Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Programos „Erasmus“ 2011–2012 m. skaičiai

Commission Européenne - MEMO/13/647   08/07/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Briuselis, 2013 m. liepos 8 d.

Programos „Erasmus“ 2011–2012 m. skaičiai

Europos Komisija šiandien paskelbė naujus duomenis1 apie programoje „Erasmus“ 2011–2012 mokslo metais dalyvavusius studentus, dėstytojus ir kitus aukštųjų mokyklų darbuotojus (IP/13/657). „Erasmus“ finansinę paramą, kad galėtų studijuoti, atlikti praktiką, dėstyti ar mokytis užsienyje, gavo 252 827 Europos studentai ir 46 527 aukštųjų mokyklų darbuotojai.

Pagal programą „Erasmus“ studentai gali 3–12 mėnesių vykti į kitą Europos šalį studijuoti ar atlikti praktikos įmonėje ar kitoje organizacijoje. Programoje gali dalyvauti bet kuris studentas, studijuojantis programoje „Erasmus“ dalyvaujančioje aukštojoje mokykloje vienoje iš 33 „Erasmus“ šalių (ES valstybės narės, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija ir Turkija). Paramą pagal šią programą taip pat gali gauti aukštesniųjų profesinių mokyklų moksleiviai.

Naujas rekordas – daugiau kaip 250 000 „Erasmus“ studentų per metus

„Erasmus“ stipendijos gavėjų skaičius nuolat auga nuo pat programos sukūrimo. 2009–2010 m. šis skaičius pirmą kartą viršijo 200 000, o 2011–2012 m. pasiektas naujas rekordas – tais mokslo metais studijuoti ar atlikti praktikos užsienyje išvyko 252 827 studentai, t. y. 9 proc. daugiau nei praėjusiais metais (plg. 2010–2011 m. prieaugis – 8,5 proc.).

1 diagrama. „Erasmus“ studentų skaičius per metus (nuo 1987–1988 m. iki 2011–2012 m.)

2 diagrama. „Erasmus“ studentų judumas – santykinis studentų skaičiaus pokytis pagal siunčiančiąsias šalis 2010–2011 m. ir 2011–2012 m.

Kaip matyti iš 2 diagramos, programoje „Erasmus“ dalyvaujančių studentų skaičius išaugo beveik visose šalyse. Didžiausias išvykstančių studentų prieaugis nustatytas Kroatijoje (+62 proc.), kuri prie programos prisijungė 2009–2010 m. Nemažas prieaugis nustatytas ir Danijoje (+20 proc.), Slovėnijoje ir Turkijoje (+17 proc.). 11 šalių augimas buvo didesnis nei vidutinis (8,3 proc.).

Palyginti su ankstesniais metais, trijose šalyse (Kipre, Islandijoje ir Rumunijoje) programoje „Erasmus“ dalyvaujančių studentų sumažėjo (0,6–2,7 proc. mažiau).

„Erasmus“ geriausieji

Tiek studijuoti, tiek atlikti praktikos pagal programą „Erasmus“ daugiausia studentų vyko iš Ispanijos (39 545), taip pat iš Vokietijos (33 363) ir Prancūzijos (33 269).

Ispanija buvo ir populiariausia priimančioji šalis – į ją atvyko 39 300 studentų. Prancūzija sulaukė 28 964 studentų, o Vokietija – 27 872. Jungtinė Karalystė priėmė beveik dukart daugiau studentų (25 760), nei pati išsiuntė (13 662).

Studentų mainuose dalyvavo 3 189 aukštosios mokyklos. Tai 5 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

3 diagrama. Judžių „Erasmus“ studentų vidutinė mėnesinė ES stipendija

Vidutinė mėnesinė ES stipendija išliko beveik tokia pati (252 EUR) kaip praėjusiais metais (250 EUR). 3 diagramoje matyti, kokią vidutinę mėnesinę stipendiją gauna išvykstantys studentai. Studentams kas mėnesį mokamos stipendijos viršutinę ribą pagal pragyvenimo išlaidas kiekvienoje priimančiojoje šalyje nustato Komisija, o tikslų stipendijos dydį – programą valdančios nacionalinės agentūros ir aukštosios mokyklos.

