Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

TEMINĖ APŽVALGA

2013 m. liepos 10 d., Briuselis

Europos Komisija investuoja 600 mln. eurų į naujus mokslinius tyrimus siekdama padidinti Europos oro erdvės pralaidumą

Dažnai užduodami klausimai

Nepakankamas Europos oro erdvės pralaidumas. Uždaviniai

Europos oro erdvei ir oro uostams gresia perpildymas. Jau dabar kasmet daugiau kaip 440 Europos oro uostų aptarnauja maždaug 800 mln. keleivių. Kasdien Europoje vykdoma maždaug 27 000 kontroliuojamų skrydžių, o per metus jų susidaro 9 milijonai. 80 % šių skrydžių yra Europos Sąjungos vidaus skrydžiai.

Šiuo metu Europos oro transporto sektorius tvarkomas kompetentingai, tačiau įprastinėmis ekonominėmis sąlygomis kasmet skrydžių turėtų daugėti iki 3 %. Per ateinančius 10–20 metų skrydžių skaičius turėtų padidėti 50 %.

Nesiimant priemonių, įsivyrautų chaosas. Europa ne tik negalėtų patenkinti didelės dalies potencialios paklausos, bet ir kiltų neregėto masto skrydžių vėlavimo ir atšaukimo grėsmė. Nesiimant priemonių, iki 2050 m. sąnaudos dėl nepakankamo oro erdvės pralaidumo padidėtų maždaug 50 %.

Pagrindinė problema – Europos skrydžių valdymo sistemos yra suskaidytos ir neefektyvios.

ES oro erdvė tebėra suskaidyta: jai valdyti naudojamos 27 nacionalinės skrydžių valdymo sistemos, skrydžių valdymo paslaugas teikia apie 60 skrydžių centrų, o pati oro erdvė padalyta į daugiau nei 650 sektorių. Tai reiškia, kad oro erdvės ribos šiuo metu nustatytos pagal valstybių sienas ir dėl to lėktuvai dažnai negali skristi tiesiu keliu. Dėl oro erdvės suskaidymo Europoje jie skrenda vidutiniškai 42 km ilgesnį atstumą nei būtina. Skrydžiai trunka ilgiau, vėluojama, suvartojama daugiau kuro ir išmetama daugiau CO2.

Be to, dabartinės skrydžių valdymo technologijos iš esmės sukurtos XX a. šeštajame dešimtmetyje ir yra pasenusios.

Neefektyvus suskaidytos Europos oro erdvės valdymas kasmet papildomai atsieina beveik 5 mlrd. eurų. Šias išlaidas padengti tenka verslui ir keleiviams. Dabar vidutiniškai 6–12 % bilieto kainos sudaro skrydžių valdymo išlaidos.

JAV skrydžių valdymo sistema dukart našesnė už ES: ji valdo dvigubai daugiau skrydžių, nors jos sąnaudos panašios, o skrydžių valdymo centrų JAV turi triskart mažiau nei ES.

Dėl šių uždavinių 2004 m. ES ėmėsi Bendro Europos dangaus (BED) iniciatyvos, kuria siekiama pašalinti nacionalines kliūtis oro erdvėje, kad būtų sukurta bendra oro erdvė ir būtų:

a) dešimteriopai pagerinta sauga,

b) patrigubintas oro erdvės pajėgumas,

c) 50 % sumažintos oro eismo valdymo sąnaudos,

d) 10 % sumažintas poveikis aplinkai.

Kaip galime sukurti naujas technologijas siekdami Europos oro erdvėje padidinti pajėgumus ir sumažinti sąnaudas?

Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR) yra Bendro Europos dangaus (BED) iniciatyvos technologinė programa. Bendro Europos dangaus iniciatyva užtikrinama teisės aktų sistema siekiant patenkinti būsimus saugos, pajėgumų ir efektyvumo poreikius europiniu, o ne nacionaliniu lygmeniu. SESAR siekiama pateikti techninių ir su veikla susijusių sprendimų, kad būtų pasiekti BED iniciatyvos tikslai.

Kaip SESAR veikia?

