vienodinimas. Tos valstybės narės, kurios šiuo metu skiria lėšas remdamosi istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais, turi imti skirti panašesnio lygio bazines išmokas už hektarą. Jos gali nuspręsti tai daryti įvairiais būdais: vienodinti išmokas valstybės narės arba regiono lygmeniu (remdamosi administraciniais arba agronominiais kriterijais); iki 2019 m. pasiekti regioninę arba nacionalinę normą arba užtikrinti, kad tiems ūkiams, kurių išmokos nesiekia 90 % regioninio ar nacionalinio vidurkio, jos būtų palaipsniui didinamos (skirtumo tarp jų dabartinės normos ir 90 % nacionalinio ar regioninio vidurkio trečdaliu), be to, užtikrinant, kad iki 2019 m. kiekvienoje valstybėje narėje išmokos siektų bent 60 % nacionalinio ar regioninio vidurkio (išskyrus atvejus, kai valstybės narės nusprendžia riboti teisių į išmokas vertės mažinimą). Ūkininkams, kurių išmokos viršija regioninį ar nacionalinį vidurkį, numatytos sumos bus proporcingai pritaikytos ir valstybės narės turės galimybę apriboti sumas, kurių neteks šie ūkininkai, iki 30 %.

Jos taip pat turi teisę taikyti perskirstymo išmoką už pirmus hektarus – jos gali iki 30 % joms numatytų lėšų perskirstyti ūkininkams už jų pirmus 30 hektarų (arba už valstybės narės vidutinio dydžio ūkį, jei jo plotas didesnis kaip 30 ha). Šios priemonės poveikis perskirstymui bus didelis.

Išmokų dideliems ūkiams mažinimas. Pasiektas susitarimas dėl privalomo didesnių nei 150 000 EUR išmokų atskiriems ūkiams mažinimo (proporcingo mažinimo). Praktiškai tai reiškia, kad tiesioginės paramos suma, kurią gauna atskiras ūkis, bus sumažinta ne mažiau kaip 5 %, kai suma viršija 150 000 EUR. Siekiant atsižvelgti į sukurtų darbo vietų skaičių, atliekant apskaičiavimą gali būti neįskaičiuojamos išlaidos darbo užmokesčiui. Tas sumažinimas neprivalomas valstybėse narėse, kurios taiko perskirstymo išmoką, pagal kurią bent 5 % joms numatytų lėšų atskiriama perskirstyti ūkininkams už jų pirmus hektarus. Pastaba. Pagal šį mechanizmą neišmokėtos lėšos lieka tose pačiose valstybėse narėse arba regionuose, perkeliamos į atitinkamą kaimo plėtros programą ir gali būti skirtos priemonėms, kurių bendrai finansuoti nereikalaujama. Be to, valstybės narės gali nustatyti, kad atskiram ūkiui būtų skiriama ne didesnė nei 300 000 EUR suma, įskaičiuojant išlaidas darbo užmokesčiui.

Jauni ūkininkai. Siekiant skatinti žemės ūkio veikla užsiimti jaunesnius žmones, naujiems veiklą pradedantiems jauniems ūkininkams (ne vyresniems kaip 40 metų) ne ilgiau kaip 5 metus turėtų būti mokama padidinta bazinė išmoka (susijusi su pirmuoju įsikūrimu). Šiam priedui visose valstybėse narėse privaloma skirti iki 2 % joms numatytų lėšų. Tai papildoma priemonė prie kitų, kurios jauniems ūkininkams numatytos pagal kaimo plėtros programas.

