Navigation path

Left navigation

Additional tools

Svarbus kiekvienas euras. Dažniausi klausimai apie Europos prokuratūrą

European Commission - MEMO/13/693   17/07/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas

Briuselis, 2013 m. liepos 17 d.

Svarbus kiekvienas euras. Dažniausi klausimai apie Europos prokuratūrą

Kas yra Europos prokuratūra?

Europos prokuratūra bus decentralizuota Europos Sąjungos prokuratūros įstaiga, turinti išimtinę kompetenciją tirti nusikaltimus ES biudžeto atžvilgiu, vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir palaikyti kaltinimą teisme. Visoje Sąjungoje ji turės vienodus tyrimo įgaliojimus, kurie atitiks nacionalines valstybių narių teisės sistemas ir bus į jas integruoti.

Europos prokuratūra dirbs pasitelkdama valstybių narių pajėgumus ir ekspertus. Į Europos prokuratūrą bus deleguojami patyrę nacionaliniai prokurorai. Paprastai Europos prokuratūros užduotis atliks deleguotieji Europos prokurorai, kurie dirbs savo valstybėse narėse ir vadovausis atitinkamos valstybės narės teise. Europos prokuratūros integravimas į nacionalines teisingumo sistemas turi daug privalumų. Deleguotieji prokurorai puikiai išmanys savo šalies teisingumo sistemą, vietos kalbą, bus susiję su vietos prokuratūros sistema ir turės bylų nagrinėjimo vietos teismuose patirties. Be to, talkinant valstybių narių tyrėjams ir prokurorams bus galima užtikrinti greitą sprendimų priėmimą.

Koks Europos prokuratūros teisinis pagrindas?

Vienas svarbiausių Lisabonos sutarties tikslų – kovoti su sunkiais tarpvalstybiniais finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais. Teisinis pagrindas ir nuostatos, kuriomis remiantis steigiama Europos prokuratūra – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 86 straipsnis, kuriame nustatyta:

Siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali įkurti Europos prokuratūrą.

Kalboje apie Sąjungos padėtį (SPEECH/12/596) Komisijos pirmininkas J. M. Barroso pranešė, kad Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus saugoti ES biudžetą, ketina pateikti sutartyse numatytus Europos prokuratūros įsteigimui reikalingus pasiūlymus.

Europos Komisija siekia užtikrinti, kad Europos Sąjungos biudžetas būtų saugomas nuo nusikaltėlių ne prasčiau nei nacionalinės lėšos. 2012 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė visoms valstybėms narėms suderinti nacionaliniuose baudžiamuosiuose kodeksuose vartojamos sukčiavimo, kenkiančio Europos Sąjungos finansiniams interesams, sąvokos apibrėžtį ir nustatyti panašaus griežtumo baudžiamąsias sankcijas (IP/12/767, MEMO/12/544). Europos prokuratūra padės valstybėse narėse užtikrinti nuoseklesnį, veiksmingesnį ir efektyvesnį baudžiamąjį persekiojimą.

Ar Europos prokuratūros veikloje dalyvaus visos valstybės narės?

Ne. ES sutartimis Jungtinei Karalystei ir Airijai suteikta teisė netaikyti teisingumo ir vidaus reikalų politikos priemonių – taigi šios šalys Europos prokuratūros veikloje nedalyvaus, nebent pačios pareikštų norinčios prisijungti. Europos prokuratūros veikloje nedalyvaus ir Danija, tačiau ji prisijungti negali.

Kam reikalinga Europos prokuratūra?

Kol kas Sąjungos finansiniai interesai saugomi nepakankamai. Priežasčių keletas.

Pirma, dabar veikiančios ES institucijos – OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba), Eurojustas (Europos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūra) ir Europolas (Europos policijos biuras) – nėra įgaliotos vykdyti baudžiamųjų tyrimų ar baudžiamojo persekiojimo sukčiavimo bylose. OLAF tegali perduoti savo administracinio tyrimo išvadas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, kurios pačios sprendžia, ar šių OLAF išvadų pagrindu kelti baudžiamąją bylą.