Projektas SESAR (Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo moksliniai tyrimai) yra Bendro Europos dangaus iniciatyvos technologinis ramstis. Šia programa siekiama Europoje modernizuoti oro eismo valdymą įgyvendinant naują oro eismo valdymo operacijų ir sistemų sprendimą, būtiną Bendro Europos dangaus iniciatyvos tiksliniams veiklos rodikliams pasiekti. SESAR sprendimas grindžiamas principu, kad oro erdvės naudotojai ir skrydžių valdytojai bendradarbiaudami ir dalydamiesi informacija drauge nustato optimalų, nuspėjamą ir pagal grafiką vykdomo skrydžio kelią. Šio sprendimo pagrindą sudaro inovacinės technologijos ir naujos veiklos procedūros, kurios yra trijų tarpusavyje susijusių, nenutrūkstamų, besiplėtojančių procesų rezultatas. Šie procesai tai turinio apibrėžimas ir prioritetų nustatymas vadovaujantis bendrai sutartu pagrindiniu Europos oro eismo valdymo planu1; reikalingų technologinių sistemų, komponentų ir veiklos procedūrų moksliniai tyrimai, rengimas ir patvirtinimas; naujų sistemų ir veiklos procedūrų parengimas darbui.

2007 m. įsteigta Bendro Europos dangaus oro eismo vadybos sistemos (SESAR) bendroji įmonė (BĮ SESAR) yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyva. Ši bendroji įmonė atsako už projekto SESAR mokslinių tyrimų, plėtros ir tvirtinimo procesus pagal pagrindinį oro eismo valdymo planą. BĮ SESAR taip pat yra jo „sergėtoja“ ir įgyvendintoja.

BED politika sprendžiami klausimai, kurie svarbūs ne tik nacionaliniu ir pramonės sektoriaus lygmeniu. Bendras tikslas – pašalinti vidaus rinkos kliūtis oro erdvėje. BED politika siekiama paspartinti pažangą siekiant efektyvumo, ekonomiškumo, teigiamo poveikio aplinkai ir t. t. Dabartinė suinteresuotųjų šalių partnerystė, dėl kurios sutelkiami tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių partnerių iš visos Europos ištekliai, veikė bendrai ir efektyviai, o jos parama šiandien tokia pat svarbi, kaip buvo įsteigus BĮ SESAR. Oro eismo valdymo moksliniai tyrimai Europoje turi būti stabilūs ir ilgalaikiai, kad tiktų ilgiems inovacijų ciklams.

BĮ SESAR tikslai

  • Užtikrinti visos atitinkamų oro eismo valdymo mokslinių tyrimų veiklos koncentraciją ir koordinavimą ES siekiant įgyvendinti pagrindinį oro eismo valdymo planą.

  • Prisidėti siekiant Bendro Europos dangaus iniciatyvos tikslinių veiklos rodiklių (Memo 13/525).

  • Užtikrinti veiksmingą įgyvendinimo priemonę:

  1. bendradarbiaujant sutelkti ir koordinuoti viešas ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus, sutelkti pagrindinius visos Europos oro eismo valdymo sektoriaus veiklos vykdytojus siekiant įgyvendinti pagrindinį oro eismo valdymo planą;

  2. veiklos vykdytojams intensyviau dalytis įvairių disciplinų žiniomis;

  3. rinkti būtinus išteklius siekiant patvirtinti mokslinių tyrimų veiklos rezultatus.

Kas yra bendrosios įmonės SESAR nariai?

BĮ SESAR yra 2 narės steigėjos (ES ir Eurokontrolė) ir 15 narių, atstovaujančių visoms oro eismo valdymo srities suinteresuotosioms šalims: civiliams ir kariškiams oro navigacijos paslaugų teikėjams, orlaivių gamintojui „Airbus“, įrangos gamintojams, pavyzdžiui: „Thales“, „Indra“, „Alenia Aermacchi“, „Frequentis“, „Selex SI“, „Honeywell“, ir oro uostams. Be to, bendrosios įmonės veikloje dalyvauja oro erdvės naudotojai, darbuotojų asociacijos, mokslinės institucijos ir įvairūs asocijuotieji partneriai, vykdantys programai įgyvendinti reikalingą veiklą.

Kokių pagrindinių laimėjimų BĮ SESAR pasiekė iki šiol?