2011–2012 m. papildomą finansavimą gavo 336 specialiųjų poreikių turintys ar neįgalūs studentai, dalyvavę „Erasmus“ mainuose. 2010–2011 m. tokių studentų buvo 254.

Studijuoti vykstančių „Erasmus“ studentų padaugėjo 7,5 proc.

Programoje „Erasmus“ dalyvaujantys studentai (bakalaurantai, magistrantai, doktorantai ir trumpalaikių studijų studentai) turi galimybę dalį savo studijų laiko (3–12 mėn.) mokytis kitos šalies aukštojoje mokykloje.

2011–2012 m. iš 252 827 „Erasmus“ studentų studijuoti į užsienį išvyko 204 744, t. y. 7,5 proc. daugiau nei 2010–2011 m. Išvykstančiųjų studijuoti į užsienį skaičius sumažėjo šešiose šalyse (Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Rumunijoje), o daugiau nei vidutiniškai padidėjo vienuolikoje šalių. Iš Šveicarijos, kuri prie programos prisijungė 2011–2012 m., studijuoti išvyko 2 514 studentai.

Daugiausia studentų studijuoti vyko iš Ispanijos (34 103), taip pat Vokietijos (27 593) ir Prancūzijos (25 924). Ispanija ir toliau buvo populiariausia priimančioji šalis – į ją atvyko 30 580 „Erasmus“ studentų. Prancūzija sulaukė 23 173 studentų, o Vokietija – 19 120.

Atsižvelgiant į bendrą studentų skaičių šalyje, daugiausia studentų išvyko iš Liuksemburgo, Lichtenšteino ir Ispanijos.

Studijos užsienyje vidutiniškai truko 6,3 mėn., o vidutinė stipendija buvo 234 EUR (palyginti su 226 EUR praėjusiais metais).

Populiariausios studijų kryptys, kurias rinkosi 41,4 proc. „Erasmus“ studentų, – socialiniai mokslai, verslas ir teisė. Po jų – humanitariniai mokslai ir menas (21,9 proc.) bei inžinerija, gamyba ir statyba (15,1 proc.).

Atlikti mokomosios praktikos vykstančių „Erasmus“ studentų padaugėjo 18 proc.

Nuo 2007 m. studentams suteikiama galimybė pagal programą „Erasmus“ įgyti darbo patirties užsienio įmonėse ir organizacijose. 2011–2012 m. tokią galimybę rinkosi vienas iš penkių „Erasmus“ studentų – 48 083 iš 252 827. Tai 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Praktika užsienyje vidutiniškai truko 4,3 mėn., o vidutinė mėnesinė ES stipendija buvo 361 EUR (2010–2011 m. ji buvo 366 EUR).

Kaip ir pastaraisiais metais, daugiausiai studentų atlikti mokomosios praktikos į užsienį vyko iš Prancūzijos (7 345), Vokietijos (5 770) ir Ispanijos (5 442). Ispanija buvo ir populiariausia priimančioji šalis – į ją atvyko 7 807 „Erasmus“ studentai, Jungtinė Karalystė sulaukė 7 736 studentų, o Vokietija – 6 655.

Kad paremtų mokomąją praktiką užsienyje, aukštoji mokykla gali sudaryti praktikos vietų konsorciumą. Tokiame konsorciume dalyvauja aukštojo mokslo įstaigos ir kitos organizacijos (įmonės ar asociacijos). 93 tokie konsorciumai finansuoti 12 šalių (BG, CZ, DE, GR, ES, FR, IT, NL, AT, PL, PT, FI). 2011–2012 m. 15 proc. mokomosios praktikos užsienyje pagal programą „Erasmus“ buvo suorganizuota šių konsorciumų.

Mokomąją praktiką pagal programą „Erasmus“ daugiausiai atliko socialinius mokslus, verslą ir teisę studijuojančių studentų (31,9 proc.), taip pat inžinerijos, gamybos ir statybos studentų (17,1 proc.) ir humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovų (16,9 proc.).