Smulkiųjų ūkininkų schema. Valstybės narės turi galimybę kiekvienam ieškančiam pagalbos ūkininkui leisti nuspręsti, ar jis nori dalyvauti smulkiųjų ūkininkų schemoje ir taip, nepriklausomai nuo ūkio dydžio, gauti metinę valstybės narės nustatytą paprastai 500–1250 EUR dydžio išmoką. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti įvairius metinės išmokos apskaičiavimo metodus. Taip pat jos gali nuspręsti ūkininkams tiesiog skirti tokią sumą, kokią jie gautų netaikant schemos. Todėl šiems ūkininkams ir nacionalinėms valdžios institucijoms sistema labai supaprastės. Schemos dalyviams bus taikomi ne tokios griežti kompleksinės paramos reikalavimai ir iš jų nebus reikalaujama ekologinio elemento (poveikio vertinimas parodė, kad maždaug trečdalis BŽŪP paramos prašančių ūkių yra 3 arba mažiau hektarų, bet tai sudaro vos 3 % visos žemės ūkio paskirties žemės ES-27 šalyse). Smulkiųjų ūkininkų schemos bendros išlaidos negali viršyti 10 % valstybėms narėms numatytų lėšų, išskyrus atvejus, kai valstybė narė nusprendžia užtikrinti, kad smulkieji ūkininkai gautų tiek, kiek jiems priklausytų netaikant schemos. Taip pat bus skiriama kaimo plėtros lėšų smulkiųjų ūkininkų konsultacijoms dėl ekonomikos plėtros ir restruktūrizavimo dotacijų regionams, kuriuose tokių smulkių ūkių yra daug.

Savanoriška susietoji parama. Siekdamos išlaikyti dabartinį gamybos lygį sektoriuose arba regionuose, kuriuose taikomi konkretūs ūkininkavimo metodai, taip pat sunkumų patiriančiuose sektoriuose, kurie svarbūs ekonominiu ir (arba) socialiniu ir (arba) aplinkos apsaugos požiūriu, valstybės narės turės galimybę skirti riboto dydžio susietąsias išmokas, t. y. su konkrečiais produktais susietas išmokas. Tam skirta dalis negalės viršyti 8 % valstybei narei numatytų lėšų arba 13 %, jei dabar teikiamos susietosios paramos lygis viršija 5 %. Komisija gali patvirtinti didesnį lygį, jeigu jis pagrįstas. Numatyta galimybė skirti papildomą sumą (ne didesnę nei 2 %) su baltymingais augalais susietai paramai.

Vietovės, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir mažiau palankios ūkininkauti vietovės. Iki 5 % valstybėms narėms numatytų lėšų valstybės narės ar regionai gali skirti papildomoms išmokoms vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, apibrėžtų kaimo plėtros taisyklėse, dirbantiems ūkininkams. Jie to daryti neprivalo ir jų sprendimas nepaveikia kaimo plėtros programoje numatytų vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių ir (arba) mažiau palankių ūkininkauti vietovių schemų.

Ekologinis elementas. Be bazinės išmokos (vienkartinės išmokos už plotą), kiekvienas ūkis gaus išmoką už hektarą, deklaruotą siekiant bazinės išmokos, jeigu jame bus vykdoma tam tikra klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla. Valstybės narės šioms išmokoms skirs 30 % joms numatytų lėšų. Tai daryti privaloma, nesilaikantiems ekologinio elemento reikalavimų bus skiriamos nuobaudos, kai kuriais atvejais viršijančios ekologinio elemento išmoką. Pirmais ir antrais metais nuobauda bus ne didesnė nei 0 %, trečiais metais – 20 %, o ketvirtais metais ir vėliau – 25 % ekologinio elemento išmokos. Be abejo, ekologinė išmoka galės būti skirta tik vietovėms, kurios atitinka reikalavimus (t. y. gali gauti bazinę išmoką arba vienkartinę išmoką už plotą, laikosi ekologinio elemento reikalavimų).

Ekologinės gamybos vietovės, kurių gamybos sistema pripažinta naudinga aplinkos apsaugai, turi būti laikomos atitinkančiomis ekologinio elemento išmokos reikalavimus be jokių papildomų sąlygų.