  1. Keturmatis skrydžio trajektorijos valdymas – SESAR sprendimo pagrindas. Iš esmės valdant skrydžių trajektorijas įvedamas ketvirtas matmuo – laikas. Taip užtikrinama labai tiksli ir nuspėjama orlaivio skrydžio trajektorija, palyginti su dabartinėmis sistemomis, ją galima perduoti skrydžių valdymo centrams ir taip užtikrinti optimalias ir saugesnes skrydžių paslaugas.

  2. BĮ SESAR sėkmingai atliko pradinius skrydžius, kurių trajektorijos valdymas buvo keturmatis, operacinėje aplinkoje pasitelkiant palydovines technologijas.

  3. Dėl visos sistemos informacijos valdymo (angl. System Wide Information Management, SWIM) infrastruktūros informacija naudojantis oro eismo valdymo sistema valdoma visiškai kitaip. Ji turėtų tapti būsimos oro eismo valdymo sistemos intranetu. Jos prototipas jau parodė, kad oro uostai, informacijos apie oro sąlygas teikėjai, oro transporto bendrovės ir skrydžių valdymo centrai informacija galėtų keistis akimirksniu.

  4. Veikimui parengtas pirmas nuotolinio skrydžių valdymo bokštas. Tai naujas sprendimas oro eismo oro uoste paslaugas teikiant ne iš vietos skrydžių valdymo bokšto. Įgyvendinus šį sprendimą bus sutaupyta, nes bus efektyviau naudojami žmogiškieji ištekliai ir bus galima išvengti kai kurių vietos oro uostų skrydžių valdymo bokštų bei infrastruktūros įrengimo ir priežiūros.

  5. Pasitelkus SESAR novatoriškus sprendimus jau atlikta 10 000 skrydžių, įskaitant 500 karinių skrydžių.

  6. 80 % SESAR projektų išbandyta realioje aplinkoje.

Kodėl BĮ SESAR reikia didesnio finansavimo ir platesnių įgaliojimų?

Reglamentu (EB) 219/2007 (BĮ SESAR reglamentu) nustatyta, kad BĮ SESAR veiks iki 2016 m. gruodžio 31 d., nes ES finansavimas bendrajai įmonei turėjo būti teikiamas tik pagal 2007–2013 m. ES finansinę programą numatytą laikotarpį.

Šiandienos pasiūlymu siekiama, kad bendroji įmonė būtų finansuojama ir pagal kitą finansinę programą, konkrečiai – pagal programą „Horizontas 2020“, ir kad toliau būtų koordinuojama su oro eismo valdymu susijusių mokslinių tyrimų, plėtros ir patvirtinimo veikla. BĮ SESAR tikslas iš tikrųjų yra koordinuoti visas su oro eismo valdymu susijusias mokslinių tyrimų pastangas Europos Sąjungoje. Jų koordinavimo tęstinumas būtinas norint pasiekti Bendro Europos dangaus iniciatyvos tikslinius veiklos rodiklius.

Pagrindinis oro eismo valdymo planas yra BĮ SESA darbo programos pagrindas. Pagal ją numatomas SESAR sprendimo diegimas iš eilės 3 etapais. 1 etapu siekiama suteikti būtinas technologijas, kad Europos oro eismo valdymo sistema būtų sinchronizuota pasitelkiant efektyvius visų veiklos vykdytojų informacijos mainus. 2 etapu bus pasiekiama, kad skrydžių trajektorijos būtų planuojamos veiksmingiau. 3 etapu siekiama aukščiausio lygio veiklos rezultatų naudojantis integruota vientisa oro ir antžeminė sistema. Dabartinėje BĮ SESAR darbo programoje daugiausia dėmesio skiriama tik 1 etapo ir daugumos 2 etapo dalių įgyvendinimui. Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą būtų vykdoma 2 etapo paskutinės stadijos veikla (jai reikalingos technologijos ir veiklos elementai turėtų būti parengti iki 2016 m.) ir įgyvendinamas visas 3 etapas.

Kuo bus naudingos naujos lėšos?

Nauju finansavimu bus visų pirma siekiama:

  1. sukurti priemones oro transporto bendrovėms rinktis pageidaujamus (ir tiesesnius) maršrutus naudojantis naujomis skrendančių orlaivių ir antžeminių tarnybų duomenų mainų technologijomis;

  2. į oro eismo valdymo sistemą integruoti naujų rūšių orlaivius, tokius kaip nepilotuojami orlaiviai;

  3. optimizuoti eismo valdymą, visų pirma ant žemės, pavyzdžiui, pasirūpinti, kad orlaiviai galėtų nuo takų greičiau pakilti ir ant jų greičiau nusileisti ir kad tai daryti būtų saugiau bet kokiomis oro sąlygomis.