Antra, vykdymo užtikrinimo lygis įvairiose valstybėse narėse skiriasi – jos ne visada imasi priemonių, reikalingų kovai su nusikaltimais ES biudžeto atžvilgiu. Kol kas apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik vienoje iš penkių bylų, OLAF perduotų nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo institucijoms. Be to, nuosprendžių skaičius įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi.

Trečia, išaiškinama mažai nusikaltimų, tad iš nusikaltėlių išieškoma tik labai nedidelė dalis lėšų, prarastų dėl sukčiavimo valstybėse narėse. Į ES biudžetą nusitaikę sukčiautojai žino, kad jų šansai išlaikyti nusikalstamai įgytas lėšas neblogi, nes vykdymo užtikrinimo priemonės ES nenuoseklios.

Kiek ES biudžeto pasisavina sukčiautojai?

Per pastaruosius trejus metus įtariamo sukčiavimo apimtis valstybėse narėse kasmet siekė maždaug 500 mln. EUR, tačiau manoma, kad tikrasis sukčiavimo mastas kur kas didesnis. Duomenys apie praneštus sukčiavimo atvejus neparodo nenustatyto sukčiavimo, todėl bendri skaičiai greičiausiai daug didesni.

Kodėl valstybės narės negali veiksmingai kovoti su sukčiavimu?

Kol kas tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus ir vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą gali tik nacionalinės institucijos. Tačiau jos įgaliotos veikti tik savo šalyje. ES finansiniams interesams kenkiantys nusikaltimai dažniausiai yra sudėtingi. Juos padaro keli bendrininkai, naudojantys sudėtingas ir apsukrias sukčiavimo schemas, jie vykdomi keliose šalyse ir patenka į kelių valstybių jurisdikciją. Be to, norint sėkmingai ištirti sukčiavimo nusikaltimą, reikia labai gerai išmanyti atitinkamos srities teisines ir administracines priemones.

Užtikrinti veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą yra sudėtinga dėl skirtingų baudžiamosios teisės sistemų, neaiškių jurisdikcijos taisyklių, painių ir lėtų teisinės pagalbos procedūrų, kalbos barjero, nepakankamų išteklių ir skirtingų prioritetų.

Dėl to valstybės narės gali nuspręsti, kad kova su sukčiavimu ES biudžeto atžvilgiu yra labai daug laiko ir žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas. Tuomet su šios rūšies sukčiavimu gali būti nekovojama iš viso arba bylos nutraukiamos vos kilus sunkumų. Kartais nacionalinės institucijos gali nuspręsti tirti tik su savo šalimi susijusią nusikaltimo dalį, dėl to galimai išleisdamos iš akių kur kas platesnio masto tarptautinio sukčiavimo schemos požymius.

Kaip Europos prokuratūra galėtų pataisyti šią padėtį? Pavyzdžiai

Vienoje byloje OLAF perdavė Vokietijos ir Bulgarijos valdžios institucijoms informaciją apie Vokietijos ir Bulgarijos piliečius, kurie (įtariama) bendrininkavo siekdami pasisavinti ES žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas. Vokietijoje iškeltoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o Bulgarijoje įtariamieji buvo išteisinti. Dėl dabartinės sistemos vienoje tarpvalstybinėje byloje buvo priimti du skirtingi sprendimai. Europos prokuratūra šiuo atveju būtų užtikrinusi Vokietijoje ir Bulgarijoje nuoseklesnį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą.

Dar vienas pavyzdys – cigarečių kontrabanda iš Čekijos į Vokietiją. Pripažindamas įtariamąjį kaltu, Vokietijos baudžiamųjų bylų teismas kaip įrodymu rėmėsi Čekijos policijos pateiktais telefono pokalbių įrašais. Nors pagal Čekijos teisę įrodymai buvo surinkti teisėtai, įtariamojo gynėjas teigė, kad be teismo nutarties, kuria leidžiama įrašyti telefono pokalbius, šis įrodymas Vokietijos teisme turėtų būti nepriimtinas.

