Navigation path

Left navigation

Additional tools

„Atviresnis švietimas“. Dažnai užduodami klausimai

European Commission - MEMO/13/813   25/09/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

MEMO

Briuselis, 2013 m. rugsėjo 25 d.

„Atviresnis švietimas“. Dažnai užduodami klausimai

Atviresnis švietimas – kas tai?

Tai skaitmeninė švietimo sistemų revoliucija. Skaitmeninės technologijos leidžia žmonėms mokytis bet kur, bet kada, bet kokiomis priemonėmis ir bet kieno padedamam.

Kokie svarbiausi šios iniciatyvos tikslai?

  1. Iniciatyva siekiama suteikti daugiau galimybių organizacijoms, mokytojams, studentams ir moksleiviams novatoriškiau mokyti(s) naudojantis skaitmeninėmis technologijomis ir turiniu. Komisija rems organizacijas, norinčias peržiūrėti savo strategijas, skatins reformas, kuriomis gerinamas mokytojų rengimas, suburs vadinamąsias praktines mokytojų bendruomenes ir skatins kurti novatoriškas mokymo programas.

  2. Iniciatyva taip pat siekiama skatinti naudotis atviraisiais švietimo ištekliais, užtikrinant, kad viešosiomis lėšomis (pavyzdžiui, pagal naują ES švietimo programą „Erasmus+“) parengta švietimo medžiaga būtų nemokamai prieinama visiems. Šiandien pradedančiame veikti portale „Open Education Europa“ bus galima rasti kokybiškų Europoje parengtų atvirųjų švietimo išteklių įvairiomis kalbomis. Atvirieji švietimo ištekliai – tai mokymo(si) medžiaga, paprastai skaitmeninė, kuria vartotojai gali naudotis nemokamai.

  3. Dar vienas tikslas – padidinti su autoriaus teisėmis susijusį skaidrumą švietimo išteklių naudotojams.

  4. IRT infrastruktūra ir ryšys mokyklose paprastai būna prasti. Iniciatyva „Atviresnis švietimas“ bus padedama mokyklose ir klasėse užtikrinti galimybes naudotis plačiajuosčiu ryšiu ir remti švietimo ir mokymo IRT infrastruktūrą. Skatinant atvirų sistemų ir švietimo skaitmeninio turinio, prietaikų ir paslaugų sąveikumo ir perkeliamumo standartų plėtotę rinka bus stimuliuojama kurti naują sąveikųjį turinį ir mokymo(si) priemones.

  5. Iniciatyva siekiama stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų geriau suprantamas technologijų poveikis švietimui ir ieškoma naujų mokymo(si) būdų.

Kokie numatyti konkretūs veiksmai?

Komunikate nurodomi 24 veiksmai, kurie gerokai padidins naudojimąsi skaitmeninėmis technologijomis švietimo srityje ir pagerins skaitmeninius įgūdžius. Visas veiksmų sąrašas pateikiamas priede.

Kaip bus finansuojami ir įgyvendinami šie 24 veiksmai?

Veiksmai bus finansuojami ES lėšomis pagal programas „Erasmus+“ ir naują mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ bei iš struktūrinių ir investicinių fondų. Pavyzdžiui, nuo 2014 m. pagal programą „Erasmus+“ bus skiriama lėšų švietimo paslaugų teikėjams, kad jie galėtų pritaikyti savo verslo modelį prie technologinių pokyčių, pagerinti skaitmeninių įgūdžių vertinimą ir atvirais mokymo kursais paremti mokytojų kvalifikacijos kėlimą. Visa švietimo medžiaga, parengta programos „Erasmus+“ lėšomis, bus nemokamai prieinama visuomenei pagal atvirąsias licencijas. Veiksmai bus įgyvendinami naudojantis atviruoju koordinavimo metodu pagal programą „ET 2020“.

Kodėl Komisija turi imtis veiksmų?

Skaitmeninės technologijos jau tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau daugeliui mokyklų ir universitetų su šia pažanga koja kojon žengti nepavyksta.

Pavyzdžiui, atlikto tyrimo duomenimis,

  1. 63 proc. devynmečių mokosi mokosi mokyklose, kuriose trūksta atitinkamos įrangos, spartaus plačiajuosčio ryšio ir didelio jungiamojo funkcionalumo.

  2. 50–80 proc. ES šalyse besimokančių asmenų niekad nesinaudoja tokiais metodais kaip skaitmeniniai vadovėliai, pratimų įranga, paprasta ir prenumeruojama transliacija, imitavimas ar mokymasis žaidžiant.

  3. 70 proc. mokytojų norėtų pagerinti savo gebėjimus naudotis IRT.