Aukštųjų mokyklų studentų (bakalaurantų ir magistrantų) skaičius programoje „Erasmus“ dalyvaujančiose šalyse. Kiek iš jų 2011–2012 m. dalį studijų laiko studijavo užsienyje?

33 programoje dalyvaujančiose šalyse iš viso yra daugiau kaip 24 mln. studentų. 2011–2012 m. „Erasmus“ studentų stipendiją gavo maždaug 1 proc. visų studentų.

Turint omenyje, kad bakalauro ir magistro studijos aukštojoje mokykloje paprastai trunka ketverius penkerius metus, galima teigti, kad „Erasmus“ stipendiją vienu ar kitu studijų etapu gauna maždaug 4,5 proc. visų Europos studentų. Iš jų 68 proc. yra bakalaurantai, 28 proc. – magistrantai, 1 proc. – doktorantai ir 3 proc. – trumpalaikių studijų studentai.

Remiami pagal programą „Erasmus“ ar iš kitų viešųjų ar privačiųjų lėšų dalį studijų laiko užsienyje praleido ar praleidžia maždaug 10 proc. studentų.

2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte (Rumunija) vykusiame susitikime (IP/12/394) 47 Europos šalių švietimo ministrai priėmė Bolonijos judumo strategiją, pagal kurią siekiama, kad iki 2020 m. 20 proc. Europos aukštųjų mokyklų absolventų dalį mokymosi laiko būtų studijavę užsienyje. Toks lyginamasis Europos Sąjungos standartas buvo nustatytas 2011 m. lapkričio mėn.

Intensyvūs „Erasmus“ kalbų kursai

Pagal programą „Erasmus“ taip pat siūlomi specialūs ES mažiau vartojamų ir rečiau mokomų kalbų kursai, kad studentai galėtų pasiruošti studijoms ar darbui užsienio šalyje. Kursai rengiami tose šalyse, kuriose ta kalba yra oficiali. Kalbų, kurių ir taip plačiai mokoma, kaip antai anglų, vokiečių, prancūzų ir ispanų, kursai nerengiami.

Pagal programą „Erasmus“ remiamų kalbų kursų skaičius nuo iniciatyvos pradžios gerokai išaugo. 2011–2012 m. 26 šalyse buvo surengti 435 kalbų kursai (t. y. 11 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais metais, kuriais surengti 392 kursai); juose iš viso dalyvavo 6 631 „Erasmus“ studentų (13 proc. prieaugis).

Daugiausiai studentų pageidavo mokytis kalbų kursuose Italijoje, Portugalijoje, Belgijoje (Flandrijoje), Turkijoje ir Švedijoje. Daugiausiai atvykstančių studentų šia kalbos mokymosi galimybe naudojosi Slovėnijoje (kalbų kursus lankė 19,1 proc. visų „Erasmus“ studentų) ir Kroatijoje (12,7 proc.). Islandijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir Estijoje šiuos kalbų kursus lankė 10–11 proc. studentų.

„Erasmus“ darbuotojų judumas (dėstymas ir darbuotojų mokymas)

Pagal programą „Erasmus“ aukštųjų mokyklų dėstytojai ir įmonių darbuotojai gali vykti dėstyti į užsienį – jų vizitas gali trukti nuo vienos dienos iki šešių savaičių. Be to, aukštosiose mokyklose dirbantys tiek mokslo, tiek ne mokslo darbuotojai į užsienį gali vykti mokytis; tam gali būti skiriama nuo penkių dienų iki šešių savaičių.

2011–2012 mokslo metais „Erasmus“ lėšomis paremti 46 527 aukštųjų mokyklų mokslo ir ne mokslo darbuotojų vizitai į užsienį mokymo ar mokymosi tikslais. Šis skaičius per metus išaugo 8,6 proc.

Daugiausia šia galimybe pasinaudojo Lenkija (6 312), Ispanija (4 654) ir Vokietija (3 937). Darbuotojai dažniausiai vyko į Ispaniją (4 554), Vokietiją (4 491) ir Italiją (3 876).