Įsteigus Europos prokuratūrą panašių problemų dėl skirtingų nacionalinių proceso teisės nuostatų kiltų kur kas mažiau. Įsigaliojus naujosioms taisyklėms įrašyti telefono pokalbius be išankstinio teismo leidimo būtų draudžiama. Be to, Reglamente nustatoma, kad vienoje valstybėje narėje teisėtai surinkti įrodymai yra priimtini visų valstybių narių teismuose, su sąlyga, kad jie buvo surinkti nepažeidžiant procesinių teisių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje (teisė į veiksmingą teisinę gynybą) ir 48 straipsnyje (nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą).

Kas pasikeis įsteigus Europos prokuratūrą?

Europos prokuratūra turės išimtinę kompetenciją tirti ES biudžetui kenkiančius nusikaltimus, vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir palaikyti kaltinimą teisme. Taigi ji koordinuos ir spręs sudėtingas tarpvalstybines bylas. Tai leis išvengti problemų dėl ribotų nacionalinių institucijų įgaliojimų, kurie taikytini tik atitinkamos šalies viduje.

Europos prokuratūra užtikrins, kad visas teisingumo užtikrinimo procesas – tyrimas, baudžiamasis persekiojimas ir bylos nagrinėjimas teisme – vyktų sklandžiai. Per deleguotuosius Europos prokurorus ji galės naudotis tarpvalstybiniais tyrimo įgaliojimais visose valstybėse narėse. Europos prokuratūrai nereikės taikyti dažnai painių ir lėtų valstybėms narėms skirtų tarpvalstybinių teisinės pagalbos priemonių (kaip antai susitarimai dėl savitarpio teisinės pagalbos ar savitarpio pripažinimo). Europos prokuratūra vadovausis aiškiomis nuostatomis dėl jos atliekamų tyrimų ir įrodymų, surinktų ir pateiktų nagrinėjant bylą bet kurios ES valstybės narės teisme, priimtinumo.

Kaip Europos prokuroras bendradarbiaus su deleguotaisiais Europos prokurorais?

Deleguotieji Europos prokurorai bus Europos prokuratūros dalis. Dažniausiai tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą vykdys deleguotieji Europos prokurorai, kurie dirbs savo valstybėse narėse padedami nacionalinių institucijų darbuotojų ir vadovaudamiesi nacionaline teise. Jų veiklą koordinuos Europos prokuroro vadovaujama centrinė būstinė – taip bus užtikrintas visų valstybių narių veiksmų nuoseklumas ir veiksmingumas (žr. PRIEDE pateikiamą schemą).

Ši decentralizuota sistema leis Europos prokuratūrai tiesiogiai naudotis nacionalinių ekspertų privalumais, pavyzdžiui, puikiu savo šalies teisingumo sistemos išmanymu, vietos kalbos mokėjimu, sąsajomis su vietos prokuratūros sistema, bylų nagrinėjimo vietos teismuose patirtimi ir pan.

Deleguotieji Europos prokurorai toliau atliks ir savo nacionalinių prokurorų funkcijas. Tačiau vykdydami Europos prokuratūros įgaliojimus deleguotieji prokurorai bus visiškai nepriklausomi nuo nacionalinių baudžiamojo persekiojimo institucijų.

Dešimties prokurorų kolegija, kurią sudarys Europos prokuroras, jo pavaduotojai ir nacionaliniai prokurorai, užtikrins sklandžią ES ir nacionalinių sistemų sąveiką – visų pirma susitardama dėl vidaus tvarkos taisyklių, be kita, ko, dėl bendrų nuostatų dėl bylų pasiskirstymo. Šis sprendimas – grindžiamas nuomonėmis, pareikštomis per konsultacijas su valstybėmis narėmis, ir neseniai Prancūzijos ir Vokietijos įgyvendinta iniciatyva, kuria paraginta įsteigti Europos prokuratūrą – taip pat užtikrins reikiamą koordinavimą, kad baudžiamasis persekiojimas nekeltų dvigubo baudimo pavojaus (ne bis in idem principas), galinčio kilti netiriant susijusių nusikaltimų ar išleidžiant iš akių jų sąsają.

Ar nacionaliniai teismai galės peržiūrėti Europos prokuratūros sprendimus?

Taip, galės. Europos prokuratūros sprendimus bus galima apskųsti kompetentingame nacionaliniame teisme.

Be to, kompetentingos nacionalinės teisminės institucijos bus įgaliotos suteikti Europos prokuratūrai išankstinį leidimą taikyti tyrimo priemones, jei toks leidimas reikalingas pagal nacionalinę arba ES teisę.