ES trūksta kokybiško įvairiakalbio švietimo turinio ir prietaikų, skirtų įvairioms disciplinoms, kritinės masės. Nevienodas požiūris ir rinkos fragmentacija gali nulemti naują skaitmeninę novatorišku, technologijomis grindžiamu švietimu besinaudojančių asmenų ir tokios galimybės neturinčių asmenų atskirtį.

1 pav. Ketvirtokų (9–10 m. mokinių), kurių mokytojai naudojasi IRT daugiau nei 25 proc. pamokų, procentinė dalis

2 pav. Aštuntokų (13–14 m. mokinių), kurių mokytojai naudojasi IRT daugiau nei 25 proc. pamokų, procentinė dalis

Šaltinis: Europos mokyklų tinklas ir Lježo universitetas (2013 m.)

Kokių veiksmų Komisija jau ėmėsi, kad išspręstų šią problemą?

Jau parengti keli projektai ir sukaupta gerosios patirties pavyzdžių, be kita ko, naudojantis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu. Kai kurie projektai sėkmingai įgyvendinti, pavyzdžiui, „ITEC: designing the future classroom“ ar „Open Discovery Space“. Tačiau informacinių ir ryšio technologijų (IRT) integracijos į švietimo ir mokymo sistemas potencialas dar nėra visapusiškai išnaudotas.

Komunikatu „Atviresnis švietimas“ siekiama išspręsti šias problemas padedant nacionalinėms administracijoms, švietimo įstaigoms, mokytojams, besimokantiems asmenims ir suinteresuotosioms šalims geriau koordinuoti veiksmus ir ieškoti naujų darbo ir mokymosi būdų.

Koks bus iniciatyvos „Atviresnis švietimas“ poveikis?

  1. Susiformuos nauja, geresnė atvira mokymosi aplinka, t. y. klasėse IRT bus naudojamasi vis dažniau.

  2. Bus sutaupyta lėšų ir užtikrinami geresni mokymosi rezultatai, nes bus dažniau naudojamasi atviraisiais švietimo ištekliais, kaip antai nemokamais vadovėliais, vaizdo siužetais, testais ir specialioms besimokančio asmens reikmėms pritaikoma programine įranga. Atvirieji švietimo ištekliai bus nemokamai prieinami visiems vartotojams, todėl mažės švietimo ir mokymo išlaidos administracijoms, švietimo įstaigoms ir patiems vartotojams .

  3. Mokyklos, universitetai, kitos mokymo įstaigos patirs organizacinių pokyčių, padėsiančių diegti naująsias technologijas ir kokybiškus atviruosius švietimo išteklius.

  4. Pagerės mokyklų IRT infrastruktūra ir ryšys.

  5. Išaugs naujo sąveikiojo turinio ir mokymosi priemonių paklausa. Tai Europoje skatins kurtis naujas įmones, kurios tenkintų šias švietimo reikmes.

Kada poveikis taps pastebimas?

24 veiksmų poveikį pajusime palaipsniui. Šiandien pradeda veikti portalas „Open Education Europa“, kai kurie jau parengti projektai bus pradėti įgyvendinti plačiau, bus sukurta naujų iniciatyvų, pavyzdžiui, 2015 m. pradžioje pradės veikti Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma (EPALE).

Koks portalo „Open Education Europa“ tikslas?

Tai vieno langelio principu veiksiantis portalas, kuriame bus galima rasti visus Europos atviruosius švietimo išteklius. Įvairiomis kalbomis pateikiama medžiaga mokytojai ir besimokantys asmenys galės naudotis nemokamai.

Kaip „Atviresnis švietimas“ susijęs su Komisijos kasmet valstybėms narėms pateikiamomis konkrečiai joms skirtomis rekomendacijomis?

Kartą per metus Komisija apžvelgia kiekvienos ES valstybės narės ekonominės ir socialinės veiklos rodiklius ir pateikia konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kuriomis kitais metais turėtų būti vadovaujamasi formuojant nacionalinę politiką. „Atviresnis švietimas“ – viena iš Komisijos iniciatyvų siekiant šio tikslo ES lygmeniu.

Visos valstybės narės gavo su švietimu susijusių rekomendacijų pagal 2013 m. Europos semestrą pateiktose rekomendacijose. 2013 m. gegužės mėn. paskelbtoje naujausioje konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ataskaitoje „Išvesti Europą iš krizės“ pabrėžiama, kad visos valstybės narės turėtų daugiau investuoti į švietimą, padėti jaunimui įgyti XXI a. ekonomikoje reikalingų skaitmeninių gebėjimų, kurie padėtų didinti inovacijas ir konkurencingumą.

