Navigation path

Left navigation

Additional tools

Komisija priima su žemyno ryšių infrastruktūra susijusių teisės aktų pasiūlymus

European Commission - MEMO/13/779   11/09/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Informacinis pranešimas

Briuselis, 2013 m. rugsėjo 11 d.

Komisija priima su žemyno ryšių infrastruktūra susijusių teisės aktų pasiūlymus

Šiandien Komisija priėmė svarbius teisės aktų pasiūlymus, kuriais siekiama sukurti bendrąją telekomunikacijų rinką ir išplėtoti žemyno ryšių infrastruktūrą.

Žemyno ryšių infrastruktūros plėtra siekiama: padidinti ryšio spartą, palengvinti verslo sąlygas, palengvinti kasdienybę, pasirengti ateičiai.

Šiuo teisės aktų rinkiniu pasisakoma už bendrąją rinką, už tinklo neutralumą, prieš tarptinklinio ryšio mokesčius ir prieš biurokratines kliūtis.

1. Apžvalga

Kodėl tai svarbu ekonomikos augimui?

Europai reikia žūtbūt pasinaudoti naujais augimo ir inovacijų šaltiniais. Pastaruoju metu visų ekonomikos sektorių konkurencingumas vis labiau priklauso nuo ryšio galimybių, todėl tinkamas sprendimas būtų sukurti bendrąją skaitmeninių technologijų ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) (jos lemia pusę mūsų produktyvumo augimo) rinką (didžiausią mūsų vertybę). Negalime likti įklimpę į 28 nacionalinių rinkų liūną – nieko nekeisdami nepajėgsime užtikrinti gerų ryšio galimybių ir didelio masto – būtinų skaitmeninės ekonomikos augimo sąlygų.

Sudarius tinkamas sąlygas, skaitmeninė ekosistema ima sparčiai augti (sparčiau nei Kinijos ekonomika) ir skatina kurti naujas darbo vietas (ekonomikai patiriant nuosmukį, taikomųjų programų ekonomika vos per penkerius metus paskatino sukurti 794 000 darbo vietų). Dėl jos didėja produktyvumas, našumas ir pajamos – tai visoje ekonomikoje skatina inovacijas ir verslumą. Kertinis akmuo, kurį reikia padėti, kad galėtų gyvuoti ši skaitmeninė ekonomika, yra bendroji telekomunikacijų rinka, kurią sukūrus BVP (skaičiavimo pagrindas – 2010 m. duomenys) kasmet pastoviai didėtų beveik 1 proc.

Kokią reikšmę tai turi darbo vietoms ir vartotojui?

Europos gyventojai kovoja su ekonomikos krizės padariniais. Labai svarbu imtis visų veiksmų, kuriais galėtų būti sukuriama darbo vietų, o užimtumo (ypač jaunų žmonių) augimo galimybės nė viename sektoriuje nėra tokios didelės kaip skaitmeniniame sektoriuje. Taip pat labai svarbu, kad piliečiai turėtų nevaržomą prieigą prie interneto, kurią jie labai vertina, ir būtų apsaugoti nuo nederamų mokesčių ir praktikos, pavyzdžiui, plėšikiškų tarptinklinio ryšio mokesčių ir neaiškių sutarčių.

Reikšmė ES pirmavimui pramonės sektoriuje ir pasaulyje

Pasaulis pavydžiai stebėjo, kaip Europa praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje skynė kelią pasaulio judriojo ryšio (GSM) sektoriuje, tačiau mūsų pramonės atstovai savojoje šalyje dažnai neturi rinkos, kurioje galėtų parduoti savo paslaugas (pavyzdžiui, 4G), ir vartotojai praranda galimybę naudotis naujovėmis, arba stinga tinklų, prie kurių prisijungus būtų galima visapusiškai pasinaudoti prietaiso teikiamomis galimybėmis. Dėl šių problemų kenčia visi sektoriai, o Europa praranda jai labai reikalingas darbo vietas. Interneto sektoriuje ES bendrovės nevaidina pasaulinio vaidmens. Lagosas turi 4G judrųjį ryšį, Briuselis – ne.

Tokiose srityse kaip elektronika, robotų technika ir telekomunikacijų įrangos gamyba, Europos IRT pramonė vis dar išlaiko pasaulines pozicijas. Europoje diegiamos ir inovacijos – pavyzdžiui, sveikatos priežiūros taikomosios programos, išmaniojo miesto technologijos, elektroninės viešosios paslaugos ir atvirieji duomenys. Tačiau susiskaidžiusi rinka nepajėgi konkuruoti pasaulyje. Tik sukūrus bendrąją telekomunikacijų rinką, visa skaitmeninė ekosistema galės tapti dinamiškesnė ir vėl atgauti pasaulines pozicijas.

Ką pasiūlė Komisija?

Komisija pasiūlė papildyti dabartinę reguliavimo sistemą teisės aktų pakeitimais, kuriais būtų įgyvendinti du pagrindiniai ES sutarties principai – laisvė teikti (skaitmenines) paslaugas ir jomis naudotis, kad ir kurioje ES vietoje būtum.

Šiuo pasiūlymu siekiama galutinai pastūmėti telekomunikacijų sektorių į interneto amžių (skatinami nauji verslo modeliai ir investicijos) ir pašalinti trūkumus bei kliūtis, kad 28 Europos valstybių telekomunikacijų rinkos virstų viena bendra rinka (remiantis 2009 m. Telekomunikacijų pagrindų direktyva ir daugiau nei 26 metų darbu siekiant sukurti tą bendrąja rinką). Teisės aktai siūlomi visi kartu, o ne pasirinktinai, siekiant užtikrinti, kad realios naudos gautų visos suinteresuotųjų šalių grupės.

Kas numatyta pasiūlyme?

  • Bendrovių veiklos reguliavimo paprastinimas ir mažinimas.

  • Labiau koordinuotas spektro paskirstymas, kad būtų užtikrintos geresnės galimybės naudotis belaidžiu plačiajuosčiu ir 4G ryšiu ir atsirastų visoje ES veikiančių judriojo ryšio bendrovių, turinčių integruotus tinklus.

  • Standartizuoti didmeniniai produktai, kad intensyviau konkuruotų daugiau bendrovių.

  • Atviro interneto apsauga – garantijos dėl tinklo neutralumo, inovacijų ir vartotojo teisių.

  • Tarptinklinio ryšio mokesčių išstūmimas iš rinkos – numatoma taikant meduolio ir botago principą iki 2016 m. arba anksčiau panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius.

  • Vartotojų apsauga – aiškiai suprantama kalba parengtos sutartys, daugiau palyginamos informacijos ir daugiau teisių pakeisti paslaugų teikėją arba sutarties sąlygas.

    Ko nėra numatyta pasiūlyme?

  • Nenustatyta viena telekomunikacijų reguliavimo institucija.

  • Nenustatyti sutarties nutraukimo mokesčių Europos tarifai.

  • Nekeičiama elektroninių ryšių paslaugų teikėjo apibrėžtis.

