Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Briuselis, 2013 m. rugsėjo 26 d.

Dažnai užduodami klausimai apie kalbas Europoje

IP/13/875

Kas yra daugiakalbystė?

  • Situacija, kai tam tikrame geografiniame regione vartojamos kelios kalbos;

  • asmens gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis;

  • situacija, kai organizacijoje, įmonėje ar institucijoje vidaus ir (arba) išorės komunikacijai vartojama daugiau negu viena kalba.

Europos daugiakalbystei būdingi visi šie aspektai.

Kalbų mokymasis ir kalbų įvairovė – vienas iš 2014–2020 m. naujos ES švietimo, mokymo ir sporto programos „Erasmus+“ prioritetų.

Kokios yra oficialiosios ES kalbos?

24 oficialiosios ES institucijų kalbos yra: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.

Kas sprendžia, kurios kalbos bus oficialiosios ES kalbos?

Dėl kalbų vienbalsiai sprendžia ES Taryba, kurioje atstovaujama visoms ES valstybėms narėms. Kurią kalbą nori vartoti kaip oficialiąją ES kalbą, kiekviena būsima valstybė narė sprendžia prieš stodama į ES. Bet kokiems tolesniems pakeitimams – pridėti naują oficialiąją kalbą ar atsisakyti esamos – Taryboje turi vieningai pritarti visos valstybės narės.

Kokios regioninės kalbos vartojamos valstybėse narėse?

ES Taryba, t. y. visos valstybės narės, nusprendė, kad ES institucijose taip pat gali būti vartojamos kalbos, pripažįstamos vienos ar kitos valstybės narės konstitucijoje, net jei jos nėra oficialiosios ES kalbos. ES institucijos ir Ispanijos Vyriausybė yra susitarusios dėl baskų, katalonų ir galisų kalbų vartojimo dokumentuose. Panašus susitarimas dėl valų ir škotų gėlų kalbų vartojimo yra sudarytas su Jungtinės Karalystės Vyriausybe. Vertimu raštu iš tokių kalbų arba į jas prireikus savo sąskaita pasirūpina atitinkamos valstybės narės vyriausybė.

Jei pageidaujama, Tarybos posėdžiuose, kuriuose dalyvauja atitinkamų regionų atstovai, taip pat plenariniuose Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto posėdžiuose verčiama iš baskų, katalonų, Valensijos regione, Balearų salose vartojamų ir galisų kalbų, bet ne į jas. Vartoti Ispanijos regionines kalbas Komisijos posėdžiuose nenumatyta. Visas tokio vertimo žodžiu išlaidas padengia atitinkama valstybė narė. Panašią tvarką yra nustačiusios ir Velso bei Škotijos valdžios institucijos.

Kodėl Europos Komisija skatina daugiakalbystę?

Europos Komisija nori 1) skatinti kultūrų dialogą ir kurti įtraukesnę visuomenę; 2) padėti 28 valstybių narių piliečiams pasijusti tikrais ES piliečiais; 3) suteikti daugiau galimybių jaunimui studijuoti ir dirbti užsienyje ir 4) atverti naujas rinkas pasaulio mastu konkuruojančioms ES įmonėms.

Kaip galima trumpai nusakyti ES kalbų politikos tikslą?

ES kalbų politikos tikslas – saugoti kalbų įvairovę ir skatinti mokytis kalbų ne tik dėl kultūrinės tapatybės ir socialinės integracijos priežasčių, bet ir todėl, kad kelias kalbas mokantiems piliečiams lengviau pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis išsilavinimo ir įsidarbinimo galimybėmis.

Siekiama, kad Europoje visi, be gimtosios kalbos, nuo mažens mokytųsi bent dar dviejų kalbų. Tikslą mokėti gimtąją kalbą ir dar dvi kalbas 2002 m. kovo mėn. Barselonoje nustatė ES valstybių ir vyriausybių vadovai.

Kiek kainuoja ES institucijų daugiakalbystė?