2011–2012 m. 50,5 proc. pasinaudojusiųjų šia „Erasmus“ galimybe buvo vyrai. Papildomą finansavimą, kad galėtų dalyvauti „Erasmus“ mainų programoje, gavo 16 specialiųjų poreikių turinčių darbuotojų (ankstesniais metais – 13). Vidutinė tokio judumo trukmė – 5,7 dienos, o vidutinė išmoka, mokama kaip priedas prie darbo užmokesčio, – 713 EUR (2010–2011 m. ji buvo 662 EUR).

Darbuotojų judumo veikloje dalyvavo 2 336 aukštosios mokyklos (3,6 proc. daugiau nei praėjusiais metais).

Populiarėja dėstymo projektai

Pagal programą „Erasmus“ aukštųjų mokyklų dėstytojai ir įmonių darbuotojai gali vykti dėstyti į kitos šalies aukštąją mokyklą – jų vizitas gali trukti nuo vienos dienos (arba bent penkių akademinių valandų) iki šešių savaičių. Dėstytojų, kurių veikla užsienyje finansuojama programos „Erasmus“ lėšomis, skaičius nuolat augo – nuo 1997–1998 m., kai pradėta įgyvendinti ši iniciatyva, finansuoti daugiau kaip 300 000 dėstytojų mainai.

2011–2012 m. paremti 46 527 darbuotojų mainai, iš kurių 33 323 vykdyti dėstymo tikslais (5,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesniais metais).

Daugiausiai darbuotojų į užsienį siuntė Lenkija, kurioje paremti 3 994 dėstymo projektai, Ispanija (3 256) ir Vokietija (3 110). Populiariausios priimančiosios šalys buvo Ispanija (3 258), Vokietija (3 149) ir Italija (2 903).

Patys judžiausi dėstytojai atstovavo šioms studijų kryptims: humanitariniams mokslams ir menui (32 proc.), socialinių mokslų, verslo ir teisės studijoms (22 proc.), taip pat inžinerijos, gamybos ir statybos studijoms (14 proc.). Užsienyje dėstytojai dėstė vidutiniškai 5,5 dienos: šių vizitų trukmė nuolat pamažu trumpėja. 2000–2001 m. ji buvo 6,9 dienos. Vidutinė dėstyti vykstančių darbuotojų išmoka, mokama kaip priedas prie darbo užmokesčio, buvo 686 EUR, t. y. 6,3 proc. padidėjo, palyginti su praėjusių metų stipendija (654 EUR).

Maždaug 422 dėstymo projektuose dalyvavo įmonių darbuotojai, pakviesti dėstyti kitų Europos šalių aukštosiose mokyklose (19 proc. padidėjimas, palyginti su praėjusiais metais).

Sparčiai auga norinčių mokytis darbuotojų skaičius

2007 m. pradėta teikti darbuotojų mokymo galimybė sparčiai išpopuliarėjo. 2011–2012 m. paremti 46 527 darbuotojų mainai, iš kurių 13 204 buvo aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymo tikslais (18 proc. daugiau nei ankstesniais metais). Mainuose gali dalyvauti aukštųjų mokyklų mokslo ir ne mokslo darbuotojai, įskaitant dirbančius aukštųjų mokyklų administracijose ir teikiančius pagalbines paslaugas.

Užsienio įmonėse 2011–2012 m. stažavosi 3 336 aukštųjų mokyklų darbuotojai (13,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais).

Daugiausia darbuotojų vyko mokytis iš Lenkijos (2 318), taip pat iš Ispanijos (1 398) ir Vokietijos (827). Vokietija buvo populiariausia priimančioji šalis (į ją atvyko 1 342 mainų dalyviai), taip pat Ispanija, kuri sulaukė 1 296 dalyvių, ir Jungtinė Karalystė, į kurią atvyko 1 214 dalyviai.

Vidutinis darbuotojų mokymo laikotarpis – 6,1 dienos. Darbuotojų mokymo veikloje dalyvavo daugiau moterų (69,5 proc.) nei vyrų, tačiau iš vykusiųjų dėstyti moterų buvo 42,9 proc.