  • Nenumatytas visoje Europoje galiojantis spektro leidimas.

  • Nedraudžiama siūlyti diferencijuotų interneto produktų.

Kodėl tai svarbu?

Telekomunikacijų tinklai – visos skaitmeninės ekonomikos pagrindas. Šiandien visi sektoriai priklauso nuo ryšio galimybių. Todėl dėl dabartinės padėties telekomunikacijų sektoriuje stringa visos ekonomikos plėtra.

Daugelis Europos gyventojų naudojasi lėtais, nepatikimais ir nesaugiais tinklais. Telekomunikacijų bendroves dažnai slegia didelės skolos, todėl joms sunku investuoti į tinklų gerinimą. Turime pertvarkyti šį sektorių taip, kad jis skatintų didesnį produktyvumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.

Visų pirma šiam sektoriui būtina bendroji rinka (dėl to BVP kasmet didėtų 0,9 proc.). Tai didžiausia bendro makroekonominio augimo ES mastu galimybė per artimiausius kelerius metus.

Daugiau nei keturios iš dešimties bendrovių yra nepatenkintos turimo ryšio kokybe. Jų nuomone, paslaugų kokybė prasta, o ryšio sparta per maža. Tai stabdo jų konkurencingumą. Vartotojams taip pat jau įgriso per dideli mokesčiai, paini informacija ir negalėjimas naudotis savo prietaisų funkcijomis. Šio teisės aktų rinkinio priėmimas yra ES politinio patikimumo klausimas.

Delsimas pakenktų visiems, ir nebūtų jokių garantijų, kad politinėse derybose pavyktų sutarti dėl „didžiojo sprogimo“ metodo taikymo. Turime veikti dabar, kad kitos šalys mūsų neaplenktų savo galimybėmis pasiekti norimą interneto turinį ir naudotis norimomis taikomosiomis programomis ir kad mūsų telekomunikacijų bendrovės nepridarytų daugiau žalos toliau smukdamos ar net bankrutuodamos.

Kaip buvo parengtas šis pasiūlymas?

2013 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadose Komisija buvo raginama iki spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdžio pasiūlyti „konkrečių priemonių IRT bendrajai rinkai kuo greičiau sukurti“. Šie pasiūlymai parengti remiantis informacija, gauta per trejus metus vykusias konsultacijas, viešus renginius ir privačius susitikimus, įskaitant du birželio mėn. vykusius didelius viešuosius renginius, kuriuose dalyvavo 1 000 žmonių.

2. ES telekomunikacijų sektorius patiria sunkumų

Nors paklausa (ypač duomenų perdavimo paslaugų) smarkiai augo, šis augimas po paskutinės ES telekomunikacijų taisyklių reformos (IP/11/622) nedavė jokios piniginės naudos. Pajamos mažėja ir realiąja verte (2011 m. – -2,2 proc., 2012 m. – -1,1 proc.), ir palyginti su Jungtinių Valstijų, Azijos ir kitomis rinkomis. Rinkos kapitalizacija nuo 2011 m. sumažėjo 22 proc. Be to, buvusių Europos monopolinių telekomunikacijų bendrovių grynųjų investicijų norma faktiškai lygi nuliui – šiuo atžvilgiu jos atsilieka nuo konkurentų (šaltinis – HSBC). Investicijos į belaidį ryšį nuo 2002 m. yra perpus mažesnės už Jungtinių Valstijų ir Kanados investicijas.

Keletas operatorių patiria sunkumų dėl didelių skolų – bendrovės „Telecom Italia“ skola tris kartus viršija jos vertę vertybinių popierių biržoje, o bendrovės „Telefonica“ skola sudaro daugiau kaip 30 mlrd. EUR. Dėl prastos padėties telekomunikacijų sektoriuje stringa visa ekonomika. Visų pirma žala daroma įrangos gamybos, interneto verslo, automobilių pramonės, išmaniųjų daiktų gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, logistikos, sveikatos priežiūros ir kūrybos pramonės sektoriams.

Kas lėmė šią padėtį?

  • Telekomunikacijų sektoriaus delsimas persitvarkyti (pvz., neskubėjimas reaguoti į „Skype“ atsiradimą, duomenų perdavimo revoliuciją ar atsisakyti tokių aukso gyslų kaip tarptinklinio ryšio mokesčiai).

  • Dėl kultūrinių ir reglamentavimo skirtumų Europa nėra laikoma tinkama vieta pasauliniam interneto verslui pradėti ar plėtoti (palyginti su Silicio slėniu).

  • Europos rinkos susiskaidymas ir reglamentavimas nacionaliniu pagrindu trukdo siekti našumo ir didelio masto

  • Dėl nacionalinių vyriausybių trumpalaikių interesų gauti kuo daugiau pajamų iš spektro aukcionų daug telekomunikacijų bendrovių buvo priverstos paaukoti dideles sumas, todėl nebeturėjo lėšų investicijoms į tinklų diegimą.

  • Bendrovės neturi galimybės keliose valstybėse narėse iš to paties tiekėjo vienodomis ir konkurencingomis sąlygomis gauti pagrindinių „žaliavų“, tokių kaip interneto ryšys ar galimybė naudotis suderintais dažniais (nes nesame sukūrę šių „žaliavų“ bendrosios rinkos).

SKIRTUMAI EUROPOS RINKOSE

  1. Veiklos licencijos mokesčiai įvairuoja nuo 0 iki 3 000 EUR.

  2. Kai kuriose šalyse nustatyta netgi tai, kokiu šriftu turi būti parengtos vartotojų sutartys.

  3. Licencijos administravimo mokesčiai įvairuoja nuo 5 000 iki 15 000 EUR. Iš vienos minutės pokalbio gaunamos pajamos ES šalyse skiriasi 774 proc.

  4. Spektro naudojimo teisių kaina skiriasi iki 50 kartų (2 600 GHz juostoje).

  5. Didmeninės prieigos prie varinių laidų tinklų kainos, kurias tinklo savininkai gali taikyti tinklą besinuomojantiems konkurentams, įvairuoja nuo 4 iki 14 EUR per mėnesį (333 proc. skirtumas).

  6. Beveik kiekviena valstybė narė laikosi vis kitokio požiūrio į didmeninių plačiajuosčio ryšio rinkų reguliavimą.

  7. Tarptautinių judriojo ryšio skambučių kainos ES įvairuoja nuo 0,35 iki 1,19 EUR už minutę.

3. Tvarių darbo vietų kūrimas

Plėtojant žemyno ryšių infrastruktūrą bus padėtas pagrindas kurti tvarias gerai apmokamo darbo vietas.

PROBLEMOS. Nedarbo lygis yra nepriimtinai aukštas. Europoje vyksta perėjimas prie skaitmeninės ekonomikos. Šioje srityje esama galimybių sukurti milijonus darbo vietų – numatoma, kad dėl reikiamų įgūdžių stygiaus 2015 m. tiesiogine šio žodžio prasme bus milijonas laisvų darbo vietų – ir daug nebaigtų būtinų reformų.