Visų Europos Sąjungos institucijų (Europos Komisijos, Europos Parlamento, Tarybos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Audito Rūmų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto) vertimo raštu ir žodžiu išlaidos yra maždaug 1 mlrd. EUR per metus, t. y. mažiau nei 1 proc. ES biudžeto arba tik šiek tiek daugiau kaip 2 EUR vienam piliečiui. Europos Komisijoje dirba maždaug 3000 vertėjų raštu ir žodžiu.

Ar kalbų vartojimas ginamas ES teisės aktų?

Su kalbomis susijusias ES teises ir pareigas gina Europos teisė. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos sutartimi (3 straipsniu) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (21 ir 22 straipsniais) draudžiama diskriminacija dėl kalbos ir teigiama, kad Sąjunga gerbia kalbų įvairovę.

1958 m. priimtu pirmuoju Bendrijos reglamentu reikalaujama, kad Bendrijos institucijos teisės aktus verstų į visas oficialiąsias ES kalbas, o į piliečių klausimus atsakytų ta pačia kalba, kuria buvo kreiptasi (2 straipsnis, taip pat Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 24 straipsniai).

Ar ES planuoja mažinti oficialiųjų kalbų skaičių?

Ne, nes dabartinė sistema atitinka demokratijos ir skaidrumo principus. Nė viena valstybė narė nenori atsisakyti savo kalbos, o visos šalys kandidatės nori, kad jų kalbos būtų įtrauktos į oficialiųjų ES kalbų sąrašą.

Ar viena kalba būtų geras sprendimas?

Kartais ES siūloma kaip vieną bendrą kalbą vartoti lotynų ar esperanto. Tačiau beveik visiems bet kurios iš tų kalbų tektų mokytis „nuo nulio“, todėl tai būtų ne mažiau sudėtinga ir ne itin naudinga palaikant ryšius su kitomis pasaulio šalimis. Mokytojams parengti ir beveik 500 mln. europiečių išmokyti naujos kalbos prireiktų milžiniškų išteklių ir laiko. Mintis, kad viena kalba galėtų patenkinti visus lingvistinius poreikius, pernelyg supaprastinta. Todėl Europos Komisijos įsipareigojimu išsaugoti daugiakalbystę skatinama įvairovė, o ne vienodumas.

Koks vertimo raštu ir žodžiu vaidmuo?

Europos Sąjungos vertimo raštu ir žodžiu tarnybų vaidmuo – remti ir stiprinti daugiakalbystę Europos Sąjungoje ir padėti priartinti Sąjungos politiką prie piliečių. Informuoti piliečius – visų pirma apie ES teisės aktais nustatytas jų teises ir pareigas – ir bendrauti su jais jų kalba yra būtina, jei norime užtikrinti ES skaidrumą, teisėtumą ir veiksmingumą.

Ar kiekvienas ES dokumentas verčiamas į visas oficialiąsias kalbas?

Ne. Ar versti dokumentą, sprendžiama vadovaujantis nustatytais prioritetais, priklausančiais nuo tikslinės auditorijos ir tikslo. Į visas 24 oficialiąsias kalbas verčiami teisės aktai ir visuomenei labai svarbūs ar reikšmingi dokumentai. Kiti dokumentai, pavyzdžiui, susirašinėjimas su nacionalinės valdžios institucijomis, sprendimai, skirti konkretiems asmenims ar įmonėms, verčiami tik į reikiamas kalbas.

Europos Komisija vidaus darbui vartoja tris procedūrines kalbas – anglų, prancūzų ir vokiečių.

Ar verčiamos interneto svetainės?

Internetas tampa vis svarbesne piliečių informavimo apie tai, kas vyksta ES ir kuo tai visuomenei naudinga, priemone. Komisija nėra prisiėmusi teisinio įsipareigojimo visą savo interneto svetainėse pateikiamą informaciją versti į visas oficialiąsias kalbas. Tačiau ji stengiasi savo svetainėse pateikti kuo daugiau informacijos kuo įvairesnėmis kalbomis.

Kuri kalba svarbiausia?

