Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Strasbūras, 2013 m. vasario 6 d.

Bendros žuvininkystės politikos reforma. Klausimai ir atsakymai

Pagrindinis Komisijos pasiūlymų atnaujinti ir supaprastinti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) tikslas – aplinkos, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu tvari žuvininkystė. Įgyvendinant naująją politiką, kurioje numatyta nepereikvoti žuvų išteklių ir žvejybos galimybes nustatyti atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, bus sudarytos sąlygos žuvų ištekliams atsikurti iki tvaraus lygio. ES piliečiams ilgą laiką galės būti stabiliai ir saugiai tiekiami sveiki maisto produktai. Reforma taip pat siekiama, kad žuvininkystės sektorius vėl suklestėtų; numatoma panaikinti jo priklausomybę nuo subsidijų ir atverti naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo pakrančių vietovėse galimybių.

Kodėl reikia naujos politikos?

Europos žuvininkystės politiką būtina kuo skubiau pertvarkyti. Žvejybos laivais sužvejojama daugiau žuvų, negu jų gali saugiai atsikurti, todėl išeikvojami tam tikrų rūšių žuvų ištekliai ir kyla grėsmė jūrų ekosistemai. Žvejai sužvejoja vis mažiau žuvų, todėl šio sektoriaus ateitis yra neaiški.

Todėl Komisija 2011 m. pasiūlė šią politiką pertvarkyti iš esmės. Reforma siekiama nustatyti sąlygas, kad būtų galima užtikrinti geresnę žuvų, žuvininkystės, taip pat joms būtinos jūros aplinkos ateitį. Reforma padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, o pati žuvininkystės politika bus formuojama kaip platesnės jūrų ekonomikos politikos dalis taip siekiant geriau suderinti ES jūrų ir pakrančių vietovių politiką siekiant gerų sektoriaus ekonominių rezultatų, integracinio augimo ir didesnės sanglaudos pakrančių regionuose.

Tausumas – siūlomos reformos pagrindas. Tausi žvejyba reiškia, kad žvejojant nekeliamas pavojus išteklių reprodukcijai, taip pat užtikrinama, kad ilgai būtų sužvejojama daug žuvų. Todėl būtina valdyti, kiek žuvies iš jūros išgaunama žvejojant. Komisija siūlo iki 2015 m. pasiekti tausų žvejojimo lygį, kuris apibrėžiamas kaip didžiausias žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti netrukdant žuvų populiacijai būti produktyviausio dydžio. Toks lygis vadinamas didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Toks tikslas, kurį pasaulis turėtų pasiekti 2015 m., nustatytas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, priimtoje 2002 m. Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl tvarios plėtros.

Remiantis skaičiavimais1, taip naudojant išteklius jų padaugėtų maždaug 70 %. Apskritai žuvų galėtų būti sužvejota apie 17 % daugiau, žvejų pajamos per metus galėtų padidėti 24 % (arba 1,8 mlrd. EUR), o įgulų atlyginimai – 25 %.

Žvejojant tausiai žvejybos sektorius taptų nepriklausomas nuo viešosios paramos. Būtų lengviau išlaikyti stabilias kainas skaidriomis sąlygomis, o tai akivaizdžiai būtų naudinga vartotojams. Stiprus, veiksmingas ir ekonomiškai gyvybingas rinkos sąlygomis veikiantis sektorius vaidintų svarbesnį ir aktyvesnį vaidmenį išteklių valdymo srityje.

Kokios yra pagrindinės Komisijos pasiūlymų sudedamosios dalys?

Daugiametis ekosistemomis grindžiamas valdymas

Norint Europoje atkurti gyvybingą žvejybos ūkį reikia efektyviau saugoti jūrų aplinką. Nuo šiol ES žuvininkystė bus valdoma pagal daugiamečius planus, grindžiamus ekosistemų metodu ir atsargumo principu, siekiant, kad žvejybos veikla mažiau paveiktų jūrų ekosistemą. Žvejybos sektorius turės geresnį ir stabilesnį ilgalaikio planavimo ir investicijų pagrindą. Taip bus apsaugomi ištekliai ir padidės ilgalaikis sužvejojamų žuvų kiekis.