Bendrovėms, kurių veikla priklauso nuo skaitmeninės ekonomikos, šiuo metu sudėtinga plėstis ir investuoti, joms sunku įdarbinti daugiau žmonių. Dėl nepakankamų investicijų į tinklus susijusi pramonė (pradedant taikomųjų programų kūrėjais ir baigiant telekomunikacijų įrangos gamintojais) neišnaudoja visų galimybių ir nesukuria geresnių tinklų paklausos. Turime rasti išeitį iš šio užburto rato.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Paskelbti skaitmeninį sektorių, kuriame dirba labai jauni žmonės, darbo vietų kūrimo politikos prioritetu, taip siekiant spręsti Europos jaunimo nedarbo problemą.

  2. Padėti naujai įsisteigusioms įmonėms augti suteikiant joms galimybę nuo pat pirmos dienos prekiauti didžiausioje pasaulio rinkoje (pavyzdžiui, po politinių batalijų naujai įsisteigusios Prancūzijos technologijų įmonės 2012 m. padidino darbuotojų skaičių 24 proc.).

  3. Remti telekomunikacijų bendrovių, kurios neprisitaikė prie naujų skaitmeninio duomenų perdavimu pagrįsto verslo modelių, darbuotojų perkvalifikavimą.

  4. Kartu su bendrovėmis sukurti didžiąją koaliciją skaitmeniniams įgūdžiams ir užimtumui skatinti, kurios tikslas būtų mokyti atskirus asmenis ir tobulinti visą skaitmeninę ekosistemą.

POVEIKIS IR PAVYZDŽIAI

  1. Per pastaruosius penkerius metus taikomųjų programų ekonomika paskatino sukurti 794 000 darbo vietų, iš kurių beveik 600 000 darbo vietų – pačiame taikomųjų programų sektoriuje. Štai kokių rezultatų pasiekiama, kai veiklos nevaržo sienos.

  2. Minėtiems veiklos sektoriams būtini geri tinklai. Remiantis „Analysis Mason“ ir „Tech4i2“ atlikto tyrimo (2013 m.) duomenimis, tikėtina, kad ėmusis net ir nedidelio užmojo veiksmų sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai sukurti, per pirmuosius trejus metus būtų sukurta 447 000, o iki 2020 m. – du milijonai naujų darbo vietų.

  3. Poveikis telekomunikacijų įmonėms. Sukūrus tikrą bendrąją telekomunikacijų rinką, būtų skatinamas ekonomikos augimas ir atsveriamas pirmaisiais metais numatomas 10 proc. telekomunikacijų sektoriuje tiesiogiai dirbančių žmonių skaičiaus sumažėjimas.

  4. Poveikis kitiems verslo sektoriams. Debesija įmanoma tik ES arba platesniu mastu, o jos paklausa skatins tolesnes investicijas į tinklų gerinimą. Turint itin spartų plačiajuostį ryšį, naudotis debesijos paslaugomis yra neįtikėtinai patogu. Standartizuoti produktai, didesnės rinkos, mažesni rinkos iškraipymai (pavyzdžiui, kai blokuojamos paslaugos) ir geresni skaitmeniniai įgūdžiai – visa tai sudarys tokioms įmonėms kaip debesijos paslaugų teikėjai palankesnes sąlygas kurti naujas darbo vietas.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Nekurdami bendrosios telekomunikacijų rinkos, mes kiekvieną dieną didiname – visų pirma jaunų žmonių – nedarbą.“

4. Mažiau biurokratinių kliūčių bendrovėms

#1. Vienas leidimas

PROBLEMA. Šiuo metu nė viena judriojo ar fiksuotojo ryšio paslaugų bendrovė nevykdo veiklos visoje ES. Teoriškai yra galimybė veikti visose valstybėse narėse, tačiau šia galimybe niekas nesinaudoja, nes sistema neveikia. Bendrovei reikia laikytis skirtingų kiekvienos valstybės narės, kurioje teikia paslaugas, registracijos reikalavimų. Operatoriai patiria papildomų išlaidų ir praranda laiko aiškindamiesi skirtingas ir nenuoseklias valstybių taikomas taisykles, turinčias skirtingą poveikį rinkai.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Pasimokius iš kitų ES bendrosios rinkos sektorių (pavyzdžiui, bankininkystės sektoriaus), perimti juose taikomą praktiką ir pasiūlyti operatoriams galimybę vykdyti veiklą visose šalyse gavus vieną ES leidimą, taip pat galimybę visais kitais licencijavimo klausimais bendrauti su viena institucija.

  2. Teisinis tikrumas ES mastu ir teisė į vienodas reguliavimo sąlygas.

POVEIKIS

  1. Daugiau bendrovių lengvai vykdys veiklą skirtingose valstybėse.

  2. Poveikis verslui. Mažesnės kliūtys patekti į rinką naujoms bendrovėms, mažesnės paslaugų teikimo išlaidos ir naujos galimybės plėsti veiklą kitose ES valstybėse narėse.

  3. Poveikis vartotojams. Naudingi nauji pasiūlymai iš jų valstybėje narėje veiklą pradėjusių naujų konkurentų.

  4. Nauda ateičiai. Realus pagrindas platesnei Europos skaitmeninei bendrajai rinkai.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Teisė vykdyti veiklą visur neturi apčiuopiamos reikšmės, jei ji nėra praktiškai įgyvendinama. Geriausias būdas tai padaryti – išduoti vieną leidimą, nes leidimas – tai garantija. Ši nuostata galios ir būsimoms, ir jau veikiančioms bendrovėms.“

#2. Nauji rinkų reguliavimo kriterijai

PROBLEMOS. Nacionalinės reguliavimo institucijos per daug arba nepakankamai reguliuoja ir nevienodai apibrėžia konkrečias telekomunikacijų (sub)rinkas.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

Įtraukiant į reglamentą įtvirtinti nusistovėjusį trijų kriterijų testą, kurį atlieka Komisija siekdama nustatyti reguliuotinas rinkas, nurodytinas Rekomendacijoje dėl atitinkamų rinkų, ir kurį turi atlikti nacionalinės reguliavimo institucijos, siekiančios reguliuoti rinkas, kurios nėra nurodytos toje rekomendacijoje. Šios sąlygos vykdymas dabar bus užtikrintas teisiškai.

  1. Kad rinką būtų galima reguliuoti, ji turėtų atitikti tris kriterijus:

  • Esama didelių ilgalaikių struktūrinių, teisinių ar reguliavimo kliūčių patekti į rinką;

  • Atsižvelgiant į infrastruktūrinės ir kitos konkurencijos būklę, kuri lemia kliūtis patekti į rinką, veiksmingos konkurencijos per nagrinėjamą laikotarpį rinkos struktūroje neatsiras;

  • Vien konkurencijos teisės nepakanka, kad būtų tinkamai pašalintas atitinkamas rinkos nepakankamumas.

  1. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikėtų atsižvelgti ir į konkurencinį spaudimą (įskaitant OTT (angl. over-the-top) teikėjų daroma spaudimą).