Daugėja intensyvių „Erasmus“ programų

Pagal programą „Erasmus“ darbuotojams ir studentams taip pat siūloma dalyvauti teminėse studijų programose, trunkančiose nuo dešimties dienų iki šešių savaičių. Šių intensyvių programų organizavimas, taip pat dalyvių kelionė ir išlaikymas finansuojami iš ES biudžeto.

Daugiausiai intensyvių programų surengė Italija (60 programų arba 13 proc. visų programų), Vokietija (43 programos) ir Prancūzija (35). Populiariausios studijų kryptys buvo socialiniai mokslai, verslas ir teisė (26 proc.), inžinerija, gamyba ir statyba (18 proc.). Matematikos ir kompiuterijos bei humanitarinių mokslų ir meno sričių intensyvios programos sudarė po 15 proc. Vidutinė intensyvios programos trukmė – 11,5 dienos.

2011–2012 m. surengtos 462 intensyvios „Erasmus“ programos – 14 proc. daugiau nei praėjusiais metais (404). Jose dalyvavo 16 806 šalies ir iš užsienio atvykę studentai ir 5 663 dėstytojai.

„Erasmus“ universitetų bendradarbiavimo projektai

Pagal programą „Erasmus“ bendrai finansuojant projektus siekiama skatinti Europos aukštojo mokslo modernizavimą. Šiais projektais, kurių trukmė – nuo vienerių iki trejų metų, siekiama paskatinti politines reformas vykdant tarptautinį aukštojo mokslo institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą. Paraiškos teikiamos vieną kartą per metus, o projektams įgyvendinti kasmet skiriama maždaug 20 mln. EUR.

Daugelis pagal šią programos „Erasmus“ dalį finansuotų projektų padėjo pasiekti reikšmingų politikos pokyčių. Pavyzdžiui, įgyvendinant „Erasmus“ projektą buvo sukurta Europos kreditų perkėlimo sistema, kuri yra svarbiausia judumo skatinimo priemonė. Pagal šią sistemą, remiantis studentų darbo krūviu, pritaikytu siekti konkrečių mokymosi rezultatų, kiekvienai studijų programos daliai skiriama mokymosi kreditų. Taip studentams lengviau kaupti pagal skirtingas programas gautus kreditus ir supaprastinamas studijų užsienyje pripažinimas grįžus į savo aukštąją mokyklą.

Paraiškų dalyvauti universitetų bendradarbiavimo projektuose kasmet pateikiama vis daugiau. 2012 m. pateiktos 250 paraiškos (2011 m. – 197). Atranką sėkmingai įveikė ir finansavimą gavo 57 paraiškos (22,8 proc.). Daugiausiai paraiškų pateikė Jungtinė Karalystė (35), Belgija (25) ir Suomija (24). Sėkmingiausiai atranką įveikė Belgijos paraiškos – patvirtinta net 11 projektų.

Kiek ES kainuoja programa „Erasmus“?

Dabartiniu biudžeto laikotarpiu (2007–2013 m.) ES programai „Erasmus“ įgyvendinti skyrė 3,1 mlrd. EUR. 2011–2012 m. biudžetas buvo maždaug 494 mln. EUR, iš kurių maždaug 473 mln. EUR skirti studentų ir darbuotojų judumui remti.

Didžiąją dalį „Erasmus“ biudžeto valdo dalyvaujančių šalių nacionalinės agentūros. Iš „Erasmus“ lėšų taip pat remiami daugiašaliai projektai ir tinklai – tam kasmet skiriama maždaug 20 mln. EUR (4 proc. biudžeto). Šias lėšas centralizuotai valdo Briuselyje įsikūrusi Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga.

Lentelėje parodytas bendras „Erasmus“ judumo veiklos metinis biudžetas.