Ateityje daugiamečiai valdymo planai turėtų būti sudaromi ne vienam ištekliui, o visai žuvininkystės veiklai – taip mažiau planų apimtų daugiau išteklių – siekiant iki 2015 m. pasiekti tausų žvejybos lygį. Į planus neįtraukti ištekliai bus valdomi Tarybai nustatant žvejybos galimybes ir kitas apsaugos bei technines priemones iš siūlomų priemonių paketo.

Draudimas išmesti žuvis į jūrą

Apskaičiuota, kad kaip nepageidautinos atgal į jūrą išmetama 23 % visų sužvejotų žuvų (užsiimant tam tikrų rūšių žvejyba – daug daugiau!). Tokia nepriimtina praktika bus laipsniškai panaikinta nustačius konkrečią įgyvendinimo datą ir tam tikras kitas papildomas priemones. Žvejai bus įpareigoti į krantą iškrauti visas sužvejotas komercinių rūšių žuvis. Nustatyto dydžio neatitinkančios žuvys negalės būti parduotos žmonėms vartoti.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad jų žvejybos laivuose būtų tinkamos įrangos, kad būtų galima registruoti visą žvejybos ir apdorojimo veiklą, siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti į krantą visas sužvejotas žuvis.

Toks draudimas padės gauti patikimesnių duomenų apie žuvų išteklius, geriau juos valdyti ir efektyviau naudoti turimus išteklius. Be to, taip žvejai skatinami techninėmis priemonėmis vengti sužvejoti nepageidaujamas žuvis, pavyzdžiui, naudoti selektyvius žvejybos įrankius.

Žuvininkystės pelningumas

Nuo 2014 m. siūloma ilgesniems kaip 12 metrų laivams ir laivams, kuriuose naudojami velkamieji žvejybos įrankiai, taikyti perleidžiamųjų sužvejotino kiekio dalių (koncesijų) sistemą. Skaidri sistema koncesijų savininkams suteiktų teisę į nacionalinių žvejybos galimybių dalį, ir jie galėtų savo koncesijas išnuomoti ar parduoti. Naujoji sistema pasiūlyta, kad būtų užtikrinta žuvininkystės sektoriaus ilgalaikė perspektyva, didesnis lankstumas bei atskaitomybė ir kad sumažėtų perteklinis pajėgumas. Tačiau ir Taryba, ir Parlamentas nagrinėja alternatyvias priemones, susijusias su kvotų ir laivynų valdymu.

Parama smulkiajai žvejybai

Smulkiosios žvejybos laivynas pagal laivų skaičių sudaro 77 % viso ES laivyno, tačiau vidutiniškai jo poveikis ištekliams yra mažesnis – tik 8 % pagal talpą (laivų dydį) ir 32 % pagal variklio galingumą. Smulkioji pakrančių žvejyba dažname Europos pakrančių regione atlieka svarbų socialinį ir kultūrinį vaidmenį. Todėl jai reikia konkrečios paramos. Pertvarkomoje BŽP numatoma iki 2022 m. pratęsti valstybių narių teisę riboti žuvininkystę arčiau kaip 12 jūrmylių nuo kranto. Smulkiesiems žvejams perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema taip pat gali būti netaikoma. Būsimame žuvininkystei skirtame finansiniame instrumente bus numatytos smulkiesiems žvejams naudingos priemonės, kurios padės vietos ekonomiką pritaikyti prie pokyčių.

Tvarios akvakultūros kūrimas

Geresnė akvakultūros reguliavimo sistema paskatins Europos Sąjungoje gaminti ir tiekti daugiau jūros gėrybių, sumažins priklausomybę nuo žuvų importo ir paskatins pakrančių bei kaimo vietovių augimą. Iki 2014 m. valstybės narės parengs nacionalinius strateginius planus, kuriais bus numatyta pašalinti administracines kliūtis ir palaikyti žuvų auginimo ūkiuose aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius standartus. Bus įsteigta nauja Akvakultūros patariamoji taryba, kuri teiks rekomendacijas su šiuo sektoriumi susijusiais klausimais. Akvakultūros plėtra aiškiai yra ES lygmens klausimas, nes strategijų pasirinkimas nacionaliniu lygmeniu gali turėti įtakos akvakultūros vystymuisi kaimyninėse valstybėse narėse.