POVEIKIS

  1. Poveikis verslui. Mažesnis reguliavimas, atitinkantis daugumai kitų rinkų taikomą reguliavimą.

  2. Poveikis vartotojams. Nuoseklesnė apsauga tais atvejais, kai rinkos senbuviai užima dominuojančią padėtį.

  3. Nauda ateičiai. Sutvarkyta telekomunikacijų rinka (t. y. telekomunikacijų rinka taps panaši į kitas rinkas, kuriose bendrovės konkuruoja, o vartotojai turi galimybę rinktis).

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Tvarkydami telekomunikacijų sektorių norime sumažinti biurokratinių kliūčių. Operatoriai neturėtų būti priklausomi nuo valstybių įgeidžių ar nevienodų sąlygų.“

#3. 7 straipsnis. Teisė vetuoti taisomąsias priemones

PROBLEMOS. Nacionalinės telekomunikacijų rinkų reguliavimo institucijos nenuosekliai taiko ES teisę arba be reikalo reguliuoja rinkas, todėl telekomunikacijų bendrovės nėra užtikrintos dėl ateities.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Užtikrinti nuoseklumą numatant galimybę Komisijai vetuoti valstybių sprendimus dėl taisomųjų priemonių.

POVEIKIS

  1. Poveikis verslui. Naudodamasi veto teise, Komisija užkirs kelią nereikalingam reguliavimui.

  2. Poveikis vartotojams. Nuosekliau taikant taisykles, Europos paslaugų teikėjai jausis labiau užtikrinti ir galės pateikti vartotojams daugiau naujų, įdomių pasiūlymų.

  3. Nauda ateičiai. Nuoseklumas – būtina sąlyga siekiant sutvarkyti telekomunikacijų rinką.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Tikslas – pamažu pertvarkyti telekomunikacijų sektorių į normalų ekonomikos sektorių, kuriame būtų taikoma kuo mažiau ex ante taisyklių ir daugiau dėmesio skiriama ex post reguliavimui.“

5. Paprastesni didmeniniai produktai

Plėtojant žemyno ryšių infrastruktūrą siekiama, kad būtų siūlomi didmeniniai fiksuotojo ryšio tinklų prieigos produktai (spektras – pagrindinis produktas judriojo ryšio srityje).

PROBLEMOS. Įmonių tarpusavio sandorių rinkoje (kuri sudaro apie pusę visos ES telekomunikacijų rinkos) stinga vienodų produktų ir ryšio galimybių, todėl neišnaudojama potenciali paklausa.

Naujiems plačiajuosčio ryšio vartotojų rinkos dalyviams kliudo didžiulė reguliuojamų tinklo prieigos produktų įvairovė, dėl kurios neįmanoma keliose valstybėse narėse taikyti bendrų verslo modelių ir pasirinkti vienodų techninių sprendimų.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Tais atvejais, kai dominuojantys operatoriai, turintys didelę įtaką rinkoje, yra įpareigoti siūlyti konkurentams virtualią prieigą prie savo tinklų, ir pirkėjui, ir pardavėjui visoje ES turėtų būti taikomos suderintos sąlygos, o produktai turėtų pasižymėti tokiomis pačiomis savybėmis.

  2. Bendri kriterijai, taikomi užtikrintos paslaugos kokybės ryšiui, dėl kurio operatoriai suderėjo komercinėmis sąlygomis.

POVEIKIS

  1. Poveikis telekomunikacijų įmonėms. Lengviau plėsti veiklą papildomose Europos rinkose.

  2. Poveikis kitoms įmonėms. Ši sąlyga labai svarbi tokioms ne telekomunikacijų įmonėms kaip e. sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, debesijos paslaugų teikėjai ar vaizdo konferencijų paslaugų bendrovės, nes užtikrinus šią sąlygą jie būtų tikri, kad galės vykdyti sutartinius ir paslaugų lygio įsipareigojimus.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Europos mastu nustačius standartinius užtikrintos paslaugos kokybės virtualios prieigos produktus, bus paskatinta įmonių tarpusavio sandorių rinkos plėtra. Nacionaliniai įpareigojimai bus ne papildomi naujaisiais įpareigojimais, o jais keičiami.“

6. Spektras ir 4G

Plėtojant žemyno ryšių infrastruktūrą siekiama užtikrinti spektro skyrimą belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui.

PROBLEMOS

  1. Spektro naudojimas Europoje – painus taisyklių, kainų ir tvarkaraščių raizgynas, todėl bendrovėms neįmanoma įgyvendinti visą Europą apimančių judriojo ryšio verslo strategijų.

  2. Spektras dažniausiai skirstomas nenuosekliai, o šalys nesilaiko savo įsipareigojimų paskirti spektrą.

  3. Tik 5 iš 28 valstybių narių judriajam plačiajuosčiam ryšiui paskyrė visus 1025 MHz ES mastu suderinto spektro, kuris turėjo būti paskirtas iki 2012 m. pabaigos.

  4. Tik 12 valstybių narių atlaisvino operatoriams 800 MHz juostą, kuri yra itin svarbi 4G LTE ryšiui ir plačiajuosčio ryšio aprėpties plėtrai kaimo vietovėse.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Suderinti spektro atlaisvinimo terminus ir teisių naudotis spektru galiojimo trukmę.

  2. Suteikti galimybę naudotis komitologijos veto teise (ne tik Komisijai, bet ir Ryšių komitetui), kad būtų sprendžiamos tokios problemos kaip per didelės kainos spektro aukcionuose.

  3. Taikyti tam tikrus principus ir kriterijus, kuriais būtų siekiama užtikrinti ES belaidžio ryšio erdvės plėtrą.

  4. Mokėti tinkamas kompensacijas už spektro atlaisvinimą laiku, dalytis infrastruktūra ir spektru, taip pat prekiauti spektru, kad, pavyzdžiui, būtų tinkamai panaudotas nenaudojamas spektras.

POVEIKIS

  1. Poveikis įmonėms. Nauda visiems judriojo ryšio operatoriams, ypač siekiantiems plėsti veiklą.

  2. Poveikis vartotojams. Spartesnis belaidžio plačiajuosčio ryšio diegimas, ypač kaimo vietovėse.

  3. Nauda ateičiai. Judriojo ryšio vartotojai pamirš, ką reiškia nutrūkę pokalbiai ir stringantys interneto puslapiai. Veiksmingas ir koordinuotas spektro naudojimas lems investicijų į tinklus augimą. Trumparegiška didelių mokesčių politika, nesuderinama su geru spektro valdymu, bus suvaržyta ir taip bus sudarytos palankesnės sąlygos svarbioms investicijoms į tinklus.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Turime keisti požiūrį į spektrą, kad Europos gyventojai turėtų galimybę naudotis judriojo ryšio naujovėmis. Šis klausimas yra opus valstybių vyriausybėms, todėl imamės apdairių, tačiau ryžtingų veiksmų. Niekas negali paneigti, kad duomenų paklausa labai didelė, o dabartinė spektro sistema neatitinka poreikių. Dabartinėmis sąlygomis tinklai patiria perkrovą arba genda – taip sutrikdoma piliečių ir įmonių veikla, o judriojo ryšio bendrovės neturi galimybės vykdyti veiklos visoje ES.“

Plėtojant žemyno ryšių infrastruktūrą siekiama užtikrinti spektro skyrimą belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui.