Visos kalbos yra vienodai svarbios. ES kalba, gimtoji didžiausiam ES gyventojų skaičiui, yra vokiečių. Bet už Vokietijos ir Austrijos ribų ji nėra labai populiari. ES kalbos, gimtosios didžiausiam gyventojų skaičiui pasaulyje, yra anglų ir ispanų, bet dauguma šiomis kalbomis kalbančių žmonių gyvena ne Europoje. Prancūzų kalba – oficialioji kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų net trijose valstybėse narėse (Belgijoje, Prancūzijoje ir Liuksemburge). Šia kalba kalbama daugelyje pasaulio šalių, jos mokoma daugelyje ES mokyklų, bet ji gerokai populiaresnė pietų ir vakarų Europoje negu šiaurinėje ar rytinėje žemyno dalyje. Kaip pirmosios užsienio kalbos ES dažniausiai mokomasi anglų. Tačiau, naujausių tyrimų duomenimis, susikalbėti anglų kalba gali mažiau negu pusė ES gyventojų.

Kodėl man naudinga mokytis kalbų?

Didėjant nedarbui, užsienio kalbų mokėjimas yra svarbus gebėjimas, padedantis tobulėti, įsidarbinti ir didinti konkurencingumą. Užsienio kalbų mokėjimas taip pat padeda žmonėms geriau pažinti kitas kultūras ir didina tarpusavio supratimą.

Kodėl kalbos svarbios verslui?

Nes visada pravartu suprasti savo kliento kalbą. Europos Komisijos užsakymu 2006 m. buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti, kiek pinigų ES įmonės praranda dėl kalbų nemokėjimo. Tyrimo rezultatai rodo, kad tūkstančiai Europos bendrovių kasmet praranda verslo galimybių ir nepasirašo sutarčių, kurias galėtų pasirašyti, jei mokėtų užsienio kalbų. Šio tyrimo duomenimis, verslo galimybėmis dėl komunikacijos kliūčių nepasinaudoja 11 proc. eksportuojančių Europos MVĮ (945 000 įmonių).

Ką apie kalbų mokymąsi mano europiečiai?

Remiantis 2012 m. atlikta „Eurobarometro“ apklausa, beveik devyni iš dešimties ES piliečių yra įsitikinę, kad mokėti užsienio kalbų labai naudinga, o 98 proc. teigia, kad užsienio kalbos pravers jų vaikams ateityje. Europiečiai nebeabejoja daugiakalbystės nauda: 72 proc. pritaria raginimui mokytis kalbų nuo mažens, o 77 proc. mano, kad tai turėtų būti vienas iš prioritetų, 53 proc. europiečių vartoja užsienio kalbas darbe, o 45 proc. teigia dėl užsienio kalbų mokėjimo gavę geresnį darbą gimtojoje šalyje.

Ar daug užsienio kalbų moka europiečiai?

Daugiakalbiškiausia Europos Sąjungos šalis yra Liuksemburgas, kur 99 proc. gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą. Bendras užsienio kalbą mokančių europiečių skaičius šiek tiek sumažėjo (nuo 56 iki 54 proc.). Testai, kuriuos atliko 14 Europos šalių paaugliai, rodo, kad pirmąją užsienio kalbą gerai moka tik 42 proc. moksleivių, o antrąją – tik 25 proc. 14 proc. pirmosios užsienio kalbos besimokančių moksleivių ir 20 proc. antrosios užsienio kalbos besimokančių moksleivių žinios nesiekia net pradedančiojo vartotojo lygio.

Pirmąją užsienio kalbą gerai mokančių moksleivių dalis svyruoja nuo 82 proc. Maltoje ir Švedijoje, kur pirmoji užsienio kalba yra anglų, iki vos 14 proc. Prancūzijoje (pirmoji užsienio kalba – anglų) ir 9 proc. Jungtinėje Karalystėje (pirmoji užsienio kalba – prancūzų). Internetas paskatino žmones tobulinti vadinamuosius pasyviuosius kalbų gebėjimus – skaitymo ir klausymo užsienio kalba. Europiečių, reguliariai vartojančių užsienio kalbą internete, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, skaičius išaugo 10 procentinių punktų – nuo 26 iki 36 proc.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website