Numatytos 3 pagrindinės priemonės:

  1. išsaugoti daugiametes ganyklas;

  2. įvairinti pasėlius: ūkininkas privalo auginti bent 2 kultūras, jeigu jo ariamoji žemė didesnė kaip 10 hektarų, ir bent 3 kultūras, jei ji didesnė kaip 30 ha. Pagrindinė kultūra gali užimti ne daugiau kaip 75 % ariamosios žemės, o dvi pagrindinės kultūros – ne daugiau kaip 95 %);

  3. užtikrinti, kad ne mažiau kaip 5 % daugumos didesnių negu 15 hektarų ūkių ariamos ūkio žemės sudarytų ekologiniu požiūriu svarbi vietovė, t. y. laukų ribos, gyvatvorės, medžiai, pūdymas, kraštovaizdžio elementai, biotopai, apsauginės juostos, mišku apželdintas plotas. Ši dalis gali būti padidinta iki 7 %, 2017 m. Komisijai parengus ataskaitą ir pateikus teisės akto pasiūlymą.

Ekologinio elemento lygiavertiškumas. Siekiant išvengti, kad nukentėtų tie, kurie jau sprendžia aplinkos ir tvarumo klausimus, susitarime numatoma ekologinio elemento lygiavertiškumo sistema, pagal kurią jau vykdoma aplinkai naudinga veikla laikoma lygiaverte šiems pagrindiniams reikalavimams. Pavyzdžiui, į agrarinės aplinkosaugos schemas gali būti įtraukta lygiaverte laikoma veikla. Naujame reglamente pateikiamas tokios lygiavertės veiklos rūšių sąrašas. Kad tokios priemonės (ir apskritai bet kuri agrarinės aplinkosaugos schema) nebūtų finansuojamos dvigubai, išmokomis pagal kaimo plėtros programas būtina atsižvelgti į pagrindinius ekologinio elemento reikalavimus [žr. kaimo plėtros skyrių toliau].

Finansinė drausmė. Nepaisant atskiro sprendimo dėl 2014-ųjų biudžetinių metų buvo susitarta, kad ateityje dėl finansinės drausmės mažinant metines tiesiogines išmokas (nes išmokų sąmata didesnė negu biudžete numatyta lėšų 1 ramsčiui), turėtų būti nustatyta 2 000 EUR riba. Kitaip tariant, pirmų 2 000 EUR kiekvieno ūkininko tiesioginių išmokų suma mažinama NEBŪTŲ. Taip bus galima kaupti būtinas lėšas rinkos krizės rezerve [žr. skyrių apie horizontalųjį reglamentą].

Lėšų perkėlimas iš vieno ramsčio į kitą. Valstybės narės galės iki 15 % jų tiesioginėms išmokoms numatytų lėšų (1 ramstis) skirti kaimo plėtrai. Šių sumų nereikės bendrai finansuoti. Valstybės narės taip pat galės iki 15 % (o valstybės narės, kuriose tiesioginės išmokos nesiekia 90 % ES vidurkio, – iki 25 %) jų kaimo plėtrai numatytų lėšų skirti tiesioginėms išmokoms.

Aktyvūs ūkininkai. Siekiant užpildyti įvairias teisines spragas, dėl kurių ribotas skaičius bendrovių galėjo reikalauti tiesioginių išmokų, nors jų pirminė verslo veikla nėra žemės ūkis, reforma sugriežtinama aktyvių ūkininkų taisyklė. Įvestas naujas verslo veiklos sričių, kurioms neturėtų būti skiriamos tiesioginės išmokos (tarp jų oro uostai, geležinkelio paslaugos, hidraulinių objektų statybos darbai, nekilnojamojo turto paslaugos ir nuolatiniai sporto aikštynai bei poilsiavietės), sąrašas, į kurį valstybės narės privalės atsižvelgti, nebent atskiros konkrečios įmonės galėtų įrodyti užsiimančios tikra ūkininkavimo veikla. Šį sąrašą valstybės narės galės papildyti. Reikalavimus atitinkantys hektarai.