PROBLEMOS

  1. Europa nėra besivystantis regionas, bet iš 4G aprėpties Europoje tokios išvados nepadarytum. 4G LTE ryšys prieinamas tik 26 proc. Europos gyventojų. Jungtinėse Valstijose vos vienos bendrovės („Verizon“) 4G aprėptis – 90 proc.!

  2. 2012 m. Europos, kurios ekonomika didžiausia pasaulyje, LTE ryšio naudotojų skaičius sudarė 6 proc., o JAV – 47 proc., Pietų Korėjos – 27 proc., Japonijos – 13 proc. visų pasaulio naudotojų.

  1. Net ir pasiekus tikslą skirti 1200 MHz suderinto spektro judriajam plačiajuosčiam ryšiui, išliktų 4G tinklų perkrovos tikimybė. Norėdami patenkinti didžiulę paklausą, turime naudoti kitas atsargines sistemas.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Padidinti pajėgumą palengvinant leidimų išdavimo sąlygas.

  2. Padidinti pajėgumą panaikinant nereikalingus diegimo apribojimus ir pernelyg sudėtingą leidimų steigti labai mažas bazines stotis ar diegti belaidės viešosios interneto prieigos taškus išdavimo tvarką.

  3. Padidinti pajėgumą suteikiant teisę dalytis prieiga prie Wi-Fi prieigos taškų.

  4. Patobulinti veiklą, pavyzdžiui, bendrai naudotis aktyviąja ir pasyviąja infrastruktūra, dalytis ir prekiauti spektru, kad būtų lengviau ir pigiau diegti ir (arba) naujomis technologijomis atnaujinti belaidžius tinklus.

  5. Nustatyti bendrus su leidimais naudotis spektru susijusius reguliavimo principus, taikyti bendrus su galimybe naudotis spektru ir jo naudojimo sąlygomis susijusius kriterijus.

POVEIKIS

  1. Norėdami padidinti tinklų pajėgumą, judriojo ryšio tinklų operatoriai galės naudoti mažos aprėpties prieigos taškų technologijas (4G ar Wi-Fi).

  2. Fiksuotojo ryšio tinklų operatoriai galės papildomai teikti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugas, naudodami viešosios prieigos prie Wi-Fi tinklų taškus, kurie, gavus sutikimą, galės būti įrengiami vartotojo arba įmonės patalpose.

  3. Galutiniai vartotojai turės didesnį belaidžio plačiajuosčio ryšio pasirinkimą ir geresnes galimybes siūlyti Wi-Fi technologija pagrįstą interneto prieigą kitiems.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Operatoriai turi ekonomiškai efektyviais būdais didinti savo belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklų pajėgumus. Vartotojai ir įmonės nori belaidžiu ryšiu naudotis turimomis fiksuotojo ryšio linijomis – tai bus įmanoma diegiant Wi-Fi ar 4G mažos aprėpties zonas. Neverčiame galutinių vartotojų dalytis savo Wi-Fi ryšiu, bet suteikiame jiems galimybę rinktis.“

7. Stabilios prieigos prie varinių laidų tinklų kainos

Plėtojant žemyno ryšio infrastruktūrą siekiama stabilizuoti prieigos prie varinių laidų tinklų kainas.

PROBLEMOS

  1. Varinių laidų tinklų savininkai, nuomodami savo tinklus konkurentams, turi gauti stabilias pajamas, kad galėtų investuoti į spartesnius naujos kartos tinklus.

  2. Kadangi kainos nestabilios ir nevienodos, alternatyvūs operatoriai neturi pakankamai tvirto pagrindo, būtino veiklai visoje ES planuoti.

  3. Nacionalinės reguliavimo institucijos taiko iki šešių skirtingų metodų didmeninėms prieigos prie varinių laidų tinklų kainoms apskaičiuoti (pavyzdžiui, renkasi skirtingus turto naudojimo trukmės ir nuvertėjimo nustatymo metodus).

  4. Tai lemia, kad atsietos prieigos prie vietinės varinių laidų linijos mėnesio nuomos kaina įvairuoja nuo 4 iki 14 EUR.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Užtikrinti ilgalaikį kainų stabilumą ir labiau suderinti bendrojoje rinkoje taikomas kainas.

  2. Prieigos prie didelės spartos kitos kartos tinklų kainų nereguliuoti, kai antikonkurencinis elgesys mažmeninėse rinkose akivaizdžiai varžomas, taip pat numatyti griežtesnius nediskriminavimo įpareigojimus, kuriais siekiama užtikrinti stiprią konkurenciją.

POVEIKIS

  1. Poveikis telekomunikacijų įmonėms. Dabartiniai tinklų savininkai bus tikresni dėl savo pajamų ir galės planuoti tolesnį tinklų modernizavimą. Tais atvejais, kai kainos nebus reguliuojamos, dabartiniai alternatyvūs operatoriai dalysis su tinklų modernizavimu susijusia rizika. Prieiga prie varinių laidų tinklų nebus dirbtinai subsidijuojama stabdant naujos kartos tinklų diegimą.

  2. Poveikis kitoms įmonėms. Poveikis artimiausiu laikotarpiu – nežymus, o ilgalaikis poveikis – spartesni tinklai.

  3. Poveikis vartotojams. Pagerėjus sąlygoms didmeninėje rinkoje, būtų sąžiningai nustatomos kainos vartotojams ir pagerėtų paslaugų kokybė ir įvairovė.

  4. Nauda ateičiai. Geresni tinklai Europoje.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Norėdami suteikti sektoriaus atstovams tikrumo, siekiame per šešerius metus stabilizuoti kainas. Tai suteiktų galimybę toliau investuoti į tinklus ir priimti racionalesnius verslo sprendimus. Akivaizdu, kad siekiant stabilizuoti kainas per vidutinės trukmės laikotarpį turi būti nustatyta tam tikra pradinė kainų koregavimo tvarka, kad būtų labiau suvienodinti kainų nustatymo metodai.“

8. Papildomų mokesčių už tarptinklinį ryšį ir skambučius tarp ES šalių panaikinimas

Plėtojant žemyno ryšių infrastruktūrą siekiama panaikinti papildomus mokesčius už tarptinklinį ryšį ir skambučius tarp ES šalių.

PROBLEMOS

  1. Dideli papildomi mokesčiai už tarptinklinį ryšį ir skambučius tarp ES šalių itin erzina verslo ir poilsio tikslais keliaujančius klientus. Šie mokesčiai iškraipo rinką, ir neįmanoma logiškai pagrįsti jų buvimo bendrojoje rinkoje – jais skatinama vartotojų baimė, o ne noras naudotis telefonu.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Sukurti tikrą Europos ryšių erdvę mažinant ir naikinant skambučių savojoje šalyje, tarptinklinio ryšio skambučių ir skambučių tarp ES šalių kainų skirtumą.