Pagal naują biudžetą turėtų būti remiami oro eismo valdymo bandomieji moksliniai tyrimai (6 %), taikomieji moksliniai tyrimai (47 %), pramonės sektoriuje dar nerealizuoti sprendimai (28 %) ir stambaus masto demonstraciniai projektai (9 %).

Kuo naudingas BĮ SESAR veikimo principas?

  • BĮ SESAR visos suinteresuotosios šalys dalyvauja priimant sprendimus ir dalijasi atsakomybės sritimis. Išplėtus BĮ SESAR įgaliojimus suinteresuotosios šalys galės sutvirtinti santykius su kompetencijos centrais ir strateginės partnerystės ryšius. BĮ SESAR taip pat galės sustiprinti ryšį su rinka, nes bendrosios įmonės veikloje dalyvauja ir tiekėjai. SESAR įdiegus laiku tai bus neabejotinas privalumas rengiant būtiną demonstracinę veiklą.

  • Bendroji įmonė atsako už su SESAR susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų koordinavimą, programavimą, įgyvendinimą ir už patvirtinimo veiklą. Taip užtikrinamas tęstinumas ir išvengiama mokslinių tyrimų bei inovacijų susiskaidymo. Dalyvių ir projektų tarpusavio priklausomybės ryšiai ir koordinavimo mechanizmai yra sudedamoji visaapimančios europinės koncepcijos dalis, o sistemos struktūra užtikrinta daugiašalėmis sutartimis.

  • Pasirenkant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę ES lygmeniu, galima užtikrinti, kad visuomenei itin svarbūs Bendro Europos dangaus iniciatyvos tikslai, pavyzdžiui, sauga ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas, būtų integruoti į programą. Taip veikiant buvo galima sutelkti lėšų ir praktinių žinių, sumažinti susiskaidymą, atsiradusį dėl panašių nacionalinių ir regioninių projektų, pajungti privačiojo sektoriaus įgūdžius ir inovacinius pajėgumus laikantis tinkamos rizikos pasidalijimo tvarkos.

  • SESAR įdiegimas galėtų duoti didelės ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos, vertinamos maždaug 428 mlrd. eurų2. Telkdama išteklius, įtraukdama visas oro eismo valdymo srities suinteresuotąsias šalis, tinkamai valdydama interesų konfliktą BĮ SESAR užtikrina programos SESAR įgyvendinimą, o tai svarbiausia siekiant Bendro Europos dangaus iniciatyvos tikslų.

  • BĮ SESAR, dabar pripažintas oro eismo valdymo sistemų modernizavimo atskaitos taškas, toliau sieks, kad ES galėtų užimti tvirtas pozicijas tarptautinėje arenoje apskritai ir konkrečiai standartizacijos įstaigų atžvilgiu.

Išlaidos

Šiuo metu BĮ SESAR administruoja 2,1 mlrd. eurų investicijas pagal dabartinę 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą nustatytu laikotarpiu. Kiekviena narė steigėja (ES ir Eurokontrolė) skiria 700 mln. eurų, o pramonės sektorius – dar 700 mln. eurų. Komisija siūlo pagal programą „Horizontas 2020“ skirti iki 600 mln. eurų3.

Daugiau informacijos

http://www.sesarju.eu/

http://ec.europa.eu/transport/modes/air/sesar/

1 :

SESAR, tvaraus oro eismo valdymo planas – pagrindinis Europos oro eismo valdymo planas (2 leidimas), 2012 m. spalio mėn.

2 :

SESAR makroekonominio poveikio vertinimas, bendroji įmonė SESAR (2011 m.)

3 :

Orientacinė suma dabartinėmis kainomis. Suma priklausys nuo galutinės sutartos sumos Mobilumo ir transporto generaliniam direktoratui schemai „Pažangus, ekologiškas ir integruotas transportas“, kurią galutinėje finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos versijoje patvirtins biudžeto valdymo institucija.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site