Reikalavimus atitinkantys hektarai. Taisyklėse numatoma 2015-uosius nustatyti kaip naujus referencinius žemės ploto metus, tačiau, siekiant išvengti spekuliacijų, bus numatyta sąsaja su tiesioginių išmokų gavėjais pagal 2013 m. sistemą. Valstybės narės, kuriose gali būti deklaruojama daug daugiau reikalavimus atitinkančio ploto, gali riboti 2015 m. skirsimų teisių į išmokas skaičių.

2. Rinkos valdymo mechanizmai

Nuo 2015 m. nebegalios pieno kvotos, o 2017 m. rugsėjo 30 d., kaip buvo nurodyta per 2005 m. cukraus reformą, skiriant sektoriui papildomo laiko prisitaikyti, numatoma panaikinti cukraus kvotų sistemą. Taip bus užtikrinamas didesnis ES gamintojų konkurencingumas tiek vidaus, tiek pasaulio rinkoje (nes ES eksportas yra ribojamas Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių taikant kvotas). Kartu taip sektoriuje atsiras ilgalaikė perspektyva. Gausi pasiūla ES rinkose ir priimtinos kainos taip pat bus naudingos tarpiniams ir galutiniams cukraus vartotojams. Siekiant suteikti papildomą apsaugą toliau bus laikomasi standartinių cukraus gamybos įmonių ir augintojų susitarimų nuostatų. Baigus galioti kvotoms, ir toliau bus galima teikti paramą už privatų baltojo cukraus saugojimą. Dauguma besivystančių šalių toliau naudosis neribota bemuite prieiga prie ES rinkos.

Vyno gamybos srityje susitarime atsižvelgiama į 2006 m. vyno reformos sprendimą iki 2015 m. pašalinti vynmedžių sodinimo teisių sistemą ir nuo 2016 m. įvedama naujų vynmedžių sodinimo leidimų sistema, kaip praėjusių metų gruodžio mėnesį rekomendavo vyno klausimų aukšto lygio grupė (IP/13/1378), ir nustatoma 1% metinio augimo riba.

Kitais vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklių pakeitimais siekiama, kad ES žemės ūkis būtų labiau orientuotas į rinką atsižvelgiant į padidėjusią konkurenciją pasaulio rinkose ir kad esant nepastoviai išorės padėčiai ūkininkams būtų užtikrinamos veiksmingos apsaugos priemonės (kartu su tiesioginėmis išmokomis ir rizikos valdymo galimybėmis kaimo plėtros srityje). Esamos viešosios intervencijos ir paramos privačiam saugojimui sistemos pakoreguotos, kad būtų labiau pritaikytos skubiai reakcijai ir veiksmingesnės, pavyzdžiui, pakoreguoti su jautiena ir pieno produktais susiję techniniai aspektai. Pieno produktų srityje numatytas ne tik 2012 m. pieno sektoriaus dokumentų rinkinys, kuris įtraukiamas į Reglamentą ir kuriuo sustiprinamos ūkininkų derybinės pozicijos, bet ir šie pakeitimai: supirkimo laikotarpis pratęstas 1 mėnesiu, automatinis viešojo pirkimo konkursas apribojimus viršijantiems nugriebto pieno milteliams ir sviestui, sviestui nustatytas 50 000 tonų apribojimas ir galimas nugriebto pieno miltelių bei tam tikrų rūšių saugomos kilmės vietos nuoroda ir (arba) saugoma geografine nuoroda pažymėto sūrio privatus saugojimas.