Mokslinių žinių gerinimas

Patikima ir naujausia informacija apie jūros išteklių būklę yra labai svarbi norint priimti gerus valdymo sprendimus ir veiksmingai įgyvendinti pertvarkytą BŽP. Pasiūlyme nustatytos valstybėms narėms skirtos pagrindinės taisyklės ir įpareigojimai, susiję su duomenų rinkimu, tvarkymu, prieinamumu, ir nuostatos dėl Komisijos prieigos prie jų. Valstybėms narėms bus patikėta rinkti, kaupti ir dalytis moksliniais duomenimis apie žuvų išteklius ir žvejybos poveikį jūros baseino lygmeniu. Šiai veiklai koordinuoti bus sukurtos nacionalinės mokslinių tyrimų programos.

Decentralizuotas valdymas

Komisijos pasiūlyme numatyta, kad daugiau sprendimų priims patys sektoriaus atstovai, be to, bus aiškiai nustatyti kiekvienos su šiuo sektoriumi susijusios šalies vaidmenys bei įpareigojimai. Briuselis nebevykdys valdymo mikrolygmeniu – ES teisės kūrėjai nustatys tik bendrą sistemą, pagrindinius principus ir standartus, bendruosius tikslus ir veiklos rodiklius bei terminus. Valstybės narės spręs, kokias įgyvendinimo priemones pasirinkti, ir bendradarbiaus regiono lygmeniu. Siūlomomis nuostatomis užtikrinama, kad atitinkamų valstybių narių priimamos priemonės būtų suderinamos ir veiksmingos. Tiems atvejams, kai valstybės narės negali susitarti arba kai nepasiekiama tikslų, nustatytas atsarginis Komisijos veiksmų mechanizmas.

Nauja rinkos politika: sektoriui – daugiau galių, o vartotojams – daugiau informacijos

Vienas iš siūlomų teisės aktų yra skirtas naujai rinkos politikai, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės produktų bendras rinkos organizavimas prisidėtų prie naujosios BŽP tikslų įgyvendinimo. Juo siekiama padidinti šio ES sektoriaus konkurencingumą ir rinkų skaidrumą, taip pat sudaryti vienodas sąlygas visiems Sąjungos rinkoje parduodamiems produktams.

Modernizuojama intervencijos tvarka, nes dabartinė sistema, pagal kurią viešosios lėšos naudojamos žuvims sunaikinti, yra nepateisinama. Ši sistema bus pakeista supaprastintu saugojimo mechanizmu, pagal kurį kainoms nukritus žemiau tam tikro lygio gamintojų organizacijos galės supirkti žuvininkystės produktus ir juos saugoti iki jie vėliau bus pateikiami rinkai. Taikant tokią sistemą bus galima palaikyti rinkos stabilumą.

Be to, gamintojų organizacijoms teks svarbesnis vaidmuo kolektyvinio valdymo, stebėsenos ir kontrolės srityse. Geresnė ES žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkodara padės sumažinti atliekų kiekį, o gamintojai gaus tiesioginius rinkos signalus.

Taikant naujus rinkodaros standartus, susijusius su ženklinimu etiketėmis, kokybe ir atsekamumu, vartotojams teikiama informacija taps aiškesnė, todėl jie galės labiau remti tausią žuvininkystę. Tam tikra ženklinimo informacija bus privaloma, pavyzdžiui, siekiant atskirti žvejybos rajonus ir akvakultūros produktus; kiti teiginiai gali būti pateikti savanoriškai.

Šiuolaikiška ir pritaikyta finansinė priemonė

Naujosios BŽP tausumo tikslams įgyvendinti bus teikiama ES finansinė parama. Finansinė parama bus suteikta, jei bus laikomasi taisyklių, ir šis principas bus taikomas ir valstybėms narėms, ir veiklos vykdytojams.