Nacionaliniai teismai taip pat bus kompetentingi nagrinėti bylas. Kompetentinguose valstybių narių teismuose Europos prokuratūra atliks kaltintojo funkcijas.

Kaip ir kitais atvejais, į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą galima kreiptis taikant prejudicinio sprendimo procedūrą.

Kokie yra Reglamentu Europos prokuratūrai suteikiami įgaliojimai?

Europos prokuratūra turės teisę prašyti taikyti tyrimo priemones arba nurodyti tai daryti. Priemonės, kurias ji gali taikyti, aiškiai apibrėžtos Reglamente – tai ir intervencinės, ir švelnesnės tyrimo priemonės.

Intervencinės priemonės, kurių gali imtis Europos prokuratūra, yra, pavyzdžiui, patalpų krata ir turto ar kompiuterių sistemų apžiūra, daiktų konfiskavimas, slaptas telefono pokalbių pasiklausymas ir finansinių sandorių įšaldymas.

Švelnesnės priemonės – tai, pavyzdžiui, įtariamo asmens ir liudytojų apklausa, ekspertų skyrimas (prireikus specialiųjų žinių) arba asmens sekimo ir kontrolės priemonės siekiant nustatyti jo buvimo vietą.

Tyrimo priemonės taikomos vadovaujantis nacionaline teise. Visų pirma, reikia gauti kompetentingo nacionalinio teismo ar kitos institucijos leidimą taikyti kiekvieną atskirą priemonę, jei toks reikalavimas nustatytas Reglamente.

Siekiant užtikrinti Europos prokuratūros atliekamų tyrimų veiksmingumą, nustatoma, kad vienoje valstybėje narėje teisėtai surinkti įrodymai yra priimtini visų valstybių narių teismuose.

Kaip bus užtikrinamas Europos prokuratūros nepriklausomumas?

Pirma, Reglamente nustatoma, kad ji neprašo ir nevykdo jokių Europos prokuratūrai nepriklausančių asmenų nurodymų. Ši nuostata reiškia, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos bei agentūros ir valstybės narės pripažįsta Europos prokuratūros nepriklausomumą ir nebando daryti įtakos jai vykdant savo funkcijas. Antra, Europos prokuratūra bus struktūriškai nepriklausoma – ji nebus integruota į jokią kitą ES instituciją ar tarnybą. Trečia, Europos prokuroro skyrimo procedūroje dalyvauja Sąjungos institucijos (jį skiria Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą), taip pat buvę Teisingumo Teismo teisėjai, nacionalinių aukščiausiųjų teismų teisėjai, nacionaliniai prokurorai ir (arba) aukštos kvalifikacijos teisininkai, padedantys sudaryti kandidatų sąrašą. Europos prokuroro kadencija trunka ne ilgiau kaip aštuonerius metus ir negali būti pratęsta. Taip užtikrinama, kad jo veiksmai nebūtų grindžiami kadencijos pratęsimo motyvais. Atleisti Europos prokurorą gali Teisingumo Teismas, gavęs Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymą.

Reglamentu nustatoma, kad dirbdami su Europos prokuratūros bylomis deleguotieji Europos prokurorai visada turi teikti joms pirmumą nacionalinių bylų atžvilgiu. Reglamente taip pat aiškiai nustatyta, kad deleguotieji prokurorai veikia visiškai nepriklausomai nuo nacionalinių baudžiamojo persekiojimo institucijų. Interesų konflikto atvejus spręs Europos prokuroras. Deleguotieji Europos prokurorai, atliekantys Europos prokuroro jiems pavestas užduotis, negali būti nacionalinių institucijų atleisti iš nacionalinio prokuroro pareigų be Europos prokuroro sutikimo.

Kokias procesines teises turės įtariamieji?

Labai svarbu stiprinti teisines apsaugos priemones, skirtas asmenims ir įmonėms, kuriuos gali paveikti Europos Sąjungoje vykdomas tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas. Pasiūlyme numatyta griežta ir išsami apsaugos priemonių sistema, užtikrinsianti įtariamųjų ir kitų su Europos prokuratūros atliekamais tyrimais susijusių asmenų teisių apsaugą tiek galiojančiais ES teisės aktais, tiek nacionalinėmis teisių gynimo priemonėmis.