Be to, įvedamos naujos apsaugos sąlygos visiems sektoriams, kad Komisija galėtų imtis skubių priemonių bendrų rinkos trikdžių atveju, pavyzdžiui, tokių kaip priemonės, kurių imtasi per 2011 m. gegužės–liepos mėn. kilusią E. coli krizę. Šios priemonės bus finansuojamos iš krizių rezervo, kuris finansuojamas kasmet mažinant tiesiogines išmokas. Kovos su krizėmis priemonėms nepanaudotos lėšos kitais metais bus grąžintos ūkininkams. Rimtų rinkų pusiausvyros sutrikimų atvejais Komisija taip pat gali leisti į konkrečias apsaugos priemones atsižvelgiančioms gamintojų organizacijoms arba tarpšakinėms organizacijoms kolektyviai imtis tam tikrų laikinų priemonių (pavyzdžiui, tam tikrų produktų pašalinimo iš rinkos arba privatiems ūkio subjektams patikėto saugojimo) atitinkamam sektoriui stabilizuoti.

Vaisių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos turi būti tęsiamos, o metinis biudžetas vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programai padidintas nuo 90 iki 150 mln. EUR per metus.

Norėdama pagerinti ūkininkų derybinę poziciją maisto grandinėje, Komisija siekia geresnio sektorių organizavimo taikant kelias ribotas nukrypti leidžiančias nuostatas. Su Gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimu susijusios taisyklės dabar taikomos visiems sektoriams, o tokių gamintojų organizacijų steigimas dabar bus finansuojamas kaimo plėtros lėšomis (žr. toliau). Be to, numatyta galimybė tam tikromis sąlygomis ir taikant tam tikras apsaugos priemones ūkininkams kolektyviai derėtis dėl alyvuogių aliejaus, jautienos, grūdų ir tam tikrų kitų pasėlių tiekimo. Komisija parengs gaires potencialiai svarbiems su konkurencijos teise susijusiais klausimais. Saugoma geografine arba kilmės vietos nuoroda žymimų kumpių gamintojai tam tikromis sąlygomis gali reguliuoti produkto pasiūlą rinkoje.

Supaprastinimo ir orientavimosi į rinką sumetimais kai kurios mažiau svarbios arba nenaudojamos schemos panaikinamos (pagalba už pieno miltelių įmaišymą į gyvulių pašarus, susietoji pagalba už šilkverpius).

3. Kaimo plėtra

Bus tebesilaikoma dabartinės sėkmingos pagrindinės kaimo plėtros sampratos: valstybės narės arba regionai ir toliau rengs savo daugiametes programas remdamiesi esamomis ES lygmeniu numatytomis priemonėmis, kuriomis būtų tenkinami jų vietovių poreikiai. Šios programos bus bendrai finansuojamos iš valstybėms narėms numatytų lėšų, o dėl bendro finansavimo sumų ir normų bus nuspręsta atsižvelgiant į daugiametę finansinę programą. Naujos 2 ramsčio taisyklės yra lankstesnės negu dabartinės. Priemonės nebebus ES lygmeniu klasifikuojamos į kryptis, kiekvienai iš jų nustatant minimalius išlaidų reikalavimus. Valstybės narės ir (arba) regionai patys spręs, kokių priemonių ir kaip imtis, kad remdamiesi nuodugnia analize pasiektų šešių plačių prioritetų ir siauresnių jų sričių tikslus. Numatyti šie šeši prioritetai: žinių perdavimo ir inovacijų skatinimas; visų rūšių žemės ūkio veiklos konkurencingumo didinimas ir tvarus miškų valdymas; maisto grandinės organizavimo, įskaitant perdirbimą bei rinkodarą, ir rizikos valdymo rėmimas; ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir stiprinimas; efektyvaus išteklių naudojimo ir perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos skatinimas; socialinės įtraukties, skurdo mažinimo ir ekonomikos plėtros skatinimas kaimo vietovėse skatinimas. Valstybės narės bent 30 % jų kaimo plėtrai iš ES biudžeto skirtų lėšų turės skirti tam tikroms su žemėtvarka ir kova su klimato kaita susijusioms priemonėms ir bent 5 % – LEADER metodui. [šiais 30 % bus finansuojamos tokios priemonės: investicijos į materialųjį turtą (tik su aplinka ir klimatu susijusios investicijos), visos miškininkystės priemonės, agrarinės aplinkosaugos ir klimato kaitos, ekologinio ūkininkavimo priemonės, „Natura 2000“ išmokos (ne pagal Vandens pagrindų direktyvą numatytos išmokos) ir išmokos vietovėms, kuriose esama natūralių gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių.]