TARPTINKLINIS RYŠYS

  1. Operatoriai neteks teisės papildomai apmokestinti pokalbius, kai į skambučius atsiliepiama keliaujant po ES, ir turės galimybę rinktis meduolį arba botagą.

  2. Meduolis – tai galimybė beveik išvengti Europos reguliavimo, jei operatorius papildys paslaugų savojoje šalyje planus (paketus) taip, kad klientai visoje Sąjungoje ne vėliau kaip 2016 m. liepos mėn. įgytų galimybę keliaudami po Sąjungą naudotis savo telefonais ar išmaniaisiais telefonais tomis pačiomis kainomis, kokios taikomos savojoje šalyje teikiamoms paslaugoms. Nuo 2014 m. liepos mėn. operatoriai galės palaipsniui koreguoti arba savo siūlomų planų skaičių, arba šalių, kuriose teikiamas paslaugas jie apmokestins taip pat kaip savojoje šalyje teikiamas paslaugas, skaičių.

  3. Botagas – tai prievolė laikytis 2012 m. tarptinklinio ryšio reglamento, pagal kurį bendrovės privalo pasiūlyti savo klientams galimybę naudotis naujų konkurentų (alternatyvių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų) siūlomomis tarptinklinio ryšio paslaugomis. Keliaudamas klientas turės teisę, nekeisdamas savo SIM kortelės, naudotis ne savosios šalies operatoriaus, o tarptinklinio ryšio paslaugas mažesniais įkainiais siūlančios vietos bendrovės ar operatoriaus konkurento savojoje šalyje paslaugomis.

FIKSUOTOJO RYŠIO SKAMBUČIAI EUROPOJE

  1. Operatoriai negalės fiksuotojo ryšio telefono skambučiams į kitas ES valstybes nares taikyti didesnių įkainių negu tolimojo ryšio skambučiams savojoje šalyje. Visi papildomi mokesčiai turės būti objektyviai pagrindžiami.

JUDRUSIS RYŠYS EUROPOJE

  1. Operatoriai negalės judriajam ryšiui su kitomis ES valstybėmis narėmis taikyti įkainių, didesnių už Europos tarifus, kurie naudojantis tarptinkliniu ryšiu taikomi reguliuojamiems skambučiams ir SMS žinutėms. Visi papildomi mokesčiai turės būti objektyviai pagrindžiami.

POVEIKIS

  1. Poveikis vartotojams. Galimybė be baimės, patogiau ir priimtinomis kainomis naudotis paslaugomis.

    Naudos gaus ir keliautojai, ir namisėdos, ir judriuosius telefonus dievinantys, ir tik fiksuotuoju ryšiu besinaudojantys žmonės. Tai bus naudinga ir vartotojams, ir verslo klientams.

  2. Poveikis telekomunikacijų įmonėms. Tiesioginis poveikis – panaikinus skambučių savojoje šalyje ir skambučių tarp ES šalių kainų skirtumą, pajamos sumažės apie 0,5 proc., tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu tai atsvers padidėjęs vartojimas. Siūloma su tarptinkliniu ryšiu susijusi tvarka yra pasirenkamoji. Tikimasi, kad ši tvarka operatoriams duos naudos vidutinės trukmės laikotarpiu.

  3. Poveikis kitoms įmonėms. Šiuo metu vidutiniškai verslo reikalais keliaujantis asmuo per metus jau sutaupo 1 100 EUR, palyginti su 2009 m. kainomis, o siūloma tvarka leis sutaupyti dar daugiau. Panaikinus tarptinklinio ryšio mokesčius, bus paskatintas tarpvalstybinis naudojimasis susietais prietaisais ir paslaugomis (pvz., mašinų sąveikos (M2M) sprendimais) ir paspartinta judriojo ryšio duomenų perdavimo taikomųjų programų raida, o tai padės formuotis verslui palankesnėms sąlygoms.

  4. Nauda ateičiai. Bus įrodyta, kad įmanoma iš tiesų pertvarkyti telekomunikacijų sektorių ir kad ES gali tiesiogiai ir apčiuopiamai pagerinti piliečių gyvenimą.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Mūsų pasiūlymas dėl tarptinklinio ryšio pagrįstas galiojančiomis taisyklėmis. Juo operatoriai skatinami palaipsniui pateikti mažmeninių paslaugų pasiūlymus, kuriuose būtų numatyti vienodi savojoje šalyje teikiamų paslaugų ir tarptinklinio ryšio paslaugų įkainiai (vienodos tarptinklinio ryšio ir ryšio savojoje šalyje kainos). Šiuo pasiūlymu taip pat naikinamas nepagrįstas skambučių savojoje šalyje ir tarptautinių skambučių (tarp ES šalių) kainų skirtumas.

ES vartotojai neturėtų mokėti daugiau už skambučius į užsienį ar pokalbius keliaujant užsienyje.

Dabartinėmis tarptinklinio ryšio taisyklėmis siekiama mažinti problemų nacionalinėse rinkose, tačiau jomis nekuriama tikra bendroji rinka. Dabartinės taisyklės buvo parengtos dar prieš išaiškėjant ekonominei būtinybei kurti bendrąją telekomunikacijų rinką.

Dabartinės taisyklės atlieka apsaugos ir botago funkciją, todėl jomis puikiai papildomas šis teisės aktų rinkinys, kuriame numatoma naujų galimybių ir siūlomas meduolis.

Judriojo tarptinklinio ryšio kainų viršutinė riba jau tris kartus buvo mažinta, tačiau kartu mažėjo ir judriojo ryšio savojoje šalyje kainos. Taigi nėra jokių faktų, iš kurių būtų galima spręsti, kad panaikinus tarptinklinio ryšio mokesčius paslaugų savojoje šalyje kainos ims augti.“

9. Už tinklo neutralumą!

Plėtojant žemyno ryšių infrastruktūrą siekiama atviro interneto.

PROBLEMOS

  1. Šiuo metu ES lygmeniu nenustatyta aiškių taisyklių dėl tinklo neutralumo, todėl 96 proc. Europos gyventojų teisė į visiškai prieinamą ir atvirą internetą nėra teisiškai saugoma.

  2. Pagal dabartines ES taisykles nacionalinės reguliavimo institucijos neturi teisės imtis priemonių prieš interneto turinio blokavimą ar ribojimą.

  3. Kai kurios valstybės narės (Nyderlandai, Slovėnija) priėmė su tuo susijusių teisės aktų, kitos šalys svarsto galimas priemones, tačiau, nesiimant veiksmų ES lygmeniu, Europos rinka gali dar labiau susiskaidyti, ir tai gali labai apsunkinti integruotą kelias teritorijas apimančių tinklų valdymą.

  4. Dažniausias nepriimtino srautų valdymo pavyzdys – operatorių vykdomas keitimosi turiniu (P2P) ir naudojimosi interneto telefonija (VoIP) blokavimas ir ribojimas – apribojimai taikomi apie 21 proc. fiksuotojo ryšio interneto prieigos abonentų ir apie 36 proc. judriojo ryšio abonentų.