Pasiūlyme aiškiai nustatoma, kad įtariamas asmuo turi visas ES teisės aktuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises. Šios teisės aiškiai įvardijamos – be kita ko, tai:

  1. teisė į vertimą žodžiu ir raštu,

  2. teisė gauti informaciją ir susipažinti su bylos medžiaga,

  3. teisė turėti gynėją, susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir informuoti juos apie sulaikymą,

  4. teisė tylėti ir teisė į nekaltumo prezumpciją,

  5. teisė į teisinę pagalbą,

  6. teisė pateikti įrodymus, paskirti ekspertus ir išklausyti liudytojus.

Be to, įtariamasis turi visas teises į gynybą, nustatytas nacionaliniuose proceso teisės aktuose.

Kodėl pasiūlymas įsteigti Europos prokuratūrą pateikiamas vykdant Eurojusto reformą?

Pagal SESV 86 straipsnio 1 dalį Europos prokuratūra turi būti įsteigta Eurojusto pagrindu. Šiandien pateikiamo teisės aktų pasiūlymų rinkinio tikslas — užmegzti glaudžius šių dviejų organizacijų ryšius ir užtikrinti, kad jos veiktų sinergiškai veiksmingai bendradarbiaudamos ir dalydamosi informacija, žiniomis bei ištekliais.

Visų pirma, ir Europos prokuratūrai, ir Eurojustui tenka nagrinėti bylų dėl įtarimų padarius Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus ir kitokius nusikaltimus. Tai reiškia, kad ateityje jiems reikės nuolat glaudžiai bendradarbiauti. Atitinkamų nuostatų yra ir Europos prokuratūros reglamente, ir Eurojusto reglamente. Be to, jei mišriose bylose jų kompetencija sutaptų, Eurojustas gali padėti išspręsti jurisdikcijos klausimą.

Eurojustas teiks Europos prokuratūrai administracinę paramą, pvz., darbuotojų, finansų ir informacinių technologijų srityse. Pavyzdžiui, dirbdama su savo bylomis Europos prokuratūra galės naudotis Eurojusto IT infrastruktūra, įskaitant jo bylų valdymo sistemą, laikinąsias darbines bylas ir indeksą. Išsamiau šios procedūros bus aptartos Europos prokuratūros ir Eurojusto susitarime.

Kaip pasikeis Eurojusto vaidmuo įsteigus Europos prokuratūrą?

Eurojustas padeda nacionalinėms tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus kasmet nagrinėjant maždaug 1 500 tarpvalstybinių bylų. Jis padėjo sukurti savitarpio pasitikėjimą ir įveikti kliūtis dėl įvairių ES taikomų teisės sistemų ir tradicijų. Tačiau Eurojustas nėra įgaliotas vykdyti baudžiamuosius tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą sukčiavimo atvejais.

Europos prokuratūra turės išimtinę kompetenciją tirti ES biudžetui kenkiančius nusikaltimus, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir palaikyti kaltinimą teisme. Europos prokuratūros įsteigimas taip pat padidins Eurojusto demokratinį teisėtumą – Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai aktyviau dalyvaus Eurojusto veiklos vertinime.

Po šios reformos Eurojustas padės Europos prokuratūrai kovoti su sukčiavimu ES biudžeto atžvilgiu. Eurojustas teiks Europos prokuratūrai administracinę paramą, pvz., darbuotojų, finansų ir informacinių technologijų srityse. Pavyzdžiui, dirbdama su savo bylomis Europos prokuratūra galės naudotis Eurojusto IT infrastruktūra, įskaitant jo bylų valdymo sistemą, laikinąsias darbines bylas ir indeksą. Išsamiau šios procedūros bus aptartos Europos prokuratūros ir Eurojusto susitarime.

Kokios dar permainos numatytos Eurojusto reformos pasiūlyme?