1 lentelė. „Erasmus“ decentralizuotos lėšos, paskirstomos nacionalinėms agentūroms

Metai

Metinis „Erasmus“ biudžetas

studentų ir darbuotojų judumo veiklai (mln. EUR)

Metinis pokytis

1988

13,00

1989

26,84

106,46%

1990

32,88

22,50%

1991

43,86

33,39%

1992

62,88

43,37%

1993

67,88

7,95%

1994

72,78

7,22%

1995

73,46

0,93%

1996

74,3

1,14%

1997

70,00

-5,79%

1998

100,27

43,24%

1999

100,27

0,00%

2000

111,79

11,49%

2001

116,19

3,94%

2002

121,9

4,91%

2003

142,53

16,92%

2004

168,00

17,87%

2005

200,96

19,62%

2006

245,75

22,29%

2007

372,25

51,48%

2008

416,36

11,85%

2009

415,37

-0,24%

2010

434,83

4,68%

2011

473,91

8,99%

2012

547,26

15,48%

2013

547,14

-0,02%

Kaip „Erasmus“ lėšos paskirstomos dalyvaujančioms šalims?

„Erasmus“ biudžetas dalyvaujančioms šalims paskirstomas pagal šiuos kriterijus:

  • tikslinės grupės dydis – aukštųjų mokyklų studentų, absolventų ir dėstytojų skaičius (Tarptautinio standartinio švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 5–6 lygmenys). Duomenis teikia Eurostatas;

  • pragyvenimo išlaidos ir atstumas tarp šalių sostinių – pagalbiniai kriterijai, taikomi drauge su tikslinės grupės dydžio kriterijumi;

  • Ankstesnės veiklos rezultatai – išsiųstų darbuotojų ir studentų skaičius (naujausi turimi duomenys).

Kaip nustatomas mėnesinės ES stipendijos dydis?

Programos „Erasmus“ stipendija skiriama daliai gyvenimo užsienyje ir kelionės išlaidų padengti. „Erasmus“ studentai priimančiajai institucijai nemoka jokio mokesčio už mokslą.

Kiekvienos šalies nacionalinės agentūros paskirsto turimas lėšas aukštosioms mokykloms. Nacionalinė agentūra gali nuspręsti skirti didesnes stipendijas mažesniam studentų skaičiui (taip yra, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Kipre ir Turkijoje) ar mažesnes stipendijas daugiau studentų (kaip Prancūzijoje ir Italijoje), tačiau privaloma laikytis Europos Komisijos kiekvienai šaliai nustatytų viršutinių stipendijos ribų (žr. Mokymosi visą gyvenimą programos vadovą).

Nacionalinės agentūros paskirsto lėšas dalyvaujančioms švietimo įstaigoms, remdamosi tokiais kriterijais kaip prašomos sumos dydis ir ankstesnės veiklos rezultatai. Tada švietimo įstaiga pati sprendžia, kokio dydžio mėnesinę stipendiją skirti studentams ir kiek lėšų per savaitę ar dieną skirti mainuose dalyvaujantiems darbuotojams, tačiau turi laikytis nacionalinės agentūros nustatytų ribų, kurios priklauso nuo šalies.

Mėnesinė stipendija priklauso nuo priimančiosios šalies ir judumo tipo. Pavyzdžiui, vyrauja tendencija skirti didesnes stipendijas vykstantiems į užsienį atlikti praktikos, o ne studijuoti.

Europos Sąjungos skirtą „Erasmus“ stipendiją galima papildyti lėšomis iš įvairių kitų nacionalinių, regioninių ar vietos šaltinių.

Nacionalinės agentūros ar aukštojo mokslo įstaigos gali skirti didesnę stipendiją studentams iš nedideles pajamas gaunančių šeimų.

2011–2012 m. vidutinė mėnesinė judaus studento ES stipendija buvo nuo 123 EUR (tokią stipendiją gavo Ispanijos studentai) iki 641 EUR (tiek mokėta Latvijos studentams). Vertinant pagal visas dalyvaujančias šalis, vidutinė mėnesinė stipendija buvo 252 EUR.

Kas ir kaip gali prašyti „Erasmus“ stipendijos?