  5. Dėl to kyla problemų: vartotojams, nes jiems nėra prieinamas visas interneto turinys; turinio bei taikomųjų programų teikėjams, nes jie nėra užtikrinti, kad vartotojams bus prieinamas jų produktas, ir tai kliudo jiems diegti tolesnes inovacijas; operatoriams, kurie skirtingose valstybėse narėse susiduria su skirtingu požiūriu į srautų valdymo praktiką ir kurie yra skatinami ne kurti naujus verslo modelius, o tik ginti turėtą (turimą) teritoriją ir saugoti tradicinius pajamų šaltinius, tokius kaip pajamos iš balso skambučių.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Šiuo pasiūlymu bus išgyvendinta diskriminacinė blokavimo ir ribojimo praktika ir užtikrinta veiksminga atviro interneto apsauga. Pasiūlyme išdėstytos aiškios interneto srautų valdymo taisyklės, pagal kurias šis valdymas turi būti nediskriminacinis, proporcingas ir skaidrus.

  2. Kita vertus, bendrovėms būtų leidžiama diferencijuoti pasiūlymus (pavyzdžiui, pagal spartą) ir konkuruoti siūlant geresnę paslaugos kokybę. Ši sąlyga nėra išskirtinė – pašto paslaugų (greitasis paštas) ir oro transporto (ekonominė ir verslo klasės) sektoriuose ši praktika taikoma jau dešimtmečius. Tačiau tai turi būti daroma laikantis esminės sąlygos – turi būti nepabloginama atviro interneto kokybė.

  3. Siekdami patenkinti galutinių vartotojų geresnės paslaugų kokybės poreikį, turinio teikėjai gali sudaryti su interneto ryšio tiekėjais susitarimus dėl tam tikros užtikrintos paslaugų kokybės (specializuotų paslaugų). Teikdami tokius pasiūlymus, telekomunikacijų operatoriai užsitikrintų papildomų pajamų srautų iš OTT teikėjų, turinio teikėjų ir vartotojų, pasirengusių mokėti daugiau už geresnės kokybės ar didesnės spartos paslaugas. Gaudami šių pajamų operatoriai savo ruožtu turėtų galimybę investuoti į tinklų modernizavimą ir plėtrą.

  4. Teikdami specializuotas paslaugas, operatoriai turėtų užtikrinti, kad tai neigiamai neatsilieptų įprastam interneto ryšiui. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebės paslaugų kokybę ir koordinuojant Komisijai galės nustatyti būtinuosius kokybės reikalavimus.

POVEIKIS

  1. Poveikis verslui. Tramplinas novatoriams, kurių siūlomos taikomosios programos ir paslaugos nebebus blokuojamos ir kurie galės pasirinkti mokėti daugiau už užtikrintą paslaugų (pvz., vaizdo konferencijų, debesijos, e. sveikatos paslaugų) kokybę.

  2. Europos operatoriai turėtų galimybę sukurti naujų visą Europą apimančių verslo modelių.

  3. Poveikis vartotojams. Vartotojams bus suteiktos naujos teisės, kurių jie šiuo metu neturi. Jie galės, naudodami bet kurį pasirinktą prietaisą, prieiti prie bet kokio norimo turinio ir naudotis visomis norimomis taikomosios programomis (neviršydami sutartyje numatyto duomenų kiekio ar ryšio spartos ir laikydamiesi galiojančių teisės aktų). Taip pat padidės jiems siūlomų aukštos kokybės paslaugų įvairovė. Vartotojai galės naudotis atviru internetu, kuris yra būtinas žodžio ir diskusijų laisvei ir yra atspirties taškas novatoriškam internetiniam verslui pradėti.

  4. Nauda ateičiai. Realus pagrindas teikti paslaugas ir jomis naudotis visoje ES. Novatoriškos įmonės turės galimybę siūlyti paslaugas nesibaimindamos, kad šios bus blokuojamos ar ribojamos, ir galės kurti naujas paslaugas, kurioms būtina užtikrinta kokybė. Operatoriai galės užsitikrinti papildomus pajamų srautus, iš kurių gautas lėšas galės investuoti į tinklų modernizavimą ir plėtrą.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Šiandien tinklo neutralumas Europoje nėra saugomas. Šiuo pasiūlymu bus užtikrinta ši apsauga. Juo taip pat bus sudarytos optimalios sąlygos galutiniams vartotojams, turinio teikėjams ir interneto paslaugų teikėjams.“

10. Naujos vartotojų teisės

Plėtojant žemyno ryšių infrastruktūrą siekiama vartotojams suteikti naujų teisių. #1. Paslaugų kokybė

PROBLEMOS

  1. Šiuo metu operatoriai neteikia pakankamai skaidrios informacijos apie savo srautų valdymo praktiką ir apie faktinę teikiamų paslaugų kokybę.

  2. 94 proc. vartotojų mano, kad interneto paslaugų teikėjai savo svetainėse nepateikia aiškios informacijos apie konkrečių taikomųjų programų ar paslaugų blokavimą ar ribojimą.

  3. Fiksuotojo ryšio tinkluose faktinė ryšio sparta smarkiai skiriasi nuo reklamuojamos ryšio spartos. ES vartotojų turimo ryšio sparta vidutiniškai sudaro tik 74 proc. reklamuotos ryšio spartos, už kurią jie sumokėjo.

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Reikalavimas operatoriams teikti (ir viešai, ir sutartyse) informaciją apie vidutinę faktinę vartotojams teikiamo ryšio spartą įprastu ir piko metu, taip pat apie duomenų kiekio apribojimus ir taikomą srautų valdymo praktiką.

  2. Reikalavimas nacionalinėms reguliavimo institucijoms stebėti paslaugų kokybę ir galimybė kontroliuojant Komisijai nustatyti būtinuosius kokybės reikalavimus.

  3. Vartotojams suteikiama galimybė nutraukti sutartį arba pareikalauti atlyginti žalą, jei faktiškai gaunama paslauga smarkiai ir ilgą laiką skiriasi nuo žadėtos paslaugos (pvz., neatitinka ryšio sparta).

POVEIKIS

  1. Poveikis verslui. Didesnės kainų ir kokybės konkurencijos galimybės, nes vartotojai būtų geriau informuoti apie gaunamas paslaugas ir turėtų galimybę lengviau pakeisti paslaugų teikėją, jei nebūtų juo patenkinti arba norėtų gauti kitokios rūšies paslaugą.

  2. Poveikis vartotojams. Vartotojai bus apsaugoti nuo klaidinančių pasiūlymų ir aiškiai supras, kokios paslaugos jie turi teisę tikėtis, taip pat žinos, kad turi teisę palikti paslaugų teikėją, jei nėra patenkinti jo teikiama paslauga.