Šiandienos pasiūlymu siekiama toliau gerinti Eurojusto veiklą. Todėl šia reforma keičiamas Eurojusto vidaus valdymas. Aiškiai atskiriamos dvi veiklos sritys: Eurojusto kolegijos (ją sudaro nacionaliniai nariai — po vieną iš kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės) operatyvinės užduotys ir administracinės užduotys. Tai leis kolegijai ir nacionaliniams nariams susitelkti į savo operatyvines užduotis, t. y. koordinuoti veiksmus ir skatinti nacionalines teismines institucijas bendradarbiauti kovojant su sunkiais nusikaltimais, kaip antai prekyba narkotikais, pinigų plovimu, sukčiavimu, korupcija, elektroniniais nusikaltimais, terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Įsteigiama vykdomoji taryba, kurioje bus ir Komisijos atstovų – ji padės kolegijai vykdyti administracines užduotis.

Pasiūlymu sukuriama bendra ir moderni teisinių priemonių sistema, skirta naujajai Bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūrai (naujajam Eurojustui), kuris perima teises iš Eurojusto, įsteigto Tarybos sprendimu 2002/187/TVR. Pasiteisinusios nuostatos dėl Eurojusto valdymo ir veiklos šiame reglamente paliekamos, tačiau Eurojusto veiklos tvarka ir struktūra patobulinamos atsižvelgiant į Lisabonos sutartį:

  1. didinamas Eurojusto veiksmingumas nustatant naują jo valdymo struktūrą;

  2. gerinamas Eurojusto veiklos efektyvumas nuosekliai apibrėžiant nacionalinių narių statusą ir įgaliojimus;

  3. remiantis Lisabonos sutartimi numatoma, kad Europos Parlamentas nacionaliniai parlamentai dalyvaus atliekant Eurojusto veiklos vertinimą, tačiau kartu išsaugomas Eurojusto veiklos nepriklausomumas;

  4. Eurojusto teisinis reglamentavimas priderinamas prie bendros ES agentūrų koncepcijos, tačiau taip pat visapusiškai atsižvelgiama į išskirtinį vaidmenį, kurį jis atlieka koordinuodamas vykdomus baudžiamuosius tyrimus;

  5. užtikrinama, kad įsteigus Europos prokuratūrą Eurojustas galėtų glaudžiai su ja bendradarbiauti.

Kaip pasikeis OLAF vaidmuo įsteigus Europos prokuratūrą?

Kaip teigiama šiandien priimtame komunikate dėl OLAF valdymo, įsteigus Europos prokuratūrą OLAF vaidmuo pasikeis.

Ši tarnyba ir toliau vykdys administracinius tyrimus srityse, nepriklausančiose Europos prokuratūros kompetencijai. Tai, be kita ko, ES finansiniams interesams kenkiantys pažeidimai ir ES institucijų darbuotojų padaryti finansinio poveikio neturintys sunkūs pažeidimai ar nusikaltimai.

OLAF nebevykdys administracinių tyrimų dėl ES sukčiavimo ar kitų nusikaltimų, kenkiančių ES finansiniams interesams. Taip yra todėl, kad įsteigus Europos prokuratūrą šie nusikaltimai pateks į jos išimtinę kompetenciją. Jei OLAF kils įtarimų dėl tokių nusikalstamų veikų, ji privalės kuo greičiau apie tai pranešti Europos prokuratūrai. Nors OLAF nebevykdys tyrimų šioje srityje, Europos prokuratūros prašymu ji toliau teiks jai paramą (kurią ji ir dabar teikia nacionalinėms prokuratūroms). Šios permainos leis pagreitinti tyrimo procesą ir padės išvengti dubliavimosi vykdant administracinius ir baudžiamuosius tyrimus dėl tų pačių faktų. Tai padidins sėkmingo baudžiamojo persekiojimo tikimybę.

Komisija rengs pasiūlymus dėl OLAF reglamento pakeitimų, kuriais būtų įtvirtintas pakitęs jos vaidmuo ir sustiprintas OLAF atliekamų tyrimų valdymas atsižvelgiant į numatytus Europos prokuratūros įgaliojimus. Šiuo tikslu numatytos dvi pagrindinės iniciatyvos. Pirma, siekiant užtikrinti geresnes OLAF tyrimo priemonių teisminės peržiūros galimybes, ketinama įsteigti nepriklausomą Procesinių teisių kontrolieriaus pareigybę. Antra, būtų galima sugriežtinti procedūrinius reikalavimus, taikytinus ypač intervencinėms priemonėms (kratoms biuruose, dokumentų konfiskavimui ir pan.), kurių OLAF gali tekti imtis ES institucijose.