Programoje „Erasmus“ gali dalyvauti bet kuris studentas, studijuojantis „Erasmus“ universitetų chartiją pasirašiusioje aukštojoje mokykloje vienoje iš programoje „Erasmus“ dalyvaujančių šalių. „Erasmus“ universitetų chartiją yra pasirašiusios dauguma – beveik 5 000 – Europos aukštojo mokslo institucijų.

Pirmasis žingsnis norint vykti studijuoti ar atlikti praktikos pagal programą „Erasmus“ – kreiptis į siunčiančiosios aukštosios mokyklos tarptautinių ryšių skyrių ir pasirašyti „Erasmus“ studijų ar praktikos sutartį. Šiuos dokumentus, kuriuose išdėstoma studento studijų ar praktikos užsienyje programa, turi patvirtinti siunčiančioji institucija, priimančioji institucija ar įmonė ir pats studentas. Taip paprasčiau užtikrinti, kad siunčiančioji institucija visapusiškai pripažintų „Erasmus“ studijų ar praktikos užsienyje rezultatus.

„Erasmus“ studijos. Į užsienį studijuoti pagal programą „Erasmus“ galima vykti nuo antro kurso.

„Erasmus“ praktika. Atlikti praktikos pagal programą „Erasmus“ galima vykti nuo pirmo kurso.

Trukmė. Tiek studijuojantieji, tiek atliekantieji praktiką užsienyje gali praleisti 3–12 mėnesių arba 24 mėnesius, jei dalyvauja ir vienoje, ir kitoje veikloje. Programoje dalyvaujantys aukštesniųjų profesinių mokyklų moksleiviai į užsienį vyksta bent dviem mėnesiams.

„Erasmus“ darbuotojams. Dėstytojai siunčiančiajai institucijai ar įmonei turi pateikti mokymo programą, kuriai priimančioji institucija turi pritarti. Darbuotojai, norintys gauti „Erasmus“ stipendiją, turi parengti mokymo programą, kuriai turi pritarti siunčiančioji institucija bei priimančioji institucija ar įmonė.

Kaip aukštoji mokykla įgyja teisę dalyvauti programoje „Erasmus“?

Universitetas ar kita aukštoji mokykla, norinti dalyvauti „Erasmus“ judumo veikloje ar bendradarbiavimo projektuose, turi patvirtinti, kad laikysis įvairių principų ir kitų reikalavimų, nustatytų „Erasmus“ universitetų chartijoje. Daugiausia dėmesio skiriama kokybei užtikrinti. Priimančioji institucija iš atvykstančių „Erasmus“ studentų negali imti mokesčio už mokslą, o siunčiančioji institucija turi automatiškai pripažinti sugrįžusių studentų studijų ar praktikos užsienyje rezultatus.

Kodėl programa pavadina „Erasmus“?

Programa pavadinta filosofo, teologo ir humanisto Erazmo Roterdamiečio (1466–1536 m.) garbei. Reformacijos epochoje gyvenęs Erazmas yra plačiai žinomas kaip dogmatizmo priešininkas.

Erazmas gyveno ir dirbo ne viename Europos krašte, kur ieškojo žinių, kaupė patirtį ir įžvalgas, kurios būtų neįmanomos nepažinus kitų kultūrų.

ERASMUS taip pat gali būti skaitomas kaip pavadinimo „EuRopean Community Action Scheme for the Mobility of University Students“ (Europos bendrijos veiksmų programa dėl universitetų studentų mobilumo) akronimas, kaip nurodyta pačiame pirmame sprendime, kuriuo nustatyta ši programa (1987 m. birželio 15 d. Tarybos sprendimas 87/327/EEB, kuriuo nustatoma Europos bendrijos veiksmų programa dėl universitetų studentų mobilumo).

Daugiau informacijos

Taip pat žr. IP/13/657

Daugiau apie programą „Erasmus“

Programos „Erasmus“ statistiniai duomenys

1 :

Toliau pateikti statistiniai duomenys yra susiję tik su programa „Erasmus“. Į juos neįtrauktos kitos Europos aukštojo mokslo programos, pvz., programos „Tempus“ ir „Erasmus Mundus“, kuriomis siekiama skirtingų bendradarbiavimo su įvairiomis pasaulio šalimis tikslų.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site