BESIMOKANTYS ASMENYS. Kuo „Atviresnis švietimas“ bus naudingas besimokantiems asmenims?

Besimokantys asmenys, visų pirma tie, kurie neturi galimybių internetu ir skaitmeninėmis technologijomis naudotis namuose, įgis daugiau skaitmeninių įgūdžių, kurių baigus mokslus reikia geram darbui gauti.

MOKYTOJAI. Kuo „Atviresnis švietimas“ bus naudingas mokytojams?

Jie įgis daugiau skaitmeninio mokymo gebėjimų ir skaitmeninių įgūdžių, kad galėtų tinkamai mokyti mokinius. Pagal iniciatyvą „Atviresnis švietimas“ bus remiamas mokytojų kvalifikacijos kėlimas naudojantis atvirais mokymo kursais, vadovaujantis Didžiosios koalicijos užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti projektais ir kuriant naujas (ar atnaujinant esamas) praktinėms mokytojų bendruomenėms visoje ES skirtas Europos platformas, kaip antai „eTwinning“ ir Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninę platformą (EPALE).

VIEŠASIS SEKTORIUS. Kuo „Atviresnis švietimas“ bus naudingas nacionalinėms institucijoms?

Daugelis nacionalinių institucijų į švietimo ir mokymo sistemų IRT yra investavusios dideles sumas, tačiau šios investicijos retai kada teikia tokios naudos, kokios tikimasi. Iniciatyva „Atviresnis švietimas“ suteikia valstybėms narėms galimybę bendradarbiauti ir dalytis patirtimi, taip išvengiant veiklos dubliavimo ir sumažinant išlaidas.

PRAMONĖ. Kuo „Atviresnis švietimas“ bus naudingas skaitmeninių technologijų įmonėms ir švietimo įstaigoms?

Švietimo įstaigos – ne vieninteliai švietimo rinkos dalyviai. Joje taip pat dalyvauja vadovėlių, e. mokymosi priemonių, matematikos ir kalbų mokymosi priemonių, mokomųjų žaidimų ir kitos švietimo medžiagos kūrėjai. Platesnis technologijų naudojimas švietimo sistemose suteiks naujų galimybių pramonei, o Europos lygmens koordinavimas paspartins šių rinkų augimą.

Koks bus poveikis tradicinės švietimo medžiagos leidėjams?

Europos Komisija pripažįsta, kad skaitmeninės technologijos suardys esamus verslo modelius, tačiau drauge pabrėžia reikmę leidėjams bendradarbiauti su valdžios institucijomis, švietimo įstaigomis bei IRT bendrovėmis ir pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurių teikia nauji mokymo(si) būdai.

Leidėjai nerimauja, kad atvirieji švietimo ištekliai neatitinka paprastai leidyboje taikomų griežtų kokybės kontrolės procedūrų. Komisija toliau remia kokybiškos medžiagos rengėjus ir išlieka nešališka konkrečių verslo modelių atžvilgiu.

Koks bus poveikis intelektinės nuosavybės teisėms?

Tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau kaip 50 proc. mokytojų nesidalija turima mokymo medžiaga, nes baiminasi teisinių pasekmių. Tai trukdo taikyti bendradarbiavimo ir asmeniškai pritaikytus mokymo(si) metodus bei praktiką.

Atviraisiais švietimo ištekliais galima naudotis pagal licencijas, pagal kurias medžiagą galima nemokamai naudoti ir ja dalytis. Atvirojo naudojimo licencijomis nebūtų pažeidžiamos dabartinės intelektinės nuosavybės teisės, tačiau jos gali kelti sunkumų tradiciniams leidėjų ar universitetų veiklos modeliams.

Iniciatyva „Atviresnis švietimas“ padės įvertinti verslo modelius ir paskatins dalytis gerąja patirtimi. Taip pat siūloma ieškoti techninių sprendimų, kad skaitmeninių švietimo išteklių naudotojams būtų pateikiama aiški informacija apie autorių teises ir atvirojo naudojimo licencijas. Vienas iš pavyzdžių – pramonės iniciatyva „Linked Content Coalition“, kuria siekiama padėti lengviau nustatyti autoriaus teisių turėtojus ir drauge sudaryti geresnes sąlygas teisėtai naudotis autoriaus teisių apsaugota medžiaga.