Jei valstybės narės nesilaikys taisyklių, Sąjungos finansinė parama gali būti laikinai sustabdoma, nutraukiama arba atliekama jos finansinė korekcija. Už rimtus pažeidimus veiklos vykdytojai gali netekti teisės į finansinę pagalbą arba ji gali būti sumažinta. Be to, pasiūlyme valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas suteikiant finansinę paramą atsižvelgti į veiklos vykdytojų elgesį pastaruoju metu (svarbu, kad jie nebūtų padarę didelių pažeidimų).

Tarptautinės atsakomybės prisiėmimas

Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) duomenimis, beveik 85 % pasaulio žuvų išteklių, apie kuriuos turima informacijos, yra naudojami visu pajėgumu arba pereikvojami. Būdama didžiausia pasaulio žuvininkystės produktų importuotoja, ES turi tarptautiniu lygmeniu laikytis tokios pačios politikos kaip savo viduje. Išorės žuvininkystės politika turėtų būti neatsiejama BŽP dalis. Todėl tarptautinėse ir regioninėse organizacijose ES skatins laikytis žuvų išteklių bei jūrų biologinės įvairovės tausumo ir apsaugos principų. Ji išvien su pagrindiniais savo partneriais kovos su neteisėta žvejyba ir sieks mažinti perteklinį laivynų pajėgumą.

Dvišaliuose žuvininkystės susitarimuose su ne ES šalimis, Europos Sąjunga puoselės tausumą, gerą reguliavimą ir skatins laikytis demokratijos principų, žmogaus teisių ir teisės normų. Dabartinius žvejybos partnerystės susitarimus pakeis tausios žvejybos susitarimai, kuriais bus užtikrinama, kad žuvų ištekliai būtų žvejojami tik remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir tik tie, kurių šalis partnerė negali ar nenori žvejoti pati. Pagal tausios žvejybos susitarimus šalims partnerėms bus atsilyginta už teisę naudotis jų žuvų ištekliais, o už tausios žuvininkystės politikos įgyvendinimą bus teikiama finansinė parama.

Ar numatytos naujos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo taisyklės?

Pasiūlymas atitinka naują ES kontrolės tvarką, taikomą nuo 2010 m.2 ir į jį įtraukti pagrindiniai BŽP taisyklių laikymosi kontrolės ir užtikrinimo tvarkos elementai. Kadangi įvedamas įpareigojimas į krantą iškrauti visas sužvejotas žuvis ir jokių žuvų neišmesti atgal į jūrą, Komisija siūlo nustatyti tam tikras stebėsenos ir kontrolės prievoles, visų pirma dokumentuoti visą žvejybos veiklą, ir atlikti bandomuosius projektus siekiant išbandyti naujus prie tausios žvejybos prisidedančius žvejybos kontrolės metodus.

Kada reforma įsigalios?

Komisijos pasiūlymą šiuo metu svarsto Žvejybos ministrų taryba ir Europos Parlamentas. Galutinių susitarimų kol kas nepasiekta, tačiau abi institucijos pritarė tam, kad toks požiūris būtų taikomas tam tikroms svarbioms priemonėms. Pritarta ketinimui nustatyti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, kaip išteklių apsaugos kiekybinį tikslą, drausti žuvis išmesti į jūrą, įgyvendinti regioninio valdymo idėją, tobulinti duomenų rinkimą ir mokslinių rekomendacijų teikimą ir į BŽP įtraukti akvakultūrai ir išorės aspektui skirtus skyrius.

Naujosios taisyklės įsigalios po to, kai už juos balsuos Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas. Ji bus įgyvendinama palaipsniui, nes sektorius turi prisitaikyti ir sulaukti rezultatų, tačiau Tačiau įgyvendinant reformą numatyti aiškūs terminai.

Daugiau informacijos

IP/13/96

BŽP reformos svetainė http://ec.europa.eu/fisheries/reform/proposals/index_lt.htm

1 :

Poveikio vertinimas, pridedamas prie Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos

2 :

Tarybos reglamentai Nr. 1005/2008 ir 1224/2009.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site