Kaimo plėtros politika taip pat bus labiau derinama su kitų sričių politika pagal ES lygmens bendrąją strateginę programą, o nacionaliniu lygmeniu pagal partnerystės susitarimus, ir apims visą Europos struktūrinių ir investicijų fondų (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo) paramą atitinkamose valstybėse narėse. Biudžeto asignavimai.

Valstybėms narėms numatytos lėšos. Kiekvienai valstybei narei numatytos kaimo plėtros išmokos nurodytos pagrindiniame reglamente bet su galimybe pakoreguoti tas sumas deleguotuoju aktu, jei tai techniškai būtina ar numatyta teisės akte.

Bendro finansavimo normos – iki 85 % mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose bei mažosiose Egėjo jūros salose, 75 % pereinamojo laikotarpio regionuose, 63 % kituose pereinamojo laikotarpio regionuose ir 53 % kituose regionuose daugumai išmokų. Tačiau jos gali būti didesnės, kai skiriamos žinių perdavimui, bendradarbiavimui, gamintojų grupių ir organizacijų steigimui, jaunų ūkininkų įsikūrimo dotacijoms, LEADER projektams ir įvairių aplinkos bei klimato kaitos priemonių išlaidoms.

Nauju laikotarpiu valstybės narės ir (arba) regionai taip pat turės galimybę rengti temines paprogrames, kad skirtų ypatingą dėmesį tokiems klausimams, kaip jaunieji ūkininkai, smulkūs ūkiai, kalnuotos vietovės, moterys kaimo vietovėse, klimato kaitos poveikio mažinimas ir (arba) prisitaikymas prie klimato kaitos, biologinė įvairovė ir sutrumpintos maisto tiekimo grandinės. Kai kuriais atvejais bus numatoma didesnė parama paprogramėms.

Supaprastintas priemonių sąrašas bus grindžiamas dabartiniu laikotarpiu turimų priemonių privalumais. Priemonių sąraše, be kita ko, bus apimamos toliau išvardytos sritys.

  1. Inovacijos: Šiai svarbiai temai (konkrečiau – planuojamai Europos inovacijų partnerystei žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje) bus skirtos įvairios kaimo plėtros priemonės, tokios kaip žinių perdavimo, bendradarbiavimo ir investicijų į materialųjį turtą. Europos inovacijų partneryste bus skatinamas efektyvus išteklių naudojimas, našumas, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas ir klimatui palanki bei tvirta žemės ūkio ir miškininkystės plėtra. To reikėtų pasiekti, be kita ko, glaudžiau bendradarbiaujant žemės ūkio ir mokslinių tyrimų sričių atstovams, kad technologijos būtų sparčiau perkeltos į žemės ūkio praktiką.

  2. Žinios, žiniomis grindžiamas žemės ūkis. Tvirtesnės ūkių konsultavimo paslaugų priemonės (taip pat susijusios su klimato kaitos poveikio mažinimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos, su aplinkosaugos uždaviniais ir ekonomikos plėtra bei mokymu).

  3. Ūkių restruktūrizavimas, investicijos, modernizavimas. Vis dar skiriamos dotacijos, kurios kartais didesnės su Europos inovacijų partneryste susijusiems arba bendriems projektams.

  4. Jaunieji ūkininkai. Priemonių derinys gali apimti verslo pradžios dotacijas (iki 70 000 EUR), bendras investicijas į materialųjį turtą, mokymo ir konsultavimo paslaugas.