Iniciatyvos „Atviresnis švietimas“ veiksmai

Kokios veiklos imsis

Veiklos vykdytojai

Atvira mokymosi aplinka: organizacijų, mokytojų ir besimokančių asmenų galimybės diegti inovacijas

Padės švietimo įstaigoms plėtoti naujus verslo ir švietimo modelius ir pradės didelio masto mokslinių tyrimų ir politinius bandomuosius projektus, kuriais sieks išbandyti novatoriškus pedagogikos metodus, mokymo planų rengimą ir gebėjimų vertinimą;

Komisija per programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“

atsižvelgdama į Didžiosios koalicijos užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti raginimą Komisija rems mokytojų kvalifikacijos kėlimą naudojantis atvirais mokymo kursais bei kurdama naujas ir tobulindama esamas Europos mokytojų bendruomenių platformas (pavyzdžiui, eTwinning, EPALE) plėtos bendradarbiavimu ir tarpusavio mokymusi grindžiamą mokymo praktiką visoje ES;

Komisija per programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“

bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis išnagrinės ir išbandys skaitmeninės kompetencijos sistemas ir besimokantiems asmenims, mokytojams ir organizacijoms skirtas savęs vertinimo priemones;

Komisija per programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“

išnagrinės, kaip besimokančių asmenų reikmėms gali būti pritaikytos jau naudojamos ir naujos gebėjimų patvirtinimo ir pripažinimo priemonės, pavyzdžiui, atvirieji ženkleliai; užtikrins, kad formaliojo švietimo sistemoje naudojamos skaidrumo ir pripažinimo priemonės būtų pritaikytos kitų formų mokymuisi, pavyzdžiui, pagal internetines programas įgytiems gebėjimams patvirtinti, vadovaujantis nacionalinėmis priemonėmis ir Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo;

Komisija per programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“

Valstybės narės ir švietimo įstaigos

koordinuos ir skatins valstybių narių dalijimąsi patirtimi ir nacionalinių programų rezultatais ir rengs tikslines politines gaires tam tikroms valstybių narių grupėms, kad joms būtų lengviau nustatyti sėkmingas priemones, padėsiančias spręsti joms aktualius uždavinius, atsižvelgiant į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas pagal strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą.

Komisija per programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“

rems novatorišką mokymo(si) aplinką, be kita ko, naudodamosi struktūriniais ir investicijų fondais;

Valstybės narės ir švietimo įstaigos

padės mokytojams įgyti aukšto lygio skaitmeninių gebėjimų ir pritaikys novatorišką mokymo praktiką užtikrinant lankstų mokymą, skatinimo sistemas, peržiūrint pirminio mokytojų rengimo programas ir parengiant naujus profesinio vertinimo mechanizmus;

Valstybės narės ir švietimo įstaigos

gerins švietimo ir mokymo įstaigų skaitmeninius gebėjimus, be kita ko, skiriant dėmesio palankių sąlygų neturinčioms grupėms, peržiūrės besimokančių asmenų vertinimo sistemas siekiant užtikrinti, kad skaitmeninio mokymosi būdu įgyti gebėjimai būtų pripažinti.

Valstybės narės ir švietimo įstaigos

Atvirieji švietimo ištekliai: galimybė naudotis viešai prieinamomis žiniomis siekiant didesnės kokybės ir prieigos

užtikrins, kad visa švietimo medžiaga, parengta įgyvendinant programą „Erasmus+“, būtų prieinama viešai pagal atvirąsias licencijas ir skatins panašią praktiką pagal įvairias ES programas;

Komisija

įgyvendindama naujas programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ skatins švietimo turinio kūrėjų (pavyzdžiui, mokytojų, leidėjų, IRT bendrovių) partnerystę, kad padidėtų kokybiškų atvirųjų švietimo išteklių ir kitos skaitmeninės švietimo medžiagos įvairiomis kalbomis pasiūla, atsirastų naujų verslo modelių bei naujų techninių sprendimų ir kad skaitmeninių švietimo išteklių naudotojams būtų pateikiama aiškios informacijos apie autorių teises ir atvirąsias licencijas;

Komisija

paskelbs portalą Open Education Europa, kuriame bus pateikiamos nuorodos į dabartines įvairiakalbes atvirųjų švietimo išteklių duomenų bazes ir galės bendrauti besimokantys asmenys, mokytojai ir mokslininkai, kad būtų padidintas ES parengtų atvirųjų švietimo išteklių patrauklumas ir matomumas;

Komisija

skatins viešos prieigos prie valstybės finansuojamos švietimo medžiagos politiką;

Valstybės narės ir švietimo įstaigos

skatins formaliojo švietimo ir mokymo įstaigas integruoti skaitmeninį turinį, įskaitant atvirojo švietimo išteklius, besimokantiems asmenims rekomenduojamą visų švietimo lygmenų medžiagą ir ragins rengti, be kita ko, viešojo pirkimo būdu, kokybišką švietimo medžiagą, kurios autoriaus teisės priklauso valstybės institucijoms.