Kiek bylų turės išnagrinėti Europos prokuratūra?

Manoma, kad kasmet bus išnagrinėjama apie 2 500 bylų. Ši prognozė grindžiama tuo, kad administracinius tyrimus atliekančios valstybių narių institucijos kasmet vidutiniškai išnagrinėja apie 1 500 sukčiavimo bylų (apie kurias jos praneša ES), vidutiniškai 300 bylų dėl OLAF nustatyto įtariamo sukčiavimo, maždaug 500 bylų dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), o nacionalinės baudžiamųjų tyrimų institucijos išnagrinėja maždaug 200 bylų. Tikimasi, kad Europos prokuratūrai pavyks surinkti daugiau informacijos apie galimą sukčiavimą nei valstybėms narėms ar OLAF. Todėl bylų skaičius gali būti didesnis nei prognozuojama.

Ar Europos prokuratūra galės sulaikyti žmones bet kur Europoje?

Ne. Sulaikyti asmenis už nusikaltimus, priklausančius Europos prokuratūros kompetencijai, galės tik nacionalinės institucijos. Ji galės tik prašyti teisminių institucijų sulaikyti įtariamąjį, jei, jos nuomone, tai tikrai būtina tyrimui, o mažiau intervencinėmis priemonėmis šio tikslo pasiekti neįmanoma. Tokius prašymus vertins ir tenkins nacionalinės teisminės institucijos, remdamosi nacionaline teise.

Tolesni veiksmai

Kad Komisijos pasiūlymas įsigaliotų, valstybės narės, gavusios Europos Parlamento pritarimą, turi jį (vieningai) priimti Taryboje.

Jei Taryboje vienbalsiai nuspręsti nepavyksta, sutartyse numatyta, kad ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali sutarti tvirčiau bendradarbiauti (SESV 86 straipsnis).

Pagrindiniai 86 straipsnyje numatytos tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros etapai:

  • Komisija pateikia teisės akto pasiūlymą Ministrų Tarybai. Tuomet valstybės narės turi susitarti (pirmininkaujančai valstybei pateikus išvadą), kad dėl šio pasiūlymo nepavyks pasiekti vieningo sprendimo.

  • Tokiu atveju ne mažiau kaip devynios valstybės narės, norinčios pradėti tvirčiau bendradarbiauti, perduoda teisės akto projektą Europos Vadovų Tarybai.

  • Europos Vadovų Taryba svarsto prašymą ne ilgiau kaip keturis mėnesius.

  • Jei pavyksta pasiekti susitarimą, Europos Vadovų Taryba grąžina pasiūlymo projektą Tarybai priimti. Jei susitarimo pasiekti nepavysta, ne mažiau kaip devynios valstybės narės gali nuspręsti tvirčiau bendradarbiauti. Laikoma, kad Europos Parlamento ir Tarybos leidimas pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą yra suteiktas, kai atitinkamoms valstybėms narėms apie tai pranešama.

  • Dėl pasiūlymo, kurio pagrindu nustatytas tvirtesnis bendradarbiavimas, deramasi Taryboje. Šiuose svarstymuose gali dalyvauti visos valstybės narės, tačiau balsuoja tik tos, kurios dalyvauja tvirčiau bendradarbiaujant. Valstybės narės bet kada gali pateikti prašymą prisijungti prie tvirtesnio bendradarbiavimo.

Daugiau informacijos

Pranešimas spaudai IP/13/709

Spaudai skirtas rinkinys

http://ec.europa.eu/justice/newsroom/criminal/news/130717_en.htm

Europos Komisijos baudžiamosios teisės politikos svetainė

http://ec.europa.eu/justice/criminal/criminal-law-policy

Už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingos Europos Komisijos narės ir pirmininko pavaduotojos Viviane Reding svetainė

http://ec.europa.eu/reding

Komisijos pirmininko pavaduotojos Twitter @VivianeRedingEU

PRIEDAS. Kaip dirbs Europos prokuratūra

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website