  5. Smulkieji ūkininkai. Verslo pradžios dotacijos iki 15 000 EUR vienam smulkiajam ūkiui.

  6. Rizikos valdymo priemonės. Draudimo ir savitarpio fondai pasėlių draudimui ir draudimui nuo oro sąlygų, gyvulių ligų, kuris šiuo metu taikomas pagal 68 straipsnį pirmajame ramstyje, išplėsti ir į juos įtraukta pajamų stabilizavimo galimybė (pagal kurią, pajamoms nukritus 30 %, būtų galima gauti išmoką iš savitarpio fondo, kurios dydis – iki 70 % nuostolių).

  7. Gamintojų grupės ir organizacijos. Grupių ir (arba) organizacijų steigimo parama atsižvelgiant į verslo planą skiriama tik subjektams, apibrėžiamiems kaip mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ).

  8. Agrarinės aplinkosaugos ir su klimatu susijusios išmokos. Bendros sutartys, su tinkamu mokymu ir (arba) informacija susijusi veikla, didesnis lankstumas pratęsiant pradines sutartis.

  9. Ekologinis ūkininkavimas. Nauja atskira priemonė informuotumui apie jį didinti.

  10. Miškininkystė. Tvirtesnė ir (arba) supaprastinta parama dotacijomis ir metinėmis išmokomis.

  11. Kalnuotos vietovės. Kalnuotose vietovėse ir žemės naudmenose, esančiose teritorijose į šiaurę nuo 62º šiaurės platumos, pagalbos dydis gali siekti 450 EUR/ha (padidinta nuo 250 EUR/ha).

  12. Vietovės, kuriose yra gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių. Ne vėliau kaip nuo 2018 m įsigalios naujas vietovių, kuriose yra gamtinių kliūčių, apibrėžimas, grindžiamas 8 biofiziniais kriterijais. Valstybės narės turi galimybę nustatyti, kad iki 10 % jų žemės ūkio paskirties žemės plotuose esama specifinių kliūčių, kad išsaugotų arba pagerintų aplinką.

  13. Bendradarbiavimas. Didesnės galimybės remti technologinį, aplinkosauginį ir komercinį bendradarbiavimą (pvz., bandomieji projektai, bendros aplinkosaugos schemos, sutrumpintos maisto tiekimo grandinės ir vietos rinkų plėtra).

  14. Ne žemės ūkio veikla. Dotacijos labai mažų ir mažųjų įmonių steigimui ir plėtrai.

  15. Pagrindinės paslaugos ir kaimo atnaujinimas. Investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją gali būti taikomos ne tik smulkiu mastu, veiklos perkėlimui ir (arba) pastatų pertvarkymui, kaip dabar.

  16. LEADER: daugiau dėmesio informuotumo didinimui ir kitai parengiamajai paramai strategijoms. Lankstumo skatinimas siekiant pasitelkti kitas vietos lygmens lėšas, t. y. kaimo ir miesto vietovių bendradarbiavimas. Pastaba. LEADER metodas dabar bus naudojamas kaip bendras bendruomenės inicijuotos vietos plėtros, kuriai skiriama lėšų iš Europos stabilumo iniciatyvos fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai), metodas.

4. Horizontalusis reglamentas

Kontrolė. Kontrolės reikalavimai bus sušvelninti regionuose, kuriuose per ankstesnes patikras nustatyta gerų rezultatų, t. y. kai tinkamai laikomasi taisyklių. Tačiau regionuose, kur nustatyta problemų, reikės atlikti daugiau patikrų.

Ūkių konsultavimo paslaugos. Valstybės narės bus įpareigotos konsultuoti ūkininkus ne tik kompleksinės paramos klausimais, bet ir ekologinio elemento tiesioginių išmokų, reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti atitinkančios žemės išlaikymo sąlygų, Vandens pagrindų bei Tausaus pesticidų naudojimo direktyvų ir tam tikrų kaimo plėtros priemonių klausimais.