  3. Nauda ateičiai. Geriau informuoti vartotojai galės tinkamai pasirinkti jų poreikius labiausiai atitinkantį paslaugų teikėją bei pasiūlymą ir gauti paslaugas, už kurias sumokėjo.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Šiomis priemonėmis bus užtikrintas visiškas skaidrumas ir suteikta galimybė vartotojams duoti sutikimą turint visą reikiamą informaciją. Prieš pasirašydamas sutartį ir pradėdamas mokėti, turi žinoti, ką gausi ir ko negausi. Šie ES masto reikalavimai yra būtini, kad Europos bendroji vartotojų erdvė deramai veiktų.“

Plėtojant žemyno ryšių infrastruktūrą siekiama vartotojams suteikti naujų teisių.

#2. Palankesnės sutartys ir didesnis skaidrumas

PROBLEMOS

Šiuo metu sutartys yra sunkiai suprantamos, jose nepateikiama vartotojui svarbi informacija, sudėtinga užtikrinti, kad jos būtų vykdomos ar jas nutraukti. Interneto ir telefono ryšio paslaugų sutartimis vartotojai dažnai suvaržomi. Keisti paslaugų teikėją trukdo tokios kliūtys kaip pakeitimo laikotarpis, el. pašto adreso praradimas, dideli sutarties nutraukimo mokesčiai ir ilgas išankstinio pranešimo laikotarpis.

Beveik pusė (44 proc.) apklausos dalyvių keisdami paslaugų teikėją susidūrė su vienokiais ar kitokiais sunkumais (tyrimas „Interneto prieigos ir teikimo rinkos veikimas vartotojo požiūriu“).

PASIŪLYTI SPRENDIMAI

  1. Įtraukti į sutartis papildomos informacijos, pavyzdžiui, nurodyti:

  • duomenų kiekio apribojimus;

  • faktinę duomenų perdavimo spartą;

  • kaip stebėti vartojimą;

  • faktinį paslaugos charakteristikų poveikį naudojimuisi turiniu, taikomosiomis programomis ir paslaugomis.

  1. Sutarties laikotarpis. Pradinio įsipareigojimo trukmė negali viršyti 24 mėnesių ir turi būti galima pasirašyti tik 12 mėnesių sutartį.

  2. Sutarties pratęsimas. Apie sutarties pratęsimą turi būti pranešama bent prieš vieną mėnesį, suteikiant galimybę nesutikti su automatiniu sutarties pratęsimu. Jei sutartis automatiškai pratęsiama, ją galima be jokių mokesčių nutraukti pranešus prieš vieną mėnesį.

  3. Sutarties nutraukimas. Vartotojams būtų suteikta teisė be jokių nuobaudų, pranešus prieš vieną mėnesį, nutraukti bet kokią sutartį praėjus 6 mėnesiams nuo jos pasirašymo. Reikėtų padengti tik likutinę lengvatinėmis ar reklaminėmis sąlygomis įsigytos įrangos vertę. Deramai kompensavus lengvatinėmis ir (arba) reklaminėmis sąlygomis įsigytos įrangos vertę, turėtų būti nemokamai panaikinti bet kokie apribojimai naudoti galinį įrenginį kituose tinkluose.

Paslaugų teikėjo keitimas

  • Aiški teisė perkelti paskyrą per trumpiausią įmanomą laiką. Galutiniams vartotojams taikomi tiesioginiai mokesčiai, jei taikomi, neturėtų atgrasyti jų keisti paslaugų teikėją.

  • Aiškus draudimas perleisti vartotojus kitam paslaugų teikėjui prieš jų valią.

  • Pakeitus paslaugų teikėją, senos sutartys su ankstesniais paslaugų teikėjais nutraukiamos automatiškai, galutinis vartotojas neprivalo su jais susisiekti.

  • Paslaugų teikėją keičiantiems išankstinio mokėjimo paslaugų naudotojams grąžinamas visas neišnaudotas kreditas.

  • Ankstesnysis interneto paslaugų teikėjas persiunčia visus kliento gautus elektroninius laiškus naujuoju el. pašto adresu (jei šis ankstesnysis IPT buvo suteikęs klientui el. pašto adresą).

  • Kliento turėtas el. pašto adresas nepriskiriamas naujam galutiniam vartotojui mažiausiai dvejus metus po sutarties nutraukimo.

SKAIDRUMAS

  • Reikalavimas teikti informaciją apie teikiamos paslaugos apimtį, tarifus ir kokybę, taip pat apie faktines paslaugos charakteristikas.

  • Privaloma užtikrinti galimybę pasinaudoti nacionalinių reguliavimo institucijų ar akredituotų trečiųjų šalių teikiamomis palyginimo priemonėmis, kurios padėtų vartotojams nustatyti faktines elektroninių ryšių tinklo prieigos ir paslaugų charakteristikas ir sužinoti kainą pagal alternatyvius naudojimosi modelius.

  • Kompensacija galutiniam vartotojui, jei teikėjo keitimo procesas vilkinamas arba juo piktnaudžiaujama.

  • Tarptinklinio ryšio reglamente nustatytų skaidrumo apsaugos priemonių (įspėjimo mechanizmo, atjungimo ribos) taikymas ir ryšiams savojoje šalyje.

  • Apsaugos nuo nelauktai didelių sąskaitų mechanizmas, kad būtų išvengiama nemalonių netikėtumų.

POVEIKIS

  1. Poveikis verslui. Didesnės konkurencijos galimybės, nes vartotojai būtų geriau informuoti apie gaunamas paslaugas ir galėtų lengviau pakeisti paslaugų teikėją. Tai suteiktų naujų galimybių paslaugų teikėjams, siūlantiems vartotojų poreikius atitinkančias patrauklias sąlygas.

  2. Poveikis vartotojams. Galimybė versti paslaugų teikėją atsakyti už siūlomų paslaugų parametrus ir geresnės galimybės pasinaudoti savo teisėmis, jei tų parametrų nesilaikoma. Vartotojams būtų lengviau pakeisti paslaugų teikėją. Jie turėtų galimybę kontroliuoti vartojimą ir būtų apsaugoti nuo nelauktai didelių sąskaitų.

  3. Nauda ateičiai. Geriau informuoti vartotojai, kuriems lengviau pasinaudoti savo teisėmis. Patenkinti vartotojai yra labiau linkę vartoti daugiau. Dažniau keičiant paslaugų teikėją ir didėjant konkurencijai gerėtų paslaugų kokybė.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Šiomis priemonėmis vartotojams bus suteikta teisė reikalauti to, už ką jie moka. Jos leis palikti paslaugų teikėją, jei šis nesuteikia to, už ką sumokama, arba jei tiesiog norima kitos rūšies paslaugos. Vartotojai turėtų tas pačias teises, kad ir kurioje Europos vietoje jie būtų ar kad ir kas būtų jų paslaugų teikėjas.“

„Naujomis nuostatomis dėl skaidrumo ir paslaugų teikėjo keitimo bus labai sustiprintos vartotojų teisės ir paskatinta paslaugų teikėjų konkurencija. Šie ES masto reikalavimai yra būtini, kad Europos bendroji vartotojų erdvė deramai veiktų.“

 

Asmuo ryšiams

E. paštas comm-kroes@ec.europa.eu, tel. +32 229 56361, Twitter @RyanHeathEU.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website