Valstybės narės ir švietimo įstaigos

Ryšys ir inovacijos: partnerystė infrastruktūrai, paslaugoms bei sąveikumui plėtoti, naujiems produktams kurti

skatins atvirų sistemų ir švietimo skaitmeninio turinio, prietaikų ir paslaugų, įskaitant atviruosius švietimo išteklius, sąveikumo ir perkeliamumo standartų plėtotę potencialiai bendradarbiaudama su Europos standartizavimo organizacijomis ir programomis, taip pat plėtos veiksmingos švietimo technologijų rinkos sudedamąsias dalis, be kita ko, koordinuos novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų bendras specifikacijas, kad padėtų diegti įperkamus prietaisus, programinę įrangą ir turinį;

Komisija per programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“

skatins pritaikomų mokymo(si) technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas, mokymosi analitiką ir mokytis skirtus skaitmeninius žaidimus, drauge užmezgant ryšius su novatoriškais verslininkais.

Komisija per programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“

naudodamosi struktūriniais ir investicijų fondais iki 2020 m. visoms mokykloms suteiks galimybę naudotis plačiajuosčiu ryšiu (jei įmanoma, ir klasėse), atnaujins IRT įrangą ir plėtos prieinamas, viešas nacionalines skaitmeninio mokymo(si) duomenų bazes.

Valstybės narės ir švietimo įstaigos

Bendros pastangos pasinaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamomis galimybėmis

sukurs visoms suinteresuotosioms šalims (mokytojams, besimokantiems asmenims, skaitmeninėms bendruomenėms, ekonomikos ir socialiniams partneriams ir kt.) skirtą platformą, kad būtų galima vertinti ir lyginti švietimo įstaigų skaitmeninį pasirengimą;

Komisija per programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“

įsteigs Europos skaitmeninių inovacijų švietimo įstaigų centrą, kuris padės viešinti ir išbandyti novatorišką IRT grindžiamą pedagoginę ir organizacinę praktiką;

Komisija per programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“

skatins savanorių mokytojų, skaitmeninių bendruomenių ir IRT ekspertų tinklus įgyvendinti iniciatyvas (pavyzdžiui, kodavimo kursus ar programas „Grįžtame į mokyklą“) ir įsteigs apdovanojimą visų švietimo sistemos sektorių mokytojams, pedagoginėje veikloje naudojantiems IRT. Europos skaitmeninio meistriškumo apdovanojimas

Valstybės narės ir švietimo įstaigos

Europos Komisija skatina kaupti žinias ir plėtoti įrodymais grindžiamą politiką

konsultuodamasi su tokiomis suinteresuotosiomis šalimis kaip Europos pramonininkų apskritasis stalas (ERT), Europos nuotolinio mokymo universitetų asociacija (EADTU), Europos mokslinius tyrimus atliekančių universitetų lyga (LERU), Europos universitetų asociacija (EUA) ir Europos mokyklų tinklas (EUN), remdamasi Jungtinio tyrimų centro Naujų technologijų tyrimų instituto (JRC-IPTS) atliktu darbu ir vadovaudamasi jau vykdomu projektu FUTURIUM rengs išsamius Europos švietimo plėtotės scenarijus. Aukštojo mokslo srityje Komisija toliau bendradarbiaus su Aukšto lygio grupe aukštojo mokslo modernizavimo klausimams spręsti ir parengs su naujais mokymo(si) modeliais susijusių rekomendacijų;

Komisija

parengs vertinimo priemonių ir rodiklių, kad būtų galima atidžiau stebėti, kaip IRT integruojamos mokymo įstaigose, ir rems Europos masto kiekybinius tyrimus;

Komisija

pradės ES iniciatyvos, kuria remiama vieša prieiga prie valstybės finansuotos švietimo medžiagos, ekonominio ir socialinio poveikio vertinimą;

Komisija

drauge su teisių turėtojais, švietimo įstaigomis, kitomis švietimo srities suinteresuotosiomis šalimis ieškos būdų geriau suprasti ir įvertinti dabartinę praktiką ir reikmę dalytis švietimo medžiaga (įskaitant atviruosius švietimo išteklius), taip pat medžiaga, gauta pagal autoriaus teises ar licencijas, daugiakalbystę, kokybės užtikrinimą ir pan. tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

Komisija

Daugiau informacijos

Taip pat žr. IP/13/859

Tyrimas „IRT mokyklose“

Technologijomis grindžiamo mokymo(si) pažanga


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website