Kompleksinė parama. Visos tiesioginės išmokos, tam tikros kaimo plėtros išmokos ir tam tikros su vynmedžiais susijusios išmokos ir toliau bus susietos su teisės aktais nustatytų reikalavimų, susijusių su aplinka, klimato kaita, gera žemės agrarine būkle, žmogaus, gyvūnų bei augalų sveikatos standartais ir gyvūnų gerove, laikymusi. Sąrašas supaprastintas: į jį neįtrauktos taisyklės, kuriomis ūkininkams nenustatomi aiškūs ir kontroliuojami įpareigojimai. Patvirtinama, jog, kai paaiškės, kad visose valstybėse narėse tinkamai taikomos Vandens pagrindų ir Tausaus pesticidų naudojimo direktyvos, ir kai bus aiškiai nustatyti įpareigojimai ūkininkams, tos direktyvos taps kompleksinės paramos sistemos dalimis.

Krizės rezervas. Laikantis finansinės drausmės kasmet bus sukauptas 400 mln. EUR (2011 m. kainomis) krizės rezervas. Jei lėšos nebus panaudotos krizei, jos bus kitais metais grąžintos ūkininkams kaip tiesioginės išmokos.

Skaidrumas. Valstybės narės turės pasirūpinti visų naudos gavėjų skaidrumu, išskyrus ūkius, kurie atitinka reikalavimus dalyvauti tos valstybės narės smulkiųjų ūkininkų schemoje. Tų ūkių duomenys bus pateikti nenurodant pavardžių ar adresų. Tokia tvarka visapusiškai atsižvelgiama į 2010 m. spalio mėnesio Teismo nutartį, kurioje buvo teigiama, kad esamomis taisyklėmis nepaisoma fizinių asmenų asmens duomenų apsaugos taisyklių.

BŽŪP stebėjimas ir vertinimas. Iki 2018 m. pabaigos ir vėliau kas 4 metus Komisija teiks ataskaitą dėl BŽŪP rezultatų siekiant pagrindinių tikslų – perspektyvios maisto gamybos, tvaraus gamtos išteklių valdymo ir subalansuoto teritorinio vystymosi.

5. Papildoma informacija

Suderinimas. Dėl tolesnio įgyvendinimo kai kurie klausimai, visų pirma susiję su vienu bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentu, turi būti patvirtinti pagal 43 straipsnio 3 punktą, o kiti – pagal 43 straipsnio 2 punktą.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos. Siekiama, kad visi nauji reglamentai įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 d., o dabar Komisija gali pradėti rengti šių Tarybos reglamentų įgyvendinimo taisykles. Tačiau atsižvelgiant į būtiną pasirengimą jau dabar aišku, kad valstybių narių mokėjimo agentūros neturi pakankamai laiko iki kitų metų pradžios (kai ūkininkams bus išsiųstos integruotos administravimo ir kontrolės sistemos formos) įdiegti būtinų naujos tiesioginių išmokų sistemos administracinių ir kontrolės priemonių. Taigi Komisija parengė atskirą vienerių metų pereinamojo laikotarpio 2014 m. tiesioginėms išmokoms pasiūlymą. Kitaip tariant, nauji elementai, kaip antai: ekologinis elementas ir didesnės išmokos jauniesiems ūkininkams, bus taikomi tik nuo 2015 m. Valstybės narės taip pat skatinamos rengti savo daugiametes kaimo plėtros programas, kurios turėtų būti patvirtintos kitų metų pradžioje. Tačiau dėl tam tikrų kasmetinių veiksnių, pavyzdžiui, agrarinės aplinkosaugos išmokų, pereinamojo laikotarpio taisyklės turėtų būti taikomos taip, kad tokios schemos nebūtų pertraukiamos.

Daugiau informacijos

Dokumentai ir informacija apie BŽŪP reformos pasiūlymą:

http://ec.europa.eu/agriculture/cap-post-2013/index_en.htm

IP/13/613

MEMO/13/631


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website